- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-18
- Bylos Nr.
- 2-179-187/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01807-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Stefanija Sakalauskienė
- Atsakovas
- AB ,,ŽEMAITIJOS PIENAS“
Telšių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Stefanijai Sakalauskienei, sekretoriaujant Aistei Marijai Pakarklytei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Egidijui Morkūnui, atsakovo atstovui Gintarui Keliauskui, , išnagrinėjo civilinę pagal ŽŪB ,,MINAIČIAI“, kodas 171292586, ieškinį atsakovui AB ,,ŽEMAITIJOS PIENAS“, kodas 180240752, dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, preliminarų sprendimą ir prieštaravimus, išklausęs šalių atstovus bei įvertinęs kitus įrodymus, nustatė:
Aprašomoji dalis
2012 m. spalio 4 d. teismas priėmė šioje byloje Preliminarų sprendimą, kuriuo nusprendė: ieškinį patenkinti visiškai; priteisti iš AB ,,ŽEMAITIJOS PIENAS“, kodas 180240752, buv. Sedos g. 35, Telšiai, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), 21 179 Lt (dvidešimt vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt devynis litus) skolą už iš ieškovo pirktą pieną, 11 196,73 Lt (vienuolika tūkstančių vieną šimtą devyniasdešimt šešis litus 73 ct) palūkanas, 12,83 proc. metines palūkanas už 14 190 Lt sumą ir 11,84 proc. metines palūkanas už 6 989 Lt sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012 m. rugsėjo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 486 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidas ŽŪB ,,MINAIČIAI“, kodas 171292586, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), naudai.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2007 m. rugsėjo 3 d. sudarė pieno pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7-1887, kuria susitarė dėl natūralaus žalio pieno pirkimo pardavimo sąlygų 2007-2008 metais. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis iš ieškovo pirkti pieną ir mokėti už jį parduodant iki 2 tonų pieno per dieną – 910 Lt/t (be PVM), parduodant nuo 2 iki 6 tonų per dieną – 930 Lt/t, parduodant virš 6 tonų per dieną – 950 Lt/t. Šios kainos sutarties 2007-10-23 priedu Nr. 1 pakeistos, nustatant jog pieno supirkimo kaina yra: parduodant iki 2 tonų pieno per dieną – 1010 Lt/t (be PVM), parduodant nuo 2 iki 6 tonų per dieną – 1030 Lt/t, parduodant virš 6 tonų per dieną – 1050 Lt/t. Sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovas parduodavo atsakovui beveik po 5 tonas pieno per dieną, todėl už nupirktą pieną jam turėjo būti mokama po 1030 Lt/t (be PVM), ką atsakovas ir darė – už laikotarpį nuo sutarties pasirašymo dienos iki 2008-03-15 už nupirktą pieną mokėjo visą sutartyje nurodytą kainą. Tačiau nuo 2008-03-16 atsakovas vienašališkai sumažino superkamo pieno kainą iki 880 Lt/t, o vėliau – iki 830 Lt/t. Nesutikdamas su atsakovo veiksmais, ieškovas 2008 m. birželio mėnesį kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl skolos, susidariusios atsakovui pilnai nesumokėjus visos priklausančios nupirkto pieno kainos už laikotarpį nuo 2008-03-16 iki 2008-05-31. Bylą šalys užbaigė taikos sutartimi, pagal kurią atsakovas ieškovui sumokėjo 94 809,27 Lt skolą, o nuo reikalavimo priteisti palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas ieškovas atsisakė. Abi šalys turėdamos suinteresuotumą tęsti sutartinius santykius abipusiai naudingais pagrindais, taikiai užbaigdamos ginčą, tuo pačiu modifikavo ir susiklostančius sutartinius santykius, 2008-07-16 sudarydamos naują, pakeičiančią 2007-09-03 sudarytą pieno-pirkimo sutartį. Naujai sudarytos pieno pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 15115 priede be kita ko nustatyta atsakovo iš ieškovo perkamo pieno kaina 930 Lt/t, jeigu per dieną parduodama iki 6 tonų pieno ir 950 Lt/t, jeigu parduodama daugiau kaip 6 tonų per dieną, tuo pačiu nurodant, kad ši sutartyje nustatyta kaina taikoma nuo 2008 m. birželio 16 d., todėl atsakovas už 2008 m. birželio 1-15 d. nupirktą pieną turėjo mokėti 1030 Lt/t, o už 2008 m. birželio 16-30 d. nupirktą pieną – 930 Lt/t. Nepaisant šalių sudarytų sutarčių, ieškovas pareigos sumokėti visą kainą už iš ieškovo nupirktą pieną nevykdė - už perkamą pieną mokėjo tik dalį sutartyse nustatytos kainos – už 2008 m. birželio 1-15 d. nupirktą pieną sumokėjo po 830 Lt, vietoj sutartyje Nr. 7-1887 numatytos 1030 Lt kainos (nepriemoka – 200 Lt/t), o už 2008 m. birželio 16-30 d. nupirktą pieną – po 830 Lt, vietoj sutartyje Nr. 15115 numatytos 930 Lt kainos (nepriemoka – 100 Lt/t). 2008 m. birželio 1-15 d. laikotarpiu atsakovas iš ieškovo nupirko 70,95 tonų pieno už kurį nesumokėta 14 190 Lt (70,95 t x 200 Lt = 14 190 Lt). 2008 m. birželio 16-30 d. laikotarpiu atsakovas iš ieškovo nupirko 69,89 tonų pieno, už kurį nesumokėjo 6 989 Lt (69,89 t x 100 Lt = 6 989 Lt). Viso atsakovas ieškovui skolingas 21 179 Lt. Pagal abiejų pieno pirkimo-pardavimo sutarčių nuostatas už nupirktą pieną pirkėjas privalėjo visiškai atsiskaityti per 15 dienų po įskaitinio laikotarpio pasibaigimo, t. y. už 2008 m. birželio 1-15 d. laikotarpį iki 2008-06-30, o už birželio 16-30 d. laikotarpį – iki 2008-07-15. Ieškovas remdamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 4 d. paskaičiavo atsakovui palūkanas. Prašė palikti priimtą preliminarų sprendimą nepakeistą, ieškovo atstovo nuomone, kadangi Taikos sutartyje buvo numatyta, kad šalys neturi teisės kreiptis į teismą dėl tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko, o tai jo nuomone pažeidžia ieškovo teises, todėl jie kreipėsi į teismą ir prašo jų ieškinį patenkinti. Patvirtino, kad tarp šalių buvo sudaryta Taikos sutartis, kuri buvo patvirtinta teismo, teismo priimtoji nutartis galiojanti.
Atsakovo atstovas su preliminariu sprendimu ir ieškiniu nesutiko, o prieštaravimuose ir atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas savo prievolę ieškovui esantis įvykdęs pilnai ir tinkamai. Ieškinys nepagrįstas, kadangi atsakovas su ieškovu visiškai esantis atsiskaitęs už pieną nupirktą ieškinyje nurodytu laikotarpiu. Būtent dėl 2008 m. birželio 1-15 d. laikotarpiu nupirkto pieno tarp ieškovo ir atsakovo buvusi sudaryta Taikos sutartis, kuri buvusi įvykdyta jau Taikos sutarties sudarinėjimo laikotarpiu, nagrinėjant ginčą teisme, ginčas dėl šio pieno pirkimo baigtas teismui patvirtinus Taikos sutartį, todėl dėl šio reikalavimo ieškovas galėjęs pasiimti vykdomąjį raštą, jeigu mano, kad Taikos sutartis yra neįvykdyta, bet neturi reikšti naują reikalavimą. Šalys neteko teisės šioje byloje ginčyti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintų faktų bei teisinių santykių ir reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, Atsakovas pateikia rašytinius įrodymus - mokėjimo pavedimą liudijantį, kad Atsakovas pilnai įvykdė taikos sutarties sąlygas, tame tarpe sumokėjo jo (Ieškovo) civilinėje byloje (Nr. 2-1091-344/2008 m.) reikalautą sumą, kurios sumokėjimas apėmęs ir 2008 m. birželio 1 -15 d. laikotarpį pabaigė tiek materialinius tiek procesinius santykius. Patvirtinus Taikos sutartį buvusi sudaryta ir nauja Pieno pirkimo-pardavimo sutartis pagal kurią sutarę dėl tolimesnio bendradarbiavimo. Atsakovas už ginčo laikotarpį (2008 m. birželio 15 – 30 d.) sumokėjo netgi daugiau nei reikalauja Ieškovas, būtent už šį laikotarpį Atsakovas sumokėjo 8 770,21 Lt. (Ieškovo reikalaujama suma 6 989 Lt.), t.y. 1 781,20 Lt. daugiau. Toks kainų (sumų) skirtumas susidaręs dėl to, kad Ieškovas neteisingai paskaičiuoja mokėtiną kainą už pirktą/parduotą pieną. Sutinkamai su tuo, kad šalys šiuo santykių laikotarpiu vadovavosi pieno pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 15115, kuri sudaryta 2008 m. liepos 16 d. bei jos priedu sudarytu 2008 m. liepos 16 d. (3 punktu), Atsakovas (pirkėjas) turėjo ir privalėjo atsiskaityti su Ieškovu (pardavėju) pagal bazinių rodiklių pieno kainą (pieno pirkimo – pardavimo sutarties 17 punktas), kad būtent atsiskaitymui už nupirktą pieną taikoma natūralaus pieno perskaičiavimo taisyklė į bazinius pieno rodiklius patvirtina ir norminis aktas – Pieno supirkimo taisyklės (patvirtintos LR Žemės ūkio ministro 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 146). Šių taisyklių 39 punktas nurodo, kad: “už gamintojo parduotą pieną apmokama pieno pirkimo- pardavimo sutartyje suderinta tvarka. Mokėtina už natūralų pieną suma įskaitiniu laikotarpiu apskaičiuojama pagal bazinių rodiklių pieno kainą ir kiekį, įvertinant patiekto pieno sudėtį ir kokybę pagal laboratorijos tyrimų duomenis”. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nėra skolingas ieškovui prašė preliminarų sprendimą panaikinti, o ieškinį atmesti.
Liudytoja R. T. paliudijo, kad ji dirbanti AB „Žemaitijos pienas“ apskaitininke, jos tiesioginės pareigos esančios apskaityti mokėjimus už nupirktą pieną iš ŽŪB „Minaičiai“. Ji prisimenanti, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvęs kilęs ginčas, kuris buvęs nagrinėjamas teisme, bylos nagrinėjimo metu vykusios derybos, šalys derėjosi dėl civilinės bylos baigimo Taikos sutartimi, todėl derybų metu, o būtent dar rašant Taikos sutartį, kuri vėliau buvusi patvirtinta ir teismo nutartimi, AB „Žemaitijos pienas“ 2008-07-08 mokėjimo nurodymu pravedęs 84895,69 Lt už supirktą pieną birželio mėnesį 16-30 dienomis, buvusios apmokėtos dvi sąskaitos, nes esančios dvi fermos iš kurių superkamas pienas, būtent sumokėti pinigai už supirktą pieną pagal Taikos sutartį. Tačiau 2008-07-23 buvęs padarytas mokėjimo nurodymas, kuriuo padarytas pavedimas 222636,43 Lt sumai ir kuriuo apmokėję: pakartotinai per klaidą sumokėje sumą pagal Taikos sutartį ir už supirktą pieną 2008 m. liepos 01-15 dienomis, apmokant pagal sutartį, o vadovaujantis sutarties 3 punktu buvęs padarytas perskaičiavimas, nes mokėjimai daromi ne už natūralų pieną, bet už bazinius pieno rodiklius, tai yra pagal pieno sudėtį ir jo kokybę, vadovaujantis Pieno supirkimo taisyklėmis. Todėl padaryta korekcija kuri aiškiai matosi išrašytose sąskaitose faktūros Nr. 0528388 ir Nr. 0528389, korekcija padaryta perskaičiuojant už pieną po 930 Lt, nes prieš tai buvę paskaičiavę po 830 litų, todėl patys ištaisę šią klaidą, tai yra padarytas pavedimas kuriuo atsiskaitę su ieškovu visiškai pagal sutartį ir Pieno supirkimo taisykles, perskaičiavę pagal bazinius pieno rodiklius, tai yra pagal nupirkto pieno sudėtį ir kokybę. Perskaičiavimą padarę vadovaujantis Sutarties 3 punktu.
Iš 2007-09-03 Pieno pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7-1887 (b. l. 6-10) ir 2008-07-16 Pieno pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 15115 (b. l. 11-14) matyti, kad tarp šalių yra susiklostę sutartiniai santykiai, o iš tų sutarčių 3 p. (b.l.6, 11) matyti, kad šalys, vykdydamos šias sutartis vadovausis 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 853/2004, Pieno supirkimo taisyklėmis, Pieno gamybos kvotų administravimo taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2003 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 3D-495 ir kt..
Iš 2008-07-21 Telšių rajono apylinkės teismo nutarties (b. l. 15-16) matyti, kad tarp šalių vyko ginčas, kuris buvo nagrinėjamas teisme, kad tarp šalių buvo sudaryta Taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad: atsakovo atžvilgiu nepateikti bet kokių pretenzijų, reikalavimų, tame tarpe ieškinių (pareiškimų) teismams kylančių dėl 2007 m. rugsėjo 3 d. pieno pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 7-1887 vykdymo ir jos pagrindu nupirkto pieno iki 2008 m. birželio 15 d., o tos pačios sutarties 3 p. ginčo šalys susitarė, kad atsakovui sumokėjus tam tikrą sumą už supirktą pieną ir kitus Taikos sutartyje numatytus mokėjimus ir pripažino, kad šių sumų sumokėjimas Taikos sutartyje nustatyta tvarka reiškia visišką reikalavimų įvykdymą, kilusį ieškinio ir kitų reikalavimų susijusių su AB „Žemaitijos pienas“ 2007 m. rugsėjo 3 d. pieno pirkimo –pardavimo sutarties Nr.7-1187 vykdymu bei jos pagrindu nupirktu pienu iki 2008 m. birželio 15 d., todėl Ieškovas atsisakė visų ieškinio ir kitų reikalavimų bei įsipareigojo laikytis kitų šioje Taikos sutartyje numatytų sąlygų. Be to tai patvirtina liudytojos R. T. parodymus, kad derybų tarp šalių metu galėjo būti sumokėta taikos sutartyje aptarinėjama 94 809,27 Lt suma, kuri per klaidą buvo sumokėta pakartotinai 2008 07 23 mokėjimo nurodymu. To neginčijo ir ieškovo atstovas, todėl antrą kartą nebeturėtų būti priteisiamos šios sumos, kurios už supirktą pieną jau buvo apmokėtos pagal Taikos sutartį. Esant tokiems įrodymams ir aplinkybėms civilinė byla dalyje dėl reikalavimų už nupirktą pieną iki 2008 m. birželio 15 d., tai yra dėl 14190 Lt reikalavimo, turi būti nutraukta (LR CPK 293 str. 1 d., 3 p.), nes dėl šių reikalavimų yra įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria yra patvirtinta šalių Taikos sutartis (b. l. 15-16), o būtent Taikos sutartis patvirtinta dėl tos pačios sutarties numatytų sąlygų, tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko.
Kad atsakovas yra atsiskaitęs su ieškovu įrodo mokėjimai Ieškovui už nupirkto pieno toną po 930 Lt., tik ši pareiga įvykdyta dalimis: pagal PVM sąskaitą - faktūrą serija ps Nr. 0512076 sumokėta 62466,96 Lt. (mokėjimo pavedimas – pridedamas) už toną parduoto pieno sumokėta po 830 Lt. ir PVM sąskaita – faktūrą Nr. 0512077 sumokėta 23428,53 Lt (b. l. 40-41), o taip pat papildomai pagal PVM sąskaitas – faktūras serija ps Nr. 0528388 (b. l. 42) sumokėta 193282,34 Lt, tame tarpe sumokėtas ir po 100 Lt./toną korekcinis priedas už praėjusį laikotarpį (mokėjimo pavedimas – pridedamas) nepriemoka už 2008 m. birželio 16 – 30 d. patiektą pieną ir pagal PVM sąskaitą –faktūrą serija ps Nr.0528389 sumokėta 100 Lt. (mokėjimo pavedimas – pridedamas) nepriemoka už 2008 m. birželio 16-30 d. patiektą pieną, Konkretus iššifravimas nurodytas 2012-10-15 Buhalterinėje pažymoje ( b. l.44), tai patvirtina ir mokėjimo nurodymai: 2008-07-23 mokėjimo nurodymas ep025052 (b.l.45) ir 2008-07-08 mokėjimo nurodymas ep022943 (b.l.46), kad šitie mokėjimai būtų padaryti už kitą produkciją arba pagal kitus susitarimus ieškovas įrodymų jokių nepateikė ir to fakto bei įrodymų neginčijo. Todėl darytina išvada, kad atsakovas tinkamai ir pilnai įvykdė prievolę už 2008 m. birželio 15 -30 d. laikotarpį iš suvestinės (duomenys – suvestinė, laikotarpis 2008-06-16 – iki 2008-06-30, Priedas Nr.1 ir suvestinė, laikotarpis 2008-07-01 iki 2008-07-15, Priedas Nr.2) apie supirktą pieną iš Ieškovo už 2008 m. birželio 16 – 30 d. ir 2008 m. liepos 01 – 15 d., būtent iš šių dokumentų bei aukščiau nurodytų PVM sąskaitų – faktūrų analizės bei buhalterinės pažymos (pažyma b. l. 44), matyti, kad Atsakovas Ieškovui už pateiktą pieną sumokėjo už toną ne po 830 Lt., bet po 930 Lt. Teismas daro išvadą, kad Atsakovas už pirktą pieną nurodytą ieškinyje 2008 m. birželio 16-30 d. laikotarpiu su Ieškovu yra atsiskaitęs pagal galiojančią tarp šalių 2008 m. liepos 16 d. Pieno pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 15115 (b. l. 11-14) ir pagal Pieno supirkimo taisykles (Pieno supirkimo taisyklių 39 punktas), kaip tai nurodyta paminėtos sutarties 3 punkte, o padarius išvadą, kad atsakovas nėra skolingas ieškovui, todėl nėra pagrindo priskaičiuoti ir priteisti palūkanas, kaip to prašo ieškovas. Esant tokiems įrodymams šioje dalyje, tai yra dėl 6989 Lt skolos už pieną laikotarpiu 2008 m. birželio 16-30 d. ir priskaičiuotų iš viso 11196,73 Lt palūkanų priteisimo, (priskaičiuotų palūkanų 7721,21 Lt už pirktą pieną 2008 m. birželio 1-15 d. laikotarpiu ir 3475,49 Lt už pirktą pieną 2008 m. birželio 16-30 d. laikotarpiu), iš viso ieškinio reikalavimas dalyje dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš viso 17185,73 Lt sumoje atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Nepatenkinus ieškinio dėl skolos priteisimo nepriteistinos metinės palūkanos (CK 6.240 str., 6.242 str.), nepriteisus skolos, o priteisiant ir skaičiuojant palūkanas būtų pažeistas protingumo ir teisingumo reikalavimas (CK 6.37 str. 4 d.).
Šalies argumentai
Išnagrinėjus bylą iš esmės ir padarius išvadą, kad pateiktas ieškinys yra dalyje atmestinas, o dėl dalies ieškinio civilinė byla nutrauktina, todėl teismas šioje civilinėje byloje priimtą preliminarų sprendimą turi pakeisti (LR CPK 430 str. 6 d. 3 p.).
Galutiniu sprendimu teismas turi išspęsti žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (LR CPK 430 str.7 d.), o būtent proporcingai teismo patenkintų ieškininių reikalavimų dydžiui (LR CPK 80 str. 1 d.4 p.), nepatenkinus ieškinio nepriteistinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Tačiau dalis sumokėto žyminio mokesčio grąžintina ieškovui, nes dalyje dėl 14190 Lt byla nutraukta (LR CPK 87 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pakeisti 2012 m. spalio 4 d. Preliminarų sprendimą.
Civilinę bylą dalyje dėl reikalavimo sumokėti 14190 Lt už nupirktą pieną 2008 m. birželio 1-15 d. laikotarpiu nutraukti.
Likusioje dalyje ieškinį dėl 6989,00 Lt skolos, 11196,73 Lt palūkanų ir 12,83 procentų metinių palūkanų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Įsiteisėjus teismo galutiniam sprendimui, Žemės ūkio bendrovei ,,MINAIČIAI“, kodas 171292586, grąžinti 213,00 (du šimtus trylika) litų žyminio mokesčio, sumokėto 2012 m. rugsėjo 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 279. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį Telšių rajono apylinkės teismą.