Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-02-13 · Administracinė byla Nr. I-699-815/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-02-13
Bylos Nr.
I-699-815/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Donatas Vansevičius (pirm.), Ernestas Spruogis (pran.), Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
Druskininkų savivaldybės
Atsakovas
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
Trečiasis asmuo
UAB „Litesko“
Advokatai
Laura Juozumaitė, Dovilė Greblikienė
Administracinė byla Nr. I-699-815/2009Procesinio sprendimo kategorija 28; 70.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas), Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Jurgitai Mazurkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos – Druskininkų savivaldybės atstovams – Druskininkų savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojui Renaldui Viščiniui, Ūkio skyriaus vyriausiajam specialistui Mindaugui Jaskelevičiui, advokatei Laurai Juozumaitei, atsakovės – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovėms – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos skyriaus vedėjo pavaduotojai Rasai Gudzinskaitei, Šilumos skyriaus vyriausiajai specialistei Anai Gutinai, Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei Ramunei Vildžiūnaitei, trečiojo suinteresuoto asmens – UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ atstovei – advokatei Dovilei Greblikienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos – Druskininkų savivaldybės skundus atsakovei – Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui – UAB „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. liepos 10 d. protokolinio sprendimo Nr. O2-20 dalies panaikinimo, šios komisijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. O3-108 „Dėl šilumos kainų vienašališko nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėja – Druskininkų savivaldybė (toliau – ir pareiškėja) su skundu (t. 1, b. l. 5-14) (administracinės bylos Nr. I-4017-815/2008) kreipėsi į teismą (skundas teisme gautas 2008 m. liepos 23 d.), prašydama panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija, atsakovė) 2008 m. liepos 10 d. protokolinio sprendimo Nr. O2-20 (toliau – ir protokolinis sprendimas Nr. O2-20) dalį ta apimtimi, kuria Komisija nutarė, kad UAB „Litesko“ 2008 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 01T-73-2008 „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos kainų perskaičiavimo“ pateiktas UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainų perskaičiavimas atliktas su pažeidimais – neteisingai apskaičiuota vidutinė sąlyginio kuro kaina šilumos tarife ataskaitiniu laikotarpiu bei nediferencijuotos šilumos kainos pagal šilumos punktų nuosavybę, kad Druskininkų savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T1-191 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos perskaičiuotų kainų nustatymo“ šilumos kainos nustatytos su pažeidimais: Druskininkų savivaldybė pažeidė Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. nustatė šilumos kainas, nepagrįstas šilumos tiekėjo būtinomis sąnaudomis ir Metodikos 60, 75, 77.1.1, 77.1.4, 114.2, 114.5 punktų bei 2008 m. kovo 15 d. Komisijos nutarimo Nr. O3-41 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ 2.2 punkto nuostatas, taip pat, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 dalimi, nutarė įpareigoti Druskininkų savivaldybę pašalinti nurodytus kainų perskaičiavimo ir nustatymo pažeidimus, bei nurodė, kad per trisdešimt kalendorinių dienų nepašalinus nurodytų pažeidimų, Komisija įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainas, bei priteisti iš atsakovės – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde paaiškina, kad iki Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (2007 m. lapkričio 20 d. redakcija) įsigaliojimo (2008 m. sausio 1 d.) bazines šilumos kainas nustatydavo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, perskaičiuotas kainas nustatydavo šilumos energiją teikiančios bendrovės direktorius, o Komisija patikrindavo skaičiavimų teisingumą. Komisija 2005 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. O3-34 (toliau – ir nutarimas Nr. O3-34) UAB „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ nustatė bazines šilumos kainas iki 2010 m. birželio 30 d., iš jų vienanarę šilumos kainą – 12,98 ct/kWh.

UAB „Litesko“ generalinio direktoriaus 2006 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 2006-01P/51 buvo nustatytos UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainos, kurios atitiko Komisijos nustatytas bazines kainas, kainos taikytos nuo 2006 m. liepos 1 d. Po pirmojo perskaičiavimo šilumos kainos nustatytos UAB „Litesko“ laikinai einančiojo generalinio direktoriaus pareigas 2006 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 2006-01 P/56-1, iš jų vienanarė suminė šilumos kaina – 17,26 ct/kWh, įsigaliojusi nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. Trečiaisiais bazinės kainos galiojimo metais UAB „Litesko“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 2007-01/43 nustatytos naujos perskaičiuotos kainos, iš jų vienanarė šilumos kaina – 17,59 ct/kWh.

2008 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Šilumos ūkio įstatymo redakcijai, Komisija 2008 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. O3-41 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ (toliau – ir nutarimas Nr. O3-41) patvirtino naujas šilumos kainodaros taisykles – Šilumos kainų nustatymo metodiką (toliau – ir Metodika). Įsigaliojus naujam Šilumos ūkio įstatymui, bazines šilumos kainas nustato Komisija, o perskaičiuotų šilumos kainų nustatymas perduotas savivaldybių taryboms. Komisija, patikrinusi nustatytų kainų teisingumą, gali nurodyti nustatytus pažeidimus, įpareigoti juos pašalinti, o jeigu savivaldybės taryba pažeidimų nepašalina, Komisija įgyja teisę vienašališkai nustatyti šilumos kainas.

2008 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 0lT-73-2008 UAB „Litesko“ pateikė Komisijai bei Druskininkų savivaldybės merui UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainų perskaičiavimo projektą ir jo pagrindimą, perskaičiuota vienanarė šilumos kaina sudarė 28,00 ct/kWh.

Druskininkų savivaldybės administracijos Ūkio skyrius atliko UAB „Litesko“ pateiktų dokumentų įvertinimą ir atliktų skaičiavimų pagrindu Druskininkų savivaldybės taryba priėmė 2008 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. T1-191 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos perskaičiuotų kainų nustatymo“, nustatydama vienanarę suminę šilumos kainą – 23,39 ct/kWh. Tokią išvadą Druskininkų savivaldybės taryba padarė atlikusi šilumos kainos perskaičiavimą, kurį atliko remdamasi UAB „Litesko“ pateiktais duomenimis bei vadovaudamasi Metodika ir kitais galiojančiais teisės aktais.

Šalies argumentai

3. Pareiškėja nurodo, kad ginčas susijęs su Komisijos atliktu nustatytų kainų skaičiavimo patikrinimu, kurio metu gauti rezultatai (perskaičiuota šilumos kaina) skyrėsi nuo Druskininkų savivaldybės tarybos patvirtintos perskaičiuotos šilumos kainos, Komisija taip pat nepagrįstai nustatė tariamai padarytus skaičiavimo ir kainos nustatymo pažeidimus. Pareiškėjos nuomone, Komisijos protokolinis sprendimas Nr. O2-20 yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi buvo priimtas prieštaraujančių galiojančioms teisės normoms skaičiavimų pagrindu, todėl Komisijos sprendimas turi būti panaikintas. Pareiškėja savo poziciją grindžia tokiais argumentais.

3.1. Pareiškėja siekia, kad Druskininkų savivaldybėje būtų nustatyta šilumos kaina, pagrįsta šilumos tiekėjo būtinomis sąnaudomis, kaip tai numatyta Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje. Be to, Druskininkų savivaldybė, nustatydama šilumos kainą, vadovavosi ne tik Metodikoje įtvirtintomis skaičiavimo taisyklėmis, bet ir Šilumos ūkio įstatyme (1 straipsnis 2 dalis) bei Metodikoje įtvirtintais principais bei tikslais.

3.2. Metodikos 113 punkte numatyta, kad šilumos bazinė kaina antrais bei kitais jos galiojimo metais taikoma perskaičiuojant šilumos kainas, atsižvelgus į Komisijos nustatytus koregavimo koeficientus. Pasak pareiškėjos, minėti koeficientai gali būti apskaičiuojami nustatant tokius rodiklius: kainos sumažėjimą (padidėjimą) dėl realizuoto šilumos kiekio pasikeitimo, kainos sumažėjimą (padidėjimą) dėl kuro sąnaudų padidėjimo (sumažėjimo), kainos padidėjimą dėl infliacijos, kainos padidėjimą (sumažėjimą) dėl kitų veiksnių sąnaudų pasikeitimo, kainos padidėjimą dėl faktiškai per ataskaitinį laikotarpį patirtų, bet nepadengtų išlaidų kurui.

3.3. Komisija (kaip ir pareiškėja bei UAB „Litesko“) tinkamai nustatė, kad šilumos kaina 0,57 ct/kWh mažėja dėl realizuoto šilumos kiekio pasikeitimo, tačiau kiti koregavimo koeficientų skaičiavimai skiriasi.

UAB „Litesko“ ir Komisijos skaičiavimais šilumos kaina dėl kuro sąnaudų didėjimo išauga 11,33 ct/kWh, tuo tarpu pareiškėjos skaičiavimu kaina padidėja tik 8,19 ct/kWh, UAB „Litesko“ ir Komisijos skaičiavimais šilumos kaina dėl infliacijos išauga 0,8 ct/kWh, tuo tarpu pareiškėjos skaičiavimu kaina padidėja tik 0,37 ct/kWh, UAB „Litesko“ skaičiavimais kainos didėjimas dėl faktiškai per ataskaitinį laikotarpį patirtų, bet nepadengtų išlaidų kurui yra 3,46 ct/kWh, Komisijos skaičiavimais – 3,44 ct/kWh, o pareiškėjos skaičiavimu – 3,00 ct/kWh.

Pareiškėja pažymi, kad nei UAB „Litesko“, nei Komisija, perskaičiuodamos kuro kainos, neskaičiavo kuro kainos pasikeitimo dėl kitų veiksnių sąnaudų pasikeitimo, nors pagal Metodikos 113 punkte pateiktą formulę šis rodiklis turėjo būti taikomas, tuo tarpu pareiškėja, įvertinusi šį rodiklį, nustatė, kad kaina turėtų mažėti dar 0,58 ct/kWh.

Atsižvelgiant į minėtus skaičiavimų skirtumus, visi trys subjektai gavo skirtingas parskaičiuotas kainas: UAB „Litesko“ – 28,00 ct./kWh, Komisija – 27,98 ct/kWh, o pareiškėja – Druskininkų savivaldybė – 23,39 ct/kWh.

3.4. Dėl kainos padidėjimo dėl infliacijos (infliacijos koregavimo koeficientas Iinfl.)

3.4.1. Infliacijos koregavimo koeficiento skaičiavimai skyrėsi dėl skirtingai nustatyto ir taikyto efektyvumo didinimo koeficiento, kuris, remiantis Metodikos 114.5 punktu, yra vienas iš priklausomybės, pagal kurią skaičiuojamas infliacijos koregavimo koeficientas, rodiklių, t. y. efektyvumo didinimo koeficientas (e) – tai Komisijos nustatytas koeficientas, lygus pusei šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio infliacijos dydžio, tačiau ne didesnis kaip 3 proc. Antrais ir kitais šilumos kainos perskaičiavimo kartais praėjusių ataskaitinių laikotarpių efektyvumo didinimo koeficientai sumuojasi.

3.4.2. Pareiškėja pažymi, kad, pasak Komisijos, Druskininkų savivaldybės skaičiavimuose taikomas 9 proc. efektyvumo didinimo koeficientas (e), paskaičiuotas pagal Metodikos 114.5 punktą, tačiau neatsižvelgta į Metodikos 60 punkto bei Komisijos nutarimo Nr. O3-41 nuostatas, kad Komisija nurodė, jog, vadovaujantis Metodikos 60 punktu, Komisija nustato efektyvumo didinimo koeficientą nustatydama šilumos bazines kainas, o Komisijos nutarimo Nr. O3-41 2.2 punktas numato, kad perskaičiuojant šilumos kainas įmonėms, kurių bazinės šilumos kainos nustatytos iki Metodikos pakeitimo įsigaliojimo dienos, infliacijos koregavimo koeficientas Iinfl. skaičiuojamas taikant baziniam šilumos kainos galiojimo laikotarpiui Komisijos nutarimu nustatytą efektyvumo didinimo koeficientą, kad UAB „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ bazinės šilumos kainos nustatytos 2005 m. birželio 16 d. Komisijos nutarimu Nr. O3-34, o efektyvumo didinimo koeficientas, lygus 1 proc. – 2005 m. birželio 16 d. Komisijos viešojo posėdžio protokolu Nr. O2-20, taigi, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, perskaičiuojant šilumos kainas, turi būti taikomas 3 proc. efektyvumo didinimo koeficientas (efektyvumo didinimo koeficientas (1 proc.) x kainos perskaičiavimo kartas (3) = 3 proc.), tačiau pareiškėja su minėtais argumentais nesutinka. Pareiškėja nurodo, kad šilumos kainų perskaičiavimas vykdomas pagal Metodikos XIII skyrių, kad bazinės šilumos kainos buvo nustatytos 2005 metais, o šilumos kainų perskaičiavimas vykdomas jau trečią kartą, kad infliacija per šį laikotarpį sudarė 19,1 proc., todėl Druskininkų savivaldybės skaičiavimuose taikomas efektyvumo didinimo koeficientas (3x3=9) atitinka Metodikos 114.5 punkto reikalavimus.

3.5. Dėl kuro ir perkamos šilumos sąnaudų pokyčio koregavimo koeficiento (Ikuro)

3.5.1. Kainos didėjimas dėl pakitusių kuro sąnaudų pareiškėjos skaičiavimais sudaro 8,19 ct/kWh, Komisijos skaičiavimais – 11,33 ct/kWh. Skirtumas susidaro dėl to, kad Druskininkų savivaldybės skaičiavimuose naudojamos vidutinės 2008 m. I ketvirčio rinkos medienos ir gamtinių dujų kainos bei keičiama bazinė kuro struktūra, atsižvelgiant į lyginamosios analizės rodiklius. Komisija su tokiu skaičiavimu nesutiko, vadovaudamasi Metodikos 77.1.1 ir 77.1.4 punktais.

3.5.2. Iš tiesų, Metodikos 77.1.4 punkte numatyta, kad kuro kainos skaičiuojamos pagal atskiras kuro rūšis; šilumos gamybos kainos skaičiavimuose gamtinių dujų kaina nustatoma pagal paskutinio mėnesio, einančio prieš bazinės šilumos kainos projekto ar perskaičiuotos šilumos kainos projekto rengimą, faktines gamtinių dujų pirkimo kainas, kitų kuro rūšių kainos nustatomos pagal paskutinio ketvirčio, einančio prieš bazinės šilumos kainos projekto ar perskaičiuotos šilumos kainos projekto rengimą, faktines kuro pirkimo kainas.

3.5.3. Pareiškėja savo skaičiavimuose taikė ne faktines kuro pirkimo kainas, o vidutines rinkos kainas, tai grindžia Metodikos 77.1.6 punkto nuostata, kad kai šilumos tiekėjo pateikta faktinė kuro kaina viršija to paties laikotarpio atitinkamos kuro rūšies rinkos kainą, Komisija, įvertinusi objektyvias kainų skirtumo priežastis, turi teisę koreguoti kuro kainą, kad ji neviršytų atitinkamos kuro rūšies rinkos kainos; ketvirtinės kuro rinkos kainos skelbiamos Komisijos interneto tinklalapyje. Taigi, ši nuostata skirta tam, kad šilumos tiekimo įmonės vadovautųsi Viešųjų pirkimų įstatymu ir racionaliai naudotų kuro įsigijimui skirtas lėšas.

Komisija yra viešai paskelbusi rinkos kuro kainas, todėl Druskininkų savivaldybė šilumos kainos skaičiavimuose taikė tokio dydžio gamtinių dujų ir medienos kuro kainas, kokios nustatytos Komisijos paskelbtose vidutinėse rinkos kuro kainose.

Motyvuojamoji dalis

3.5.4. Atsižvelgiant į tai, kad Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnis perskaičiuotas šilumos kainas nustatyti įpareigoja savivaldybių tarybas, jos taip pat turi teisę taikyti bei vadovautis Metodikos 77.1.6 punktu, tačiau netgi aiškinant, jog Metodikos 77.1.6 punktas apibrėžia tik Komisijos funkcijas, Komisijos priimtas protokolinis sprendimas prieštarauja minėtam Metodikos 77.1.6. punktui, Metodikos 58 punktui, Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 daliai, kadangi Komisija, matydama, jog UAB „Litesko“ kurą įsigyja kur kas brangiau nei rinkos kainomis, turėjo skaičiuoti ne faktines išlaidas kurui, o išlaidas, kurios susidaro taikant vidutinę rinkos kainą, priešingu atveju darytina išvada, kad šilumos kaina nustatyta remiantis nepagrįstomis šilumos tiekėjo išlaidomis.

3.5.5. Remiantis Metodikos 59 punktu, šilumos tiekėjų sąnaudų pagrįstumas vertinamas atliekant lyginamąją analizę, t. y. lyginant tiekėjo veiklą su kitų atitinkamai šilumos tiekėjų grupei priklausančių tiekėjų veikla. Komisijos įvertinti atitinkamos šilumos tiekėjų grupės lyginamosios analizės rodikliai skelbiami viešai, šie rodikliai yra pagrindas šilumos tiekėjo veiklos užduotims ir sąnaudoms nustatyti.

Pagal Komisijos viešai paskelbtus Šilumos tiekėjų lyginamosios analizės rodiklius (toliau – ir Rodikliai) pareiškėja koregavo technologinius nuostolius tinkluose bei lyginamąsias kuro sąnaudas 1 MWh pagaminti, atitinkamai koreguodama sunaudojamo sąlyginio kuro kiekį. Šilumos tiekėjas – UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“ priklauso II grupei. Remiantis Rodikliais, technologinių nuostolių lyginamasis svoris sudarė 18,6 proc. o lyginamosios kuro sąnaudos sudarė 97,57 kgn.e./MWh.

Remiantis UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ pateikta ataskaitinių metų ekonominių rodiklių suvestine, technologinių nuostolių lyginamasis svoris sudarė 17,2 proc. nuo viso patiekimo į tinklą, o lyginamosios kuro sąnaudos sudarė 95,56 kgn.e./MWh.

Druskininkų savivaldybės nuomone, perskaičiuojant kainas dėl kuro sąnaudų pokyčio, nėra pagrindo į skaičiavimus įtraukti, kaip siūlo Komisija, bazinės kainos skaičiavimuose nustatytų dydžių (technologiniai nuostoliai – 23,9 proc., kuro sąnaudos – 99,26 kgn.e./MWh), kadangi tai nėra būtinosios šilumos tiekėjo sąnaudos; skaičiavimuose taikant Komisijos siūlomus baziniame kainų skaičiavime taikomus technologinius rodiklius, įmonė gautų nesąžiningai uždirbtų pajamų bei pelno.

3.5.6. Pareiškėja taip pat nesutinka su Komisijos nuostata, kad Metodikos 59 punktas taikomas tik bazinių kainų nustatymo metu, todėl perskaičiuojant kainas šio punkto taikyti negalima; pareiškėja pažymi, kad toks teiginys yra nepagrįstas, laikytinas tik Komisijos nuomone, kadangi Metodikos 59 punkto taikymo išimčių ar ribojimų nenumato nei Metodika, nei kiti galiojantys teisės aktai.

3.6. Dėl turto nuomos mokesčio (Ikiti)

3.6.1. Druskininkų savivaldybė, perskaičiuodama šilumos kainas, pritaikė dėl kitų, nuo šilumos tiekėjo veiklos nepriklausančių veiksnių, sąlygojamo sąnaudų pokyčio koregavimo koeficientą turto nuomos mokesčio sąnaudoms, tačiau Komisija pareiškėjos skaičiavimams nepritarė, nes tai neva prieštarauja bazinių kainų koncepcijai, jog, remiantis Metodikos 75 punktu, bazinės šilumos sąnaudos nustatomos („užšaldomos“) visam bazinės kainos galiojimo laikotarpiui.

3.6.2. Remiantis Metodikos 113 punkte pateikta formule (priklausomybe), pagal kurią yra nustatoma perskaičiuota šilumos kaina, perskaičiuojant šilumos kainas yra skaičiuojamas ir kitų sąnaudų pokyčio koregavimo koeficientas (Ikiti).

Prie kitų sąnaudų yra priskiriamas turto nuomos mokestis. Turto nuomos mokestis yra pastovus dydis, nustatytas 2003 m. spalio mėnesį, nuo to laiko nedidėjęs, netgi mažėjęs; turto nuomos mokestis nesusijęs su infliacija, todėl šių sąnaudų įtaką šilumos kainai pareiškėja įvertino kitų veiksnių sąlygojamu sąnaudų pokyčio koeficientu. Bazinės kainos skaičiavimuose turto nuomos mokesčio sąnaudos sudaro 12,5 proc. visų sąnaudų; per ataskaitinį laikotarpį nuomos mokestis sudarė 905,78 tūkst. Lt, skirtumas yra 635 tūkst. Lt – pareiškėjos nuomone, tai yra labai reikšmingas sąnaudų pasikeitimas, todėl turi būti pritaikytas kitų veiksnių sąlygojamas sąnaudų pokyčio koeficientas, tai neprieštarauja ir Metodikos 114.8 punktui.

3.6.3. Atsižvelgiant į įstatymų tikslą bei pateiktus duomenis akivaizdu, kad koeficientas Ikiti turėjo būti taikomas perskaičiuojant šilumos kainą, tuo tarpu Komisija argumentas, priimant protokolinį sprendimą Nr. O2-20, kad Metodikos 114.8 punkte numatytas kitų, nuo šilumos tiekėjo veiklos nepriklausančių veiksnių sąlygojamo sąnaudų pokyčio koregavimo koeficientas gali būti taikomas įvertinant tik labai reikšmingus pasikeitimus dėl nenumatytų atvejų (pavyzdžiui, įmonės restruktūrizavimas, reorganizavimas ar kitos nenugalimos jėgos aplinkybės), yra niekuo nepagrįstas, kadangi tokia nuostata niekur neįtvirtinta. Kita vertus, ar sąnaudų pasikeitimas, dėl kurių atsiranda 635 tūkst. Lt perteklius, gali būti vertinamas kaip nereikšmingas sąnaudų pokytis.

3.7. Dėl per ataskaitinį laikotarpį turėtų, bet nepadengtų kuro išlaidų

3.7.1. Komisija nurodė, kad Druskininkų savivaldybės skaičiavimais per ataskaitinį laikotarpį turėtos, bet nepadengtos išlaidos kurui sudaro 3,00 ct/kWh, šiam skaičiavimui nepritarė, kadangi apskaičiuojant šias sąnaudas neteisingai nustatytas ataskaitinis laikotarpis, neįvertinta vidutinė sąlyginio kuro kaina tarife ataskaitiniu laikotarpiu bei naudota ne bazinė, ataskaitinio laikotarpio realizacija.

Ataskaitiniu laikotarpiu (2007 m. birželio mėn. – 2008 m. kovo mėn.) UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ gyventojams taikė dvi skirtingas šilumos kainas: birželio-rugpjūčio mėn. – 17,26 ct/kWh, rugsėjo-kovo mėn. – 17,59 ct/kWh, t. y. į minėtas kainas buvo įtrauktos skirtingos sąlyginio kuro kainos – atitinkamai 804,9 ir 846 Lt/tne.

Vadovaujantis Metodikos 114.3 punkto nuostata, kad per ataskaitinį laikotarpį nepadengtos sąnaudos dėl pakitusių kuro ir (ar) pirktos šilumos kainų turi būti įvertintos nustatant naujas ir (ar) perskaičiuotas šilumos kainas, skaičiuojant įmonės nepadengtas sąnaudas reikia įvertinti vidutinę sąlyginio kuro kainą, įskaičiuotą į šilumos tarifą ataskaitiniu laikotarpiu, t. y. 840,9 Lt/tne.

3.7.2. Pareiškėja per ataskaitinį laikotarpį nepadengtas sąnaudas paskirstė faktiškai per ataskaitinį laikotarpį realizuotam šilumos kiekiui, o ne bazinės kainos skaičiavimuose numatytam realizuotam šilumos kiekiui, tuo tarpu Komisija, skaičiuodama per ataskaitinį laikotarpį nepadengtas sąnaudas, vadovaujasi Metodikos 114.3 punktu ir šias sąnaudas paskirsto baziniuose skaičiavimuose numatytam realizuotam šilumos kiekiui (taip yra skaičiuojama nuo 2003 metų). Per perskaičiuotos šilumos kainos galiojimo laikotarpį dėl nerealizuoto bazinio šilumos kiekio įmonės nesusigrąžinta ar vartotojų permokėta nepadengtų sąnaudų dalis įvertinama skaičiuojant bazines ir (ar) perskaičiuotas šilumos kainas.

3.7.3. Pareiškėja pažymi, kad šilumos kaina dėl per ataskaitinį laikotarpį turėtų, bet nepadengtų išlaidų kurui, perskaičiuojama vadovaujantis Metodikos 114.3 punktu, tačiau šiame punkte nėra įvardinta, kad nepadengtos išlaidos paskirstomos bazinių kainų skaičiavimuose numatytai realizacijai. Komisijos argumentas, kad taip yra skaičiuojama nuo 2003 metų ir, kad tokia yra Komisija nuomonė, nėra juridinis pagrindas išlaidas paskirstyti baziniuose skaičiavimuose numatytam realizuoti šilumos kiekiui, o pareiškėjos skaičiavimuose naudojamą nuostolių padalijimo principą, kai nuostoliai paskirstomi faktiškai per ataskaitinį laikotarpį realizuotam šilumos kiekiui, įvardina kaip Metodikos pažeidimą.

3.7.4. Pareiškėja nurodo, kad dėl faktinių kuro kainų padidėjimo susidariusias sąnaudas turės padengti vartotojai, kurie pirks šilumą 2008-2009 metais, todėl tikslinga minėtas sąnaudas padalinti iš faktiškai per ataskaitinį laikotarpį realizuotos šilumos kiekio, kuris yra tikslesnis, realesnis už dar 2005 m. baziniame kainos skaičiavime planuotą realizuoti šilumos kiekį, taip pat nurodo, kad minėtas Metodikos punktas reiškia, jog šilumos tiekėjas už ataskaitinį laikotarpį „susirinktų“ pajamas, kurios negautos dėl faktiškų ir šilumos kainos skaičiavimuose įvertintų kuro kainų, todėl paskirsčius nepadengtas sąnaudas bazinei realizacijai, kaip siūlo Komisija, o faktiškai esant didesniam šilumos suvartojimui nei numatyta baziniame kainos skaičiavime, įmonė gautų nepagrįstas pajamas; toks Komisijos siūlymas prieštarauja ekonominei logikai ir principui, jog šilumos kaina turi būti nustatoma ir perskaičiuojama maksimaliai užtikrinant vartotojų teises, o ne sudarant galimybę pasipelnyti šilumos tiekimo įmonėms.

3.8. Pareiškėja pažymi, kad kilus ginčui tarp pareiškėjos – Druskininkų savivaldybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos dėl šilumos kainų paskaičiavimų, Komisija 2008 m. liepos 10 d. posėdyje priėmė jai palankius Metodikos pakeitimus, susijusius su pareiškėjos skunde nurodomais ginčijamais Metodikos punktais, tai dar kartą patvirtina, kad Druskininkų savivaldybė, atsižvelgdama į Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies reikalavimus, teisingai taikė tuo metu galiojusios Metodikos punktus.

4. Pareiškėja su skundu pateikė, be kita ko, Druskininkų savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. T1-191 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos perskaičiuotų kainų nustatymo“ (t. 1, b. l. 22), Druskininkų savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus 2008 m. birželio 17 d. Druskininkų savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T1-191 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos perskaičiuotų kainų nustatymo“ projekto aiškinamąjį raštą (t. 1, b. l. 23-30).

II

1. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2008 m. spalio 1 d. gautas pareiškėjos – Druskininkų savivaldybės skundas atsakovei – Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui – UAB „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. O3-108 „Dėl šilumos kainų vienašališko nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ (toliau – ir nutarimas Nr. O3-108) panaikinimo (t. 3, b. l. 53-61), kuriuo prašoma panaikinti nutarimą Nr. O3-108, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas bei sujungti šį skundą su skundu (t. 1, b. l. 5-14), teisme gautu 2008 m. liepos 23 d.

2. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 2 d. nutartimi (t. 3, b. l. 51) pareiškėjos – Druskininkų savivaldybės skundas atsakovei – Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui – UAB „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ dėl Komisijos 2008 m. liepos 10 d. protokolinio sprendimo Nr. O2-20 dalies panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisimo (administracinės bylos Nr. I-4017-815/2008) ir pareiškėjos – Druskininkų savivaldybės skundas atsakovei – Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui – UAB „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ dėl Komisijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. O3-108 „Dėl šilumos kainų vienašališko nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ panaikinimo, bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisimo (skundo registracijos Nr. I-4474/2008) sujungti į vieną administracinę bylą, suteikiant jai numerį I-4017-815/208 (dabar – I-699-815/2009).

3. Pareiškėja skundą dėl nutarimo Nr. O3-108 panaikinimo (t. 3, b. l. 53-61) iš esmės grindžia argumentais, nurodytais skunde dėl Komisijos 2008 m. liepos 10 d. protokolinio sprendimo Nr. O2-20 dalies panaikinimo, be kita ko, dėl kainos padidėjimo dėl infliacijos (infliacijos koregavimo koeficientas Iinfl.), dėl kuro ir perkamos šilumos sąnaudų pokyčio koregavimo koeficiento (Ikuro), dėl turto nuomos mokesčio (Ikiti), dėl per ataskaitinį laikotarpį turėtų, bet nepadengtų kuro išlaidų. Pareiškėja papildomai paaiškina, kad Komisijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas Nr. O3-108 priimtas remiantis tais pačiais, pareiškėjos nuomone, klaidingais, skaičiavimais, į kuriuos Komisija atsižvelgė, priimdama 2008 m. liepos 10 d. protokolinį sprendimą Nr. O2-20.

III

Atsakovė – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į pareiškėjos skundą dėl protokolinio sprendimo Nr. O2-20 dalies panaikinimo (t. 2, b. l. 1-6) (teisme gautas 2008 m. rugpjūčio 19 d.) nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pažymi, kad Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, todėl protokolinis sprendimas Nr. O2-20 yra teisėtas ir pagrįstas, pateikia tokius argumentus.

1. Dėl faktinių bylos aplinkybių

1.1 Komisija bazines šilumos kainas UAB „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ nustatė 2005 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. O3-34, bazinės kainos nustatytos iki 2010 m. birželio 30 d., iš jų vienanarė šilumos kaina – 12,98 ct/kWh.

1.2. UAB „Litesko“ generalinio direktoriaus 2006 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 2006-01P/51 buvo nustatytos UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainos, kurios atitiko Komisijos nustatytas bazines kainas; kainos taikomos nuo 2006 m. liepos 1 d.

Po pirmojo perskaičiavimo šilumos kainos nustatytos 2006 m. birželio 26 d. UAB „Litesko“ laikinai einančiojo generalinio direktoriaus pareigas įsakymu Nr. 2006-01P/56-1, iš jų vienanarė suminė šilumos kaina – 17,26 ct/kWh.; kaina įsigaliojo nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d.

Trečiaisiais bazinės kainos galiojimo metais UAB „Litesko“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 2007-01/43 nustatytos naujos perskaičiuotos kainos, iš jų vienanarė šilumos kaina – 17,59 ct/kWh.

1.3. UAB „Litesko“ 2008 m. gegužės 27 d. raštu Nr. O1T-73-2008 pateikė Komisijai bei Druskininkų savivaldybės merui UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainų perskaičiavimo projektą ir jo pagrindimą; perskaičiuota vienanarė šilumos kaina – 28,00 ct/kWh.

1.4. Druskininkų savivaldybės administracija 2008 metų birželio 30 d. raštu pateikė Komisijai Druskininkų savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. T1-191 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos perskaičiuotų kainų nustatymo“ bei aiškinamąjį raštą dėl tarybos 2008 m. birželio 28 d. sprendimo; Druskininkų savivaldybės nustatyta vienanarė suminė šilumos kaina – 23,39 ct/kWh.

1.5. Komisija konstatavo, kad UAB „Litesko“ 2008 m. gegužės 27 d. raštu Nr. OlT-73-2008 pateiktas UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainų perskaičiavimas atliktas su pažeidimais – neteisingai apskaičiuota vidutinė sąlyginio kuro kaina šilumos tarife ataskaitiniu laikotarpiu bei nediferencijuotos šilumos kainos pagal šilumos punktų nuosavybę. Savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T1-191 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos perskaičiuotų kainų nustatymo“ šilumos kainos nustatytos su pažeidimais, savivaldybė pažeidė Šilumos ūkio įstatymo (2007 m. lapkričio 20 d. redakcija) 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. nustatė šilumos kainas, nepagrįstas šilumos tiekėjo būtinomis sąnaudomis, taip pat Šilumos kainų nustatymo metodikos 60, 75, 77.1.1, 77.1.4, 114.2, 114.5 punktų bei Komisijos 2008 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. O3-41 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ 2.2 punkto nuostatas.

1.6. Komisija, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 dalimi, skundžiamu sprendimu Nr. O2-20 įpareigojo UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ ir Druskininkų savivaldybę pašalinti nurodytus kainų perskaičiavimo ir nustatymo pažeidimus, nurodė, kad per trisdešimt kalendorinių dienų nepašalinus nurodytų pažeidimų, Komisija įgis teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainas.

2. Dėl kainos padidėjimo dėl infliacijos (infliacijos koregavimo koeficientas Iinfl.)

Komisijos ir pareiškėjos apskaičiuotas šilumos kainos pokytis dėl infliacijos skiriasi dėl skaičiavimuose taikomo skirtingo efektyvumo didinimo koeficiento.

Metodikos 114.5 punktas reglamentuoja infliacijos koregavimo koeficiento apskaičiavimo tvarką, tačiau, vadovaujantis Komisijos nutarimo Nr. O3-41 2.2 punktu, įmonėms, kurioms bazinės šilumos kainos nustatytos iki Metodikos įsigaliojimo dienos, infliacijos koregavimo koeficientas Iinfl. skaičiuojamas taikant baziniam šilumos kainos galiojimo laikotarpiui Komisijos nustatytą efektyvumo didinimo koeficientą.

UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“ patenka į įmonių, kurioms bazinės šilumos kainos nustatytos iki Metodikos įsigaliojimo dienos, sąrašą – Komisija UAB „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ bazines šilumos kainas nustatė 2005 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. O3-34. Šiai įmonei bazinės šilumos kainos galiojimo laikotarpiui Komisijos 2005 m. birželio 16 d. viešojo posėdžio protokolu Nr. O2-20 nustatytas efektyvumo didinimo koeficientas lygus 1 proc. Taigi, Druskininkų savivaldybė nepagrįstai savo skaičiavimuose naudoja 3 proc. efektyvumo didinimo koeficientą.

Akivaizdu, kad pareiškėja, nors ir vadovavosi Metodikos 114.5 punktu, neatsižvelgė į Metodikos 60 punkto bei Komisijos nutarimo Nr. O3-41 2.2 punkto nuostatas, todėl pareiškėjos teiginys, jog Komisija netinkamai taikė 1 proc. efektyvumo didinimo koeficientą, yra nepagrįstas.

3. Dėl kuro sąnaudų pokyčio

3.1. Komisijos ir Pareiškėjos skaičiavimais kainos augimas dėl pakitusių kuro sąnaudų skiriasi: pareiškėjos skaičiavimais kainos didėjimas dėl pakitusių kuro sąnaudų sudaro 8,19 ct/kWh, Komisijos – 11,33 ct/kWh, skirtumas susidaro dėl to, kad pareiškėjos skaičiavimuose naudojamos vidutinės 2008 m. I ketvirčio rinkos medienos ir gamtinių dujų kainos bei keičiama bazinė kuro struktūra, atsižvelgiant į lyginamosios analizės rodiklius.

3.2. Kuro kainų skaičiavimą reglamentuoja Metodikos 77.1.4 – 77.1.6 punktų nuostatos. Vadovaujantis Metodikos 77.1.4 punktu, gamtinių dujų kaina nustatoma pagal paskutinio mėnesio, einančio prieš bazinės šilumos kainos projekto ar perskaičiuotos šilumos kainos projekto rengimą, faktines gamtinių dujų pirkimo kainas. UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ projektą pateikė gegužės mėnesį, todėl skaičiavimuose naudojama balandžio mėnesio gamtinių dujų kaina (1129,18 Lt/1000 m³), apskaičiuota pagal anksčiau minėtas nuostatas, t. y. vadovaujantis Metodika.

Tuo tarpu Pareiškėja nepagrįstai savo skaičiavimuose taiko vidutinę 2008 m. I ketvirčio rinkos gamtinių dujų kainą – 1 200 Lt/tne arba 958 Lt/1000 m³. Savivaldybė, apskaičiuodama gamtinių dujų kainą, pritaikė Metodikos 77.1.6 punkto nuostatas, kad faktinei kuro kainai viršijant to paties laikotarpio atitinkamos kuro rūšies rinkos kainą, Komisija, įvertinusi objektyvias kainų skirtumo priežastis, turi teisę koreguoti kuro kainą, kad ji neviršytų atitinkamos kuro rūšies rinkos kainos, tačiau šio punkto nuostatos netaikomos gamtinių dujų kainos apskaičiavimui, be to, pareiškėja balandžio mėnesio gamtinių dujų kainą lygina su I ketvirčio rinkos gamtinių dujų kaina, nors Metodikoje yra nurodyta, kad faktinė kuro kaina turi būti lyginama su to paties laikotarpio rinkos kaina. Savivaldybė, skaičiavimuose taikydama vidutinę I ketvirčio rinkos dujų kainą, pažeidė Metodikos 77.1.4 punkto nuostatas.

3.3. Metodikos 77.1.4 punkte taip pat numatyta, kad kitų kuro rūšių kainos nustatomos pagal paskutinio ketvirčio, einančio prieš bazinės šilumos kainos projekto ar perskaičiuotos šilumos kainos projekto rengimą, faktines kuro pirkimo kainas. Pagal Metodikos 77.1.6 punkto nuostatas, Komisija, įvertinusi objektyvias kainų skirtumo priežastis, turi teisę (o ne pareigą) koreguoti kuro kainą, kad ji neviršytų atitinkamos kuro rūšies rinkos kainos. Pagal UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ 2008 m. I ketvirčio faktines medienos pirkimo kainas, vidutinė medienos kaina – 705,67 Lt/tne, ji yra 2,3 proc. didesnė nei vidutinė Komisijos skelbiama 2008 m. I ketvirčio rinkos medienos kaina – 690 Lt/tne. Įmonės medienos kaina viršija vidutines kainas, nes pagal biokuro tiekimo sutarties sąlygas į medienos kainą yra papildomai įskaičiuotos iškrovimo aikštelės išvalymo ir sutvarkymo po kiekvienos autotransporto priemonės iškrovimo sąnaudos, kai kitose įmonėse šios sąnaudos yra šilumos tiekimo veiklos sąnaudų dalis. Atsižvelgdama į tai, Komisija skaičiavimuose naudoja faktinę 705,67 Lt/tne medienos kainą.

3.4. Pareiškėja, skaičiuodama šilumos kainų padidėjimą dėl kuro sąnaudų pokyčio, nepagrįstai pritaikė Metodikos 59 punktą, t. y. pagal lyginamosios analizės rodiklius perskaičiavo perdavimo technologinius nuostolius bei lyginamąsias kuro sąnaudas, atitinkamai koreguodama sąlyginio kuro kiekį. Atsakovė pažymi, kad Metodikos 59 punktas taikomas tik bazinių kainų nustatymo metu, o ne perskaičiuojant kainas.

3.5. Vadovaujantis lyginamosios analizės rodikliais, baziniuose skaičiavimuose yra nustatomos būtinosios sąnaudos bei tiekėjo veiklos užduotis; šios bazinės sąnaudos yra „užšaldomos“ ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui ir antraisiais bei kitais metais taikomos perskaičiuojant šilumos kainas, atsižvelgiant į Metodikoje numatytus koregavimo koeficientus ir jų apskaičiavimo tvarką (Metodikos 53 punktas). Lyginamosios analizės rodiklių pritaikymas perskaičiavimo metu pažeistų pagrindinį bazinių kainų principą, jog sąnaudos „užšaldomos“ visam bazinių kainų galiojimo laikotarpiui, be to, pažeistų Metodikos 77.1.1 ir 114.2 punktų nuostatas.

Vadovaujantis Metodikos 77.1.1 punktu, kuro struktūra nekeičiama visą bazinių kainų galiojimo laikotarpį, siekiant paskatinti investicijas į šilumos gamybos efektyvumo didinimą, išskyrus atvejus, kai kuro struktūra keičiasi dėl nuo tiekėjo veiklos nepriklausančių priežasčių. Technologinių šilumos nuostolių dalies bei lyginamųjų kuro sąnaudų sumažėjimas yra susijęs su įmonės veiklos efektyvumo padidėjimu.

Metodikos 114.2 punktas numato, jog, koreguojant šilumos kainas dėl pasikeitusių sąnaudų kurui ir pirktai šilumai, bazinės kainos skaičiavimuose nustatyta kuro struktūra nekeičiama.

3.6. Druskininkų savivaldybė, skaičiavimuose taikydama vidutinę I ketvirčio rinkos dujų kainą bei naudodama pakeistą kuro struktūrą, pažeidė Metodikos 77.1.4, 77.1.1 ir 114.2 punktų nuostatas bei nepagrįstai vadovavosi Metodikos 59 punktu.

Atsakovė pabrėžia, kad skundžiamas sprendimas neprieštarauja Metodikos 58 ir 77.1.6 punktams bei Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 daliai.

4. Dėl turto nuomos mokesčio

4.1. Pareiškėja, perskaičiuodama šilumos kainas, pritaikė dėl kitų, nuo šilumos tiekėjo veiklos nepriklausančių, veiksnių sąlygojamo sąnaudų pokyčio koregavimo koeficientą turto nuomos mokesčio sąnaudoms. Atsakovė pareiškėjos skaičiavimams nepritaria, kadangi jie prieštarauja Metodikos 75 punkte reglamentuotai bazinių kainų koncepcijai, jog bazinės šilumos sąnaudos yra „užšaldomos“ visam bazinės kainos galiojimo laikotarpiui. Peržiūrėjus turto nuomos mokesčio sąnaudas, tektų įvertinti ir darbo užmokesčio, nusidėvėjimo, elektros, materialinių ir kitų sąnaudų faktinį pokytį, šiuo atveju bazinių kainų koncepcija netektų prasmės. Be to, Metodikos 114.8 punkte numatytas kitų, nuo šilumos tiekėjo veiklos nepriklausančių veiksnių, sąlygojamo sąnaudų pokyčio koregavimo koeficientas gali būti taikomas įvertinant tik labai reikšmingus pasikeitimus dėl nenumatytų atvejų (pavyzdžiui, įmonės restruktūrizavimas, reorganizavimas ar kitos nenugalimos jėgos aplinkybės), tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nėra. Komisija nepažeidė Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatų ir vadovavosi teisės aktų nuostatomis.

4.2. Nepagrįstas ir pareiškėjos argumentas dėl Komisijos pirmininko posėdžio metu pasakyto teiginio, jog Metodikoje yra ginčytinų dalykų; šis teiginys nereiškia ir neįrodo jog, pasak pareiškėjos, Komisija nesivadovauja bendraisiais teisės principais ir sprendimus priima nesivadovaudama teisine ir ekonomine logika. Komisija, priimdama protokolinį sprendimą Nr. O2-20, objektyviai įvertino visas aplinkybes, vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintu objektyvumo principu bei kitais teisės aktais. Abstraktūs ir subjektyvūs pareiškėjos samprotavimai negali būti laikomi pakankamais įrodymais Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio prasme.

5. Dėl per ataskaitinį laikotarpį turėtų, bet nepadengtų kuro išlaidų

5.1. Pareiškėja, apskaičiuodama per ataskaitinį laikotarpį turėtas, bet nepadengtas kuro išlaidas, neteisingai nustatė ataskaitinį laikotarpį, neįvertino vidutinės sąlyginio kuro kainos tarife ataskaitiniu laikotarpiu bei naudojo per ataskaitinį laikotarpį realizuotą, o ne bazinės kainos skaičiavimuose numatytą realizuotos šilumos kiekį.

Paskutinio UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ perskaičiavimo ataskaitinis laikotarpis buvo 2006 m. birželio mėn. – 2007 m. gegužės mėn., pareiškėjos skaičiavimuose ataskaitinis laikotarpis, už kurį skaičiuojamos nepadengtos kuro sąnaudos, yra 2007 m. balandžio mėn. – 2008 m. kovo mėn. ir šis laikotarpis persidengia su ankstesnio perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu, t. y. 2007 m. balandžio ir gegužės mėnesiai jau buvo įvertinti paskutinio perskaičiavimo metu. Taigi, ataskaitinis laikotarpis nepadengtoms sąnaudoms apskaičiuoti turi būti 2007 m. birželio mėn. – 2008 m. kovo mėn.

5.2. UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ ataskaitiniu laikotarpiu (2007 m. birželio mėn. – 2008 m. kovo mėn.) galiojo dvi skirtingos gyventojams taikomos šilumos kainos: birželio-rugpjūčio mėn. – 17,26 ct/kWh, rugsėjo-kovo mėn. – 17,59 ct/kWh, t. y. į minėtas kainas buvo įtrauktos skirtingos sąlyginio kuro kainos – atitinkamai 804,9 ir 846 Lt/tne.

Druskininkų savivaldybė per ataskaitinį laikotarpį nepadengtas sąnaudas paskirstė faktiškai per ataskaitinį laikotarpį realizuotam šilumos kiekiui, o ne bazinės kainos skaičiavimuose numatytam realizuotam šilumos kiekiui.

Komisija, skaičiuodama per ataskaitinį laikotarpį nepadengtas sąnaudas, vadovavosi Metodikos 114.3 punktu ir šias sąnaudas paskirstė baziniuose skaičiavimuose numatytam realizuotam šilumos kiekiui, kuris atspindi kelerių metų vidutinį realizuojamos šilumos kiekį. Per perskaičiuotos šilumos kainos galiojimo laikotarpį dėl nerealizuoto bazinio šilumos kiekio įmonės nesusigrąžinta ar vartotojų permokėta nepadengtų sąnaudų dalis įvertinama skaičiuojant bazines ir (ar) perskaičiuotas šilumos kainas.

6. Dėl pareiškėjos teiginio, kad Komisija priėmė Komisijai palankius Metodikos pakeitimus

6.1. Remiantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 17 straipsnio 5 dalies 1 punktu, viena iš Komisijos funkcijų – tvirtinti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas. Komisija, įgyvendindama šią funkciją, 2008 m. liepos 11d. nutarimu Nr. O3-85 patikslino Metodiką. Iki minėto pakeitimo Metodikos 114.3 punkte buvo nustatyta, kad jeigu šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio faktinės kuro ir (ar) pirktos šilumos kainos skiriasi nuo paskutiniame šilumos kainų perskaičiavime naudotų kuro ir (ar) perkamos šilumos kainų, tai dėl kuro ir (ar) pirktos šilumos kainų skirtumo susidariusios sąnaudos pridedamos, o gautos pajamos išskaičiuojamos, perskaičiuojant šilumos gamybos kainas ateinantiems metams; paskutinių bazinės šilumos kainos galiojimo laikotarpio metų dėl kuro kainų skirtumo susidariusios sąnaudos ar gautos pajamos įvertinamos nustatant naujo bazinių kainų laikotarpio bazinę šilumos gamybos kainą.

6.2. Komisija, atsižvelgdama į tai, kad dažniausiai tekdavo konsultuoti įmones ir savivaldybes dėl nevienareikšmiškai interpretuojamo Metodikos 114.3 punkte numatyto faktiškai patirtų, bet nepadengtų kuro ir perkamos šilumos sąnaudų paskirstymo, bei siekdama didesnio Metodikos aiškumo, patikslino Metodikos 114.3 punktą ir išdėstė jį nauja redakcija (įsigaliojo nuo 2008 m. liepos 20 d.): „Jeigu šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio faktinės kuro ir (ar) pirktos šilumos kainos skiriasi nuo šilumos kainose įvertintų kuro ir (ar) perkamos šilumos kainų, tai dėl kuro ir (ar) pirktos šilumos kainų skirtumo susidariusios sąnaudos pridedamos, o gautos pajamos išskaičiuojamos, perskaičiuojant šilumos gamybos kainas ateinantiems metams, paskirstant jas baziniam šilumos realizacijos kiekiui. Paskutinių bazinės šilumos kainos galiojimo laikotarpio metų dėl kuro ir (ar) pirktos šilumos kainų skirtumo susidariusios sąnaudos ar gautos pajamos įvertinamos nustatant naujo bazinių kainų laikotarpio bazinę šilumos gamybos kainą“.

6.3. Pareiškėjos teiginys, kad Komisija priėmė sau palankius Metodikos pakeitimus, neatitinka tikrovės. Komisija minėtus Metodikos pakeitimus priėmė matydama, kad būtent dėl šių punktų įmonėms bei savivaldybėms kyla neaiškumų, ir siekdama išvengti dviprasmiško šio punkto interpretavimo. Pabrėžtina, kad Komisija tiek iki Metodikos 114.3 punkto patikslinimo, tiek po to, Metodikos 114.3 punkto nuostatą interpretuoja taip pat.

6.4. Atsakovė, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, jog derinamos kainos nepagrįstumas turi būti įrodomas šalies, kuri ginčija tokius paskaičiavimus; dar daugiau, tai turi būti įrodinėjama arba pateikiant teisinius akivaizdžiai neteisėto skaičiavimo argumentus, pavyzdžiui, pritaikyta įstatymu neleidžiama skaičiavimo metodika, jei tokia yra, arba tam įgaliotų specialistų išvadų pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A7-323-07 ir Nr. A18-1087/2007). Atsakovės nuomone, pareiškėja nepateikė svarių teisinių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima paneigti Komisijos derintų kainų apskaičiavimo pagrįstumą ir teisėtumą.

7. Atsakovė su atsiliepimu į skundą dėl protokolinio sprendimo Nr. O2-20 dalies panaikinimo pateikė Komisijos Šilumos skyriaus 2008 m. liepos 2 d. pažymos Nr. O5-144 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainų perskaičiavimo“ nuorašą (t. 2, b. l. 7-14), UAB „Litesko“ 2008 m. gegužės 27 d. rašto Nr. 01T-73-2008 „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos kainų perskaičiavimo“ (t. 2, b. l. 15-16) su priedais (t. 2, b. l. 17-109), 2008 m. birželio 12 d. rašto Nr. 01D-92-2008 ir 2008 m. birželio 19 d. rašto Nr. 01T-96-2008 „Dėl duomenų pateikimo“ (t. 2, b. l. 111) su priedais (t. 2, b. l. 112-191) nuorašus, 2007 m. šilumos tiekėjų lyginamosios analizės rodiklius (t. 3, b. l. 3-10), vidutines kuro rinkos kainas (t. 3, b. l. 11), Komisijos 2008 m. liepos 10 d. viešojo posėdžio protokolo Nr. O2-20 išrašą (t. 3, b. l. 1), Komisijos 2008 m. liepos 10 d. viešojo posėdžio svarstymo garso įrašą (įrašomasis kompaktinis diskas (t. 3, b. l. 12)) bei Komisijos 2005 m. birželio 16 d. viešojo posėdžio protokolo Nr. O2-20 išrašą (t. 3, b. l. 2).

8. Atsakovė atsiliepimą į pareiškėjos skundą dėl nutarimo Nr. O3-108 panaikinimo (t. 3, b. l. 85-90) (teisme gautas 2008 m. spalio 17 d.) iš esmės grindžia argumentais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjos skundą dėl protokolinio sprendimo Nr. O2-20 dalies panaikinimo, ir prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, papildomai pateikia tokius argumentus.

8.1. Komisija yra valstybės įstaiga ir savo veikloje vadovaujasi, be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais teisės aktais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatais, kurių 5 punktas numato pagrindinius Komisijos tikslus ir uždavinius – prižiūrėti elektros energijos, gamtinių dujų, šilumos ir vandens ūkio rinkas įstatymų nustatyta tvarka. Komisija, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 dalimi, nutarimu Nr. O3-108 vienašališkai nustatė šilumos kainas UAB „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“.

Žemesnės instancijos teismas

8.2. Atsakovė nurodo, kad pareiškėja skunde pateikia argumentus dėl nutarimo Nr. O3-108 ekonominio pagrįstumo (infliacijos koregavimo koeficiento, kuro sąnaudų, turto nuomos mokesčio skaičiavimo ir kt.), tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad administracinių aktų ekonominio ir politinio tikslingumo vertinimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, administracinių teismų kompetencija tokiu atveju apsiriboja tikrinimu, ar įgyvendindamas ekonominę ir politinę diskreciją viešojo administravimo subjektas nepažeidė teisės principų ir normų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. I1-12/2007).

Atsakovė taip pat nurodo, kad administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias, tuo tarpu administracinio teismo kompetencija apima tikrinimą, ar viešojo administravimo institucija nepažeidė jai suteiktos diskrecijos išorinių ribų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas teisminės kontrolės ribas, yra konstatavęs, kad teismas šiuo atveju tikrina ne tai, ar atsakovo išskirti kriterijai yra ekonomiškai pagrįsti ir racionalūs, o tai, ar atsakovo surinktų ekonominių duomenų kiekybine ir kokybine prasme pakanka, kad jų pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog atsakovo išskirti ekonominiai kriterijai įvykdyti arba neįvykdyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-2203-06).

Komisija pažymi, kad ji surinko visus šilumos kainų perskaičiavimui būtinus duomenis, juos įvertino ir, vadovaudamasi šiais duomenimis, teisės aktų nustatyta tvarka padarė išvadas, kurios užfiksuotos nutarime Nr. O3-108.

9. Atsakovė su atsiliepimu į skundą dėl nutarimo Nr. O3-108 panaikinimo pateikė Komisijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. viešojo posėdžio protokolo Nr. O2-23 išrašą (t. 3, b. l. 91-92), Komisijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. viešojo posėdžio dalyvių sąrašo nuorašą (t. 3, b. l. 93-96), Komisijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. O3-108 „Dėl šilumos kainų vienašališko nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ nuorašą (t. 3, b. l. 97-98), Komisijos Šilumos skyriaus 2008 m. rugpjūčio 22 d. pažymos Nr. O5-179 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainų“ nuorašą (t. 3, b. l. 99-100), UAB „Litesko“ 2008 m. liepos 16 d. rašto Nr. 01T-111-2008 (t. 3, b. l. 101) su priedais (t. 3, b. l. 102-113) nuorašus.

IV

Trečiasis suinteresuotas asmuo – UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“, atsiliepime į pareiškėjos skundą dėl Komisijos protokolinio sprendimo Nr. O2-20 dalies panaikinimo (t. 3, b. l. 13-21) (teisme gautas 2008 m. rugpjūčio 28 d.) nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.

1. Dėl faktinių aplinkybių

Trečiojo suinteresuoto asmens nurodytos faktinės aplinkybės atitinka Komisijos nurodytąsias, tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo papildomai nurodo, kad sutiko su Komisijos 2008 m. liepos 10 d. protokoliniame sprendime Nr. O2-20 jam nurodytais šilumos kainų perskaičiavimo pažeidimais ir 2008 m. liepos 16 d. raštu Nr. 01T-111-2008 (t. 3, b. l. 45), įteiktu tiek Komisijai, tiek Druskininkų savivaldybei, visus Komisijos nurodytus trūkumus ištaisė, tame tarpe diferencijavo apskaičiuotas šilumos kainas pagal šilumos punktų nuosavybę. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad su šiuo papildomu raštu pateiktų dokumentų Druskininkų savivaldybė nevertino ir dėl jų nepasisakė. Kadangi Komisijos nurodyti įpareigojimai buvo įvykdyti, pareiškėja nepagrįstai siekia panaikinti Komisijos 2008 m. liepos 10 d. protokolinio sprendimo Nr. O2-20 dalį ta apimtimi, kuria nustatyta, kad UAB „Litesko“ 2008 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 01T-73-2008 „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos kainų perskaičiavimo“ pateiktas UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainų perskaičiavimas atliktas su pažeidimais – neteisingai apskaičiuota vidutinė sąlyginio kuro kaina šilumos tarife ataskaitiniu laikotarpiu bei nediferencijuotos šilumos kainos pagal šilumos punktų nuosavybę.

2. Dėl Komisijos skaičiavimų atitikties teisės aktams

2.1. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad Komisijos perskaičiuotų kainų neatitikimą ir ginčo dalyką labiausiai lemia tai, jog pareiškėja, atsakovė ir UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“, atlikę šilumos kainos perskaičiavimą, gavo skirtingus rezultatus, kadangi tai prieštarauja Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 daliai. Ši įstatymo nuostata įtvirtina mechanizmą, kuriuo Komisijai yra nustatoma pareiga nurodyti savivaldybėms joms padarytus kainų perskaičiavimo pažeidimus, ši pareiga yra įstatymo leidėjo tikslas užtikrinti skaidrų šilumos kainų nustatymo procesą nepažeidžiant ne tik vartotojų, bet ir ūkio subjektų teisių, be to, vien tai, kad pareiškėjos ir Komisijos apskaičiuotos kainos skiriasi, nereiškia, jog protokolinis sprendimas Nr. O2-20 prieštarauja teisės aktams.

2.2. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjos nuomone, kad Komisija nesivadovavo Šilumos ūkio įstatymu, nurodo, kad Komisija vadovavosi galiojančiais teisės aktais, teisės aktuose įtvirtintais principais, taisyklėmis, procedūromis, kurios ir skirtos Šilumos ūkio įstatymo tikslų įgyvendinimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I1-12/2007, nurodo, kad tarp įvairių teisės aktais siekiamų tikslų turi egzistuoti pusiausvyra, vieno tikslo negalima nepagrįstai iškelti paneigiant kitą, o pareiškėja, akcentuodama tik būtinybę mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti šilumos tiekimą vartotojams, neatsižvelgia į Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto esmę – būtinybę mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams. Tik patikimo ir kokybiško šilumos tiekimo užtikrinimas gali apsaugoti viešąjį interesą ir nepažeisti vartotojų teisių, tačiau patikimo ir kokybiško šilumos tiekimo užtikrinimas yra neįmanomas, jei UAB „Litesko“ bus taikomos žemesnės šilumos kainos nei jos pagaminimo sąnaudos.

3. Dėl kainos padidėjimo dėl infliacijos (infliacijos koregavimo koeficientas Iinfl.)

3.1. Pareiškėja, teigdama, kad šilumos kainų perskaičiavimas turėjo būti vykdomas tik pagal Metodikos 114.5 punktą, ignoruoja Metodikos patvirtinimo metu nustatytas šio teisės akto įgyvendinimo sąlygas, kurios yra neišvengiamos pereinamuoju laikotarpiu (t. y. kai bazinės kainos buvo nustatytos remiantis seniau galiojusia metodika, o perskaičiuojamos remiantis nauja Metodika), ir, neatsižvelgdama į kitas normas – Metodikos 60 punktą bei Komisijos nutarimo Nr. O3-41 2.2 punkto nuostatas (pareiškėja nenurodo, kodėl ji vengia taikyti šias nuostatas bei kodėl jos neturėtų būti taikomos), skaičiavimuose neteisingai panaudojo 9 proc. efektyvumo didinimo koeficientą.

3.2. Vadovaujantis Metodikos 60 punktu, Komisija nustato efektyvumo didinimo koeficientą, nustatydama šilumos bazines kainas, o nutarimo Nr. O3-41 2.2 punktas numato, kad perskaičiuojant šilumos kainas įmonėms, kurių bazinės šilumos kainos nustatytos iki Metodikos pakeitimo įsigaliojimo dienos, infliacijos koregavimo koeficientas Iinfl. skaičiuojamas taikant baziniam šilumos kainos galiojimo laikotarpiui Komisijos nutarimu nustatytą efektyvumo didinimo koeficientą. Kadangi UAB „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ bazinės šilumos kainos buvo nustatytos 2005 m. birželio 16 d. Komisijos nutarimu Nr. O3-34, o efektyvumo didinimo koeficientas, lygus 1 proc., nustatytas Komisijos 2005 m. birželio 16 d. viešojo posėdžio protokolu Nr. O2-20, perskaičiuojant šilumos kainas turi būti taikomas 3 proc. efektyvumo didinimo koeficientas (efektyvumo didinimo koeficientas (1 proc.%) x kainos perskaičiavimo kartas (3 kartas) = 3 proc.), o ne 9 proc.

4. Dėl kuro ir perkamos šilumos sąnaudų pokyčio (Ikuro)

Pareiškėja, nesilaikydama Metodikos reikalavimų, pritaikė ne faktines paskutinio mėnesio, einančio prieš perskaičiuotos šilumos kainos projekto rengimą, gamtinių dujų kainas, o vidutines 2008 m. I ketvirčio rinkos kainas, todėl neteisingai apskaičiavo kainos didėjimo dėl pakitusių kuro sąnaudų koeficientą.

4.1. Remiantis Metodikos 77.1.4 punktu, gamtinių dujų kaina nustatoma pagal paskutinio mėnesio, einančio prieš perskaičiuotos šilumos kainos projekto rengimą, faktines gamtinių dujų pirkimo kainas. Balandžio mėnesio gamtinių dujų kaina, paskaičiuota pagal minėtą Metodikos nuostatą buvo lygi 1 129,18 Lt/1000 m³, tuo tarpu pareiškėja skaičiavimuose neteisingai taiko vidutinę 2008 m. I ketvirčio rinkos gamtinių dujų kainą – 958 Lt/1000 m³. Pažymėtina, kad tik kitų kuro rūšių kainos (ne gamtinių dujų) nustatomos pagal paskutinio ketvirčio, einančio prieš perskaičiuotos šilumos kainos projekto rengimą, faktines kuro pirkimo kainas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Komisija teisingai įvertino gamtinių dujų kainą.

4.2. Metodikos 77.1.6 punktas suteikia Komisijai, o ne savivaldybėms teisę koreguoti kuro kainą, nesivadovaujant Metodikos 77.1.4 punktu. Norėdama pasinaudoti šia teise, Komisija privalo įvertinti objektyvias to paties laikotarpio atitinkamos kuro rūšies rinkos kainos ir pagal 77.1.4 punktą pasirinktos kuro kainos skirtumo priežastis; pasirenkant gamtinių dujų kainą, lygią 1 129,18 Lt/1000 m³, Komisija atsižvelgė į aplinkybę, jog Druskininkų savivaldybėje veikiantis UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“ priverstas gamtines dujas pirkti iš vienintelio tiekėjo – UAB „Haupas“, kadangi Druskininkų savivaldybėje esantis gamtinių dujų paskirstymo tinklas jokiu atskiru kanalu nesusisiekia su likusia dujofikuota Lietuvos dalimi. Komisija, įvertinusi šias objektyvias kainų skirtumo, jei toks ir būtų, priežastis, neįžvelgė būtinybės pasinaudoti Metodikos 77.1.6 punkte numatyta teise, tuo tarpu pareiškėja, nustatydama žemesnę gamtinių dujų kainą (958 Lt/1000 m³), neteisingai interpretavo ir taikė Metodiką, todėl jos skaičiavimuose naudojama gamtinių dujų kaina yra neteisėta ir nepagrįsta.

4.3. Remiantis Metodikos 77.1.4 punkto nuostata, numatančia kitų rūšių kuro kainos nustatymo tvarką, pagal UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ 2008 m. I ketvirčio faktines medienos pirkimo kainas, vidutinė medienos kaina buvo lygi 705,67 Lt/tne, t. y. 2,3 proc. didesnė negu vidutinė Komisijos skelbiama 2008 m. I ketvirčio rinkos medienos kaina (690 Lt/tne). UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ medienos kaina viršija vidutines kainas, kadangi pagal biokuro tiekimo sutarties sąlygas į medienos kainą yra papildomai įskaičiuotos iškrovimo aikštelės išvalymo ir sutvarkymo po kiekvieno autotransporto priemonės iškrovimo sąnaudos, kai kitose įmonėse šios sąnaudos yra šilumos tiekimo veiklos sąnaudų dalis. Atsižvelgdama į tai, Komisija teisingai ir pagrįstai skaičiavimuose naudoja pagal UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ 2008 m. I ketvirčio faktines medienos pirkimo kainas apskaičiuotą vidutinę medienos kainą, lygią 705,67 Lt/tne.

4.4. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad, vadovaujantis Metodikos 77.1.1 punktu, kuro struktūra, nustatyta šilumos tiekėjui bazinių kainų priėmimo metu, yra nekeičiama visą bazinių kainų galiojimo laikotarpį, taip siekiant paskatinti investicijas į šilumos gamybos efektyvumo didinimą, išskyrus atvejus, kai kuro struktūra keičiasi dėl nuo tiekėjo veiklos nepriklausančių priežasčių, nurodo, kad technologinių šilumos nuostolių dalies bei lyginamųjų kuro sąnaudų sumažėjimas yra susiję su įmonės veiklos efektyvumo padidėjimu, taip pat nurodo, kad, koreguojant šilumos kainas dėl pasikeitusių sąnaudų kurui ir pirktai šilumai, bazinės kainos skaičiavimuose nustatyta kuro struktūra nekeičiama (Metodikos 114.2 punktas).

4.5. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Metodikos 59 punkte įtvirtinta lyginamoji analizė taikoma šilumos tiekėjų veiklos efektyvumui bei sąnaudų pagrįstumui įvertinti, o remiantis jos rodikliais baziniuose skaičiavimuose yra nustatomos būtinosios sąnaudos bei tiekėjo veiklos užduotis, todėl minėtas punktas taikomas tik bazinių kainų nustatymo metu, o ne perskaičiuojant šilumos kainas. Komisijos 2008 m. liepos 2 d. pažymoje Nr. O5-144 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainų perskaičiavimo“ taip pat nurodyta, kad šios bazinės sąnaudos yra „užšaldomos“ ne trumpesniam kaip trejų metų ir ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui ir antrais bei kitais metais taikomos perskaičiuojant šilumos kainas, atsižvelgiant į Metodikoje numatytus koregavimo koeficientus ir jų apskaičiavimo tvarką.

Taigi, perskaičiuodama kainas dėl kuro sąnaudų pokyčio, Komisija teisėtai taikė bazinės kainos skaičiavimuose nustatytus dydžius: technologinių nuostolių – 23,9 proc., kuro sąnaudų – 99,26 kgn.e./MWh.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad bazinės kainos skaičiavimuose nustatyti dydžiai nėra šio ginčo objektas.

5. Dėl turto nuomos mokesčio (Ikiti)

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja, perskaičiuodama šilumos kainas, nepagrįstai pritaikė dėl kitų, nuo šilumos tiekėjo veiklos nepriklausančių, veiksnių sąlygojamo sąnaudų pokyčio koregavimo koeficientą turto nuomos mokesčio sąnaudoms, tokie skaičiavimai prieštarauja bazinės kainos nustatymo principui, įtvirtintam Metodikos 75 punkte. Jeigu kitų, nuo šilumos tiekėjo veiklos nepriklausančių, veiksnių sąlygojamo sąnaudų pokyčio koregavimo koeficientas Ikiti būtų skirtas tam, kad kiekvieną kartą perskaičiuojant šilumos kainas būtų galima vertinti tokius veiksnius, kaip turto nuomos mokesčio sąnaudos, tuomet tektų taip pat įvertinti darbo užmokesčio, elektros, materialinių ir kitų sąnaudų faktinį pokytį, nes šios sąnaudos nuolat kinta (dažniausiai išauga), tačiau teisės aktų leidėjo tikslas yra išlaikyti tam tikrą ūkinės veiklos pastovumą, dėl ko ir yra nustatoma bazinė kaina, pagal kurią kiekvienais metais perskaičiuojama šilumos kaina, todėl koeficientas Ikiti gali būti taikomas įvertinant tik tokius veiksnius, į kuriuos neatsižvelgus būtų neįmanoma nustatyti teisingos būtinąsias šilumos tiekėjo gamybos sąnaudas atitinkančios šilumos kainos (pavyzdžiui, įmonės restruktūrizavimas, reorganizavimas, nenugalimos jėgos aplinkybės). Be to, reikia įvertinti ir Konstitucijoje įtvirtintus ūkinės laisvės bei teisėtų lūkesčių principus, kurie pateisina ūkio subjekto teisę gauti tam tikrą pelną iš savo ūkinės veiklos arba bent jau išvengti nuostolių.

Taigi, Komisija, perskaičiuodama šilumos kainą, teisėtai netaikė koeficiento Ikiti, kadangi jo taikymo nebuvo objektyvių priežasčių.

6. Dėl per ataskaitinį laikotarpį turėtų, bet nepadengtų kuro išlaidų

Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjos apskaičiuotomis per ataskaitinį laikotarpį turėtomis, bet nepadengtomis kuro išlaidomis (3,00 ct/kWh), kadangi apskaičiuojant šias sąnaudas neteisingai nustatytas ataskaitinis laikotarpis, neįvertinta vidutinė sąlyginio kuro kaina tarife ataskaitiniu laikotarpiu bei panaudotas per ataskaitinį laikotarpį realizuotas šilumos kiekis, o ne bazinės kainos skaičiavimuose numatytas realizuotos šilumos kiekis.

6.1. UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainų perskaičiavimo ataskaitinis laikotarpis, einantis prieš šioje byloje ginčijamą ataskaitinį laikotarpį, buvo 2006 m. birželio mėn. – 2007 m. gegužės mėn., ataskaitinis laikotarpis nepadengtų sąnaudų apskaičiavimui turi būti 2007 m. birželio mėn. – 2008 m. kovo mėn., o pareiškėjos skaičiavimuose nurodytas ataskaitinis laikotarpis šiam kainų perskaičiavimui (2007 m. balandžio mėn. – 2008 m. kovo mėn.) persidengia su ankstesnio perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu, kadangi 2007 m. balandžio ir gegužės mėn. jau buvo įvertinti paskutinio perskaičiavimo metu).

6.2. Ataskaitiniu laikotarpiu (2007 m. birželio mėn. – 2008 m. kovo mėn.) gyventojams galiojo dvi skirtingos šilumos kainos: 2007 m. birželio-rugpjūčio mėn. – 17,26 ct/kWh, 2007 m. rugsėjo mėn. – 2008 m. kovo mėn. – 17,59 ct/kWh, t. y. į jas buvo įtrauktos skirtingos sąlyginio kuro kainos – atitinkamai 804,9 Lt/tne ir 846 Lt/tne.

Komisija, vadovaudamasi Metodikos 114.3 punktu, per ataskaitinį laikotarpį nepadengtas sąnaudas paskirstė baziniuose skaičiavimuose nustatytam realizuotam šilumos kiekiui, kuris atspindi keleto metų vidutinį realizuojamos šilumos kiekį. Taigi, pareiškėja yra neteisi, teigdama, jog Komisija neteisėtai įvertino skirtumą, susidariusį tarp faktinių ir pirktos šilumos kainų nuo šilumos kainose įvertintų kuro ir perkamos šilumos kainų; be to, Metodikoje nenurodoma, kad minėtos nepadengtosios sąnaudos turėtų būti paskirstytos faktiškai per ataskaitinį laikotarpį realizuotam šilumos kiekiui. Kadangi bazinių šilumos kainų skaičiavimuose šilumos gamybos, perdavimo ir pardavimo būtinosios sąnaudos nustatomos visam šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpiui, todėl ir nepadengtos sąnaudos paskirstomos bazinės kainos skaičiavimuose numatytam realizuotam šilumos kiekiui. Komisija įvertino nepadegtas sąnaudas, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, todėl pareiškėjos teiginiai, kad Komisijos skaičiavimai prieštarauja ekonominei logikai bei vartotojų teisėms, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

7. Dėl Komisijos veiksmų keičiant Metodikos punktus

7.1. Komisija, 2008 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. O3-85 patikslindama Metodikos 114.3 punktą, nesiekė jį pakeisti iš esmės, o siekė užtikrinti tinkamą, aiškų ir vienodą Metodikos 114.3 punkto taikymą bei išvengti papildomų ginčų, perskaičiuojant šilumos kainas.

7.2. Metodikos 114.3 punkte įtvirtintu kompensaciniu mechanizmu dėl kuro ir pirktos šilumos sąnaudų ataskaitiniame laikotarpyje pokyčio yra siekiama užtikrinti vartotojų bei ūkio subjektų teisinius lūkesčius, teisinį tikrumą bei teisinį saugumą, taip pat patikimą, saugų ir kokybišką šilumos tiekimą vartotojams, būtent dėl to šis kompensacinis mechanizmas vienodai taikomas ir šilumos tiekėjų, ir vartotojų atžvilgiu (paaiškėjus, jog šilumos kainų galiojimo (ataskaitinio laikotarpio) metu kuro kainos buvo mažesnės (sumažėjo), lyginant su vertintomis šių šilumos kainų nustatymo metu, gautos šilumos tiekėjo pajamos yra išskaičiuojamos, nustatant kainas ateinantiems metams; jei buvo permokėta už suvartotą šilumą, šis mechanizmas numato kompensavimo galimybę vartotojams).

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo su atsiliepimu į pareiškėjos skundą dėl protokolinio sprendimo Nr. O2-20 dalies panaikinimo pateikė, be kita ko, Komisijos 2005 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. O3-34 „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos bazinių kainų uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ (t. 3, b. l. 22).

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į pareiškėjos skundą dėl nutarimo Nr. O3-108 panaikinimo (t. 3, b. l. 70-80) (teisme gautas 2008 m. spalio 16 d.) iš esmės grindžia argumentais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjos skundą dėl protokolinio sprendimo Nr. O2-20 dalies panaikinimo, ir prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, papildomai pateikia tokius argumentus.

9.1. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jog administracinių aktų ekonominio ir politinio tikslingumo vertinimas nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai, o šių teismų kompetencija tokiu atveju apsiriboja tikrinimu, ar įgyvendindamas ekonominę ir politinę diskreciją viešojo administravimo subjektas nepažeidė teisės principų ir normų, bei vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, teismas turėtų vertinti ne Komisijos ar Druskininkų savivaldybės administracinių aktų ekonominį tikslingumą, o turėtų nustatyti, ar nebuvo pažeisti teisės aktai, ar Komisija neviršijo kompetencijos, ar nutarimas Nr. O3-108 neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių Komisija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, tačiau pareiškėja skunde dėl nutarimo Nr. O3-108 panaikinimo pateikia iš esmės ekonominio pobūdžio argumentus, kuriais siekia įrodyti tariamą nutarimo Nr. O3-108 nepagrįstumą.

9.2. Nutarimas Nr. O3-108 nepažeidžia vartotojų teisių bei jų ekonominių interesų, kadangi yra priimtas vykdant Šilumos ūkio įstatymo nuostatas bei siekiant šiame įstatyme numatytų tikslų.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja atsisakė pašalinti Komisijos nurodytus pažeidimus, kuriuos pareiškėja padarė nustatydama šilumos kainas, Komisija, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 punktu bei siekdama apginti viešąjį interesą ir užtikrinti, kad būtų ginamos kartu ir vartotojų, ir šilumos tiekėjo teisės, nutarimu Nr. O3-108 nustatė laikinas šilumos kainas. Tuo atveju, jeigu Komisija nebūtų priėmusi nutarimo, nustatančio laikinas šilumos kainas, kurios galioja iki tol, kol pareiškėja ištaisys šilumos kainų nustatymo klaidas, Komisija savo neveikimu būtų pažeidusi Šilumos ūkio įstatymo nuostatas.

9.3. Panaikinus Komisijos nutarimą Nr. O3-108 ir taikant Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas kainas, UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“ nebegalėtų užtikrinti patikimo ir kokybiško šilumos tiekimo vartotojams, tai akivaizdžiai pažeistų vartotojų teises bei kenktų šilumos tiekėjui. Kadangi centralizuotas šilumos tiekimas yra viešosios energijos pirkimo-pardavimo sutarties dalykas, todėl remiantis Civilinio kodekso 6.386 straipsnio 2 dalimi, energijos tiekimo įmonei pažeidžiant energijos kokybės reikalavimus, abonentas turi teisę atsisakyti už tokią energiją mokėti, be to, Šilumos ūkio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktas suteikia teisę šilumos vartotojams reikalauti žalos atlyginimo dėl paslaugų, neatitinkančių kokybės reikalavimų, o 28 straipsnio 2 dalimi šilumos tiekėjas įpareigojamas atlyginti dėl nekokybiškų paslaugų šilumos vartotojui atsiradusią žalą, tą patį numato ir Civilinio kodekso 6.386 straipsnio 3 dalis), todėl šilumos tiekėjas, siekdamas atlyginti žalą vartotojams, būtų priverstas skolintis iš bankų; be to, panaikinus nutarimą Nr. O3-108 ir nustojus galioti laikinoms šilumos kainoms, bei esant dabartinėms gamtinių dujų kainoms (pagrindinė šilumos kainos didėjimo priežastis (daugiau kaip 90 proc. visos įtakos) yra kuro, pirmiausia iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų, kainų kilimas pasauliniu mastu, todėl gamtinių dujų kainai išaugus daugiau negu 50 proc. akivaizdu, kad panašiai didėja ir šilumos kaina), trečiasis suinteresuotas asmuo būtų priverstas imti naujas paskolas iš finansinių institucijų ir apyvartinėms lėšoms papildyti (kurui įsigyti); minėtos paskolos vėliau būtų įskaitytos į būsimas šilumos kainas ir kainos didėtų, neigiamai įtakodamos vartotojus, kai kurie vartotojai taptų nemokūs,

9.4. Vienas pagrindinių Šilumos ūkio įstatymo tikslų – šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvumo didinimas, be to, remiantis Metodikos 3 punktu, šilumos kainos sudaro prielaidas didinti šilumos gamybos ir tiekimo efektyvumą, užtikrinti ilgalaikį, patikimą bei kokybišką šilumos tiekimą vartotojams bei skatinti šilumos tiekėjus diegti pažangias technologijas. Tuo atveju, jeigu UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“ tiektų šilumą vartotojams pagal Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą kainą, jo veikla taptų nuostolinga, šilumos tiekimo efektyvumas nebūtų didinamas, jos tiekimo technologijų būklė nuolat prastėtų, tokiu būdu būtų pažeidžiami vartotojų interesai, be to, UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“ privalo vertinti ilgalaikę šilumos tiekimo perspektyvą bei užtikrinti tiekimo stabilumą, todėl teisės aktų pagrindu apskaičiuotų, pagrįstų sąnaudų susigrąžinimas laiku yra būtinas.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo – UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“ atsiliepimuose į skundus (t. 3, b. l. 13-21; t. 3, b. l. 70-80) prašo priteisti iš pareiškėjos – Druskininkų savivaldybės turėtas išlaidas dėl atsiliepimų į skundus surašymo ir padavimo, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, taip pat atstovavimo išlaidas.

V

1. Teismo posėdyje pareiškėjos – Druskininkų savivaldybės atstovai – Druskininkų savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojas Renaldas Viščinis, Ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Jaskelevičius (Druskininkų savivaldybės 2009 m. vasario 3 d. įgaliojimas Nr. S12-268-(7.2.) (t. 3, b. l. 126) ir Nr. S12-269-(7.2.) (t. 3, b. l. 125)), advokatė Laura Juozumaitė (2009 m. vasario 4 d. advokato orderis, serija LAT Nr. 925838 (t. 3, b. l. 124)), remdamiesi skunde dėl Komisijos 2008 m. liepos 10 d. protokolinio sprendimo Nr. O2-20 dalies panaikinimo ir skunde dėl Komisijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. O3-108 panaikinimo patiektais argumentais, prašė skundus patenkinti, panaikinant protokolinio sprendimo Nr. O2-20 dalį ir nutarimą Nr. O3-108 bei priteisiant iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Advokatė Laura Juozumaitė teismo posėdyje išreiškė abejones dėl Šilumos ūkio įstatymo nuostatų, įtvirtinančių Komisijos teises nustatyti šilumos kainas, atitikties Konstitucijai tuo aspektu, jog Komisija, kaip valstybės institucija, įsiterpia į savivaldybių vykdomas funkcijas, ir prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

2. Teismo posėdyje atsakovės – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovės – Komisijos Šilumos skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Gudzinskaitė, Šilumos skyriaus vyriausioji specialistė Ana Gutina, Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Vildžiūnaitė (2009 m. sausio 28 d. įgaliojimo Nr. P8-2 nuorašas (t. 3, b. l. 128), 2009 m. vasario 3 d. įgaliojimas Nr. P8-5 (t. 3, b. l. 127)) rėmėsi atsiliepimuose į pareiškėjos skundus nurodytais motyvais ir prašė pareiškėjos skundo dėl Komisijos 2008 m. liepos 10 d. protokolinio sprendimo Nr. O2-20 dalies panaikinimo ir pareiškėjos skundo dėl Komisijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. O3-108 panaikinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

3. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens – UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ atstovė – advokatė Dovilė Greblikienė (išrašas iš atstovavimo sutarties (t. 1, b. l. 94-95; t. 3, b. l. 46-47, 83-84)), remdamasi atsiliepimuose į skundus pateiktais argumentais, prašė pareiškėjos skundą dėl Komisijos 2008 m. liepos 10 d. protokolinio sprendimo Nr. O2-20 dalies panaikinimo ir pareiškėjos skundą dėl Komisijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. O3-108 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstus, taip pat pabrėžė, jog, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, dėl bylinėjimosi išlaidų kreipsis per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismas, išnagrinėjęs skundų ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, garso įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentavusius/reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta:

1.1. Komisija 2005 m. birželio 16 d. viešojo posėdžio metu sprendimu, įformintu protokolu Nr. O2-20 (protokolo išrašas (t. 3, b. l. 2)), nutarė UAB „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ nustatyti 1 proc. efektyvumo didinimo koeficientą.

1.2. Komisija 2005 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. O3-34 „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos bazinių kainų uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ (t. 3, b. l. 22) nustatė UAB „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ iki 2010 m. birželio 30 d. bazines centralizuotai tiekiamos šilumos kainas be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), iš jų šilumos, patiektos iki gyvenamųjų namų ir kitų pastatų šilumos įvadų (punktų) vienanarę kainą – 12,87 ct už kWh (nutarimo Nr. O3-34 3.1 punktas), šilumos pardavimo kainą daugiabučių namų gyventojams – pasirinktinai: 1,15 Lt per mėnesį arba 0,11 ct už kWh (nutarimo 4 punktas).

1.3. UAB „Litesko“ 2008 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 01T-73-2008 „Dėl centralizuotai teikiamos šilumos kainų perskaičiavimo“ (t. 1, b. l. 18-19, 38-39; t. 2, b. l. 15-16; t. 3, b. l. 23-24) pateikė Druskininkų savivaldybės merui ir Komisijai perskaičiuotų UAB „Litesko“ šilumos kainų projektus ir jų pagrindimą (priedai (t. 1, b. l. 20-21; t. 2, b. l. 17-109; t. 3, b. l. 25-26)).

1.4. UAB „Litesko“ 2008 m. birželio 12 d. raštu Nr. 01D-92-2008 (t. 2, b. l. 110) bei 2008 m. birželio 19 d. raštu Nr. 01T-96-2008 „Dėl duomenų pateikimo“ (t. 2, b. l. 111) su priedais (t. 2, b. l. 112-191) Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriui ir Komisijai pateikė Druskininkų savivaldybės administracijos 2008 m. birželio 9 d. raštu Nr. S12-1516-(27.5.) (t. 2, b. l. 114) ir 2008 m. birželio 16 d. raštu Nr. S12-1608-(27.5.) (t. 2, b. l. 113) prašytus duomenis, tame tarpe su kainų perskaičiavimais susijusius dokumentus, vidutinių kuro rinkos kainų lentelę, Metodikos 14 priedą, 2007 m. balandžio mėn. – 2008 m. kovo mėn. UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ pagamintos ir parduotos elektros energijos ir šilumos energijos kiekius už kiekvieną mėnesį atskirai.

1.5. Druskininkų savivaldybės administracijos Ūkio skyrius 2008 m. birželio 17 d. Druskininkų savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T1-191 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos perskaičiuotų kainų nustatymo“ projekto aiškinamajame rašte (t. 1, b. l. 23-30; t. 3, b. l. 29-35), skirtame Druskininkų savivaldybės tarybos nariams, jo išvadose, nurodė, kad UAB „Litesko“ skaičiavimais, perskaičiuota šilumos kaina sudaro 28,00 ct/kWh (be PVM), lyginant su galiojančia kaina (17,59 ct/kWh) ji didėja 59,2 proc., kad savivaldybės administracijos skaičiavimais, šilumos kaina sudaro 23,39 ct/kWh (be PVM), ji didėja 32,9 proc., kad pagrindinė šilumos kainos didėjimo priežastis – kuro įtaka.

1.6. Druskininkų savivaldybės taryba 2008 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T1-191 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos perskaičiuotų kainų nustatymo“ (t. 1, b. l. 22, 40; t. 3, b. l. 27 ), nustatė nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. UAB „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ bazines centralizuotai tiekiamos šilumos kainas be PVM, iš jų šilumos, patiektos iki gyvenamųjų namų ir kitų pastatų šilumos įvadų (punktų) vienanarę kainą – 23,28 ct už kWh (sprendimo 3.1 punktas), šilumos pardavimo kainą daugiabučių namų gyventojams – pasirinktinai: 1,15 Lt per mėnesį arba 0,11 ct už kWh (sprendimo 4 punktas).

1.7. Komisijos Šilumos skyrius 2008 m. liepos 2 d. pažymoje Nr. O5-144 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainų perskaičiavimo“ (t. 1, b. l. 46-53; t. 2, b. l. 7-14; t. 3, b. l. 37-44) pateikė tokias išvadas.

1.7.1. UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainų perskaičiavimas atliktas pagal Metodikos reikalavimus, tačiau su netikslumais – neteisingai paskaičiuota vidutinė sąlyginio kuro kaina šilumos tarife ataskaitiniu laikotarpiu bei nediferencijuotos šilumos kainos pagal šilumos punktų nuosavybę, įmonės paskaičiuota šilumos kaina – 28,00 ct/kWh, Komisijos Šilumos skyriaus paskaičiuota kaina – 27,98 ct/kWh

1.7.2. Šilumos kaina, lyginant su bazine (12,98 ct/kWh) ir tuo metu galiojusia (17,59 ct/kWh) išaugo attinkamai 115,6 proc. ir 59,1 proc. Šilumos kainos augimą (lyginant su tuo metu galiojusia) sąlygojo kuro kainų pokytis – 60,9 proc. (dėl kuro ir pirktos šilumos kainų pasikeitimo – 41,6 proc., dėl faktiškai per ataskaitinį laikotarpį turėtų, bet nepadengtų kuro išlaidų (pagal Metodikos 114.3 punktą) – 19,6 proc.), infliacija – 2,7 proc., realizuoto šilumos kiekio pokytis mažina 4,5 proc.

Komisijos Šilumos skyrius pasiūlė Komisijai priimti tokį sprendimą:

„Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymu (Žin., 2007, Nr. 130-5259) bei Šilumos kainų nustatymo metodika (Žin., 2008, Nr. 35-1270), nutarė konstatuoti, kad:

1. UAB „Litesko“ 2008 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 01T-73-2008 pateiktas UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainų perskaičiavimas atliktas su pažeidimais – neteisingai apskaičiuota vidutinė sąlyginio kuro kaina šilumos tarife ataskaitiniu laikotarpiu bei nediferencijuotos šilumos kainos pagal šilumos punktų nuosavybę.

2. Druskininkų savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T1-191 „Dėl UAB ‚Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos perskaičiuotų kainų nustatymo“ šilumos kainos nustatytos su pažeidimais. Savivaldybė pažeidė Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. nustatė šilumos kainas, nepagrįstas šilumos tiekėjo būtinomis sąnaudomis, ir Metodikos 60, 75, 77.1.1, 77.1.4, 114.2, 114.5 punktų bei 2008 m. kovo 15 d. Komisijos nutarimo Nr. O3-41 2.2 punkto nuostatas.

Komisija, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 dalimi, įpareigoja UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ ir Druskininkų savivaldybę pašalinti nurodytus kainų perskaičiavimo ir nustatymo pažeidimus. Per 30 kalendorinių dienų nepašalinus nurodytų pažeidimų, Komisija įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainas.“

1.8. Komisija 2008 m. liepos 10 d. viešojo posėdžio metu svarstė UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainas ir sprendimu, įformintu 2008 m. liepos 10 d. protokolu Nr. O2-20 (protokolo išrašas (t. 1, b. l. 17, 41; t. 3, b. l. 1, 36)) ir, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymu (Žin., 2007, Nr. 130-5259) bei Šilumos kainų nustatymo metodika (Žin., 2008, Nr. 35-1270), nutarė konstatuoti, kad, pirma, UAB „Litesko“ 2008 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 01T-73-2008 „Dėl centralizuotai teikiamos šilumos kainų perskaičiavimo“ pateiktas UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainų perskaičiavimas atliktas su pažeidimais – neteisingai apskaičiuota vidutinė sąlyginio kuro kaina šilumos tarife ataskaitiniu laikotarpiu bei nediferencijuotos šilumos kainos pagal šilumos punktų nuosavybę; antra, Druskininkų savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T1-191 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos perskaičiuotų kainų nustatymo“ šilumos kainos nustatytos su pažeidimais. Druskininkų savivaldybė pažeidė Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. nustatė šilumos kainas, nepagrįstas šilumos tiekėjo būtinomis sąnaudomis, ir Metodikos 60, 75, 77.1.1, 77.1.4, 114.2, 114.5 punktų bei 2008 m. kovo 15 d. Komisijos nutarimo Nr. O3-41 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ (Žin., 2008, Nr. 35-1270) 2.2 punkto nuostatas. Protokoliniu sprendimu Nr. O2-20 Komisija, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 dalimi, įpareigojo UAB „Litesko“ filialą „Druskininkų šiluma“ ir Druskininkų savivaldybę pašalinti nurodytus kainų perskaičiavimo ir nustatymo pažeidimus bei nurodė, kad per trisdešimt kalendorinių dienų nepašalinus nurodytų pažeidimų, Komisija įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainas.

1.9. UAB „Litesko“, vykdydama Komisijos 2008 m. liepos 10 d. viešojo posėdžio protokolu Nr. O2-20 nustatytą įpareigojimą UAB „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ ištaisyti nurodytus kainų perskaičiavimo ir nustatymo pažeidimus, 2008 m. liepos 16 d. raštu Nr. 01T-111-2008 (t. 1, b. l. 42, t. 3, b. l. 45, 101) (priedai (t. 3, b. l. 102-113)) pateikė Komisijai (nuorašas pateiktas Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriui) pagal Komisijos nurodymą atliktus UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainų perskaičiavimo ir nustatymo ištaisymus.

1.10. Komisijos Šilumos skyrius 2008 m. rugpjūčio 22 d. pažymoje Nr. O5-179 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainų“ (t. 3, b. l. 99-100) nurodė, kad UAB „Litesko“ 2008 m. liepos 16 d. raštu Nr. 01T-111-2008 pateikė diferencijuotų pagal šilumos punktų nuosavybę šilumos kainų skaičiavimus, iš kurių vienanarės perskaičiuotos šilumos kaina, kai šiluma tiekiama iš individualių gyventojams priklausančių šilumos punktų, sudaro 27,89 ct/kWh, vienanarės perskaičiuotos šilumos kaina, kai šiluma tiekiama iš individualių įmonei priklausančių šilumos punktų, sudaro 28,24 ct/kWh, taip pat nurodė, kad UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainų diferencijavimas atliktas su pažeidimais.

Komisijos Šilumos skyriaus skaičiavimais, diferencijuotos šilumos kainos yra: perskaičiuota šilumos kaina – 27,98 ct/kWh, diferencijuota šilumos kaina, kai šiluma tiekiama iš individualių gyventojams priklausančių šilumos punktų – 27,88 ct/kWh, diferencijuota šilumos kaina, kai šiluma tiekiama iš individualių įmonei priklausančių šilumos punktų – 28,21 ct/kWh.

Komisijos Šilumos skyrius taip pat nurodė, kad Druskininkų savivaldybė per trisdešimt kalendorinių dienų, t. y. iki 2008 m. rugpjūčio 10 d. nepašalino Komisijos nurodytų šilumos kainų nustatymo pažeidimų, todėl Šilumos skyrius pasiūlė Komisijai vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainas UAB „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ nuo 2008 m. spalio 1 d. iki Komisijos nurodytų pažeidimų pašalinimo.

1.11. Komisija 2008 m. rugpjūčio 29 d. viešojo posėdžio metu svarstė UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainas (2008 m. rugpjūčio 29 d. viešojo posėdžio protokolo Nr. O2-23 išrašas (t. 3, b. l. 91-92)) ir protokoliniu sprendimu nutarė UAB „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ nuo 2008 m. spalio 1 d. iki Komisijos nurodytų pažeidimų pašalinimo vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainas, įforminant protokolinį sprendimą Komisijos nutarimu.

Rezoliucinė dalis

1.12. Komisija, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 dalimi ir atsižvelgdama į tai, kad Druskininkų savivaldybės taryba šilumos kainas nustatė pažeisdama Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, Šilumos kainų nustatymo metodikos 60, 75, 77.1.1, 77.1.4, 114.2, 114.5 punktų bei 2008 m. kovo 15 d. Komisijos nutarimo Nr. O3-41 2.2 punkto nuostatas, 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. O3-108 „Dėl šilumos kainų vienašališko nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ (t. 3, b. l. 64-65, 81-82, 97-98), nutarė:

„uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ nuo 2008 m. spalio 1 d. iki Komisijos nurodytų pažeidimų pašalinimo vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainas:

1. šilumos iš nuosavų šaltinių gamybos kainas:

1.1. vienanarę – 16,91 ct už kWh (be PVM);

1.2. dvinarę:

1.2.1. pastovioji dalis (už patiektą į tinklą šilumos srauto galią) – 39,66 Lt už kWh per mėnesį (be PVM);

1.2.2. kintamoji dalis (už patiektą į tinklą šilumos kiekį) – 11,48 ct už kWh (be PVM);

2. šilumos perdavimo kainas:

2.1. kai šiluma tiekiama iš individualių vartotojams priklausančių šilumos punktų už suvartotą šilumos kiekį – 7,42 ct už kWh (be PVM) arba vidutinę vartojimo galią – 54,17 Lt už kW per mėnesį (be PVM);

2.2. kai šiluma tiekiama iš individualių šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų už suvartotą šilumos kiekį – 7,75 ct už kWh (be PVM) arba vidutinę vartojimo galią – 56,58 Lt už kW per mėnesį (be PVM);

3. šilumos, patiektos iki gyvenamųjų namų ir kitų pastatų šilumos įvadų (punktų), kainas:

3.1. kai šiluma tiekiama iš individualių vartotojams priklausančių šilumos punktų:

3.1.1. vienanarę – 27,77 ct už kWh (be PVM);

3.1.2. dvinarę:

3.1.2.1. pastovioji dalis (už vidutinę vartojimo galią) – 54,17 Lt už kW per mėnesį (be PVM);

3.1.2.2. kintamoji dalis (už suvartotą šilumos kiekį) – 20,35 ct už kWh (be PVM);

3.2. šiluma tiekiama iš individualių šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų:

3.2.1. vienanarę – 28,10 ct už kWh (be PVM);

3.2.2. dvinarę:

3.2.2.1. pastovioji dalis (už vidutinę vartojimo galią) – 56,58 Lt už kW per mėnesį (be PVM);

3.2.2.2. kintamoji dalis (už suvartotą šilumos kiekį) – 20,35 ct už kWh (be PVM);

4. šilumos pardavimo vartotojams kainą – 1,15 Lt per mėnesį vienam vartotojui (be PVM) arba daugiabučių namų gyventojams pasirinktinai 1,15 Lt per mėnesį (be PVM) arba 0,11 ct už kWh (be PVM);

5. vienanares šilumos kainas, taikomas daugiabučių namų gyventojams:

5.1. kai šilumos kaina nediferencijuota pagal šilumos punktų nuosavybę – 29,38 ct/kWh (su 5 proc. PVM);

5.2. kai šilumos kaina diferencijuota pagal šilumos punktų nuosavybę ir šiluma tiekiama iš individualių vartotojams priklausančių šilumos punktų – 29,27 ct už kWh (su 5 proc. PVM);

5.3. kai šilumos kaina diferencijuota pagal šilumos punktų nuosavybę ir šiluma tiekiama iš individualių šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų – 29,62 ct už kWh (su 5 proc. PVM);

6. šilumos kainas, taikomas kitiems vartotojams:

6.1. šilumos, patiektos iki gyvenamųjų namų ir kitų pastatų šilumos įvadų (punktų) nediferencijuotą pagal šilumos punktų nuosavybę kainą, taikomą kitiems vartotojams – 32,89 ct/kWh (su 18 proc. PVM), šilumos pardavimo kainą – 1,36 lt per mėnesį vienam vartotojui (su 189 proc. PVM);

6.2. šilumos, patiektos iki gyvenamųjų namų ir kitų pastatų šilumos įvadų (punktų), diferencijuotą pagal šilumos punktų nuosavybę kainą, taikomą kitiems vartotojams, kai šiluma tiekiama iš individualių vartotojams priklausančių šilumos punktų – 32,77 ct už kWh (su 18 proc. PVM), šilumos pardavimo kainą – 1,36 Lt per mėnesį vienam vartotojui (su 18 proc. PVM);

6.3. šilumos, patiektos iki gyvenamųjų namų ir kitų pastatų šilumos įvadų (punktų), diferencijuotą pagal šilumos punktų nuosavybę kainą, taikomą kitiems vartotojams, kai šiluma tiekiama iš individualių šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų – 33,16 ct už kWh (su 18 proc. PVM), šilumos pardavimo kainą – 1,36 Lt per mėnesį vienam vartotojui (su 18 proc. PVM).“

1.13. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gauti du pareiškėjos skundai:

1.13.1 skundu (t. 1, b. l. 5-14), teisme gautu 2008 m. liepos 23 d., pareiškėja prašo panaikinti Komisijos 2008 m. liepos 10 d. protokolinio sprendimo Nr. O2-20 dalį bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (šiame skunde pareiškėja taip pat prašė taikyti laikinąsias reikalavimų užtikrinimo priemones, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 29 d. nutartimi (t. 1, b. l. 1-3) šį prašymą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi (t. 1, b. l. 103-107) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 29 d. nutarties dalį dėl atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę paliko nepakeistą);

1.13.2. skundu (t. 3, b. l. 53-61), teisme gautu 2008 m. spalio 1 d., pareiškėja prašo panaikinti Komisijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. O3-108 „Dėl šilumos kainų vienašališko nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.14. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 2 d. nutartimi (t. 3, b. l. 51) pareiškėjos – Druskininkų savivaldybės skundas atsakovei – Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui – UAB „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ dėl Komisijos 2008 m. liepos 10 d. protokolinio sprendimo Nr. O2-20 dalies panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisimo (administracinės bylos Nr. I-4017-815/2008) ir pareiškėjos – Druskininkų savivaldybės skundas atsakovei – Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui – UAB „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ dėl Komisijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. O3-108 „Dėl šilumos kainų vienašališko nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ panaikinimo, bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisimo (skundo registracijos Nr. I-4474/2008) sujungti į vieną administracinę bylą, suteikiant jai numerį I-4017-815/208 (dabartinis numeris I-699-815/2009).

II

Dėl teismo posėdyje pareiškėjos atstovės pareikšto prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatų, įtvirtinančių Komisijos teises nustatyti šilumos kainas, atitiktį Konstitucijai tuo aspektu, jog Komisija, kaip valstybės institucija, įsiterpia į savivaldybių vykdomas funkcijas

1. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė pareiškė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatų, įtvirtinančių Komisijos teises nustatyti šilumos kainas, atitiktį Konstitucijai tuo aspektu, jog Komisija, kaip valstybės institucija, įsiterpia į savivaldybių vykdomas funkcijas.

2. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (2007 m. lapkričio 20 d. redakcija) 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta:

„Šilumos tiekėjas, kuris realizuoja ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, vadovaudamasis šilumos kainų nustatymo metodikomis ir atsižvelgdamas į savivaldybės institucijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pastabas, parengia ir teikia Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai bei savivaldybės institucijai šilumos bazinės kainos projektą. Savivaldybės institucija ne vėliau kaip per 30 dienų teikia Komisijai bazinės kainos suderinimo dokumentus ir (ar) pagrįstas pastabas. Komisija, išnagrinėjusi savivaldybės institucijos pastabas arba per 30 dienų jų negavusi, ne vėliau kaip per 15 dienų nustato šilumos bazinę kainą. Dalyvauti nustatant šilumos bazines kainas kviečiamos šilumos vartotojų teises ginančios organizacijos. Kartu nustatomi tiekimo efektyvumo rodikliai. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatytas šilumos bazines kainas skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Šilumos tiekėjas, valdantis skirtingose savivaldybėse esančias šilumos tiekimo sistemas, gali teikti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nustatyti skirtingas šilumos bazines kainas šioms sistemoms. Šilumos tiekėjas, teikdamas pasiūlymą dėl skirtingų šilumos bazinių kainų šilumos tiekimo sistemoms, esančioms skirtingose savivaldybėse, nustatymo, privalo jį teikti dėl visų skirtingose savivaldybėse esančių šilumos tiekimo sistemų. Šilumos tiekėjas arba savivaldybė turi teisę teisme apskųsti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl nustatytų šilumos bazinių kainų.“

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (2007 m. lapkričio 20 d. redakcija) 32 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta:

„Visas savivaldybės tarybos nustatytas šilumos ir (ar) karšto vandens kainas tiekėjai pateikia Komisijai per 10 kalendorinių dienų nuo šilumos kainų ar tarifų nustatymo, tačiau ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki jų įsigaliojimo. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nurodo savivaldybei esamus šilumos kainų ar tarifų nustatymo pažeidimus. Savivaldybė privalo juos pašalinti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Savivaldybei nepašalinus nurodytų pažeidimų arba laiku nenustačius šilumos kainų, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainas. Jos galioja, kol pašalinami Komisijos nurodyti pažeidimai.“

3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodžio 24 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 3 straipsnio 4 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 18 straipsnio 1 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 8, 15 punktų (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 21 straipsnio 1 dalies 1, 5, 7, 9, 12, 15, 16, 17, 18 punktų (2000 m. spalio 12 d. redakcija), šios dalies 6 punkto (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m. rugsėjo 25 d. redakcijos) ir šios dalies 14 punkto (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m. lapkričio 8 d. redakcijos), taip pat dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo taikymo tvarkos konstitucinio įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo taikymo tvarkos konstitucinio įstatymo įrašymo į konstitucinių įstatymų sąrašą įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame konstatavo, jog Konstitucijoje yra įtvirtintas savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją principas, jog pagal Konstituciją savivaldybių kompetencija gali ir turi būti apibrėžiama įstatymuose. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime taip pat konstatuota, kad Konstitucijoje savivaldybių funkcijos nėra skirstomos į valstybines, deleguotąsias, savarankiškąsias ar kaip nors kitaip, kad pagal Konstitucijos 119 straipsnio 3 dalį savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas, kad įstatymu nustatyti savivaldybių funkcijas ir jų rūšis – įstatymų leidėjo kompetencija, kad kadangi visos savivaldybių funkcijos yra vykdomos pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją, šiuo atžvilgiu jos visos yra priskirtos savivaldybėms vykdyti; nė viena jų nereiškia savivaldybių absoliutaus savarankiškumo atitinkamoje srityje.

4. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio (2007 m. birželio 14 d. redakcija) 6 punkte buvo įtvirtinta, kad valstybinės (perduotos savivaldybėms) funkcijos yra kompensacijų (šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui ir kt.) skaičiavimas ir mokėjimas; šio įstatymo 17 straipsnio (2007 m. birželio 26 d. redakcija) 21 punkte, be kita ko, buvo įtvirtinta, kad savivaldybės taryba įstatymų nustatyta tvarka nustato centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainas; šio įstatymo 17 straipsnio (2007 m. birželio 26 d. redakcija) 38 punkte buvo įtvirtinta, kad savivaldybės taryba priima sprendimus dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo už perkamą kurą, elektros ir šilumos energiją, karštą vandenį bei gamtines dujas. Vietos savivaldos įstatymo (2008 m. rugsėjo 15 d. redakcija) 7 straipsnio 6 punkte įtvirtinta, kad valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos yra kompensacijų (šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui ir kt.) skaičiavimas ir mokėjimas; šio įstatymo 16 straipsnio (2008 m. lapkričio 14 d. redakcija) 2 dalies 37 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka. Taigi nors tiek Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio (2007 m. birželio 26 d. redakcija) 21 punkte, be kita ko, buvo įtvirtinta, kad savivaldybės taryba nustato centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainas, tiek Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio (2008 m. lapkričio 14 d. redakcija) 2 dalies 37 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas), tačiau tai savivaldybės taryba turi atlikti būtent įstatymų nustatyta tvarka – vadinasi, šilumos kainų nustatymas (tvirtinimas) nėra savivaldybių absoliučiai savarankiška funkcija. Dar daugiau, ši funkcija neatsiejamai susijusi su kompensacijų, inter alia už šildymo išlaidas, skaičiavimu ir mokėjimu (Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio (2007 m. birželio 14 d. redakcija) 6 punktas, taip pat Vietos savivaldos įstatymo (2008 m. rugsėjo 15 d. redakcija) 7 straipsnio 6 punktas), kurie yra valstybės perduotomis savivaldybėms funkcijomis. Todėl šilumos kainų nustatymas (tvirtinimas) neturi ir negali būti įgyvendinamas savivaldybių absoliučiai savarankiškai, t. y. nederinant to su valstybės institucijomis.

Šiame kontekste ypač pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 17 straipsnį (2003 m. birželio 24 d. redakcija) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija sprendė klausimus, pirmiausia susijusius su energijos kainomis, jų nustatymu, taip pat atliko kituose teisės aktuose, inter alia Šilumos ūkio įstatyme, nustatytas funkcijas (Energetikos įstatymo 17 straipsnio (2003 m. birželio 24 d. redakcija) 12 punktas). Energetikos įstatymo 17 straipsnio (2008 m. lapkričio 6 d., 2009 m. sausio 12 d. redakcijos) 1 dalyje sukonkretinta, kad Komisija įstatymuose nustatyta tvarka atlieka valstybės jai pavestas funkcijas kontroliuojant ir prižiūrint ne tik valstybės, bet ir savivaldybių reguliuojamą veiklą, inter alia dėl energijos kainų. Būtent todėl Šilumos ūkio įstatymo (2007 m. lapkričio 20 d. redakcija) 32 straipsnio 4 ir 7 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę nustatyti šilumos bazines kainas (tiesa, jas suderinusi su savivaldybėmis, be to, ir galimai dalyvaujant vartotojų teises ginančioms institucijoms), kad turi teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainas, nekelia teismui abejonių jo atitiktimi Konstitucijai.

5. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 69 straipsnio 4 dalies (1996 m. liepos 11 d. redakcija), Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 96 straipsnio 2 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra principas, kad neturi būti taikomas teisės aktas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui. Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, o šio straipsnio 2 dalyje – jog tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas arba kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Jeigu kilus abejonėms dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai teismas nesustabdytų bylos nagrinėjimo ir nesikreiptų į Konstitucinį Teismą, kad šios abejonės būtų pašalintos, ir byloje būtų pritaikytas teisės aktas, kurio atitiktis Konstitucijai kelia abejonių, teismas rizikuotų priimti tokį sprendimą, kuris nebūtų teisingas (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad teismai, suabejoję Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleisto arba referendumu priimto teisės akto (jo dalies) atitiktimi aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, ne tik gali, bet ir privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ir spręsti, ar Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleistas arba referendumu priimtas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai.

Tačiau konstatavus, jog Šilumos ūkio įstatymo (2007 m. lapkričio 20 d. redakcija) 32 straipsnio 4 ir 7 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę nustatyti šilumos bazines kainas (tiesa, jas suderinusi su savivaldybėmis, be to, ir galimai dalyvaujant vartotojų teises ginančioms institucijoms), kad turi teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainas, nekelia teismui abejonių jo atitiktimi Konstitucijai, teismo posėdyje pareiškėjos atstovės pareikštas prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatų, įtvirtinančių Komisijos teises nustatyti šilumos kainas, atitiktį Konstitucijai tuo aspektu, jog Komisija, kaip valstybės institucija, įsiterpia į savivaldybių vykdomas funkcijas, atmestinas.

III

Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. liepos 10 d. protokolinio sprendimo Nr. O2-20 dalies panaikinimo

1. Minėta, kad pareiškėja skundu (t. 1, b. l. 5-14) prašo panaikinti Komisijos 2008 m. liepos 10 d. protokolinio sprendimo Nr. O2-20 dalį. Minėtame Komisijos 2008 m. liepos 10 d. protokoliniame sprendime Nr. O2-20 Komisija konstatavo, kad, pirma, UAB „Litesko“ 2008 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 01T-73-2008 „Dėl centralizuotai teikiamos šilumos kainų perskaičiavimo“ pateiktas UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainų perskaičiavimas atliktas su pažeidimais – neteisingai apskaičiuota vidutinė sąlyginio kuro kaina šilumos tarife ataskaitiniu laikotarpiu bei nediferencijuotos šilumos kainos pagal šilumos punktų nuosavybę; antra, Druskininkų savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T1-191 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos perskaičiuotų kainų nustatymo“ šilumos kainos nustatytos su pažeidimais; Druskininkų savivaldybė pažeidė Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. nustatė šilumos kainas, nepagrįstas šilumos tiekėjo būtinomis sąnaudomis, ir Metodikos 60, 75, 77.1.1, 77.1.4, 114.2, 114.5 punktų bei 2008 m. kovo 15 d. Komisijos nutarimo Nr. O3-41 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ (Žin., 2008, Nr. 35-1270) 2.2 punkto nuostatas. Protokoliniu sprendimu Nr. O2-20 Komisija, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 dalimi, įpareigojo UAB „Litesko“ filialą „Druskininkų šiluma“ ir Druskininkų savivaldybę pašalinti nurodytus kainų perskaičiavimo ir nustatymo pažeidimus bei nurodė, kad per trisdešimt kalendorinių dienų nepašalinus nurodytų pažeidimų, Komisija įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainas.

2. Šiame kontekste pažymėtina, kad Šilumos ūkio įstatymo (2007 m. lapkričio 20 d. redakcija) 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog „Šilumos tiekėjas, kuris realizuoja ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, vadovaudamasis šilumos kainų nustatymo metodikomis ir atsižvelgdamas į savivaldybės institucijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pastabas, parengia ir teikia Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai bei savivaldybės institucijai šilumos bazinės kainos projektą. Savivaldybės institucija ne vėliau kaip per 30 dienų teikia Komisijai bazinės kainos suderinimo dokumentus ir (ar) pagrįstas pastabas. Komisija, išnagrinėjusi savivaldybės institucijos pastabas arba per 30 dienų jų negavusi, ne vėliau kaip per 15 dienų nustato šilumos bazinę kainą. Dalyvauti nustatant šilumos bazines kainas kviečiamos šilumos vartotojų teises ginančios organizacijos. Kartu nustatomi tiekimo efektyvumo rodikliai. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatytas šilumos bazines kainas skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Šilumos tiekėjas, valdantis skirtingose savivaldybėse esančias šilumos tiekimo sistemas, gali teikti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nustatyti skirtingas šilumos bazines kainas šioms sistemoms. Šilumos tiekėjas, teikdamas pasiūlymą dėl skirtingų šilumos bazinių kainų šilumos tiekimo sistemoms, esančioms skirtingose savivaldybėse, nustatymo, privalo jį teikti dėl visų skirtingose savivaldybėse esančių šilumos tiekimo sistemų. Šilumos tiekėjas arba savivaldybė turi teisę teisme apskųsti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl nustatytų šilumos bazinių kainų.“ Taigi, pagal Šilumos ūkio įstatymo (2007 m. lapkričio 20 d. redakcija) 32 straipsnio 4 dalį savivaldybė turi teisę teisme apskųsti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl jos nustatytų šilumos bazinių kainų.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Šilumos ūkio įstatymo (2007 m. lapkričio 20 d. redakcija) 32 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog „Visas savivaldybės tarybos nustatytas šilumos ir (ar) karšto vandens kainas tiekėjai pateikia Komisijai per 10 kalendorinių dienų nuo šilumos kainų ar tarifų nustatymo, tačiau ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki jų įsigaliojimo. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nurodo savivaldybei esamus šilumos kainų ar tarifų nustatymo pažeidimus. Savivaldybė privalo juos pašalinti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Savivaldybei nepašalinus nurodytų pažeidimų arba laiku nenustačius šilumos kainų, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainas. Jos galioja, kol pašalinami Komisijos nurodyti pažeidimai.“ Nors Šilumos ūkio įstatymo (2007 m. lapkričio 20 d. redakcija) 32 straipsnio 7 dalyje expressis verbis nėra įtvirtinta, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimai, kuriais vienašališkai nustatomos laikinos šilumos kainos, gali būti apskųsti teismui, tačiau mutatis mutandis remiantis Šilumos ūkio įstatymo (2007 m. lapkričio 20 d. redakcija) 32 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pagal kurias savivaldybė turi teisę teisme apskųsti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl jos nustatytų šilumos bazinių kainų, konstatuotina, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimai, kuriais vienašališkai nustatomos laikinos šilumos kainos, gali būti apskųsti teismui. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris 2006 m. lapkričio 9 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS2-418/2006) pažymėjo, jog Komisijos sprendimai dėl kainų nustatymo savo esme yra skirti konkrečiai apibrėžtiems atvejams ir laikytini individualaus pobūdžio teisės aktais.

3. Savo ruožtu konstatuotina, kad Komisijos 2008 m. liepos 10 d. protokoliniu sprendimu Nr. O2-20 nėra nustatytos šilumos kainos. Šilumos kainos yra nustatytos Komisijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. O3-108 „Dėl šilumos kainų vienašališko nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“, kuris gali būti ir yra skundžiamas teismui nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Komisijos 2008 m. liepos 10 d. protokoliniu sprendimu Nr. O2-20 nėra įtakojamos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai, todėl konstatavus, kad Komisijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. O3-108 „Dėl šilumos kainų vienašališko nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ yra nustatytos šilumos kainos ir jis yra skundžiamas nagrinėjamoje administracinėje byloje, konstatuotina ir tai, kad Komisijos 2008 m. liepos 10 d. protokolinis sprendimas Nr. O2-20 nėra skundžiamas teismui (žr. įsiteisėjusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą analogiškoje administracinėje byloje Nr. I-4321-121/2008 (t. 3, b. l. 154-163)).

4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad byla dalyje pagal pareiškėjos skundą dėl Komisijos 2008 m. liepos 10 d. protokolinio sprendimo Nr. O2-20 dalies panaikinimo nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

5. Kartu pažymėtina, jog Komisijos 2008 m. liepos 10 d. protokolinio sprendimo Nr. O2-20 teisinė reikšmė yra didelė. Nesant šio sprendimo, Komisijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. O3-108 „Dėl šilumos kainų vienašališko nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ būtų galima panaikinti dėl to, kad jis neatitinka Šilumos ūkio įstatymo (2007 m. lapkričio 20 d. redakcija) 32 straipsnio 7 dalies nuostatų, t. y. priimtas nekonstatavus savivaldybės esamų šilumos kainų ar tarifų nustatymo pažeidimų. Dar daugiau, sprendžiant dėl Komisijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. O3-108 „Dėl šilumos kainų vienašališko nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ pagrįstumo ir teisėtumo, būtina įvertinti visus pažeidimus, kurie yra konstatuoti Komisijos 2008 m. liepos 10 d. protokoliniame sprendime Nr. O2-20.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Komisijos protokolinių sprendimų teisinė prigimtis nėra vienalytė. Komisijos 2008 m. liepos 10 d. protokolinis sprendimas Nr. O2-20, kaip ir kiti analogiški Komisijos sprendimai, nėra skundžiami teismui, nes jie nėra savarankiški, bet sietini su Komisijos sprendimais, kuriais yra priimami sprendiniai, turintys savarankišką teisinę reikšmę (pvz., nustatomos šilumos kainos). Kita vertus, Komisijos protokoliniai sprendimai, turintys savarankišką teisinę reikšmę, pavyzdžiui, kuriais įforminamas neveikimas (pvz., atsisakymas atlikti tam tikrus veiksmus), skundžiami teismui ir gali būti panaikinami (žr. neįsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. I-4124-815/2008).

IV

Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. O3-108 „Dėl šilumos kainų vienašališko nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ panaikinimo

1. Minėta, kad pareiškėja skundu (t. 3, b. l. 53-61) prašo panaikinti Komisijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. O3-108 „Dėl šilumos kainų vienašališko nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“, kuriuo Komisija nutarė:

„uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ nuo 2008 m. spalio 1 d. iki Komisijos nurodytų pažeidimų pašalinimo vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainas:

1. šilumos iš nuosavų šaltinių gamybos kainas:

1.1. vienanarę – 16,91 ct už kWh (be PVM);

1.2. dvinarę:

1.2.1. pastovioji dalis (už patiektą į tinklą šilumos srauto galią) – 39,66 Lt už kWh per mėnesį (be PVM);

1.2.2. kintamoji dalis (už patiektą į tinklą šilumos kiekį) – 11,48 ct už kWh (be PVM);

2. šilumos perdavimo kainas:

2.1. kai šiluma tiekiama iš individualių vartotojams priklausančių šilumos punktų už suvartotą šilumos kiekį – 7,42 ct už kWh (be PVM) arba vidutinę vartojimo galią – 54,17 Lt už kW per mėnesį (be PVM);

2.2. kai šiluma tiekiama iš individualių šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų už suvartotą šilumos kiekį – 7,75 ct už kWh (be PVM) arba vidutinę vartojimo galią – 56,58 Lt už kW per mėnesį (be PVM);

3. šilumos, patiektos iki gyvenamųjų namų ir kitų pastatų šilumos įvadų (punktų), kainas:

3.1. kai šiluma tiekiama iš individualių vartotojams priklausančių šilumos punktų:

3.1.1. vienanarę – 27,77 ct už kWh (be PVM);

3.1.2. dvinarę:

3.1.2.1. pastovioji dalis (už vidutinę vartojimo galią) – 54,17 Lt už kW per mėnesį (be PVM);

3.1.2.2. kintamoji dalis (už suvartotą šilumos kiekį) – 20,35 ct už kWh (be PVM);

3.2. šiluma tiekiama iš individualių šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų:

3.2.1. vienanarę – 28,10 ct už kWh (be PVM);

3.2.2. dvinarę:

3.2.2.1. pastovioji dalis (už vidutinę vartojimo galią) – 56,58 Lt už kW per mėnesį (be PVM);

3.2.2.2. kintamoji dalis (už suvartotą šilumos kiekį) – 20,35 ct už kWh (be PVM);

4. šilumos pardavimo vartotojams kainą – 1,15 Lt per mėnesį vienam vartotojui (be PVM) arba daugiabučių namų gyventojams pasirinktinai 1,15 Lt per mėnesį (be PVM) arba 0,11 ct už kWh (be PVM);

5. vienanares šilumos kainas, taikomas daugiabučių namų gyventojams:

5.1. kai šilumos kaina nediferencijuota pagal šilumos punktų nuosavybę – 29,38 ct/kWh (su 5 proc. PVM);

5.2. kai šilumos kaina diferencijuota pagal šilumos punktų nuosavybę ir šiluma tiekiama iš individualių vartotojams priklausančių šilumos punktų – 29,27 ct už kWh (su 5 proc. PVM);

5.3. kai šilumos kaina diferencijuota pagal šilumos punktų nuosavybę ir šiluma tiekiama iš individualių šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų – 29,62 ct už kWh (su 5 proc. PVM);

6. šilumos kainas, taikomas kitiems vartotojams:

6.1. šilumos, patiektos iki gyvenamųjų namų ir kitų pastatų šilumos įvadų (punktų) nediferencijuotą pagal šilumos punktų nuosavybę kainą, taikomą kitiems vartotojams – 32,89 ct/kWh (su 18 proc. PVM), šilumos pardavimo kainą – 1,36 lt per mėnesį vienam vartotojui (su 189 proc. PVM);

6.2. šilumos, patiektos iki gyvenamųjų namų ir kitų pastatų šilumos įvadų (punktų), diferencijuotą pagal šilumos punktų nuosavybę kainą, taikomą kitiems vartotojams, kai šiluma tiekiama iš individualių vartotojams priklausančių šilumos punktų – 32,77 ct už kWh (su 18 proc. PVM), šilumos pardavimo kainą – 1,36 Lt per mėnesį vienam vartotojui (su 18 proc. PVM);

6.3. šilumos, patiektos iki gyvenamųjų namų ir kitų pastatų šilumos įvadų (punktų), diferencijuotą pagal šilumos punktų nuosavybę kainą, taikomą kitiems vartotojams, kai šiluma tiekiama iš individualių šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų – 33,16 ct už kWh (su 18 proc. PVM), šilumos pardavimo kainą – 1,36 Lt per mėnesį vienam vartotojui (su 18 proc. PVM).“

2. Sprendžiant, ar Komisijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas Nr. O3-108 „Dėl šilumos kainų vienašališko nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ yra teisėtas ir pagrįstas, būtina pabrėžti, kad šioje administracinėje byloje teismas nespręs minėto Komisijos nutarimo ekonominio pagrįstumo klausimų. Juk Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad administracinių aktų ekonominio ir politinio tikslingumo vertinimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, administracinių teismų kompetencija tokiu atveju apsiriboja tikrinimu, ar įgyvendindamas ekonominę ir politinę diskreciją viešojo administravimo subjektas nepažeidė teisės principų ir normų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. I1-12/2007). Būtent todėl šioje administracinėje byloje, sprendžiant, ar Komisijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas Nr. O3-108 „Dėl šilumos kainų vienašališko nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ yra teisėtas ir pagrįstas, vertintina tik tai, ar iš tiesų Komisija turėjo teisinį pagrindą priimti tokį nutarimą ir ar ji tai darydama nepažeidė teisės principų ir normų.

3. Šiame sprendime minėta, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo (2007 m. lapkričio 20 d. redakcija) 32 straipsnio 7 dalį, kurioje įtvirtinta, jog „Visas savivaldybės tarybos nustatytas šilumos ir (ar) karšto vandens kainas tiekėjai pateikia Komisijai per 10 kalendorinių dienų nuo šilumos kainų ar tarifų nustatymo, tačiau ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki jų įsigaliojimo. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nurodo savivaldybei esamus šilumos kainų ar tarifų nustatymo pažeidimus. Savivaldybė privalo juos pašalinti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Savivaldybei nepašalinus nurodytų pažeidimų arba laiku nenustačius šilumos kainų, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainas. Jos galioja, kol pašalinami Komisijos nurodyti pažeidimai“ (be to, šios nuostatos konstitucingumas teismui nekelia abejonių), Komisija gali vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainas, tačiau tik tada, kai, pirma, yra Komisijos konstatuoti savivaldybės padaryti šilumos kainų ar tarifų nustatymo pažeidimai, be to, antra, tie pažeidimai turi būti ne menami, o tikri.

3.1. Šiame sprendime minėta, kad Komisija 2008 m. liepos 10 d. protokoliniame sprendime Nr. O2-20, be kita ko, konstatavo, kad Druskininkų savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T1-191 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos perskaičiuotų kainų nustatymo“ šilumos kainos nustatytos su pažeidimais; Druskininkų savivaldybė pažeidė Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. nustatė šilumos kainas, nepagrįstas šilumos tiekėjo būtinomis sąnaudomis, ir Metodikos 60, 75, 77.1.1, 77.1.4, 114.2, 114.5 punktų bei 2008 m. kovo 15 d. Komisijos nutarimo Nr. O3-41 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ (Žin., 2008, Nr. 35-1270) 2.2 punkto nuostatas. Taigi, konstatuotina, kad yra Komisijos konstatuoti Druskininkų savivaldybės padaryti šilumos kainų ar tarifų nustatymo pažeidimai.

3.2. Konstatavus, jog Komisijos 2008 m. liepos 10 d. protokoliniame sprendime Nr. O2-20 yra konstatuoti Druskininkų savivaldybės padaryti šilumos kainų ar tarifų nustatymo pažeidimai, būtina išnagrinėti ir tai, ar Druskininkų savivaldybė tikrai, o ne menamai juos padarė, t. y. ar Druskininkų savivaldybė padarė Metodikos 60, 75, 77.1.1, 77.1.4, 114.2, 114.5 punktų, Komisijos 2008 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. O3-41 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ 2.2 punkto bei Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies pažeidimus.

3.2.1. Komisijos 2008 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. O3-41 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ patvirtintos Šilumos kainų nustatymo metodikos 60 punkte įtvirtinta:

„Nustatydama šilumos bazines kainas, Komisija nustato efektyvumo didinimo koeficientą, taikomą perskaičiuojant šilumos kainas ir lygų pusei šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio infliacijos dydžio, tačiau ne didesnį kaip 3 proc. Infliacija skaičiuojama remiantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamais vartotojų kainų indeksais, įvertinus jų pasikeitimą nuo bazinės kainos įsigaliojimo mėnesio iki atitinkamo šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.“

Pažymėtina, kad su Metodikos 60 punktu neatsiejamai susijęs ir Metodikos 114.5 punktas, kuriame įtvirtinta:

„Infliacijos koregavimo koeficientas skaičiuojamas pagal priklausomybę: čia:

Lsj – bazinės šilumos kainos skaičiavimuose numatyta sąnaudų dalis be kuro, pirktos šilumos sąnaudų, numatytų investicijų nusidėvėjimo (amortizacijos) ir technologinių perdavimo nuostolių, pinigine išraiška;

Iv – Lietuvos statistikos departamento paskelbtas šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio paskutinio mėnesio prieš perskaičiuotos šilumos kainos projekto rengimą vartotojų kainų indeksas, suskaičiuotas įvertinus jų pasikeitimą nuo bazinės kainos įsigaliojimo mėnesio iki atitinkamo šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, %;

e – Komisijos nustatytas efektyvumo didinimo koeficientas, lygus pusei šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio infliacijos dydžio, tačiau ne didesnis kaip 3 proc. Antrais ir kitais šilumos kainos perskaičiavimo kartais praėjusių ataskaitinių laikotarpių efektyvumo didinimo koeficientai sumuojasi.“

Pareiškėja skunde (t. 1, b. l. 5-14) nurodo, kad jos skaičiavimuose taikomas efektyvumo didinimo koeficientas (3x3=9) atitinka Metodikos 114.5 punkto reikalavimus. Tačiau pabrėžtina, kad šiame sprendime minėta, jog Komisija 2005 m. birželio 16 d. viešojo posėdžio metu sprendimu, įformintu protokolu Nr. O2-20 (protokolo išrašas (t. 3, b. l. 2)), nutarė UAB „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ nustatyti 1 proc. efektyvumo didinimo koeficientą, kad Komisija 2005 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. O3-34 „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos bazinių kainų uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ (t. 3, b. l. 22) nustatė UAB „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ iki 2010 m. birželio 30 d. bazines centralizuotai tiekiamos šilumos kainas be pridėtinės vertės mokesčio, iš jų šilumos, patiektos iki gyvenamųjų namų ir kitų pastatų šilumos įvadų (punktų) vienanarę kainą – 12,87 ct už kWh (nutarimo Nr. O3-34 3.1 punktas), šilumos pardavimo kainą daugiabučių namų gyventojams – pasirinktinai: 1,15 Lt per mėnesį arba 0,11 ct už kWh (nutarimo 4 punktas). Ypač pažymėtina, kad Komisijos 2008 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. O3-41 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ 2.2 punkte, be kita ko, įtvirtinta, jog perskaičiuojant šilumos kainas įmonėms, kurių bazinės šilumos kainos nustatytos iki Metodikos įsigaliojimo dienos (taigi nagrinėjamoje administracinėje byloje – ir UAB „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“, kuriai bazinės šilumos kainos nustatytos 2005 m. birželio 16 d., t. y. beveik trys metai iki Metodikos įsigaliojimo dienos), infliacijos koregavimo koeficientas Iinfl. (114.5 punktas) skaičiuojamas taikant baziniam šilumos kainos galiojimo laikotarpiui Komisijos nutarimu nustatytą efektyvumo didinimo koeficientą. Vadinasi, pareiškėja, nors ir vadovavosi (pažymėtina, kad netinkamai) Metodikos 114.5 punktu, bet nesivadovavo Metodikos 60 punkto bei Komisijos nutarimo Nr. O3-41 2.2 punkto nuostatomis (nors jomis pagal Komisijos nutarimo Nr. O3-41 2.2 punktą buvo būtina vadovautis), todėl pareiškėjos teiginys, jog Komisija netinkamai taikė 1 proc. efektyvumo didinimo koeficientą, yra nepagrįstas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėja tikrai, o ne menamai pažeidė Metodikos 60, 114.5 punktų, taip pat Komisijos 2008 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. O3-41 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ 2.2 punkto nuostatas.

3.2.2. Komisijos 2008 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. O3-41 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ patvirtintos Šilumos kainų nustatymo metodikos 75 punkte įtvirtinta:

„Bazinių šilumos kainų skaičiavimuose šilumos gamybos, perdavimo ir pardavimo būtinosios sąnaudos nustatomos visam šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpiui, įvertinus paskutinių praėjusių trejų kalendorinių metų faktines sąnaudas, priežastis, lėmusias šių sąnaudų pasikeitimą, sąnaudų pasikeitimą dėl investicijų plane numatytų priemonių įgyvendinimo ir nustatytas užduotis pagal lyginamąją analizę.“

Šiame sprendime minėta, kad pareiškėja, perskaičiuodama šilumos kainas, pritaikė dėl kitų, nuo šilumos tiekėjo veiklos nepriklausančių, veiksnių sąlygojamo sąnaudų pokyčio koregavimo koeficientą turto nuomos mokesčio sąnaudoms. Tačiau tai prieštarauja Metodikos 75 punkte reglamentuotai bazinių kainų koncepcijai, jog bazinės šilumos sąnaudos yra „užšaldomos“ visam bazinės kainos galiojimo laikotarpiui. Jeigu kitų, nuo šilumos tiekėjo veiklos nepriklausančių, veiksnių sąlygojamo sąnaudų pokyčio koregavimo koeficientas Ikiti būtų skirtas tam, kad kiekvieną kartą perskaičiuojant šilumos kainas būtų galima vertinti tokius veiksnius, kaip turto nuomos mokesčio sąnaudos, tuomet tektų taip pat įvertinti darbo užmokesčio, elektros, materialinių ir kitų sąnaudų faktinį pokytį, nes šios sąnaudos nuolat kinta (dažniausiai išauga), tačiau teisės aktų leidėjo tikslas yra išlaikyti tam tikrą ūkinės veiklos pastovumą, dėl ko ir yra nustatoma bazinė kaina, pagal kurią kiekvienais metais perskaičiuojama šilumos kaina, todėl koeficientas Ikiti gali būti taikomas įvertinant tik tokius veiksnius, į kuriuos neatsižvelgus būtų neįmanoma nustatyti teisingos būtinąsias šilumos tiekėjo gamybos sąnaudas atitinkančios šilumos kainos (pavyzdžiui, įmonės restruktūrizavimas, reorganizavimas, nenugalimos jėgos aplinkybės). Komisija, perskaičiuodama šilumos kainą, teisėtai netaikė koeficiento Ikiti, kadangi jo taikymo nebuvo objektyvių priežasčių.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėja tikrai, o ne menamai pažeidė Metodikos 75 punkto nuostatas.

3.2.3. Komisijos 2008 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. O3-41 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ patvirtintos Šilumos kainų nustatymo metodikos 77.1.1, 77.1.4 bei 114.2 punktuose įtvirtinta:

„77. Kintamąsias sąnaudas sudaro:

77.1. Kuro sąnaudos šilumai gaminti. Kuro sąnaudos šilumai gaminti skaičiuojamos atsižvelgus į šilumos tiekėjo kuro struktūrą (t. y. naudojamas kuro rūšis, jų kiekį ir dalį bendrame kuro balanse):

77.1.1. šilumos bazinių kainų galiojimo laikotarpiui šilumos tiekėjo kuro struktūra sudaroma pagal optimalią ataskaitinio laikotarpio šilumos tiekėjo kuro struktūrą, atsižvelgiant į sudarytą planuojamą elektrinių ir katilinių darbo režimą, išteklių įsigijimo galimybes, teikiant prioritetą atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui. Siekiant paskatinti investicijas į šilumos gamybos efektyvumo didinimą, kuro struktūra nekeičiama visą bazinių kainų galiojimo laikotarpį, išskyrus atvejus, kai kuro struktūra keičiasi dėl nuo tiekėjo veiklos nepriklausančių priežasčių;

<...>

77.1.4. kuro kainos skaičiuojamos pagal atskiras kuro rūšis. Šilumos gamybos kainos skaičiavimuose gamtinių dujų kaina nustatoma pagal paskutinio mėnesio, einančio prieš bazinės šilumos kainos projekto ar perskaičiuotos šilumos kainos projekto rengimą, faktines gamtinių dujų pirkimo kainas. Kitų kuro rūšių kainos nustatomos pagal paskutinio ketvirčio, einančio prieš bazinės šilumos kainos projekto ar perskaičiuotos šilumos kainos projekto rengimą, faktines kuro pirkimo kainas;

114.2. Kuro ir perkamos šilumos sąnaudų pokyčio koregavimo koeficientas taikomas atsižvelgus į atitinkamų kuro rūšių kainos ir perkamos šilumos sąnaudų, numatytų šilumos bazinės kainos skaičiavimuose, pasikeitimą ir skaičiuojamas pagal priklausomybę:

čia:

Lkuro – bazinės šilumos kainos skaičiavimuose kuro ir perkamos šilumos sąnaudų dalis visose gamybos sąnaudose;

Tkuro b – kuro ir perkamos šilumos sąnaudos nustatytos šilumos gamybos bazinės kainos skaičiavimuose, tūkst. Lt;

Tkuro t – perkamos šilumos sąnaudos ir kuro sąnaudos, suskaičiuotos pagal 77.1.4 punkto reikalavimus, nekeičiant šilumos bazinės kainos skaičiavimuose nustatytos kuro struktūros, tūkst. Lt.“

Šiame sprendime minėta, kad pareiškėja, nesilaikydama Metodikos reikalavimų, pritaikė ne faktines paskutinio mėnesio, einančio prieš perskaičiuotos šilumos kainos projekto rengimą, gamtinių dujų kainas, o vidutines 2008 m. I ketvirčio rinkos kainas, todėl neteisingai apskaičiavo kainos didėjimo dėl pakitusių kuro sąnaudų koeficientą: tuo tarpu remiantis Metodikos 77.1.4 punktu, gamtinių dujų kaina nustatoma pagal paskutinio mėnesio, einančio prieš perskaičiuotos šilumos kainos projekto rengimą, faktines gamtinių dujų pirkimo kainas. Be to, pažymėtina, kad Metodikos 77.1.1, 77.1.4, 114.2 punktai yra sistemiškai susiję.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėja tikrai, o ne menamai pažeidė Metodikos 77.1.1, 77.1.4, 114.2 punktų nuostatas.

3.2.4. Pagal Komisijos 2008 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. O3-41 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ patvirtintos Šilumos kainų nustatymo metodikos 76 punktą būtinosios šilumos tiekimo sąnaudos skirstomos į pastoviąsias, kintamąsias ir veiklos sąnaudas, o kintamosios sąnaudos numatytos Metodikos 77 punkte. Šiame sprendime konstatavus, kad pareiškėja pažeidė, be kita ko, 77.1.1, 77.1.4 punktų reikalavimus, reglamentuojančius kintamąsias sąnaudas, konstatuotina ir tai, kad ji pažeidė ir Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. nustatė šilumos kainas, nepagrįstas šilumos tiekėjo būtinomis sąnaudomis.

4. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėja savo skunduose akcentavo, jog ji apskaičiavo per ataskaitinį laikotarpį turėtas, bet nepadengtas kuro išlaidas (3,00 ct/kWh), o atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo savo atsiliepimuose į skundą pabrėžė, kad nesutinka su šiais paskaičiavimais, taip pat tiek pareiškėja, tiek atsakovė, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo grindė savo motyvus Metodikos 114.3 punkto nuostatų taikymu. Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant dėl Komisijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. O3-108 „Dėl šilumos kainų vienašališko nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ teisėtumo ir pagrįstumo, vertintina tik tai, ar iš tiesų Komisija turėjo teisinį pagrindą priimti tokį nutarimą ir ar ji tai darydama nepažeidė teisės principų ir normų. Todėl nagrinėjamoje administracinėje byloje nespręstinas klausimas, ar pareiškėja ekonomiškai pagrįstai apskaičiavo per ataskaitinį laikotarpį turėtas, bet nepadengtas kuro išlaidas (3,00 ct/kWh), nes tai nėra juridiškai fiksuota Komisijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutarime Nr. O3-108 „Dėl šilumos kainų vienašališko nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ bei jį sąlygojusiame Komisijos 2008 m. liepos 10 d. protokoliniame sprendime Nr. O2-20, taip pat nespręstina dėl Metodikos 114.3 punkto nuostatų taikymo ar netaikymo, nes šio Metodikos punkto nuostatų pažeidimas Komisijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutarime Nr. O3-108 „Dėl šilumos kainų vienašališko nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ bei jį sąlygojusiame Komisijos 2008 m. liepos 10 d. protokoliniame sprendime Nr. O2-20 taip pat nėra fiksuotas.

5. Atsižvelgiant į tai, kad šiame sprendime konstatuota, jog pagal Šilumos ūkio įstatymo (2007 m. lapkričio 20 d. redakcija) 32 straipsnio 7 dalį (kurios konstitucingumas teismui nekelia abejonių) Komisija gali vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainas, į tai, kad Komisijos 2008 m. liepos 10 d. protokoliniame sprendime Nr. O2-20 yra konstatuoti pareiškėjos padaryti šilumos kainų ar tarifų nustatymo pažeidimai, ir į tai, kad pareiškėja tikrai, o ne menamai padarė Metodikos 60, 75, 77.1.1, 77.1.4, 114.2, 114.5 punktų, Komisijos 2008 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. O3-41 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ 2.2 punkto bei Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies pažeidimus, konstatuotina, kad pareiškėjos skundas dėl Komisijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. O3-108 „Dėl šilumos kainų vienašališko nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

VDėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1. Skunduose pareiškėja – Druskininkų savivaldybė prašo iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos priteisti bylinėjimosi išlaidas. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skunduose suformuluoti reikalavimai buvo atmesti, konstatuotina, kad jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

2. Pažymėtina, kad trečiojo suinteresuoto asmens atstovė pabrėžė, jog, remdamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, dėl bylinėjimosi išlaidų kreipsis per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad trečiojo suinteresuoto asmens turėtų išlaidų atlyginimo klausimas šiame sprendime nespręstinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

nusprendžia:

1. Bylą pagal pareiškėjos – Druskininkų savivaldybės skundą atsakovei – Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui – UAB „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ dalyje dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. liepos 10 d. protokolinio sprendimo Nr. O2-20 dalies panaikinimo nutraukti.

2. Pareiškėjos – Druskininkų savivaldybės skundus atsakovei – Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui – UAB „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. O3-108 „Dėl šilumos kainų vienašališko nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėErnestas SpruogisDonatas Vansevičius