Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. G. , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 292 straipsnio 2 dalyje, ir

E. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis ir (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. birželio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 51 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta vienu trečdaliu sumažinta 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. kovo 14 d. 10.00 val. iki 2019 m. kovo 15 d. 17.05 val. (dvi paros) ir jam paskirta galutinė 30 MGL (1500 Eur) dydžio bauda. Nustatytas baudos sumokėjimo terminas – 12 (dvylika) mėnesių. 2020 m. kovo 10 d. bauda sumokėta;

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. balandžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta vienu trečdaliu sumažinta 80 MGL (4000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2021 m. kovo 24 d. 22.30 val. iki 2021 m. kovo 25 d. 11.31 val., ir jam paskirta galutinė 76 MGL (3800 Eur) dydžio bauda. Nustatytas baudos sumokėjimo terminas – 15 (penkiolika) mėnesių. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsniu, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas 4 (ketverius) metus vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 25 d. bei turto automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Nuo 2021 m. gegužės 10 d. įtrauktas į probuojamųjų asmenų sąrašą, 2022 m. liepos 26 d. bauda sumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 292 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

N. G. kartu su E. J., 2022 m. rugsėjo 1 d. iš savanaudiškų paskatų, E. J. susitarus su (duomenys neskelbtini) piliečiais dėl 500 Eur piniginio atlygio kiekvienam, N. G. vairuojant jam priklausančiu automobiliu „BMW530“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečius: M. B. Q. A. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir H. H. H. H., gim. (duomenys neskelbtini), laikomus Užsieniečių registracijos centre, (duomenys neskelbtini), tai yra iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) link, iki kol 2022 m. rugsėjo 1 d. 03.30 val. buvo sulaikyti valstybės sienos su (duomenys neskelbtini) prieigose – valstybės sienos pasienio ruože (duomenys neskelbtini), likus 50 metrų iki valstybės sienos Valstybės sienos apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis N. G., apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad įvykio metu nedirbo, gyveno su mergina, jam reikėjo pinigų pragyvenimui. Vieną dieną, tai galėjo būti 2022 m. rugsėjo 1 d., jam važiuojant namo su mergina, paskambino E. J. ir pasiūlė užsidirbti pinigų – nuvežti asmenis į (duomenys neskelbtini). Jis sutiko pavežti asmenis, tuo tarpu mergina nesutiko ir išėjo namo. Jis nuvažiavo prie baro, tuomet atėjo E. J. ir pasakė, kad asmenis veš kitą dieną, nes jų buvo labai daug. Jiems kilo įtarimas, ar asmenys atšaukę kelionę, turėjo dokumentus ir diskutavo, kas jam ir E. J. galėtų būti, jeigu jie vežtų asmenis neturinčius dokumentų. Tuomet jam ir E. J. stovint bei kalbant prie automobilio, prie jų priėjo kiti asmenys, kurie norėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Iš pradžių asmenys paklausė ar jie gali iškviesti taksi ir pasiūlė 500 Eur už nuvežimą į (duomenys neskelbtini). Tie asmenys buvo tiesiog parke, bare. Jam ir E. J. sutikus pavežti asmenis, du iš jų sėdo į automobilį, kiti asmenys nubėgo iki pabėgėlių centro, atnešė jiems drabužių ir atsisveikino ir jie išvažiavo. Prieš išvažiuojant jis ir E. J. iš namų pasiėmė savo pasus. Tuos asmenis paėmė (duomenys neskelbtini) prie baro. Jis ir E. J. suprato, kad asmenys yra pabėgėliai, tačiau nesuvokė, kad jie neturi dokumentų, nes laisvai judėjo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Juos sustabdė prie sienos, patikrino dokumentus ir viskas. Dėl asmenų vežimo susitarė tą pačią dieną, dvyliktą valandą. Asmenys tiesiog priėjo prie E. J. ir paprašė iškviesti taksi, kuris nuvežtų juos į (duomenys neskelbtini). E. J. paskambino jam ir pasiūlė pavežti asmenis, o kadangi jam labai reikėjo pinigų sumokėti už būstą ir komunalines paslaugas, jis sutiko. Už du asmenis jam pasiūlė 500 Eur, turėjo nuvežti į (duomenys neskelbtini) ir ten turėjo su juo atsiskaityti. E. J. taip pat turėjo gauti 500 Eur. Važiavo jam priklausančiu automobiliu „BMW“. Su asmenimis nebendravo, nes nemoka anglų kalbos, buvo tik vairuotojas. Sutiko pavežti asmenis, nes jo paprašė draugas, galvojo, kad viskas yra legalu. Iš asmenų išvaizdos matėsi, kad jie yra ne Lietuvos Respublikos piliečiai, jo mieste šių asmenų labai daug, be to, jis dirbo pabėgėlių centre su ekskavatoriumi. Dirbant pabėgėlių centre, jis prisidėjo prie miestelių statybos. Nežinojo, kad asmenys nori nelegaliai kirsti sieną, nes asmenims, kurie nelegaliai kirto sieną negalima laisvai judėti, jie būna uždaryti ir saugomi, tuo tarpu šie asmenys laisvai judėjo po miestą ir jis nesuvokė, kad jie be dokumentų. Jis neklausė, ar asmenys turi dokumentus. Pripažįsta, kad neturėjo teisės vežti asmenų, tačiau nesuvokė, kad jie neturi dokumentų. Suprato, kad 500 Eur atlygis yra už asmenų paėmimą nuo baro ir nuvežimą iki (duomenys neskelbtini). Tai nėra dideli pinigai, nes būtų reikėję važiuoti daug kilometrų ir jam būtų likę 250 Eur. Jeigu būtų žinojęs, kad asmenys neturi dokumentų, nebūtų jų vežęs ir rizikavęs, nes automobilį, su kuriu važiavo, buvo neseniai nusipirkęs, ilgai dirbo, kad jį galėtų įsigyti. Nežinojo, kad nelegalių imigrantų tikslas yra pateikti į kitas Europos valstybes, tik žinojo, kad jie nelegaliai patenka į Lietuvos Respubliką, tačiau nežinojo, kad asmenys, kuriuos vežė, yra be dokumentų ir negali išvažiuoti. Prie jų buvo priėję keturi asmenys, iš kurių vežė tik du, tuo tarpu vienas asmuo liko parke, o kitas nubėgo iki pabėgėlių centro atnešti daiktų. Jo dar paprašė nuvežti iki bankomato išsigryninti pinigų. Jiems pradedant išvažinėti, vienas iš asmenų dar nuėjo į barą ir parsinešė vieną ar du maišus alkoholinių gėrimų ir važiuodami automobilyje juos gėrė. Jis neklausė E. J. ar asmenis galima vežti legaliai, galvojo, kad asmenys turi visus reikiamus dokumentus. Pirmą kartą važiavo į užsienį, naudojosi navigacija. Su asmenimis kalbėjo E. J. anglų kalba, tuo tarpu jis pats nemoka anglų kalbos, todėl E. J. jam viską vertė į rusų kalbą (2 t., b. l. 70-72).

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti kaltinamojo N. G. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 1 d. duoti parodymai, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, nuomojamame bute Nr. (duomenys neskelbtini), namo numeris (duomenys neskelbtini). Užsienyje niekada nėra buvęs, į užsienį nevažinėja. Vakar buvo pas seserį (duomenys neskelbtini). Vėliau savo automobiliu „BMW530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo į namus. Jam važiuojant, paskambino draugas E. J. ir pasiūlė užsidirbti 500 Eur. Reikėjo nuvežti žmones į (duomenys neskelbtini). Kokius žmones, kiek jų turėjo būti iš pradžių jis nepasakė. Jis sutiko, todėl apie 24 val. nuvažiavo prie baro (duomenys neskelbtini), ten susitarė su E. J. susitikti. 2022 m. rugsėjo 1 d., apie 00.20 val., prie baro atėjo E. J.. Jis pasakė, kad žmonės yra, tačiau važiuotų tik rytoj. Jie toliau liko stovėti prie baro, šiaip kalbėjosi, aptarinėjo ar apsimokės rytoj važiuoti, kiek bus žmonių, kas už tai galėtų būti, ar asmenys bus su dokumentais. Pokalbio metu prie jų priėjo keturi nepažįstami asmenys. Iš išvaizdos jis iškart suprato, kad tai yra neteisėti migrantai, galimai iš (duomenys neskelbtini) užsieniečių registracijos centro. Apie migracijos situaciją Lietuvoje jis viską puikiai žino, yra pats anksčiau dirbęs statydamas laikinas apgyvendinimo vietas migrantams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Žino visą šiandienos situaciją susijusią su nelegalia migracija Lietuvoje. Asmenys kalbėjo angliškai, o jis nemoka anglų kalbos, todėl nieko nesuprato. E. moka angliškai, todėl su migrantais kalbėjosi jis. Pasikalbėjęs su asmenimis E. jam pasakė, kad du asmenys važiuos, jie sumokės 500 Eur kai nuvažiuos į (duomenys neskelbtini). Kiek asmenys turėjo sumokėti E. J. jis nežino, apie tai E. J. jam nepasakė. Jis sutiko vežti migrantus. Jis sėdėjo automobilyje, E. J. buvo likęs stovėti kieme ir dar kalbėjosi su migrantais. Jis sakė dar palaukti. Matė, kad vienas iš migrantų kažkur nubėgo. Netrukus migrantas grįžo su dviem krepšiais. Krepšius įdėjo į automobilio bagažinę. Į automobilį ant galinės keleivių sėdynės sėdo du migrantai, kiti du kažkur nuėjo, E. J. sėdo šalia jo priekinėje keleivio sėdynėje ir jie iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Buvo 2022 m. rugsėjo 1 d. apie 00.30 val. Apie tai, kad važiuojant per valstybės sieną reikia turėti asmens tapatybės dokumentus jis puikiai žino. Pas vežamus migrantus apie asmens tapatybės dokumentus nieko neklausė ir apie tai nieko nesidomėjo, nes su jais nesusikalbėjo. Supranta, kad veždamas asmenis per valstybės sieną yra už juos atsakingas ir turėjo įsitikinti ar jie turi pasus, bet to nepadarė. Jis neklausė ar jie gali išvykti iš Lietuvos. Išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) pakeliui prie (duomenys neskelbtini) sustojo degalinėje, kur įsipylė pilną baką kuro, vienas iš migrantų nuėjo į degalinę ir sumokėjo už degalus. Tada važiavo toliau pagal navigaciją telefone. Buvo nusistatęs maršrutą į (duomenys neskelbtini), bet turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Važiuojant prie valstybės sienos su (duomenys neskelbtini), likus maždaug 50 metrų iki sienos, sustabdė pasienio pareigūnai. Tikrinimo metu pasienietis paprašė pateikti asmens tapatybės dokumentus. Jis padavė savo pasą, E. J. pateikė pasą. Jo vežti migrantai pasieniečiui pateikė kažkokius pažymėjimus. Pasų šie asmenys neturėjo. Pasienietis visus sulaikė. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 72, 1 t., b. l. 163–166).

Be to, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti kaltinamojo N. G. parodymai, duoti 2022 m. rugsėjo 2d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Jam paskambino E. J. pasiūlė už 500 Eur nuvežti žmones į (duomenys neskelbtini). Jis pasiūlė savo merginai važiuoti su juo, ji nevažiavo, nuėjo namo, o jis sutiko ir važiavo. Jis nuvažiavo prie baro (duomenys neskelbtini) mieste, kurį nurodė E. J.. Kai atėjo E. J., jie pasikalbėjo ir jis pasakė, kad veš rytoj, ne šiandien. Jie stovėjo, kalbėjosi, o iš parko atėjo keturi nelegalūs migrantai. Jie pasakė, kad du reikia nuvežti į (duomenys neskelbtini), jis sutiko. Vienas iš jų kažkur nubėgo pasiimti rūbų, o kiti stovėjo prie automobilio ir laukė kol jis ateis. Po to paprašė nuvežti prie bankomato. Nuvežė juos prie bankomato, jie nusiėmė pinigų ir jie grįžo atgal. Paskui E. J. pasakė, kad važiuoja prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, bus greičiau, pasiims tą asmenį, kuris nubėgo rūbų. Kai nuvažiavo, į ten atėjo tas asmuo, kuris buvo nuėjęs pasiimti rūbų. Du iš jų važiavo, o du pasiliko. Sustojo (duomenys neskelbtini) degalinėje, užpylė pilną baką degalų, už juos sumokėjo pabėgėliai ir jie vyko toliau. Juos sulaikė privažiuojant sieną pasienio tarnybos pareigūnai. Jie paprašė pateikti dokumentus, jis su E. J. pateikė dokumentus, užsieniečiai taip pat davė dokumentus, bet pasirodė, kad ten ne pasai. Turėjo sumokėti kai bus (duomenys neskelbtini), taip susitarė E. J.. E. J. turėjo gauti taip pat 500 Eur. Jie bankomate nusiėmė 1000 Eur ir E. J. pasakė, kad jis gaus tokią pat sumą kaip ir jis. Kad veš nelegalus suprato iš to, nes jų pas juos mieste labai daug, iš jų išorės buvo matyti ir jie nekalbėjo nei lietuviškai, nei rusiškai, jis nežinojo, kad jie neturi dokumentų, nes jie laisvai vaikščiojo. Nežinojo, kad tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, jei būtų žinojęs būtų nevažiavęs. Žinojo bendrą situaciją dėl nelegalų (2 t., b. l. 72, 1 t., b. l. 173–174).

Kaltinamasis E. J., teisiamajame posėdyje baigiant nagrinėti baudžiamąją bylą, savo kaltę pripažino. Jis teismui parodė, kad rugsėjo 1 d. jam (duomenys neskelbtini) miestelyje išėjus iš baro į lauką parūkyti, prie jo priėjo grupė nelegalių imigrantų, kurie klausė, kas juos galėtų nuvežti į (duomenys neskelbtini). Tuomet jis paskambino N. G.. Asmenys norėjo važiuoti, tačiau persigalvojo. Vėliau kiti asmenys – H. iš futbolo ir jo draugas nusprendė važiuoti. Asmenys priėjo prie jo, nes jis žaidžia futbolą, o pabėgėliai palaiko jo komandą. Pinigų jam pasiūlė H. draugas. Kažkuris iš asmenų nuėjo atsinešti daiktus, tuo tarpu kitas nuėjo į barą nusipirkti alkoholio. Tada jis su N. G. nuvažiavo namo pasiimti pasų ir išvažiavo. H. su savo draugu jam rodė kažkokias korteles, todėl jis pagalvojo, kad tai yra tų asmenų dokumentai. Už asmenų nuvežimą jam siūlė sumokėti 500 Eur, tačiau vėliau nurodė, kad sumokės 1000 Eur, t. y. jam ir N. G. kiekvienam po 500 Eur. Važiuojant buvo užsukę į degalinę užsipilti degalų, vėliau buvo sustoję degalinėje prie (duomenys neskelbtini), pirko kavos ir važiavo toliau. Likus apie 50 m iki Lietuvos – (duomenys neskelbtini) sienos juos sustabdė, patikrino jo ir N. G. pasus, tuo tarpu vežami asmenys parodė savo korteles. Tuomet jis ir N. G. suprato, kad tai nėra tikri asmenų pasai, o tik kortelės, suteikiančios teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jis nepažįsta visų tų asmenų, tačiau pabėgėliai jį pažįsta, nes jis žaidžia futbolą. Jis moka anglų, rusų ir lietuvių kalbas. Su asmenimis kalbėjo angliškai. Asmenys, kurie pirmi norėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), persigalvojo, tuo tarpu kiti asmenys, kuriuos vežė, sėdėjo parkelyje. Asmenys tarpusavyje kažką kalbėjo savo kalba, gali būti, kad jie vieni kitiems pasakė, kad jis su N. G. gali nuvežti į (duomenys neskelbtini). Asmenų, kurie atsisakė važiuoti, jis nepažįsta, tuo tarpu H. prie jo priėjo vėliau. Jam pirmą kartą išėjus iš baro į lauką parūkyti, tie asmenys priėjo prie jo ir paklausė, ar jis žino asmenį, galintį juos pavežti, tuomet jis paskambino N. G.. Kai kiti asmenys prašė pavežti, N. G. jau buvo atvažiavęs. Asmenis vežė su automobiliu BMW, priklausančiu N. G.. Nesidomėjo, kaip asmenys atvyko į Lietuvą. Suprato, kad asmenys pinigus jiems moka už tai, kad jis ir N. G. padėtų jiems nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Įvykis vyko naktį, tokiu metu autobusai jau nevažiavo. N. G. tik pasakė, kad reikia nuvežti žmones į (duomenys neskelbtini). Po sulaikymo buvo apklausiamas, pirmos apklausos metu nurodė kitokias aplinkybes, tačiau vėliau jam buvo paaiškinta, kad bus sumažinta bausmė, tuo tarpu jis nenorėdamas problemų prisipažino (2 t., b. l. 74-76).

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti kaltinamojo E. J. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 1 d. duoti parodymai, kad pagal pateiktą pranešimą apie įtarimą kaltu neprisipažįsta. Supranta, kad yra įtariamas pasikėsinęs neteisėtai per valstybės sieną gabenti žmones dėl savanaudiškų paskatų. Jis kalba angliškai, rusiškai, šiek tiek supranta lenkiškai. Kaltu neprisipažįsta, kadangi nežinojo, kad žmonės, kuriuos vežė, vyksta neteisėtai, nežinojo, kad jie negali išvykti iš Lietuvos. Maždaug prieš mėnesį, gal šiek tiek daugiau (duomenys neskelbtini) parke gėrė alkoholį. Ten buvo ir užsieniečių, jų (duomenys neskelbtini) yra daug. Jis mėgsta bendrauti su žmonėmis, todėl užkalbino užsieniečius, taip ir susipažino su dviem užsieniečiais, kuriuos vežė į (duomenys neskelbtini). Su H. žaidžia futbolą komandoje „(duomenys neskelbtini)“ už (duomenys neskelbtini). H. komandoje pastebėjo maždaug prieš du mėnesius, jis pasakojo, kad metus laiko gyveno (duomenys neskelbtini) užsieniečių registracijos centre, iš kurio jo neišleisdavo, bet dabar jau išleidžia, (duomenys neskelbtini) jis gali laisvai vaikščioti. Jo šeima irgi gyvena Lietuvoje, matė vieną kartą jį su mama ir dar su kažkokiomis mergaitėmis. Vakar, t. y. 2022 m. rugpjūčio 31 d., apie 24 val., visi buvo bare. Kai užsidarė baras, H. draugas M. paklausė, ar nežino, koks taksistas galėtų nuvežti į (duomenys neskelbtini), sakė, kad jų draugai laukia (duomenys neskelbtini). N. bare nebuvo. Jis pasakė, kad jie palauktų ir paskambino N.. Jis pasakė, kad žmonės iš pabėgėlių centro nori, kad juos nuvežtų į (duomenys neskelbtini). Dar prieš skambinant N., jis paklausė H. ir jo draugo, ar jie turi dokumentus, jis angliškai klausė, ar jie turi pasus. Jie pasakė, kad turi ir parodė jam kažkokias korteles. Jis galvojo, kad tai jų pasai. Tai buvo laminuotos kortelės, kokia kalba surašytos tos kortelės, jis nematė, kadangi buvo tamsu, o be to buvo išgėrę. Jis tikrai nebūtų vežęs žmonių nelegaliai, jokie pinigai neverti to. Jie pasakė, kad sumokės 500 Eur už jų nuvežimą į (duomenys neskelbtini). N. sutiko, pasakė, kur yra, ir jis atvažiavo. Jis N. pasakė, kad už nuvežimą sumokės 500 Eur. N. jo neklausė apie tų žmonių dokumentus, o jis jam to ir nesakė. Jeigu būtų žinoję, kad asmenys neturi dokumentų nebūtų irakiečių vežę. (duomenys neskelbtini) tame bare buvo keturiese ar penkiese, H. dar nuėjo į centrą pasiimti daiktų, jie jo laukė apie valandą. Jis atsinešė kuprinę ir dar krepšį. Tada užsuko pas jį, jis pasiėmė asmens tapatybės kortelę. Iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo apie 00.30 – 01.00 val. Į (duomenys neskelbtini) važiavo per (duomenys neskelbtini). Privažiavus Lietuvos – (duomenys neskelbtini) valstybės sieną, juos patikrinimui sustabdė Lietuvos pasieniečiai, paprašė pateikti dokumentus. Pasieniečiai patikrino jo ir N. dokumentus. Tada pasieniečiai paprašė irakiečių, kad jie pateiktų pasus, bet jie angliškai atsakė, kad neturi pasų, nors jam buvo sakę, kad turi. Tada jis suprato, kad jie vyksta neteisėtai, nelegaliai, t. y. suprato, kad juos veža neteisėtai. Jis supranta ir kalba angliškai, o N. nemoka angliškai (2 t., b. l. 75, 1 t., b. l. 102–105).

Taip pat buvo perskaityti kaltinamojo E. J. 2022 m. spalio 19 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažįsta visiškai. Jam būnant (duomenys neskelbtini) esančiame bare, išėjo į lauką ir tuo metu priėjo jo pažįstamas iš Užsieniečių registracijos centro, vardu H.. H. su juo žaidė futbolą toje pačioje komandoje (duomenys neskelbtini), jis su juo bendravo ne kartą, todėl gerai žinojo, kad jis yra neteisėtas migrantas, patekęs į Lietuvą ir gyvenantis centro patalpose. H. jo paklausė ar jis pažįsta kokį nors taksistą, kuris galėtų nuvežti į (duomenys neskelbtini), už nuvežimą sumokėtų. Sakė, kad važiuotų kartu su savo draugu ir sumokėtų po 500 Eur. Kadangi pats automobilio neturi, todėl paskambino savo draugui N. G., kuris turi automobilį BMW, ir pasiūlė jam užsidirbti 500 Eur. Pasakė, kad reikia nuvežti žmones į (duomenys neskelbtini). N. G. sutiko ir po kiek laiko atvažiavo prie to paties baro (duomenys neskelbtini). Jie stovėjo prie baro ir laukė, kol H. su draugu nueis pasiimti daiktų. Po kurio laiko jie grįžo prie automobilio, susidėjo daiktus į bagažinę, visi sėdo į automobilį ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). H. su draugu žadėtus pinigus turėjo sumokėti kai nuvažiuos į (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad važiuojant per valstybės sieną reikia turėti asmens tapatybės dokumentus, jis puikiai žino. Pas vežamus migrantus nei jis, nei N. G. apie asmens tapatybės dokumentus nieko neklausė ir apie tai nieko nesidomėjo, jis ir taip supranta, kad jie pasų neturi. Išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) pakeliui prie (duomenys neskelbtini) N. G. sustojo degalinėje, kur įsipylė kuro, o vienas iš migrantų nuėjo į degalinę ir sumokėjo už degalus. Tada važiavo toliau į (duomenys neskelbtini) pagal navigaciją telefone. Prie valstybės sienos su (duomenys neskelbtini), likus maždaug 50 metrų iki sienos juos sustabdė pasienio pareigūnai. Tikrinimo metu pasienietis paprašė pateikti asmens tapatybės dokumentus. Jis padavė savo asmens tapatybės kortelę, N. G. pateikė pasą, o vežti migrantai pasieniečiui pateikė kažkokius pažymėjimus. Pasų šie asmenys neturėjo, todėl pasienietis visus sulaikė. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu yra įsidarbinęs bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, yra lauko kubilų gamintojas. Taip pat atstovauja (duomenys neskelbtini) futbolo komandą „(duomenys neskelbtini)“, kuri žaidžia (duomenys neskelbtini), yra pagrindinis (duomenys neskelbtini). Prašo teismo skirti kuo švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Sutinka, kad procesas vyktų sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (2 t., b. l. 75, 1 t., b. l. 109–112).

Vėliau apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. nurodė, kad teisingi yra jo 2022 m. spalio 19 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Žinojo, kad H. gyvena pabėgėlių centre, tačiau nežinojo, kad jis neturi paso. Nežino, kaip H. pateko į Lietuvą. Užsieniečių registracijos centras yra ta vieta, kur gyvena piliečiai iš kitų šalių. Nežino, ar asmenys, kuriuos jie vežė Lietuvoje turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą. Jis suprato, kad vežami asmenys neturi pasų. Du kartus buvo užsienio valstybėse – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 1000 Eur nėra normali kaina už kelionę iki (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad asmenys neturi dokumentų suprato dėl to, kad jie buvo iš pabėgėlių centro. Su asmenimis jis bendravo anglų kalba. N. G. anglų kalbos nemoka ir tame pokalbyje jis nedalyvavo. Jis N. G. nesakė, kad asmenys neturi pasų ir neturi teisės vykti į (duomenys neskelbtini). N. G. nežinojo ir nesuprato, kad veža asmenis, kurie neturi dokumentų ir negali vykti į užsienio valstybę. Jis pats yra praradęs teisę vairuoti transporto priemones, asmenis vežė kartu su N. G., nes tie žmonės dėl vykimo tarėsi konkrečiai su juo. Jam būtų mokėję pinigus už tai, kad jis surado kas galėtų nuvežti. Pripažįsta, kad suorganizavo nelegalių migrantų vežimą. Ankstesniais teismų sprendimais paskirtas baudas yra sumokėjęs, šiuo metu nedirba. Jeigu teismas paskirtų jam baudą, turėtų galimybę ją sumokėti. Savo kaltę pripažino ir ankstesnėse apklausose, jis bendravo su nelegaliais migrantais. N. G. jis nesakė, kad tai nelegalūs migrantai, ir kad jie neturi teisės išvykti iš Lietuvos. N. G. su tais asmenimis nebendravo, nes nemoka anglų kalbos (2 t., b. l. 160).

Iš 2022 m. liepos 15 d. Užsieniečio laikino apgyvendinimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos H. H. H. H., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, turinio matyti, kad asmeniui, pasivadinusiam (duomenys neskelbtini) piliečiu H. H. H. H. Migracijos departamento prie VRM sprendimu/teismo sprendimu paskirta alternatyvi sulaikymo priemonė/leista būti Lietuvos Repsublikos teritorijoje bei leista gyventi VSAT prie VRM Užsieniečių registracijos centre (t. 1 b. l. 9).

Iš 2022 m. rugsėjo 1 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad N. G., pateikė automobilį „BMW530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 18–21).

2022 m. spalio 4 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilio „BMW530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra N. G. (1 t., b. l. 33).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 292 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio arba neteisėtai valstybės sieną perėjusio tokio užsieniečio gabenimą ar slėpimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, jog būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Šio nusikaltimo subjektyviam požymiui – kaltei – būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį, neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabena ar slepia Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir siekia tai daryti. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra formali, neteisėtas nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio asmens gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai valstybės sieną perėjusio tokio užsieniečio gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomas baigtu šių veiksmų atlikimo momentu. Ar pavyko tokiais veiksmais pergabenti į numatytą vietą ar paslėpti užsienietį Lietuvos teritorijoje, ar to padaryti nepavyko, veikai kvalifikuoti pagal BK 292 straipsnį reikšmės neturi.

Pagal BK 292 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio pirmoje dalyje numatytus veiksmus padarė dėl savanaudiškų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei. Savanaudiškomis paskatomis laikytini tokie asmens veiksmai, kuriais jis, neteisėtai gabendamas žmones per valstybės sieną ar Lietuvos Respublikos teritorijoje, siekia gauti materialinės naudos – pinigų, daiktų, įgyti turtinę teisę, išvengti išlaidų ir pan.

Pažymėtina, kad gabenimas per valstybės sieną laikomas baigtu nuo momento, kai gabenamas asmuo patenka į Lietuvos Respublikos valstybės pasienio juostos ribas (formalioji sudėtis).

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamųjų E. J. ir N. G. padaryta nusikalstama veika yra įrodyta ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 292 straipsnio 2 dalies sudėtį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje už kaltinamojo E. J. padarytą nusikaltimą yra numatyta tik viena bausmės rūšis: laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, siekiant taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį, turi būti nustatytos bent dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, turi būti bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta ir taip pat turi būti nustatyta bent viena iš būtinų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatytų sąlygų (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-94-658/2022).

E. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų nusikaltimą. Šiuo atveju nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nustatytos ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Pažymėtina, kad E. J. veikdamas bendrai su kitu kaltinamuoju iš savanaudiškų paskatų – siekdamas gauti atlygį, neteisėtai gabeno per valstybės sieną neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečius. Iš baudžiamosios bylos duomenų ir pačių kaltinamųjų parodymų matyti, kad E. J. iš esmės buvo šios nusikalstamos veikos iniciatorius, t. y. jis tarėsi su (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiais dėl jų pergabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, būtent jis kreipėsi į kitą kaltinamąjį N. G., siūlydamas jam priklausančiu automobiliu pergabenti per valstybės sieną neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius. Šią nusikalstamą veiką jis padarė praeityje jau būdamas teistas du kartus bei turėdamas neišnykusį teistumą, todėl suvokė dėl savo neteisėto elgesio galinčias kilti teisines pasekmes. Nors ankstesniais teismų procesiniais sprendimais kaltinamajam buvo paskirtos vienos iš švelniausių bausmių – baudos, tačiau akivaizdu, kad tai teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė, jis nusikalto pakartotinai padarydamas sunkesnę nei ankščiau, nusikalstamą veiką. Kaltinamasis E. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo teismui taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat nenustatyta BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatytų sąlygų. Visos išvardintos aplinkybės teismui neleidžia spręsti apie kaltinamojo asmenybės ar nusikalstamos veikos mažesnį pavojingumą, todėl teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo kaltinamajam taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, kaip to prašė kaltinamojo gynėja.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas jo sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. 03.30 val. iki 2022 m. rugsėjo 2 d. 15.17 val. (1 t., b. l. 116–117).

Kaltinamasis N. G. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas susijęs su neteisėtu žmonių gabenimu per valstybės sieną, juo kėsintasi į teisės aktais nustatytą valdymo tvarką. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia ir yra baigtas. Kaltinamasis nusikaltimą įvykdė dėl savanaudiškų tikslų – siekdamas neteisėtu būdu gauti piniginių lėšų ir veikdamas bendrai su kitu kaltinamuoju E. J.. Vertinant kaltinamojo N. G. asmenybe, matyti, kad jis nors buvo praeityje teistas du kartus, tačiau teistumai yra išnykę ir jis laikomas neteistu (BK 97 straipsnio 6 dalis), penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka baustas trylika kartų, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, duomenų apie tai, kad jis būtų gydęsis psichiatrijos klinikoje ar priklausomybės ligų centre nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nėra. Šiuo atveju kaltinamasis savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino tik iš dalies, t. y. pripažino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei apie jas davė parodymus, tačiau ginčijo subjektyvųjį nusikalstamos veikos požymį – kaltę, neigė supratęs, kad neteisėtai gabena asmens dokumentų neturinčius neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius. Matyti, kad kaltinamasis darydamas nusikalstamą veiką veikė kaip bendravykdytojas, tačiau jo vaidmuo darant nusikaltimą nebuvo pagrindinis, nes neteisėtai gabenti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečius jam pasiūlė kitas kaltinamasis – E. J.. Iš N. G. darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai kaip darbštus, sąžiningas, atsakingas, nekonfliktiškas darbuotojas.

Kaltinamojo N. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje už kaltinamojo N. G. padarytą nusikaltimą yra numatyta tik viena bausmės rūšis: laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodomas aplinkybes, įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo jauną amžių bei nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat tai, kad darydamas nusikalstamą veiką jis veikė kartu su kitu kaltinamuoju bei siekė gauti finansinės naudos, N. G. už BK 292 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina didesnė nei sankcijoje numatyta minimali, tačiau mažesnė nei vidurkis (BK 61 straipsnis) – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas jo sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. 03.30 val. iki 2022 m. rugsėjo 2 d. 11.05 val. (1 t., b. l. 186–187).

BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, be kita ko, asmeniui nuteistam ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus BK XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Nors kaltinamieji E. J. ir N. G. yra nuteisti už sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau jiems šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija penkerių metų ir jų įvykdytas nusikaltimas nepatenka į BK 75 straipsnio 3 dalyje nurodytas išimtis. Be to, abu kaltinamieji yra jauno amžiaus, E. J. ankščiau buvo teistas už dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą, jam teismų galutiniais procesiniais sprendimais paskirtas baudas yra sumokėjęs, nors šiuo metu nedirba, tačiau ankstesnės darbovietės vadovės charakterizuojamas teigiamai, žaidžia Futbolo klube „(duomenys neskelbtini)“, tuo tarpu N. G. laikomas neteistu, šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismo vertinimu, šiuo atveju ilgas kaltinamųjų įkalinimas laisvės atėmimo vietoje neigiamai paveiktų atitinkamai jų socialinius bei darbinius santykius, todėl spręstina, kad yra pagrintas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti BK 75 straipsnio 3 dalies pagrindu. Teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamiesiems nustatant, kad jie po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant privalo atlikti 6 mėnesius šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o E. J. likusios 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies, N. G. likusios 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 1 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamuosius E. J. ir N. G. pradėti dirbti arba mokytis ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jų priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktai).

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

BK 42 straipsnio 6 dalies nuostatos numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72², 72³ ir 72⁴ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.

Nusikalstama veika, dėl kurios teisiamas kaltinamasis N. G., buvo padaryta naudojant transporto priemonę – automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje spręstinas baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, skyrimo klausimas.

Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 67 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad turto konfiskavimas gali būti skiriamas kartu su bausme.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

BK 72 straipsnyje tiesiogiai nenustatyta, kas laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Tačiau, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2008, 2K-463/2011, 2K-534/2011). Transporto priemonė laikoma panaudota nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta arba tiesiogiai panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50/2007).

Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai priklauso kaltinamajam N. G. (1 t., b. l. 33). Šiuo automobiliu jis nelegaliai gabeno neteisėtai Lietuvos Respublikos sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius užsieniečius (du (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečius) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į (duomenys neskelbtini), o tai padaryti be transporto priemonės būtų buvę neįmanoma. Įvertinus šias nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad automobilis „BMW 530“, buvo panaudotas nusikaltimui padaryti ir be jo kaltinamųjų tikslai nebūtų realizuoti, todėl šiuo konkrečiu atveju, ši transporto priemonė pripažintina nusikaltimo padarymo priemone. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, N. G. faktiškai priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 3 dalis, 72 straipsnio 2, 3 dalis).

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam E. J. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, panaikintinos. E. J. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2020 m. birželio 22 d., galiojanti iki 2030 m. birželio 22 d., nuosprendžiui įsiteisėjus perduotina bausmės vykdymo vietos įstaigai (1 t., b. l. 119-122).

Kaltinamajam N. G. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, panaikintinos. N. G. asmens pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2016 m. birželio 8 d., galiojantis iki 2026 m. birželio 8 d., nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas bausmės vykdymo vietos įstaigai (1 t., b. l. 189-192).

Nagrinėjant baudžiamąją bylą 2023 m. kovo 23 d. buvo gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad N. G. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 949,76 Eur ir ši suma yra priteistina valstybės naudai (2 t., b. l. 139–142). BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-322/2014). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis N. G. pagal tautybę yra (duomenys neskelbtini), nemokantis lietuvių kalbos ir gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktą, o taip pat į tai, kad byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių apie kaltinamojo N. G. stabilią ir pakankamą turtinę padėtį, šiuo nuosprendžiu jam skirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas kurį laiką taip pat apsunkins jo galimybes gauti finansinių lėšų, todėl, teismo vertinimu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, ir todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301– 305, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, E. J. iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatant, kad jis po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant privalo atlikti 6 (šešis) mėnesius šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o likusios 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant nuteistąjį pradėti dirbti arba mokytis ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti E. J. laikiname sulaikyme išbūtą laiką, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. 03.30 val. iki 2022 m. rugsėjo 2 d. 15.17 val. (2 dienos).

Bausmės pradžią E. J. skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Kaltinamajam E. J. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, panaikinti.

Kaltinamojo E. J. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2020 m. birželio 22 d., galiojančią iki 2030 m. birželio 22 d., nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti bausmės vykdymo vietos įstaigai.

N. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, N. G. iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatant, kad jis po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant privalo atlikti 6 (šešis) mėnesius šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o likusios 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant nuteistąjį pradėti dirbti arba mokytis ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti N. G. laikiname sulaikyme išbūtą laiką, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. 03.30 val. iki 2022 m. rugsėjo 2 d. 11.05 val. (dvi dienos).

Bausmės pradžią N. G. skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Kaltinamajam N. G. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, panaikinti.

Kaltinamojo N. G. asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2016 m. birželio 8 d., galiojantį iki 2026 m. birželio 8 d., nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti bausmės vykdymo vietos įstaigai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, paskirti N. G. baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomos Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos logistikos specialisto, konfiskavimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš N. G. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.