Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-07-21 · Civilinė byla Nr. 2YT-22615-863/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-21
Bylos Nr.
2YT-22615-863/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Pareiškėjas
I. C.
Suinteresuotas asmuo
Uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest“
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. C. skundą dėl antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje Uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest“, antstolis Rimantas Vižainiškis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja su 2020 m. gegužės 28 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2020 m. gegužės 25 d. antstolio Rimanto Vižainiškio patvarkymą ir perskaičiuoti skolos dydį (palūkanas) ir atitinkamai vykdomosios bylos išlaidas bylos užvedimo dienai.

Antstolis Rimantas Vižainiškis 2020 m. birželio 8 d. patvarkymu Nr. S-20-128-11224 pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, jį persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodo, kad 2020 m. gegužės 25 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo, su kuriuo nesutinka ir prašo jį panaikinti. Paaiškina, jog antstoliui yra pateikti duomenys dėl skolos dalies sumokėjimo iki jos atžvilgiu vykdomosios bylos užvedimo t. y., dalį skolos yra padengusi BUAB „Antuklita“ (pagrindinis skolininkas), tačiau antstolis iki šiol nesiėmė jokių veiksmų perskaičiuoti skolos dydį. Nurodo, jog antstolis ignoruoja jos pateiktus objektyvius rašytinius duomenis (gautus iš kreditoriaus) apie pagrindinio skolininko sumokėtą skolos dalį, kas reikštų, jog pagal jos pateiktus duomenis yra mažintina pagrindinė skola, palūkanos ir kt. vykdymo išlaidas. Pažymi, jog nepaisant pateiktų įrodymų antstolis ir toliau tęsia išieškojimą nuo nepagrįsto skolos dydžio tuo pačiu skaičiuojant nepagrįstas palūkanas. Paaiškina, kad nepaisant to, kad eilė kartų kreipėsi į antstolį dėl skolos dydžio ir likučio perskaičiavimo tuo pačiu prašydama išreikalauti iš kreditoriaus duomenis apie faktinę skolą t. y. apie BUAB „Antuklita“ laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 17 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. atliktus mokėjimus, antstolis jokių veiksmų nesiėmė, toliau tęsdamas nepagrįsto dydžio išieškojimą.

Atsiliepimas

2020 m. birželio 17 d. pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus (atsiliepimą į antstolio patvarkymą dėl jos skundo netenkinimo) kuriuose nurodo, jog iš esmės savo skunda grindžia tuo, kad antstolis nesiima užskaityti dalies skolos sumokėjimo sumoje 6 647,63 Eur (laikotarpyje nuo 2011 m. spalio 17 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.) atlikto pagrindinio skolininko UAB „Antuklita“ bei, kad antstolis neatlieka skolos perskaičiavimo ir vykdo išieškojimą nuo nepagrįstos skolos dydžio. Pažymi, jog užuot antstolis būtų ėmęsis skolos perskaičiavimo, pagal jos pateiktus duomenis dėl UAB „Antuklita“ skolos dalies padengimo pradiniam kreditoriui ir iš jos išieškotomis lėšomis, antstolis piktybiškai ją apkalba nurodydamas, jog ji piktnaudžiauja savo teisėmis. Atkreipia dėmesį, jog antstolis teikia jai atsakymus, kuriuose nurodo, kad dėl tariamai netobulos VI Registrų centro AIS sistemos nėra galimybės atskirti ir surūšiuoti išieškotų skolos ir palūkanų detalizacijos, tačiau tuo pačiu antstolis teigia, kad atsiradus naujoms aplinkybėms (įrodymams), kad skolos dydis didesnis ar mažesnis, ar kad yra neįtraukta kokia nors sumokėta / pervesta suma AIS programoje nedelsiant bus atnaujinta informacija ir programa automatiškai perskaičiuos ir nurodys likutį, atsižvelgiant į sumokėtos sumos dydį ir datą. Antstolis net nurodo, kad koregavimai bet kada yra galimi.

2020 m. liepos 7 d. pareiškėja pateikė dar vienus papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog reaguodama į antstolio teikiamus atsakymus kreipėsi į VĮ Registrų centas, kuris 2020 m. birželio 26 d. pateikė jai atsakymą iš kurio matyti, jog antstolis ją klaidina ir piktnaudžiauja teise nurodydamas, kad vykdomojoje byloje negali pateikti tikslių duomenų apie skolos detalizaciją ir perskaičiuoti skolos likučio. Pažymi, jog pagal VĮ Registrų centras pateiktą informaciją, tik antstolis atsako už duomenų vykdomosiose bylose tikslumą ir teisingumą bei už išieškotų lėšų skirstymo tvarką.

Antstolis patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjos skundo nurodo, jog 2020 m. birželio 1 d. gavo pareiškėjos I. C. 2020 m. gegužės 28 d. skundą dėl 202 m. gegužės 25 d. patvarkymo Nr. S-20-128-10282 panaikinimo vykdomojoje byloje Nr. 0128/12/01098, t. y. dėl išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo panaikinimo. Paaiškino, kad 2012 m. balandžio 16 d. priėmė vykdymui Vilniaus r. 3-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. 2399 dėl 25 037,20 Eur skolos ir 5,49 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš laiduotojos I. C. išieškotojo BKU Vilniaus taupomoji kasa naudai. Nurodo, kad notaro Tomo Petro Vėlyvio išduotame vykdomajame įraše reikalaujama iš vekselio davėjos UAB „Antuklita“ (šiuo metu bankrutavusi), ir laiduotojos I. C. solidariai išieškoti 25 037,30 Eur skolą bei 5,49 procentų metinių palūkanų iki galutinio apmokėjimo dienos. Pažymi, jog šis vykdomasis dokumentas yra galiojantis ir nepanaikintas, taigi yra jam privalomas vykdyti. Paaiškina, jog kadangi nuo vykdomojo įrašo pagal vekselį pateikimo vykdyti skolininkas BUAB „Antuklita“ negrąžino/nemokėjo skolų unijai, todėl galutinis skolos likutis priklauso išimtinai nuo iš laiduotojos I. C. gautų/išieškotų sumų dydžio, kuriu kaip minėta nepakanka pilnam BUAB „Antuklita“ skolos dengimui. Nurodo, jog pareiškėja pateiktu skundu prašo perskaičiuoti skolos dydį, palūkanas, vykdymo išlaidas. Paaiškina, kad tokio pobūdžio skundas jau antstolio kontoroje buvo gautas, išnagrinėtas, bei netenkintas, o perdavus pareiškėjos skundą teismui, teismas taip pat skolininkės skundo netenkino. Nurodo, kad vykdymo procesas pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo sustabdytas, tuo tarpu atnaujinus vykdomąjį procesą buvo skirstomas sukauptos antstolio depozitinėje sąskaitoje lėšos, ir dėl to atsirado pagrindas ( naujas pretekstas ) skųsti antstolio veiksmus, priėmus naują procesinį dokumentą. Pažymi, jog ankstesniu skundu buvo skundžiamas antstolio patvarkymas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, tačiau jame pareiškėja taip pat prašė nutraukti neteisėtą -išieškojimą, perskaičiuoti skolą, palūkanas ir kita. Nurodo, jog turi visą tikslią informaciją kada ir kiek buvo išieškota ir pervesta pirminiam išieškotojui BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ per antstolio kontorą, ši informacija pateikta ir skolininkei I. C.. Paaiškina, jog antstolių informacinėje sistemoje (toliau - AIS) finansinėje informacijoje yra suvestos visos įmokėtos ir paskirstytos sumos, su tam tikra paskirstymo/pervedimo data išieškotojui ir skolos likutis nurodomas AIS būtent esamai dienai. Nurodo, jog pareiškėjos teiginiai apie tai, kad jis neteikia jokios informacijos apie išieškotas lėšas yra klaidinantis ir neatitinkantis tikrovės, nes dar 2019 m. kovo 25 d. jai buvo pateikta detali informacija, kada ir kokios sumos buvo pervestos išieškotojui. Paaiškina, kad AIS programa įdiegta Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos iniciatyva, jos priežiūrą ir programas/jų atnaujinimus administruoja VĮ Registrų centras, AIS programa pati paskirsto išieškotas lėšas, atsižvelgiant į įmokų paskirstymo eiliškumą, kaip tai reglamentuoja teisės aktai.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo UAB „EDS Invest“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareiktu skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti. Paaiškino, kad pareiškėjos pateiktame skunde keliami klausimai dėl išieškomos skolos dydžio jau yra išnagrinėti civilinėje byloje Nr. e2A-334-370/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi. Pažymėjo, jog minėtoje nutartyje teismas nurodė, jog nėra jokių įrodymų, kad iš skolininkės yra išieškota arba atliekami vykdymo veiksmai, kuriais būtų siekiama išieškoti daugiau negu kreditoriui priklauso. Atsižvelgiant į tai, nurodo, jog vykdomajam raštui galiojant antstolis pagrįstai ir teisėtai išieško skolą pagal šiame rašte nurodytus duomenis, kas reiškia, jog pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2020 m. liepos 21 d., 14.00 val. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2020 m. birželio 18 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog antstolis Rimantas Vižainiškis vykdo Vilniaus rajono 3-ojo notarų biuro 2012 m. balandžio 11 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2399 dėl 25 037,30 Eur skolos, 5,49 procentų palūkanų ir kitų išlaidų išieškojimo ir skolininko UAB „Antuklita“ ir solidariai skolininkės I. C. išieškotojui BKU „Vilniaus taupomoji kasa“. Vykdant skolos išieškojimą pareiškėja nesutikdama su vykdomojoje byloje išieškomu skolos dydžiu kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama teismo vekselį, kuriuo pagrindu yra išduotas vykdomasis įrašas pripažinti negaliojančiu, panaikinti jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą, jos prievoles pripažinti pasibaigusiomis bei grąžinti be pagrindo iš jos išieškotas lėšas. Teismui priėmus ieškovės ieškinį Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-5011-781/2018, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas skolos išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0128/12/01098. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2733-912/2019 pagal I. C. ieškinį atsakovei bankrutavusiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, tretiesiems asmenims A. C., notarui T. P. V., bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Antuklita“ dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, vykdomojo įrašo panaikinimo, prievolės pripažinimo pasibaigusia ir be pagrindo gautų lėšų priteisimo, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą, kurio ieškovės ieškinys buvo atmestas, palikdamas nepakeistą. Antstoliui atnaujinus vykdymo procesą bei priėmus skundžiamą patvarkymą dėl ieškotų lėšų paskirstymo, pareiškėja pateikė skundą prašydama panaikinti minėtą patvarkymą ir perskaičiuoti skolos dydį (palūkanas) ir atitinkamai vykdomosios bylos išlaidas vykdomosios bylos užvedimo dienai.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog, vadovaudamasis CPK 651 straipsnio 1 dalimi, antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, apsiriboja tik akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti patikrinimu ir neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai. Minėto straipsnio 2 dalyje detalizuota, kas konkrečiai patenka į privalomų patikrinti akivaizdžių kliūčių sąvoką: antstolis privalo patikrinti, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino, jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nustatęs, jog tokių kliūčių nėra, antstolis, kaip imperatyviai nurodyta 651 straipsnio 3 dalyje, priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.

Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Taigi įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims ir kitiems byloje dalyvavusiems asmenims įgyja prejudicinę ir res judicata galią.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesutikdama su antstolio patvarkymu dėl išieškotų lėšų paskirstymo nurodo, jog antstolis vykdo išieškojimą neatsižvelgdamas į BUAB „Antuklita“ laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 17 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. atliktus mokėjimus, kai nurodytu laikotarpiu BUAB „Antuklita“ atliko skolos mokėjimą bei pajaus įnašus, kurie buvo įskaityti į skolos dengimą, todėl antstolis be pagirdo antrą kartą išieško tą pačią skolą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų nustatyta, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl BUAB „Antuklita“ laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 17 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. atliktų mokėjimų neįskatimo į skolos dengimą buvo nagrinėjamos ne vienoje byloje t. y. tiek Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1041-881/2019 pagal pareiškėjos prašymą dėl kreditorinio reikalavimo sumažinimo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-334-370/2020 pagal ieškovės ieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, vykdomojo įrašo panaikinimo ir prievolės pripažinimo pasibaigusia bei be pagrindo gautų lėšų priteisimo. Minėtose bylose teismo priimti sprendimai yra įsiteisėję.

Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1083-580/2018, 2018 m. gruodžio 3 d. nutarties, minėta nutartimi buvo išnagrinėtas pareiškėjos I. C. prašymas dėl UAB „EDS Invest“ kreditorinio reikalavimo sumažinimo atsižvelgiant į BUAB „Antuklita“ atliktus mokėjimus bei iš pareiškėjos vykdymo procese išieškotą sumą. Minėta nutartimi teismas nustatė, jog BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto byloje patvirtintas kreditorinis reikalavimas yra 37 907,77 Eur (kreditoriaus suvestinėje paskaičiuota, jog negrąžintos paskolos likutis yra 23 127,26 Eur, palūkanos 4 815,07 Eur, delspinigiai 9 965,44 Eur), atitinkami įvertinus vykdymo procese išieškotas sumas kreditorinis reikalavimas buvo sumažintas iki 24 725,38 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-298-407/2019, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutarties nurodė, jog pagrindo sumažinti skundžiama nutartimi patvirtinto 24 725,38 Eur finansinio reikalavimo dydžio nėra, taip pat nurodė, jog antstolis skolos išieškojimą iš pareiškėjos vykdo 2012 m. balandžio 11 d. išduoto vykdomojo dokumento (vykdomojo įrašo) pagrindu, kreditorė BKU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ palūkanas ir delspinigius turėjo teisę paskaičiuoti ir paskaičiavo už vėlesnį laikotarpį (iki 2017 m. sausio 17 d.), todėl pareiškėjos nuoroda į antstolio Rimanto Vižainiškio 2018 m. rugsėjo 17 d. pažymoje nurodytą skolos dydį teisiškai nereikšminga. Atsitinkamai darytina išvada, jog pareiškėjos nurodoma aplinkybė dėl to, kad atlikti pagal paskolos sutartį mokėjimai nebuvo įskaičiuoti į išieškomą sumą yra atmestina.

Dėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog į išieškomos skolos dydį nebuvo įskaičiuoti pajai, yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-334-370/2020 nurodydamas, jog atsižvelgiant į Paskolos sutarties bendrojoje dalyje aptartus punktus, yra žinoma, kad pajai yra garantinio pobūdžio įnašai ir nėra skirti padengti skolą pirmiausiai, tačiau gali būti įskaitomi dengiant neapmokėtą paskolos sumą, palūkanas ar delspinigius, paskiausiai, kai yra įvykdyti visi su Paskolos sutartimi kilę reikalavimai, taip pat paskolos gavėjas tinkamai įvykdęs prievolę turi teisę susigrąžinti pajinius įnašus. Todėl žinant, kad ieškovė nėra padengusi visos vekselyje laiduotos paskolos sumos ir su ja susijusių palūkanų bei delspinigių, ieškovės bei trečiojo asmens A. C. teiginiai, kad KU „Vilniaus taupomoji kasa“ pagrindinės skolos dengimui panaudojo pajaus įnašus, užskaitė juos skolos dengimui, vertintini kaip nepagrįsti. Atitinkami ir toks pareiškėjos argumentas yra atmenstinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos teikiant skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėja iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, kurios jau buvo išnagrinėtos aukščiau nurodytose bylose priimat įsiteisėjusius teismo sprendimus t. y. klausimas dėl vykdomojo įrašo teisėtumo bei pagal jį išieškomos sumos dydžio jau buvo išnagrinėtas priimant įsiteisėjusius sprendimus aukščiau nurodytose bylose.

Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, CPK 18 straipsnį, 182 straipsnį bei CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismui Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-334-370/2020, išnagrinėjus klausimą dėl vekselio ir vykdomojo įrašo negaliojimo, atmetus ieškinį dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, bei Lietuvos apeliaciniame teismui 2019 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1041-881/2019 išnagrinėjus klausimą dėl kreditorinių reikalavimų sumažinimo, klausimas dėl per didelės išieškomos sumos pakartotinai net neturėjo būti keliamas. Todėl visiškai nepagrįsti ir atmestini pareiškėjos argumentai, kad antstolis nepagristai neperskaičiuoja išieškomos skolos dydžio neatsižvelgiant į atliktus mokėjimus bei pajų įskaitymus.

Atskirai pažemėtina, jog iš vykdomosios bylos matyti, jog antstolis aktyviai bendradarbiauja su pareiškėja teikdamas pagal jos paklausimus prašomą informaciją bei tikrindamas jos naujai pateikus duomenis, todėl pareiškėjos argumentai, jog antstolis vengia jai suteikti informaciją bei nereaguoja į jos naujai teikiamus įrodymus irgi atmestini, kaip nepagrįsti.

Kiti pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, priimant sprendimą neturi, todėl teismas jų neanalizuoja ir nevertina. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290, 291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos I. C. skundą dėl antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmų atmesti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Lysionok