- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-29
- Bylos Nr.
- ATP-107-519/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-04284-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Kategorijos
- 2.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kuršėnų policijos nuovados apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarimo, kuriuo M. P. atžvilgiu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 163² str. 1 d., nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 163² str. 1 d. dėl to, kad jis 2015 m. rugsėjo 24 d. 13.07 val. – 2015 m. rugsėjo 24 d. 15.40 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo realizuoti, ūkinio pastato pagalbinėje patalpoje, sandėliuke, laikė akcizais apmokestinamas prekes, tai yra – 16 pakelių cigarečių „Magna Red“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, vieno pakelio kaina 2,38 Eur, iš viso už 38,08 Eur ir tuo pažeidė akcizais apmokestinamų prekių laikymo tvarką, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004-05-26 įsakymo Nr. 4-200, dėl „Fiziniams asmenims taikomų tabako, alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto 2.1.1. papunkčio ir 3 punkto 3.1.2. papunkčio reikalavimus.
Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kuršėnų policijos nuovados (toliau Institucija) viršininkas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija su teismo nutarimu nesutinka, mano, kad teismas nustatinėdamas administracinio teisės pažeidimo sudėtį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, ir tai turėjo įtakos nepagrįstam nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-2.8.-43-951/2016 priėmimui.
Nurodo, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai, ikiteisminio tyrimo medžiagoje taikydami procesines prievartos priemones, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 145 str. dėl atsakomybėn traukiamo M. P. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 str. ir 300 str., kratos metu ( 2015 m. rugsėjo 24 d. 13.07 val. – 2015 m. rugsėjo 24 d. 15.40 val. ) ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinėje patalpoje, sandėliuke, rado ir paėmė akcizais apmokestinamas prekes, tai yra 16 pakelių cigarečių „Magna Red“ su Rusijos Federacijos banderolėmis. Dėl kratos metu rastų ir paimtų akcizais apmokestinamų prekių, tai yra 16 pakelių cigarečių „Magna Red“ su Rusijos Federacijos banderolėmis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kuršėnų policijos nuovados tyrėja I. Š. 2015 m. lapkričio 27 d. surašė atsakomybėn traukiamo M. P. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolą. Logiška, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju, tiek administracinio teisės pažeidimo byloje M. P. neigė padaręs pažeidimą, ir tai turėtų būti vertinama, kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės ir jo gynybinė taktika. Taip pat nurodo, kad M. P. teigimas, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena ne jis vienas, o ir kiti šeimos nariai: brolis R. Š., seserys A. T. ir M. P. yra gynybinė versija, kadangi kratos metu filmuotoje medžiagoje buvo užfiksuota, jog name buvo tik vieno asmens asmeniniai daiktai, o likę kitų šeimos narių daiktai: užrašai, knygos ir pan., buvo apdulkėję, akivaizdžiai matėsi, jog jais seniai niekas nesinaudojo. Atsakomybėn traukiamo M. P. teiginiai, kad name gyvena visi, kad sandėliukas yra jo sesers, kad kratos metu buvo išsigandęs, kad sandėliukas buvo atrakintas su laužtuvu yra klaidinantys. O tai, kad M. P. apklausiamas painiosi parodo ir jo paties teiginiai: „ten gyvena visi“, „rugsėjo mėnesį buvo grįžęs brolis R. Š., sesuo M.“. „R. Š. matė prieš 2–3 savaites“, „sesuo A. gyvena Ispanijoje, grįžta į Lietuvą 4 kartus per metus“, „sesuo M. gyvena Vokietijoje, grįš į Lietuvą už kelių dienų“, „Vokietijoje gyvena pora mėnesių“, „namo savininkė A. T. turėtų paaiškinti, iš kur tos cigaretės. Ji rūkanti visą gyvenimą“. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad M. P. painiojosi pats ir klaidino teismą. Nors administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime nebuvo apklausti liudytojai A. T., M. P. ir R. Š., tačiau jų elektroniniai laiškai, raštiškas M. P. paaiškinimas, buvo persiųsti teismui, bet teismas apie minėtų asmenų parodymus nutarime neužsimena. Be to, teismas neatsižvelgė ir į kratos metu užfiksuotą ir prie administracinio teisės pažeidimo bylos pridėtą filmuotą medžiagą, kurioje matosi, kaip M. P. paduodamas raktus, kuriais atrakino ir gyvenamąjį namą bei garažą, pareigūnams melavo, kad rakto nuo sandėliuko neturi, jis yra pas brolį R. Š.. Net ir pareigūnams pasakius, kad kratos metu jie į sandėliuką pateks bet kokiu būdu ir priemonėmis, jis teigė, kad raktų neturi, nors vėliau raktu, kuris buvo prisegtas prie jo turėtų gyvenamojo namo ir garažo raktų (bendrame ryšulėlyje) buvo atrakintos sandėliuko durys, prieš tai jas netyčia kilstelėjus. O pareigūnams apžiūrint patalpą ir radus cigaretes, kurios buvo sudėtos į plastikinę talpą su pjuvenomis, taip jas paslepiant, M. P. kelis kartus pasakė „taigi galima laikyti tokį kiekį“, po to teigė „per kelis kartus parsivežiau“, kas yra užfiksuota filmuotoje medžiagoje, o apklausos metu teigė, kad cigaretės priklauso broliui R. Š.. Teismas nurodė (iš el. paštu atsiųsto R. Š. laiško), kad M. P. namą, adresu (duomenys neskelbtini), ir garažą buvo išnuomojęs svetimiems asmenims, tai neteisingai suformuluota, nes R. Š. nurodė, kad jo namas yra adresu (duomenys neskelbtini), ir tas namas buvo išnuomotas svetimiems asmenims, o ne (duomenys neskelbtini) R. Š. taip pat nurodė, kad kai 2014 m. rugpjūčio mėnesį atvyko atsiimti daiktų, (raktus nuo garažo ir ūkinio pastato turi M., nes kai buvo 2014 rugpjūčio mėn. atsiimti daiktų jis prie jų atrakino ūkinį pastatą ir vaikščiojo jame, jiems neleido net įeiti ). Taip R. Š. savo elektroniniame laiške nurodė „aplinkinių pasakymų sužinojome, kad tas mašinas M. varo į Rusiją detalėm, be to ieškojo žmonių, kurių vardais galėtų registruoti ir išvaryti į Rusiją, gyrėsi, kad keliauja į Sankt Peterburgą aplinkiniams“, todėl M. P. turėjo visas galimybes parsigabenti ir ūkiniame pastate laikyti draudžiamą kiekį tabako gaminių.
Mano, kad nagrinėjant bylą, turėtų būti vadovaujamasi visų liudytojų parodymais (taip pat ir rašytiniais), kurie yra objektyvūs, neiškraipyti tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Taip pat mano, kad M. P. neigdamas pažeidimą ir iškraipydamas faktus, bando išvengti finansinių nuostolių dėl galimos administracinės baudos.
Nurodo, jog Šiaulių apylinkės teismas priimdamas 2016 m. sausio 14 d. nutarimą, grąžinti teisėtam savininkui, daiktinius įrodymus – 16 pakelių cigarečių „Magna Red“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, nesivadovavo Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 2013 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 4-759“ 3.1.2. punktu, todėl jų nuomone, spręstinas klausimas dėl cigarečių konfiskavimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
Skundžiamu nutarimu M. P. atžvilgiu buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 163² str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, tačiau Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodant, jog pažeidėjo parodymų keitimas buvo nepagrįstai neįvertintas kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, nebuvo įvertinti liudytojų paaiškinimai, kurie yra objektyvūs, neiškraipyti tikrovės neatitinkančiais duomenimis, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (ATPK 302¹¹ str.).
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Institucijos apeliacinio skundo argumentais ir su skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, bylos medžiaga, sutinka su tuo, kad šiuo atveju byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti kategoriškos išvados dėl M. P. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² str. 1 d.
Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Nagrinėjamu atveju Institucija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarime padarytomis išvadomis, savo nesutikimą iš esmės grindžia tik savo subjektyviu byloje surinktų įrodymų interpretavimu ir vertinimu, nenurodydama jokių esminių faktinių duomenų, kurių pagrindu apygardos teismas galėtų padaryti priešingas, negu padarė pirmosios instancijos teismas, išvadas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 24 d. atliekant kratą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose – garažo sandėliuke rasta 16 pakelių cigarečių „Magna Red“ su Rusijos Federacijos banderolėmis. Garažas, kurio sandėlyje buvo rastos cigaretės, nuosavybės teise priklauso A. T. (5–6 b. l.).
Priešingai nei teigia Institucijos atstovas, M. P. nuo pat pradžių teigė, kad jis cigarečių nepirko ir jų sandėliuke nepadėjo, kad cigaretės gali priklausyti jo broliui (17, 43 b. l.). Apklausiamas teisme taip pat parodė, jog garažo sandėliuke rastos cigaretės priklauso jo broliui, nes jis yra rūkantis, arba namo savininkė A. T. turėtų paaiškinti, iš kur tos cigaretės, nes ji visą gyvenimą rūko (66 b. l.). Tai, kad po atliktos kratos M. P. tvirtino, jog cigaretės brolio, o ne jo, patvirtino teisme apklausta liudytoja S. T.. M. P. duodamas parodymus taip pat paaiškino, kad rugsėjo mėnesį buvo grįžęs brolis R. Š., sesuo M., jog sesuo A. gyvena Ispanijoje, grįžta į Lietuvą 4 kartus per metus. Šias M. P. nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtino ir M. P., kuri paaiškinime nurodė, kad ji 2015 m. rugsėjo mėnesį buvo užsukusi pasiimti daiktų, jog sesuo A. kartais grįžta į Lietuvą, o grįžusi apsilanko adresu (duomenys neskelbtini). R. Š. elektroniniame laiške taip pat patvirtino, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį buvo atvykęs atsiimti daiktų. Liudytojas L. G. apklausiamas apylinkės teisme parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), per kelis namus nuo M. P.. Nežino, ar M. P. gyvena vienas, būna, kad pas jį atvažiuoja kažkokie automobiliai. Liudytojas taip pat parodė, kad M. P. apie cigaretes nieko jam nepasakojo, jog M. P. yra nerūkantis. Iš aptartų duomenų matyti, kad namas, taip pat ir garažo sandėliukas, kuriame buvo rastos cigaretės, priklauso A. T., jog minėtame name gyveno M. P., tačiau name lankėsi R. Š., M. P., A. T., jie ten laikė savo daiktus. Šios byloje nustatytos aplinkybės kelia abejones, kad cigaretes sandėliuke galėjo laikyti būtent M. P..
Abejones kelia ir tai, kad kaip pirmos instancijos teisme apklausimas parodė liudytojas L. G., M. P. būdamas vargšas, neturėdamas ko valgyti, neturėdamas lėšų įsigyti malkų, vis dėl to turėjo finansinę galimybę įsigyti net 16 pakelių cigarečių.
R. Š. elektroniniame laiške nurodytos aplinkybės, kurias Institucija laiko objektyviais duomenimis, kad iš aplinkinių pasakymų sužinojo, jog M. P. mašinas varo į Rusiją detalėm, kad jis ieškojo žmonių, kurių vardais galėtų registruoti ir išvaryti į Rusiją, gyrėsi, kad keliauja į Sankt Peterburgą, todėl M. P. turėjo visas galimybes parsigabenti ir ūkiniame pastate laikyti draudžiamą kiekį tabako gaminių, nėra pagrįstos objektyviais bylos duomenimis. Taip pat pasisakytina ir dėl M. P. paaiškinimų. O be to, iš bylos duomenų matyti, kad M. P. nesutaria su broliu R. Š., seserimis A. T. ir M. P., jie pykstasi, jų tarpusavio santykiai yra blogi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, jog R. Š., A. T., M. P. turi pagrindą apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, gali būti šališki ir suinteresuoti nepalankia administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui bylos baigtimi bei konstatuotina, kad jų paaiškinimai nėra objektyvus ir patikimas įrodymas šioje byloje.
Įvertinus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų, administracinėn atsakomybėn traukiamo M. P. parodymus, rašytinę bylos medžiagą, tarp jų ir R. Š., A. T. ir M. P. paaiškinimus bei kitus byloje surinktus įrodymus, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog būtent M. P. sandėliuke laikė akcizais apmokestinamas prekes, tai yra 16 pakelių cigarečių „Magna Red“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, byloje nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, teisingą bei bylos medžiagą atitinkantį sprendimą – nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą M. P. atžvilgiu.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad daiktinius įrodymus – 16 pakelių cigarečių „Magna Red“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, teismas turėjo konfiskuoti.
Pažymėtina, kad ATPK 26 str. pateikiama tokia konfiskuotino turto sąvoka: daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe.
Garažo sandėliuke (duomenys neskelbtini), buvo rastos cigaretės (16 pakelių), nepaženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, jos buvo inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo dalykas, ir nors nėra įrodymų, kad jos priklauso M. P., tačiau atsižvelgiant į tai, kad jos yra neteisėtos prekės, šios prekės turi būti konfiskuojamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 6 p.,
nutaria:
Iš dalies tenkinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kuršėnų policijos nuovados apeliacinį skundą ir Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarimą pakeisti – konfiskuoti 16 pakelių cigarečių „Magna Red“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.