Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. Š., L. I., E. V., A. I., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš VĮ Registrų centre esančių duomenų matyti, kad E. I. nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai: 1) Registro Nr. 44/385974, žemės sklypo plotas 0,9000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2) Registro Nr. 44/385980, žemės sklypo plotas 0,4500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos mama E. I. mirė (duomenys neskelbtini), kur gyveno paskutiniuoju metu iki savo mirties. Po mamos mirties pareiškėja mirties faktą Lietuvos Respublikoje įregistravo tik 2022 m. lapkričio 23 d., nes tada buvo gauti visi reikalingi dokumentai iš Vokietijos. Palikimo priėmimo terminas, per kurį paveldėtojai privalo kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, yra 3 mėnesiai, bet tam yra būtinas oficialus mirties liudijimas. Dėl susiklosčiusios situacijos, pareiškėja fiziškai neturėjo galimybės laiku pateikti prašymo notaro biurui dėl palikimo priėmimo, todėl įstatymu nustatytas 3 mėnesių terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Nepriklausomai nuo termino praleidimo, pareiškėja atsiradusį palikimą priėmė faktiniu valdymu. Po E. I. mirties likusiu turtu, t. y. dviem žemės sklypais, visą laiką rūpinosi pareiškėja. Šiais žemės sklypais pareiškėja rūpinosi dar iki mamos mirties, nes E. I. pagal 2005 m. liepos 5 d. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. K1ES - 12263 G. Z. perleido žemės sklypą su statiniais (Registro Nr. 50/105453) gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitais sklype esančiais statiniais adresu (duomenys neskelbtini). Perėmusi mamos turtą, pareiškėja rūpinosi ir žemės sklypais, nors jie ir nebuvo jai perleisti. Ji 2022 m. spalio 1 d. su A. K. sudarė sutartį dėl privačios žemės panaudos, kuria suteikė teisę laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis 0,45 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Palikimo priėmimo fakto nustatymas būtinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti ir paveldėtam turtui įregistruoti pareiškėjos vardu, nes kitokia tvarka nėra galimybės gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra E. I., (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) (mirties įrašo Nr. 570, 2022 m. lapkričio 23 d.), dukra ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. 26).

Iš VĮ Registrų centre esančių duomenų matyti, kad E. I. nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai: 1) Registro Nr. 44/385974, žemės sklypo plotas 0,9000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).; 2) Registro Nr. 44/385980, žemės sklypo plotas 0,4500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centre esančių testamento registro išrašo 2024 m. birželio 7 d. Nr. SR10-3113(24) matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pateikti rašytiniai įrodymai (2022 m. spalio 1 d. privačios žemės panaudos sutartis) patvirtina, kad po E. I. mirties likusiu turtu visą laiką rūpinosi pareiškėja. Iš bylos duomenų matyti, kad E. I. pagal 2005 m. liepos 5 d. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. K1ES - 12263 G. Z. perleido žemės sklypą su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitais sklype esančiais statiniais adresu (duomenys neskelbtini). Pagal pareiškėjos paaiškinimus, perėmusi mamos turtą, pareiškėja rūpinosi ir paminėtais žemės sklypais. Byloje duomenų, kurie paneigtų pareiškime nurodytas aplinkybes, negauta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą apie pareiškėjos įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po E. I. mirties (mirė (duomenys neskelbtini).) duktė G. Z. faktiškai priėmė palikimą ir valdo jį iki šiol (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 279 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos G. Z. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. I., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), duktė G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė palikimą per įstatymo nustatytą terminą po palikėjos mirties pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.