- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-13
- Bylos Nr.
- e2A-177-278/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01533-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Ramunė Čeknienė, Vygintas Mažuika
- Atsakovas
- V. Š., J. Š.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Vyginto Mažuikos, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) (duomenys neskelbtini) ir atsakovų V. Š., J. Š., uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams V. Š., J. Š., UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovų V. Š., J. Š., UAB (duomenys neskelbtini) priešieškinį, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) patikslintais ieškiniais nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise bendrovei priklauso administracinės paskirties 43,02 m² negyvenamoji patalpa-įstaiga (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 41,06 m² negyvenamoji patalpa-įstaiga (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtu adresu atsakovei J. Š. nuosavybės teise priklauso 97,92 m² 4 kambarių butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)); atsakovui V. Š. - 33,62 m² 1 kambario butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) (vienas iš savininkų ir vadovas yra atsakovas V. Š.) nuosavybės teise priklauso prekybos paskirties 72,88 m² negyvenamoji patalpa-parduotuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Teigė, kad šalims dalinės nuosavybės teise priklausantis namas randasi 0,0761 ha žemės sklype, kurio 197/761 dalis nuosavybės teise priklauso ieškovei, 124/76l dalis nuosavybės teise priklauso atsakovui V. Š., 214/76l dalis - atsakovei J. Š., o atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) iš valstybės yra išsinuomojęs 0,0226 ha. Teigė, kad atsakovams dalinės nuosavybės teise priklauso ir ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį atsakovai yra nusprendę nugriauti, jo vietoje statyti kitus du statinius. Tvirtino, kad ieškovė neginčija atsakovų teisės statyti naujus statinius, tačiau naudojimosi žemės sklypu tvarkos šalys nėra nusistačiusios.
2. Patikslintu ieškiniu UAB (duomenys neskelbtini) prašė teismo nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal 2021-03-04 UAB (duomenys neskelbtini) parengtą Žemės naudojimo tvarkos nustatymo planą, nustatant, kad: 1) ieškovė atskirai naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais Nr. 1/50 ir Nr. 1/65; 2) atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) - sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 2/61; 3) atsakovė J. Š. - sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 4/2; 4) atsakovai J. Š., V. Š. ir UAB (duomenys neskelbtini) atskirai naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais Nr. 2/72, 3/60, 4/102 ir Nr. 2/18, 3/18, 4/17; 5) žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais Nr. 1/21, 2/21, 3/21, 4/21 ir Nr. 1/61, 2/54, 3/25, 4/72, šalys naudojasi bendrai.
3. Atsakovai J. Š., V. Š., UAB (duomenys neskelbtini) priešieškiniu prašė teismo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2021-05-03 UAB (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), planą, pagal kurį: 1) ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) naudosis atskirai žemės sklypo dalimis plane pažymėtomis indeksais 1/34 m², 1/16 m², viso 50 m²; 2) atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) sklypo dalimis 2/30 m², 2/29 m², viso 59 m²; 3) atsakovas V. Š. - 3/32 m², viso 32 m²; 4) atsakovė J. Š. sklypo dalimi 4/56 m², viso 56 m²; 5) ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovai UAB (duomenys neskelbtini), V. Š., J. Š. bendrai naudosis žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksais 1/61 m², 2/54 m², 3/25 m², 4/72 m², 1/78 m², 2/107 m², 3/62 m², 4/78 m², 1/8 m², 2/6 m², 3/5 m², 4/8 m², iš viso UAB (duomenys neskelbtini) bendrai naudosis 147 m², UAB (duomenys neskelbtini) - 167 m² , V. Š. - 92 m², o J. Š. - 158 m² žemės sklypo dalimi.
4. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės pasiūlymu dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo, todėl teikia savo pasiūlymą pagal 2021-05-03 UAB (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo, naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Siūlomoje nustatyti naudojimosi tvarkoje žemės sklypo dalis po pastatu, plane pažymėta indeksais 1/61 m², 2/54 m², 3/25 m², 4/72 m², yra paskaičiuota proporcingai kiekvienam bendraturčiui nuosavybės teise priklausančiam pastato patalpų plotui ir šis plotas paliekamas bendram naudojimui. Žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksais 1/78 m², 2/107 m², 3/62 m², 4/78 m² skiriama naudotis bendraturčiams bendrai ir sudaro vidinį kiemą prie pastato, kuris skirtas bendraturčiams ir naudotojui įvažiuoti transporto priemonėmis, nevaržomai patekti prie kiekvienam bendraturčiui skirto atskirai naudotis žemės sklypo dalies, tame tarpe prie esančių pagalbinės paskirties pastatų. Nurodė, kad žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksais 1/8 m², 2/6 m², 3/5 m², 4/8 m² yra (duomenys neskelbtini) viršininko 2003-03-24 įsakymu Nr. Ž-1048 nustatytas servitutas – teisė (duomenys neskelbtini) pastato naudotojams eksploatuojant pastatą naudotis žemės sklypo dalimi, be to, ši žemės sklypo dalis yra apstatyta pagalbinės paskirties pastatais, todėl šios sklypo dalies naudojimas yra apsunkintas. Teigė, kad vadovaujantis sąžiningumo principu ši žemės sklypo dalis neturėtų būti priskirta naudotis asmeniškai kuriam nors iš bendraturčių ar naudotojų, todėl paliktina bendram naudojimui. Nurodė, kad atskirai kiekvienam bendraturčiui ir žemės sklypo naudotojui tenka naudotis po 26 proc. žemės sklypo, atitinkamai UAB (duomenys neskelbtini) 50 m² žemės sklypo dviejose vietose, pagal ieškovės pageidavimą žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu 1/34 m² (ieškovės suformuotas ir naudojamas patekimas į turimas patalpas) bei 1/16 m² (ieškovei atskirai naudotis skirta vieta, naudojama pagal ieškovės poreikį). Atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) naudotis atskirai skirtina 59 m² žemės sklypo dalimis, plane pažymėta indeksais 2/30 m² (sklypo dalis po UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu garažu) bei 2/29 m² (žemės sklypo plotas skirtas naudoti pagal UAB (duomenys neskelbtini) poreikį). J. Š. skirtina asmeniškai naudotis žemės plotu 56 m², pažymėtu indeksu 4/56 m², o V. Š. - 32 m², pažymėtu indeksu 3/32 m², siekiant užtikrinti asmeninius savininko poreikius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021-12-08 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) 1 875 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB (duomenys neskelbtini); iš atsakovų J. Š., V. Š., UAB (duomenys neskelbtini) - po 541,67 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB (duomenys neskelbtini) naudai bei iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) 11,40 Eur, o iš atsakovų J. Š., V. Š. ir UAB (duomenys neskelbtini) po 3,80 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.
6. Įvertinęs šalių pateiktus planus bei atlikęs vietos apžiūrą, teismas darė išvadą, kad nustatyti naudojimosi tvarką pagal pateiktus planus negalima, nes šalių siekiama įteisinti žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagal jų parengtus žemės sklypo naudojimosi tvarkos planus, yra ydinga, prieštaraujanti bendraturčių interesams. Nurodė, kad 2021-03-04 plane ieškovė atskiria tik savo dalį, nesilaikant proporcijų kitų bendraturčių atžvilgiu. Įvertinęs, kad dalis sklypo 317 m² iš 761 m² yra užstatyta statiniais, konstatavo, kad neišlaikoma minimali riba, bendraturčiams statinių aptarnavimui. A. V. Š. patekimas į jam priklausantį butą Nr. 6 (koordinatės 39,38,35,36) yra apsunkintas, nes dėl esančio panduso, jis realiai su kitais atsakovais turėtų naudotis tik labai siaura netaisyklingos formos žemės sklypo juosta, kurios plotis iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės siekia nuo 60 cm iki 45 cm iš (duomenys neskelbtini) pusės. Atsakovams siūlomas skirti žemės sklypas apsunkintų atsakovų galimybę eksploatuoti ir aptarnauti jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas, nes greta minėtos žemės sklypo dalies ieškovė pageidauja atskirai naudotis 65 m² sklypo dalimi, kuria niekada nesinaudojo.
7. Sprendė, kad ieškovės siūloma naudojimosi tvarka žemės sklypu pažeidžia atsakovų interesus. Ieškovė sau skirdama 115 m² ploto atskiram naudojimui teikia neproporcingą žemės sklypo naudojimo pasiūlymą, kuriuo prioritetiškai užtikrinami tik jos interesai.
8. Nesutiko su atsakovų nurodytais argumentais, kad ieškovei skiriant naudotis žemės sklypo plotą 1/65 ginčo žemės sklypo kieme, patenka vienintelė kieme esanti galima parkavimo vieta, nes ginčo žemės sklype viešame registre nėra įregistruota automobilių parkavimo aikštelė.
9. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad patekimas J. Š., V. Š., UAB (duomenys neskelbtini) pro vartelius iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės (taškai 45, 26), kuriais atsakovai naudojasi daugelį metų, nebūtų galimas, nes šis plotas ieškovės siūlomas bendrovės atskiram naudojimuisi.
10. Sprendė, kad visą bendro naudojimo plotą taškuose 18, 16, 25, 23, 22, 34, 29, 27, 26 būtina paskirstyti bendraturčiams proporcingai turimam patalpų plotui, bet neišdalinti lygių dalių principu po 21 m², kaip nurodyta ieškovės plane. Pažymėjo, kad ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) privalo pasiūlyti atsakovams konkrečią naudojimosi žemės sklypu tvarką kiekvienam atskirai, tuo tarpu žemės plotų suteikimas bendrai naudotis atsakovams racionalaus ir teisingo naudojimosi žemės sklypu neužtikrina. Nurodė, kad atsakovai yra savarankiški fiziniai asmenys ir juridinis asmuo, žemės sklype valdantys nuosavybės teise priklausančias skirtingas gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato dalis, todėl jiems kiekvienam savarankiškai turi būti nustatyta konkreti naudojimosi žemės sklypu tvarka.
11. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovai teikiamame sklypo naudojimosi plane atskiria tik savo dalį, nesilaikant proporcijų ieškovės atžvilgiu. Nurodė, kad nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką pirmenybė teikiama atskiram žemės sklypo naudojimuisi, mažinant bendro naudojimosi plotą.
12. Sutiko su ieškove, kad dalis žemės sklypo, esanti po ūkiniu pastatu, priskiriama bendram šalių naudojimuisi, t. y. ir ieškovei, kuri nėra ūkinio pastato savininke ir žeme po ūkiniu pastatu negalėtų naudotis, todėl šioje dalyje atsakovų parengtas planas yra ydingas, o naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal tokį planą negali būti nustatyta. Nurodė, kad atsakovų plane nėra nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį.
13. Sprendė, kad po atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiu pastatu - garažu, pagal atsakovų parengtą planą, žemė naudojimuisi priskirta atsakovui UAB (duomenys neskelbtini), tačiau žemės sklypo dalį prie garažo durų atsakovai priskiria bendram šalių naudojimuisi, kas pažeidžia ir atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) naudojimosi garažu teises, ir ieškovės teises, nes šia žemės sklypo dalimi ieškovė realiai negalės naudotis, nes tik atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) yra būtinas patekimas į pastatą-garažą.
14. Teismas darė išvadą, kad atsakovai, priskirdami žemės sklypo dalį ieškovei ir atsakovams bendram naudojimuisi (plane pažymėtą indeksais l/8 m², 2/6 m², 3/5 m², 4/8 m³), esančią už atsakovams bendros dalines nuosavybes teise priklausančio ūkinio pastato, būtina tik ūkinio pastato naudojimuisi pagal paskirtį, todėl turėtų būti priskirta bendram atsakovų naudojimuisi. Konstatavo, kad atsakovų parengtas planas neatitinka esamos žemės sklype išsidėsčiusių pastatų padėties ir ploto bei neužtikrina tinkamo žemės sklype esančių pastatų naudojimosi.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-12-08 sprendimo dalį, kurioje ieškinys atmestas ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17. Nurodo, kad teismas skundžiamoje sprendimo dalyje pažeidė materialines teisės normas, reglamentuojančias naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarką, netinkamai jas išaiškinant ir pritaikant bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuluotos teisminės praktikos.
18. Nurodo, kad ginčo žemės sklype yra ne tik administracinės ir gyvenamosios paskirties pastatas, nuosavybės teise priklausantis ieškovei ir atsakovams, bet ir ūkinis pastatas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis tik atsakovams ir garažas, nuosavybės teise priklausantis tik UAB (duomenys neskelbtini), o tai yra svarbu nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką.
19. Teigia, kad nepagrįsta išvada, jog ieškovės pateiktas projektas neatitiko įstatymų reikalavimų, imperatyvių Nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų reikalavimų. Nurodo, kad dėl ieškovės naudojimosi žemės sklypu plano tinkamumo išvadą yra pateikęs trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba, kurioje nurodyta, jog ieškovės planas atitinka kadastro žemėlapyje pažymėtas sklypo ribas, nepažeidžia detaliajame plane pažymėtų ribų, atitinka tokio pobūdžio planų parengimo reikalavimus. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės“ netaikytinos ginčo atveju, nes jos nustato valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos teisinius santykius, tačiau ne privačios žemės bendrasavininkų naudojimosi žemės sklypu tvarką.
20. Nurodo, kad atsakovui V. Š., praėjimui į butą Nr. 6 iš (duomenys neskelbtini) gatvės, vieno metro pločio tako yra pakankamai, o į butą iš (duomenys neskelbtini) gatvės galima patekti net prie pat durų privažiavus sunkvežimiu ir tai teismas matė vietos apžiūros metu. Tvirtina, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 197/761 d. žemės sklypo, todėl pagrįstai vienoje vietoje ieškovė pageidauja atskirai naudotis 65 m² žemės sklypo dalimi, kas atitinka bendraturčiams priklausančias žemės sklypo dalis ir konstatuota NŽT išvadoje, todėl tai negali apsunkinti atsakovų galimybės eksploatuoti bei aptarnauti jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų. Nurodo, kad šia žemės sklypo dalimi ieškovė anksčiau negalėjo anksčiau, nes atsakovai yra užvaldę visą neapstatytą žemės sklypo dalį.
21. Tvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) negali kiekvienam atsakovui nustatyti atskiras naudojimuisi žemės sklypo dalis, nes nežino kuri ūkinio pastato dalis, kuriam atsakovui priklauso. Be to, atsakovai yra artimai tarpusavyje susiję asmenys, tarp kurių ginčo dėl jiems priskirtų, atskirai nuo ieškovės žemės sklypo dalių, nėra, todėl pateiktame bendrovės plane atsakovams yra išskirta didelė žemės sklypo dalis, apimanti jiems nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą.
22. Nurodo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų asmeniškai naudotis jiems priskirtus žemės sklypo plotus, todėl nepagrįstas sprendimo teiginys, jog sutiktina su atsakovų argumentais, kad visą bendro naudojimo plotą taškuose 18, 16, 25, 23, 22, 34, 29, 27, 26 būtina paskirstyti bendraturčiams proporcingai turimam patalpų plotui, bet neišdalinti lygių dalių principu po 21 m², kaip yra nurodyta ieškovės plane.
23. Apeliaciniu skundu atsakovai J. Š., V. Š., UAB (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti 2021-12-08 sprendimo dalį, kurioje atmestas priešieškinys ir toje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
24. Nurodo, kad pastato - garažo eksploatavimui nėra būtinas ir privalomas 1 m. atstumas, nes pagal esamą pastato paskirtį, jis gali būti tinkamai eksploatuojamas nepaliekant papildomo atstumo nuo pastato sienos. Teigia, kad pagal jų teikiamą planą šalia garažo pastato yra palikta bendro naudojimo žemė visiems bendraturčiams, kuri pakankama, esant poreikiui, atlikti garažo priežiūros veiksmus.
25. Teigia, jog dalis ūkinio pastato (nenaudojami bendro naudojimo tualetai) patenka į bendro naudojimo kiemą, atsakovų plane pažymėtą indeksais Nr. 1/78 m², 2/107 m², 3/62 m², 4/78 m². Nurodo, kad statinys yra avarinės būklės, griautinas, nenaudojamas ir jis bus pašalintas, todėl jokių bendraturčių teisių ribojimo naudotis bendro naudojimo žemės sklypo dalimi nelieka. Tvirtina, kad siekia užtikrinti ne tik savo, bet ir ieškovės interesus, jog bendrame žemės sklype būtų visiems bendrai skirtas naudotis erdvus kiemas, į kurį galima būtų patekti ir jame parkuoti automobilius, numatytose vietose susiplanuoti bendro naudojimo poilsio zonas ir tenkinti kitus bendro naudojimo poreikius.
26. Tvirtina, kad pasiūlymas žemės sklypo dalį už ūkinio pastato skirti bendram naudojimui yra susijęs su tuo, jog nei vienas iš bendraturčių negali laisvai patekti į minėtą žemės sklypo dalį, nes ši žemės sklypo dalis yra užstatyta ūkiniu pastatu ir šioje žemės sklypo dalyje yra nustatytas servitutas, todėl ši žemės sklypo dalis yra tarnaujanti viešpataujančio daikto - pastato, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Nurodo, kad mažo naudingumo, riboto naudojimo, suvaržyto patekimo, atskirtą žemės sklypo plotą racionalu skirti naudotis visiems bendraturčiams ir bendrai jį prižiūrėti.
27. Pažymi, kad jų teiktame žemės sklypo naudojimo plane nustatyta konkreti ieškovei ir kiekvienam atsakovui atskirai priimtina naudojimosi žemės sklypu tvarka. Pasiūlymas, susijęs su erdvesnio bendro naudojimo vidinio kiemo formavimu, numatant konkrečius poreikius užtikrinančias atskiro naudojimo žemės sklypo dalis pietinėje žemės sklypo pusėje ties ūkiniu pastatu, turi būti pripažintas racionaliu ir teisingu naudojimosi tvarkos pasiūlymu.
28. Teigia, kad nagrinėjamo byloje kilo ginčas dėl jau suformuoto ir didesne dalimi privataus žemės sklypo bendraturčių (tame tarpe ir Lietuvos valstybės) dėl naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarkos nustatymo, todėl tiesiogiai LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 nuostatos neturėtų būti taikomos, o konstatuotas 8 punkto pažeidimas negali būti laikomas imperatyviu, nes tiesiogiai nagrinėjamo ginčo teisinių santykių nereglamentuoja.
Žemesnės instancijos teismas
29. Nesutinka su teismo išvada, kad bendro naudojimo žemės plotas ties garažu, į UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį pastatą, gali būti naudojamas tik UAB (duomenys neskelbtini) ir šia žemės sklypo dalimi negalėtų naudotis ieškovė. Teigia, kad žemės sklypo plotas ties atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) garažu yra pakankamo ploto, kad šia dalimi galėtų naudotis visi bendraturčiai, o numatytas atskiras, tik UAB (duomenys neskelbtini) skirtas įvažiavimas į garažą, ribotų esamą bendrą įvažiavimo plotą į žemės sklypą, sudarytų prielaidas UAB (duomenys neskelbtini) savininkams ir kitiems asmenims užstatyti garažo prieigas, taip sumažinant erdvę, skirtą laisvai įvažiuoti į žemės sklypą, be to, būtų išvengiama užstatymo, kuris pablogintų matomumą, išvažiuojant iš namų valdos žemės sklypo į (duomenys neskelbtini) gatvę, galimybes. Pažymi, kad jų pateiktas naudojimosi tvarkos žemės sklypu siūlymas yra racionalus, teisėtas, proporcingas ir teisingas.
Atsiliepimas
30. Atsiliepimu į ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovės pateiktas žemės sklypo planas yra neproporcingas asmeninio naudojimo ir bendro naudojimo žemės plotų santykiu, todėl pagrįsta teismo išvada, kad ieškovė, sau skirdama 115 m² ploto atskiram naudojimui, teikia neproporcingą žemės sklypo naudojimo pasiūlymą, kuriuo prioritetiškai užtikrinami tik ieškovės interesai. Tvirtina, kad jų teisė į naudojimąsi žemės sklypu gali būti įgyvendinta tik nustačius konkrečią naudojimosi tvarką kiekvienam atsakovui atskirai, nes bendras naudojimasis atskirais žemės sklypo plotais neužtikrina teisės į racionalų žemės sklypo naudojimą. Nesutinka su UAB „Žiurkėno urvas“ teiginiu, kad jie nėra nusistatę ūkinio pastato naudojimosi tvarkos, nes teismui pateiktame 2002 m. liepos mėn. žemės sklypo plane aiškiai matyti, jog yra nustatyta konkreti naudojimosi ūkiniu pastatu tvarka tarp bendrasavininkų. Tvirtina, kad ieškovei buvo žinoma atsakovų naudojimosi ūkiniu pastatu tvarka, kuri neįvertinta nustatant jiems naudojimosi tvarką žemės sklypo dalimi po ūkiniu pastatu ir šalia jo.
31. Nurodo, kad sklypo dalis (2/61m) 2021-03-04 UAB (duomenys neskelbtini) parengtame plane (koordinates 14-15-16-17) negali būti priskirta tik UAB (duomenys neskelbtini) naudojimui, nes tai yra vienintelis įvažiavimas į kiemą. Teigia, kad numatomas 1 m. praėjimas į V. Š. priklausantį butą (duomenys neskelbtini) ir patekimas į UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvę iš kiemo pusės pagal buto Nr. 6 laiptinę, neatitinka ne tik patogumo, bet ir normalaus naudojimosi nekilnojamuoju turtu kriterijų. Tvirtina, kad ieškovė niekada nesinaudojo žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu Nr. 1/65, todėl neaišku kokiu pagrindu reikėtų keisti nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu faktinę tvarką.
32. Atsiliepimu į atsakovų V. Š., J. Š., UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byloje priešieškinį pareiškė tik atsakovai J. Š. ir V. Š., tačiau šie atsakovai priešieškinį žyminiu mokesčiu nėra apmokėję, todėl vien dėl šios priežasties priešieškinys negalėjo būti patenkintas. Tvirtina, kad atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) savarankiškų reikalavimų teisme nebuvo pareiškęs ir negalėjo pareikšti, nes nėra žemės sklypo savininkas. Nurodo, kad atsakovai priešieškiniu prašė nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarką, pagal kurią dalis žemės sklypo, esanti po ūkiniu pastatu, priskiriama bendram šalių naudojimuisi, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) nėra ūkinio pastato savininku ir žeme po ūkiniu pastatu negalėtų naudotis. Apeliantai nepagrįstai siūlymą teikia pagal galimai būsimą sklypo situaciją, nes planai griauti šį pastatą ateityje neturi jokios reikšmės ginčo išsprendimui. Už atsakovams priklausančio ūkinio pastato patekimas atsakovams yra galimas ir būtinas ūkinio pastato naudojimui pagal paskirtį. Teigia, kad ieškovei patekti į šią žemės sklypo dalį nebūtų jokios galimybės, nes pagal atsakovų siūlomą žemės naudojimosi planą visa žemės sklypo dalis prieš atsakovų ūkinį pastatą atitektų naudojimuisi atsakovams, todėl nesuprantama atsakovų motyvacija žemės sklypo dalį už jiems priklausančio ūkinio pastato priskirti bendram šalių naudojimuisi. Nurodo, kad atsakovų prioriteto teikimas ne atskiram žemės sklypo dalies naudojimosi nustatymui, o bendram žemės sklypo dalies naudojimosi nustatymui, prieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
34. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB (duomenys neskelbtini), atsakovai V. Š., J. Š. ir Lietuvos Valstybė yra nekilnojamojo turto, žemės sklypo 0,0761 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. A. J. Š. asmeninės nuosavybė teise priklauso 214 m², V. Š. - 124 m², ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) - 197 m², o Lietuvos valstybei - 226 m² ginčo žemės sklypo. Atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) yra 226 m² žemės sklypo dalies valdytojas valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu. Minėtame sklype yra ir bendraturčiams priklausantys statiniai ir/ar jų dalys.
35. Šalys prašė teismą nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jų pateiktus žemės naudojimosi tvarkos projektus, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tiek ieškovės, tiek ir atsakovų pateikti projektai prieštarauja bendraturčių interesams ir šalių reikalavimus atmetė. Apeliantai nesutinka su priimtu sprendimu - apeliantė UAB (duomenys neskelbtini) nurodo, jog su ieškiniu pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas yra teisėtas, racionalus, užtikrinantis šalių lygiateisiškumo principą, todėl teismas turėjo planą patvirtinti; apeliantai J. Š., V. Š., UAB (duomenys neskelbtini) teigia, jog su priešieškiniu pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas yra racionalus, todėl teismas turėjo patvirtinti sklypo naudojimąsi pagal 2021-05-03 UAB (duomenys neskelbtini) parengtą planą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių teikiamus argumentus, kritiškai vertina apeliantų teiginius.
36. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki kol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pavyzdžiui, esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus, ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-326/2011, e3K-3-127-403/2019 ir kt.).
37. Pažymėtina ir tai, jog teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai. Jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017; 2019-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019).
38. Kaip minėta, ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) pateikė pirmosios instancijos teismui 2021-03-04 UAB (duomenys neskelbtini) žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ir prašė nustatyti naudojimosi tvarką ginčo žemės sklypu. Atmesdamas UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimą teismas konstatavo, kad ieškovės pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas turi trūkumų bei pažeidžia bendraturčių interesus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai motyvavo, kodėl ieškovės reikalavimas atmestinas, kokie yra siūlomos nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos trūkumai ir kodėl ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka atsakovų teisėtų interesų ir lūkesčių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, procesiniuose dokumentuose šalių išdėstytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog jos siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka bendraturčiams būtų patogesnė, racionalesnė ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.
39. Prašydami atmesti UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimą naudojimosi tvarką nustatyti pagal 2021-03-04 žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, atsakovai nurodė, kad siūloma naudojimosi tvarka iš esmės pažeidžia jų interesus, bendraturčių žemės sklypo naudojimo proporcingumo ir lygiateisiškumo principus. Su minėtais teiginiais sutiktina. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdydama 197 m² ginčo žemės sklypo, 115 m² naudojamo sklypo prašė skirti atskiram naudojimui, kas sudaro daugiau nei 58 proc. viso naudojamo sklypo dalies ir 82 m² bendram naudojimui kartu su atsakovais. Tačiau atsakovui V. Š., kuriam nuosavybes teise priklauso 124 m², pagal siūlomą naudojimosi tvarką atskiram naudojimui nėra skirta jokia sklypo dalis, visas 124 m² plotas skiriamas naudotis kartu su bendraturčiais. A. J. Š. asmeniniam naudojimui siūloma skirti 2 m² iš bendro nuosavybės teise valdomo 214 m² ploto, kas sudaro tik 0,9 proc. viso J. Š. turimos nuosavybės; UAB (duomenys neskelbtini) siūloma skirti 61 m² iš bendro nuomojamo 226 m² ploto, kas sudaro 27 proc. viso UAB (duomenys neskelbtini) valdomo žemės sklypo dalies ploto. Tokiu būdu apeliantė pagal projektą prašydama skirti 115 m² atskiram naudojimui teikia neproporcingą žemės sklypo naudojimo pasiūlymą, kuriuo prioritetiškai užtikrinami tik UAB (duomenys neskelbtini) interesai, taip pažeidžiant bendraturčio žemės sklypo naudojimo proporcingumo ir lygiateisiškumo principą.
40. Be to, sutiktina su teismo išvada, kad patekimas į atsakovo V. Š. priklausantį butą Nr. 6 (koordinatės 39, 38, 35, 36) yra apsunkintas, nes dėl esančio panduso, jis realiai su kitais atsakovais turėtų naudotis tik siaura netaisyklingos formos žemės sklypo juosta. Neatmestina, kad minėta atsakovams siūloma skirti naudotis sklypo dalis apsunkins jų galimybę eksploatuoti ir aptarnauti jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas, nes greta minėtos žemės sklypo dalies UAB (duomenys neskelbtini) prašo asmeniniam naudojimuisi skirti 65 m², nors šia žemės sklypo dalimi apeliantė niekada nesinaudojo ir to neneigia. Kad tikslinga apeliantei naudojimuisi skirti sklypo dalis ženkliai nutolusias viena nuo kitos bei keisti nusistovėjusią naudojimosi tvarką, UAB (duomenys neskelbtini) jokių motyvų nenurodė. Nors apeliantė teigia, kad iki V. Š. priklausančio buto durų gali privažiuoti ir transporto priemonė, šalims bendrai skirtina naudotis sklypo dalimi iš (duomenys neskelbtini), tačiau nepaneigti atsakovų teiginiai, kad iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės į parduotuvę patenka klientai, todėl praėjimas turi atitikti minimalius reikalavimus.
41. Apeliantė teigia, kad 1 m. praėjimas jungiasi su atsakovams priskirta plačia žemės sklypo dalimi, kuri ribojasi su bendram naudojimuisi skirtu kiemu. Iš bylos duomenų (planų, foto nuotraukų ir kt.) matyti, kad siauriausia praėjimo dalis ribojasi su daugiabučio namo siena bei UAB (duomenys neskelbtini) atskiram naudojimuisi prašomu skirti žemės plotu (1/65), kuri atsakovų naudojama kaip automobilių aikštelė, ir tik praplatėjime su bendro naudojimo plotu (1/21, 2/21, 3/21, 4/21). Be to, nepaneigta, kad ruošiamasi namo renovacijai, todėl neatmestina, kad praėjimas dar labiau susiaurės, o J. Š., V. Š., UAB (duomenys neskelbtini) pro vartelius iš (duomenys neskelbtini) g. pusės (taškai 45, 26), kuriais jie naudojosi eilę metų, nebūtų galimas, nes UAB (duomenys neskelbtini) siūlymu šis plotas skirtinas asmeniniam apeliantės naudojimuisi.
42. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, pirmiausiai turi būti nustatyta, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-127-403/2019, Nr. e3K-3-106-611/2020). Tačiau siūlydama atsakovams skirti naudojimosi tvarką žemės sklypu po ūkiniu pastatu UAB (duomenys neskelbtini) konkrečios naudojimosi tvarkos kiekvienam atsakovui nenurodė. Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad UAB (duomenys neskelbtini) negali kiekvienam atsakovui nustatyti atskiras naudojimosi žemės sklypo dalis, nes nežino kuri ūkinio pastato dalis kuriam atsakovui priklauso, tačiau byloje esantis 2002 m. liepos mėn. žemės sklypo planas patvirtina, jog konkreti naudojimosi ūkiniu pastatu tvarka tarp bendrasavininkų yra nustatyta. Dėl paminėto konstatuotina, kad parengiant ieškovės siūlytą naudojimosi žemės sklypu projektą nebuvo įvertinta atsakovų naudojimosi tvarka žemės sklypo dalimi po ūkiniu pastatu, o ūkinio pastato aptarnavimui siūlomas skirti itin didelis bendras plotas, kuris abejotina ir yra būtinas pastato aptarnavimui. Apeliantės teiginiai, kad atsakovai yra susiję asmenys atmestini, nes atsakovai yra savarankiški asmenys, todėl kiekvienas jų turi savarankišką interesą naudotis konkrečia žemės sklypo dalimi atskirai.
43. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) teiktame naudojimosi plane J. Š., V. Š., UAB (duomenys neskelbtini) nenumatyta konkreti naudojimosi žemės sklypu tvarka kiekvienam jų atskirai po ūkiniu pastatu, o žemės plotų suteikimas bendrai naudotis atsakovams racionalaus ir teisingo naudojimosi žemės sklypu neužtikrina, teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės siūloma naudojimosi tvarka pažeidžia bendraturčių interesus ir prioritetiškai užtikrina tik ieškovės interesus. Ta aplinkybė, kad Nacionalinė žemės tarnyba konstatavo, jog 2021-03-04 planas atitinka tokio pobūdžio planų parengimo reikalavimus, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad planas yra racionalus ir nepažeidžia atsakovų interesų.
44. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, nes nutarimo nuostatos skirtos reguliuoti valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos teisinius santykius, bet ne privačios žemės bendrasavininkų naudojimosi žemės sklypu tvarką. Tačiau tai nereiškia, kad teismas neteisingai išsprendė bylą, nes teismas taikė ne tik minėto teisės akto nuostatas, tačiau vadovavosi ir kitais teisės aktais bei kasacinio teismo praktika, todėl analizuojant nagrinėjamo ginčo aspektu, tai nėra esminė aplinkybė vertinant skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą.
45. Kaip minėta, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai, taip pat nepažeistų proporcingumo ir lygiateisiškumo principų. Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka neatitinka racionalumo ir patogumo kriterijų, pažeidžia proporcingumo ir lygiateisiškumo principus, sudaro galimybes bendraturčių ginčams ir konfliktams kilti ateityje, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą atmetė.
46. Atsakovai J. Š., V. Š., UAB (duomenys neskelbtini) su priešieškiniu teismui pateikė 2021-05-03 UAB (duomenys neskelbtini) žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ir prašė pagal jį nustatyti naudojimosi tvarką ginčo žemės sklypu. Pirmosios instancijos teismas atsakovų reikalavimą atmetė, konstatavęs, kad siūloma nustatyti naudojimosi tvarka taip pat prieštarauja bendraturčių interesams. Su minėta teismo išvada sutiktina, nes atsakovai neįrodė, jog jų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka bendraturčiams yra patogi, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui bei ateityje nekeltų nesutarimų.
47. Byloje nustatyta, kad pagal atsakovų parengtą planą, po atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiu pastatu - garažu, žemė naudojimuisi priskirta atsakovui UAB (duomenys neskelbtini), tačiau žemės sklypo dalį prie pastato - garažo durų atsakovai siūlo skirti bendram šalių naudojimui, kas neatmestina pažeidžia tiek atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) naudojimosi garažu teises, tiek UAB (duomenys neskelbtini) teises, nes šia žemės sklypo dalimi ji faktiškai negalės naudotis. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012), todėl UAB (duomenys neskelbtini) bei atskiriems atsakovams naudojantis minėta sklypo dalimi, UAB (duomenys neskelbtini) gali būti trukdoma patekti į garažą, o tai sukeltų tik šalių nesutarimus.
48. Kritiškai vertintinas ir 2021-05-03 naudojimosi plane nurodytas žemės sklypo dalies (plane pažymėtą indeksais Nr. l/8, 2/6, 3/5, 4/8), esančios už apeliantams bendros dalinės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, skyrimas šalims naudotis bendram, nes ši žemės sklypo dalis būtina ūkinio pastato priežiūrai, t.y. tik atsakovų bendram naudojimui. Be to, dalis žemės sklypo, esantis po ūkiniu pastatu, priskiriama bendram šalių naudojimuisi, t. y. ir UAB (duomenys neskelbtini), kuri nėra ūkinio pastato savininkė ir žeme po ūkiniu pastatu negalėtų naudotis. Ta aplinkybė, kad dalis ar visas esamas ūkinis pastatas ateityje galimai bus nugriautas, negali būti pagrindu jiems esant nustatyti naudojimosi tvarką pagal būsimą situaciją, nes naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma pagal esamą žemės sklypo užstatymą. Atsakovai J. Š., V. Š., UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas yra registruotas Nekilnojamojo turto registre, nėra nugriautas, todėl atsakovų planai ateityje nugriauti šį pastatą ar jo dalį, neturi reikšmės ginčui ir tai negali būti motyvas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymui ne pagal esamą žemės sklypo užstatymą, kas priešingai, nepagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde.
49. Iš naudojimosi žemės sklypu nustatymo plano matyti, kad didžioji dalis žemės sklypo siūloma skirti bendram naudojimui, tačiau tai neatitinka racionalumo kriterijų, pažeidžia proporcingumo ir lygiateisiškumo principus, riboja UAB (duomenys neskelbtini) turimos nuosavybės teises, todėl teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsakovų reikalavimą atmetė.
50. Apeliantės UAB (duomenys neskelbtini) teiginiai, kad atsakovai nėra sumokėję žyminio mokesčio vertintini kritiškai ir atmestini. Sutiktina, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra tik valstybei priklausančio žemės sklypo naudotojas ir negali reikšti savarankiškų reikalavimų, tačiau yra dalies pastatų savininkas, todėl kokia žemės sklypo dalimi, tame tarpe ir po nuosavybės teise turimu pastatu-garažu gali ir turi teisę naudotis minėta bendrovė pasiūlymą teikė atsakovai J. Š. ir V. Š., kuris yra ne tik bendraturtis, bet ir UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas ir vadovas.
51. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
52. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, vadovaujantis apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
53. Atmetus ieškovės ir atsakovų apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.