- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-11
- Bylos Nr.
- 2YT-7075-964/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02741-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Pareiškėjas
- S. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. L. pareiškimą dėl įstatymo nustatyto praleisto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti jam praleistą įstatymo nustatytą terminą įregistruoti (duomenys neskelbtini) sudarytą Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, registro (duomenys neskelbtini), kuria jis nusipirko (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Nurodė , kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kurią pasirašė pareiškėjas S. L. ir Vilniaus r. valdybos atstovas, žemėtvarkos tarnybos vadovas G. Š., veikiantis pagal Vilniaus r. valdybos (duomenys neskelbtini). Pagal Vilniaus r. valdybos (duomenys neskelbtini) pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). C. Ž. sklypas buvo parduotas už (duomenys neskelbtini), kuriuos pareiškėjas sumokėjo į Žemės ūkio b. operacinės valdybos skyriaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį patvirtino Vilniaus rajono notarų biuro notarė D. S., registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise buvo perduotas minėtas žemės sklypas. Sutartyje nurodyta, kad sutartis turi būti įregistruota per vieną mėnesį Vilniaus miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Pareiškėjas per sutartyje ir įstatymo nustatytą terminą sutarties neįregistravo, kadangi sumokėjęs pinigus už perkamą žemės sklypą, pasirašęs pirkimo-pardavimo sutartį, kurią patvirtino notarė, manė, kad tapo žemės sklypo savininku ir nieko daugiau daryti nereikės. Pareiškėjui nebuvo išaiškinta, kad sutartį turi įregistruoti žemėtvarkos tarnyboje per vieną mėnesį. Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, sandorio pasirašymo metu dirbo (duomenys neskelbtini), todėl ilgą laiką nesuprato teisinių pasekmių dėl sutarties neįregistravimo viešajame registre, nesuprato, kad reikia kreiptis į teismą dėl praleisto įregistravimo termino atnaujinimo. Taip pat paaiškino, kad pareiškėjas nuo sutarties sudarymo savininko teisėmis naudoja ir disponuoja žemės sklypu; minėtą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui (duomenys neskelbtini) pradėjus žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo (nustatymo) darbus, buvo parengtas žemės sklypo planas, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Tik (duomenys neskelbtini) gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriaus raštą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas suprato, kad (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti užregistruota per vieną mėnesį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad iš kartu su pareiškėjo pareiškimu pateikiamų dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo parengta ir pasirašyta. Atsižvelgiant į žemės sklypų įsigijimo tvarką (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89 ,,Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (toliau – Nutarimas) bei šiuo Nutarimu patvirtintos Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės (toliau – Taisyklės) ir pareiškėjo pateiktus įrodymus matyti, kad pareiškėjui buvo išsiųstas mokėjimo pranešimas ir jis teisės aktų nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už žemės sklypą. Taisyklių 11 punkte nurodoma, kad teisiškai įregistravus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, miesto (rajono) valdyba išduoda pirkėjui žemės nuosavybės aktą, kuris yra dokumentas, patvirtinantis teisę įstatymu nustatyta tvarka disponuoti įsigytu žemės sklypu. Sutarties 6 punkte įtvirtinta nuostata, kad sutartis turi būti įregistruota per vieną mėnesį Vilniaus miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Pareiškėjas nepagrindė, kodėl neįregistravo sutarties Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje, tik paaiškino, jog visą laiką žemės sklypą laikė savu, (duomenys neskelbtini). Kartu su pareiškimu teikiami pareiškėjo atliktų mokėjimų kvitai galėtų būti vertintini kaip įrodymas, pagrindžiantis, kad ir šiuo metu pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), rūpinasi ir naudojasi žemės sklypu. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, atsiradusi pagal sutartį, galėtų būti teisine tvarka registruojama dėl svarbių priežasčių atnaujinus įstatymo tam nustatytą terminą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriaus nuostatos suteikia teismui galimybę atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, pripažinus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas S. L. (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Ši pirkimo-pardavimo sutartis buvo patvirtinta notaro, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutarties 6 punkte nustatyta, kad minėta sutartis turi būti įregistruota per vieną mėnesį Vilniaus miesto (rajono) Žemėtvarkos tarnyboje. Byloje pateiktais duomenimis tokie veiksmai nebuvo atlikti. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriaus raštas (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) sudaryta Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuriai yra privaloma teisinė registracija, per vieną mėnesį nuo sutarties sudarymo dienos nėra įregistruota. VĮ „Registrų centro“ duomenimis, pareiškėjo S. L. vardu yra registruotas kitas nekilnojamasis turtas.
Sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 metų Civilinio kodekso 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuri turi būti registruojama, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalis).
Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.393 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Taigi privaloma nekilnojamųjų daiktų sandorių registracija buvo nustatyta iki 2001 m. liepos 1 d., kol įsigaliojo 2000 m. priimtas Civilinis kodeksas. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai, o svarbiomis įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimis laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios laiku jam pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).
Nagrinėjamu atveju iš pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties S. L. neįregistravo teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais dėl savo teisinio neišprusimo ir dėl to, kad, kaip teigė pareiškėjas, jam tuo metu ši pareiga nebuvo paaiškinta. Bylos duomenimis pareiškėjas už įgytą sklypą mokestį sumokėjo. Nuo turto įsigijimo iki šiol visą laiką naudojosi žemės sklypu ((duomenys neskelbtini)), o sandorio neįregistravimo pasekmės jam tapo žinomas tik gavus (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriaus raštą (duomenys neskelbtini). Nenustatyta realaus ir objektyvaus pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad jis valdė ir naudojo žemės sklypą kaip savo nuo ginčo sandorio sudarymo. Atsižvelgiant į tai, kad nors nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, tačiau jos nėra tyčinės. Be to, vos sužinojęs apie neįvykdytą pareigą įregistruoti žemės sklypo įgijimą, pareiškėjas kreipėsi teisinės pagalbos į advokatę (tai patvirtinta sutaryta (duomenys neskelbtini) teisinės pagalbos ir atstovavimo sutartis), surinko reikiamus dokumentus ir kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčiai įregistruoti.
Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad netenkinus pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo, būtų pažeisti teisingumo, protingo ir sąžiningumo kriterijai. Taigi yra pagrindas spręsti, kad priežastys, dėl kurių laiku nebuvo įregistruotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), laikytinos svarbiomis, o pareiškėjo pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo tenkintinas ir pareiškėjui atnaujinamas terminas (duomenys neskelbtini) sudarytai Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti valstybės įmonėje „Registrų centre“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsniu, 87 straipsniu, 290-292, 576-578 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą įregistruoti valstybės įmonėje „Registrų centre“ (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.