Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rita Dambrauskaitė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąją dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal ieškovo AB „B.f.“ (buvusi AB „B. p.“) ieškinį atsakovui J. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Civilinio proceso kodekso numatytais atvejais ir tvarka bylą nagrinėjantis teismas turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 262 str. 2 d.). Sprendimas už akių gali būti priimamas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 str. 1 d.). Prieš priimant sprendimą būtina įvertinti, ar egzistuoja sprendimo už akių priėmimo prielaidos, tai yra ar atsakovui buvo tinkamai pranešta apie pareigą pateikti atsiliepimą ir nurodytos jo nepateikimo pasekmės, ar atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovas prašo priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Atlikus formalų civilinėje byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 285 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2016-05-17 tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito išdavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią vartojimo kredito sutartį, ieškovas suteikė atsakovui 200 Eur dydžio kreditą devynių mėnesių laikotarpiui iki 2017-02-17. Atsakovas, sudarydamas vartojimo kredito sutartį, įsipareigojo laiku grąžinti kreditą bei mokėti vartojimo kredito mokestį. Tačiau atsakovas savo prievolės tinkamai nevykdė ir įmokų nemokėjo. Kadangi atsakovas nemokėjo mėnesinių įmokų, ieškovas 2016-09-06 atsakovui pateikė Raginimą Nr. 2016-09-06/1 iki 2016 m. rugsėjo 22 d., padengti esamą įsiskolinimą bei nurodė, kad nuo tos dienos sutartis bus nutraukta. Atsakovas liko skolingas 200,00 Eur negrąžinto vartojimo kredito.

Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos vykdymo sąlygas ( CK 6.38, 6.59, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai). Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 200,00 Eur negrąžinto kredito dalį, tenkintinas.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 67,57 Eur kredito mokesčio (palūkanas), kuris turėjo būti mokamas už naudojimąsi kreditu iki 2017-02-17. Ieškovą ir atsakovą sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-536/2008; Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011).

Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas arba šiuo atveju kredito mokestį) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.). Šalių sudarytos sutarties 1.17 papunktyje numatyta, kad palūkanos tai metinė fiksuotųjų palūkanų piniginė išraiška, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti Vartojimo kredito davėjui už naudojimąsi vartojimo kredito suma. Nagrinėjamu atveju kredito mokestis vertintinas kaip pelno palūkanos. Kredito mokestis atsakovui buvo skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo mokėtinos įmokos. Atsakovas kreditą privalėjo pradėti grąžinti 2016-06-17, tačiau įmokų laiku ir tinkamai nemokėjo ir dėl to vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2016-09-22.

Byloje nepateikta duomenų apie tai, kad atsakovas jam suteiktą kreditą ir priskaičiuotas palūkanas sumokėjo. Taigi, atsakovas ir toliau naudojosi jam paskolintomis lėšomis ir už šį laikotarpį privalo sumokėti apskaičiuotą kredito mokestį. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog yra pagrindas priteisti kredito mokestį iki teismo sprendimo priėmimo, nes kredito mokesčio priteisimas už būsimą laikotarpį (iki 2017-02-17) neatitiktų kredito mokesčio paskirties. Tuo atveju, jeigu atsakovas skolos bei kredito mokesčio nesumokės ir po sprendimo priėmimo arba skolos nepavyks išieškoti, ieškovas galės kreiptis dėl kredito mokesčio priteisimo už kitą laikotarpį. Kredito mokestis nagrinėjamu atveju turi būti mokamas nuo 2016-06-17 iki 2016-11-07, t. y. už 5 mėnesius. Įvertinus tą aplinkybę, kad kredito mokestis kiekvieną mėnesį buvo kintantis priklausomai nuo mokėtinos sumos, ieškovui iš atsakovo priteistinas 55,40 Eur kredito mokestis už laikotarpį nuo 2016-06-17 iki 2016-11-07 (12,50 + 11,43 + 10,28 + 9,07 + 7,78 +4,34).

Remiantis tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties 6.1 papunkčiu ir CK 6.251 str. 1 dalies nuostatomis, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 8,72 Eur palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo. Vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 6.1. papunktyje nurodyta, kad atsakovui, neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką jam bus skaičiuojamos Specialiosiose sąlygose numatytas palūkanas nuo visos pradelstos sumos, kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 8,72 Eur palūkanų suma kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d. numatytos 5 % dydžio metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu.

Ieškinys dėl skolos priteisimo tenkintinas iš dalies (95,60 %) (CK 6.37 str., 6.63 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.210 str. 1d., 6.261 str., 6.870 str., 6.872 str., 6.874 str., 6.881 str. 1 d.). Iš atsakovo priteistina 200,00 Eur negrąžinto vartojimo kredito, 55,40 Eur kredito mokesčio (palūkanų), 8,72 Eur palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-10-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos: 14,34 Eur žyminio mokesčio dalis ir 115,68 Eur advokato pagalbai apmokėti (CPK 79, 80, 93 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi neviršija 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 279, 285, 286, 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtai eurų 00 ct) negrąžintą vartojimo kreditą, 55,40 Eur (penkiasdešimt penki eurai 40 ct) kredito mokestį (palūkanas), 8,72 Eur (aštuoni eurai 72 ct) palūkanas, 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-10-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 14,34 Eur (keturiolika eurų 34 ct) žyminio mokesčio dalį ir 115,68 Eur (vienas šimtas penkiolika eurų 68 ct) advokato pagalbai apmokėti ieškovo – B.F., AB, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.