Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Kęstučiui Jasaičiui (nuotoliniu būdu Zoom platformos pagrindu),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) V., L., pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, bedarbis, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį byla nutraukta, vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktu, BPK 303 straipsnio 4 dalimi, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metus,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 281 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. P. kaltę, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 281 straipsnio 2 dalyje, įrodo jo paties visiškas prisipažinimas, ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos R. Č. ir nukentėjusios I. P. parodymai, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialistų išvados ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus pripažintina, jog kaltinamojo G. P. kaltė įrodyta visiškai, padarytų nusikalstamų veikų objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, t. y. G. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje: vairavo nurodytą automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. pagal etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore su alkoholio matavimo prietaisu jam nustatytas 2.45 promilės girtumas; eismo įvykio metu nesunkiai sužalojo savo žmoną, kas atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 281 straipsnio 2 dalyje požymius.

Teismas vertinimu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra pagrindas pripažinti jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi padarius nusikalstamas veikas, kurių įvykdymu yra kaltinamas. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Prokuroras prašo kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirti 5 mėnesius laisvės atėmimo; pagal BK 281 straipsnio 2 dalį – 1 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 1 metų laisvės atėmimo; taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui; paskirti baudžiamojo poveikio priemones, t. y. konfiskuoti automobilį „Peugeot“ kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, taip pat uždrausti vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 metų laikotarpiui, paskirti įpareigoti per bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

BK 40 straipsnyje nustatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis nei laidavimo terminas; 3) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi, BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 4 dalyse esančias sąlygas.

Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018). BK 40 straipsnio taikymo požiūriu byloje negali likti neaiškumų, sprendimo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs, išdėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301-788/2019).

Teismui pagrindo abejoti G. P. atitiktimi BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto nustatytai sąlygai nėra – jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas.

Dėl bylos aplinkybių atitikties BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų nuostatoms – vertintina kad jokia žala, kurią kaltinamasis turėtų atlyginti, nepadaryta, byloje nereiškiamas civilinis ieškinys.

Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019).

Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamajam Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu dėl veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje byla buvo nutraukta, vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktu, BPK 303 straipsnio 4 dalimi, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metus. Taigi, kaltinamasis jau yra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau reikiamų išvadų nepadarė – vairavo transporto priemonę neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, kadangi vairuotojo pažymėjimas jau buvo nebegaliojantis.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad G. P., nors galiojančių administracinių nuobaudų ir neturi, tačiau anksčiau yra ne kartą baustas administracine tvarka – pagrinde už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus (1 t., b. l. 107-112). Atsižvelgiant į G. P. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į tai, kad beveik visi jo padaryti administraciniai nusižengimai yra susiję su KET pažeidimais, laikytina, kad jis sistemingai daro administracinius nusižengimus ir kad šioje byloje jo padarytos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio.

Taigi, dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas teigti apie kaltinamojo atitiktį ar neatitiktį BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytai sąlygai – teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Minėta, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visumą, bet ir įvykdžius BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus, susijusius su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu. BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, jos konstatavimas turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018).

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimojo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-88-976/2017, 2K-176-303/2018).

Teismas konstatuoja, jog teisiamajame posėdyje nagrinėjant šią baudžiamąją bylą nei kaltinamasis, nei jo gynėjas iš esmės nepagrindė teismui esminio dalyko – kaip, kokiu būdu laiduotoja galės teigiamai įtakoti kaltinamojo elgesį ateityje, jeigu to nepadarė lig šiol – kaltinamasis ir iki šių nusikaltimų, už kuriuos kaltinamas, darė daugybinius administracinius nusižengimus, nors kaltinamojo gynėjas nurodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji susituokę virš vienerių metų, o artimai bendravo ir kartu gyveno dar ilgiau. Teismui nepateikta jokio konkretaus plano, nenurodyta jokių konkrečių priemonių, kurių pagalba ji ateityje galėtų taip pakeisti savo santykius su sutuoktiniu, kad šis jos teigiamai įtakojamas ateityje nebenusikalstų. Be to, neaišku, kokį realų teigiamą auklėjamąjį poveikį G. P., tai yra visiškai susiformavusiai ir brandžiai, turinčiai didelę gyvenimišką patirtį ir vertybių piramidę, pačiai galinčiai daryti įtaką kitų žmonių elgesiui asmenybei – gali padaryti veik devyniais metais jaunesnė, turinti mažesnę gyvenimo patirtį kaltinamojo sutuoktinė.

Nei laiduotoja, kuri teisiamajame posėdyje dėl teismui nežinomų priežasčių net nedalyvavo, nei kaltinamojo gynėjas tinkamai nepagrindė, kodėl šiuo atveju I. P. yra objektyviai pajėgi imtis priemonių, kad G. P. darytų teigiamą įtaką jo elgesiui ateityje ir būtų jam autoritetas. Vien tai, kad kaltininką ir laiduotoją sieja artimi ryšiai, dar nesudaro pagrindo teigti, kad I. P. kaltinamajam gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką, juolab kad akivaizdu, kad ankstesnis jų bendravimas kaltinamojo elgesiui reikšmingos įtakos nepadarė ir nuo šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nesulaikė. Laiduotojos parinkimo argumentavimas, akcentuojant iš esmės teigiamas aplinkybes – jie kartu sprendžia visas problemas, jie pasitiki vienas kitu, tarp jų yra tarpusavio supratimas ir savitarpio pagarba, tačiau detaliau neanalizuojant ir nevertinant realios galimybės jai daryti teigiamą įtaką G. P., nėra pakankamas BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytos sąlygos konstatavimui pagrįsti. Akivaizdu, kad teiginiai apie sutuoktinės kaltinamajam daromą didelę teigiamą įtaką neparemti jokiais faktiniais duomenimis ir vertintini tik kaip deklaratyvūs, todėl teismui nėra galimybės pagrįstai manyti, jog atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal žmonos laidavimą, ateityje būtų pasiekti šiam BK institutui keliami tikslai. Darytina išvada, jog I. P. šiame kontekste pripažinti asmeniu, kuris perduodant kaltinamąjį pagal laidavimą, yra vertas teismo pasitikėjimo tuo aspektu, kad šios laiduotojos įtaka kaltinamajam yra pakankama, jog jis ateityje laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, nėra pakankamo pagrindo.

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – padaryti du nesunkūs nusikaltimai; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant, kad atsirastini BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimai padaryti dėl KET reikalavimų bei įstatymo negerbimo, jų nuostatų, draudžiančių neblaiviam vairuoti transporto priemones, ignoravimo; į nusikalstamų veikų stadiją, – nusikaltimai baigti; į valstybės BK 281¹ straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą – anksčiau neteistas, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, administracine tvarka baustas, tame tarpe ir už KET pažeidimus, vairavo neblaivus ir netekęs teisės vairuoti transporto priemones – vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas pasibaigęs, vedęs, niekur nedirbantis, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė; į tai, kad byloje nereiškiamas civilinis ieškinys.

Atsižvelgdamas į tokias nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jo vykdymą atidedant, yra tinkamai parinkta, nes tokia bausmė visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas sutinka ir su prokuroro siūlomais bausmių dydžiais, subendrintos bausmės vykdymo atidėjimo terminu bei skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje paskyrus 5 mėnesius laisvės atėmimo, pagal BK 281 straipsnio 2 dalį – 1 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu ir paskirtina galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu iki 1 metų laisvės atėmimo. Taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui. Taip pat paskirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra konfiskuotinas kaltinamojo žmonos I. P. vardu registruotas (1 t., b. l. 57) automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, taip pat uždraustina vairuoti arba įgyti tokią teisę visų rūšių transporto priemones 3 metų laikotarpiui, kartu paskirtinas įpareigojimas per bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Teismas sutinka su prokuroro pasiūlymu byloje taikyti BK 72 straipsnio nuostatas ir konfiskuoti automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą I. P. vardu ir jos įgytą iki santuokos su kaltinamuoju, nes kaltinamasis ir nukentėjusioji minėtą automobilį savo reikmėms nuolat naudojo, prižiūrėjo jį kaip šeimos turtą. Be to, eismo įvykio išvakarėse kaltinamasis, būdamas neblaivus, ne be automobilio savininkės leidimo pasinaudojo automobiliu – byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog neblaivi I. P., kaltinamojo aiškinimu, per vakarėlį blogai pasijautusi dėl sustreikavusio skrandžio ar apsinuodijimo maistu, nuėjusi prigulti į automobilį ir būdama tokios prastos savijautos, tuo pačiu metu taip giliai miegojo, jog net nepajuto, nei kaip kaltinamasis pradėjo vairuoti automobilį, nei kaip iki eismo įvykio vietos nuvažiavo, vėlgi kaltinamojo aiškinimu, apie 50 km. Teismas tokį kaltinamojo aiškinimą vertiną kaip neįtikinamą ir neatitinkantį protingo nurodytų aplinkybių vertinimo kriterijų – kaip pateiktą kaltinamojo, siekiant iš kuo pozityvesnės pusės charakterizuoti I. P., kaip galimos laiduotojos, asmenį. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad baigiamosiose kalbose prokurorui paprašius teismo konfiskuoti minėtą automobilį, nei kaltinamojo gynėjas atsakomąja replika, nei pats kaltinamasis, pasisakydamas paskutinio žodžio teise, nereiškė prašymo konfiskuoti ne automobilį, bet jo vertą atitinkančią sumą – 1 080 eurų (pagal byloje pateiktą VšĮ ,,Emprekis" įvertinimą).

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, jo atžvilgiu netaikytas nuosavybės teisių apribojimas. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 281 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmes:

pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 5 mėnesių laisvės atėmimo;

pagal BK 281 straipsnio 2 dalį 1 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 m. (vienerių metų) laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 6 dalies 10 punktu paskirtos 1 m. (vienerių metų) laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevarto psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu G. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (tris) metus, įskaitant ir tokią teisę įgyti. Nustatyti, kad specialiosios teisės – vairuoti kelių transporto priemones – atėmimo terminas skaičiuojamas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025 m. birželio 13 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę konfiskuoti automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, saugomą Ramunės g. 2, Pietarių k., Marijampolės r., ir įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui kartu su transporto registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti valstybės nuosavybėn institucijai, vykdančiai baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, vykdymą – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą nuo 2025 m. birželio 13 d. ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

G. P. vairuotojo pažymėjimą, pridėtą voke prie asmens duomenų segtuvo, perduoti AB „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus Šakiuose.