Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

nuteistų juridinių asmenų UAB ,,bendrovė“ ir UAB ,, bendrovė“ gynėjai advokatei Alisai Kostiuk,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, nuteistųjų S. M., F. L., nuteistojo E. P. gynėjo ir nuteisto juridinio asmens UAB ,,bendrovė“ gynėjos, nuteisto juridinio asmens UAB ,,bendrovė“ gynėjos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. M. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 216 straipsnio 1 dalį (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1992 redakcija, įsigaliojusi 2004-02-14), 203 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

S. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 202 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), BK 182 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), ir nubaustas laisvės atėmimu:

pagal BK 202 straipsnio 1 dalį – 1 m.;

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 4 m.;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 m.;

F. L. dėl kaltinimų pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1992 redakcija, įsigaliojusi 2004-02-14), 183 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

F. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), BK 220 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), BK 182 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), ir nubaustas:

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (10 000 Lt) bauda;

pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6 250 Lt) bauda;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (7 500 Lt) bauda;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėtos švelnesnės bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 100 MGL (12 500 Lt) bauda;

E. P. dėl kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1992 redakcija, įsigaliojusi 2004-02-14) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

E. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), BK 182 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), ir nubaustas:

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6 250 Lt) bauda;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (10 000 Lt) bauda;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 80 MGL (10 000 Lt) bauda;

E. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), BK 203 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), BK 220 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), ir nubaustas:

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (10 000 Lt) bauda;

pagal BK 203 straipsnio 2 dalį – 20 MGL (2 500 Lt) bauda;

pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6 250 Lt) bauda;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės ir subendrinta bausmė (pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį) subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėtos švelnesnės bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 200 MGL (25 000 Lt) bauda;

juridinis asmuo UAB ,,bendrovė“ pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), BK 220 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), BK 182 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), ir nubaustas:

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (7 500 Lt) bauda;

pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (5 000 Lt) bauda;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (5 000 Lt) bauda;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 100 MGL (12 500 Lt) bauda;

juridinis asmuo UAB bendrovė dėl kaltinimų pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1992 redakcija, įsigaliojusi 2004-02-14), 202 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

juridinis asmuo UAB ,,bendrovė“ pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), BK 182 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), ir nubaustas:

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (5 000 Lt) bauda;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (12 500 Lt) bauda;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 100 MGL (12 500 Lt) bauda;

juridinis asmuo UAB bendrovė pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), BK 220 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), BK 203 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), ir nubaustas:

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (7 500 Lt) bauda;

pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (5 000 Lt) bauda;

pagal BK 203 straipsnio 2 dalį – 20 MGL (2 500 Lt) bauda;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės ir subendrinta bausmė (pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį) subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėtos švelnesnės bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 180 MGL (22 500 Lt) bauda;

juridinis asmuo UAB bendrovė dėl kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1992 redakcija, įsigaliojusi 2004-02-14) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tenkinant Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį, iš S. M., E. P. ir UAB ,,bendrovė“ priteista į valstybės biudžetą 31 232 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti.

Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys atmestas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti: iš nusikalstamos veikos gauti 82 000 Lt, 2003-07-07 kratos metu paimti iš S. M.; kaip nusikaltimo padarymo priemonės – transporto priemonė vilkikas ,,VOLVO F16“, kėbulo Nr. xxxx, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabė-cisterna „KAESSBOHRER“, kėbulo Nr. xxxx, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi UAB „xxx“ adresu: (duomenys neskelbtini), SIM kortelė Nr. xxxx.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, neturėdamas licencijos prekiauti naftos produktais, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės veiklos, o būtent: 2003 m. gegužės 15 d. – 2003 m. liepos 4 d. laikotarpiu (duomenys neskelbtini) ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 113 „Dėl nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo“ patvirtintų taisyklių 2 punkto nuostatą, jog „prekyba importuojamais nefasuotais naftos produktais (išleidimas laisvai cirkuliuoti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje), prekyba eksportuojamais nefasuotais naftos produktais (negrąžinamas eksportas), didmeninė ir mažmeninė prekyba jais, taip pat mažmeninė prekyba suskystintomis dujomis, skirtomis autotransporto priemonėms (toliau vadinama – nefasuoti naftos produktai), leidžiama tik turint nustatytos formos licenciją“, veikdamas kaip fizinis asmuo, pats neturėdamas licencijos verstis veikla, susijusia su naftos produktų prekyba, iš R. M. už 25 000 Lt be dokumentų, nesumokėdamas jokių mokesčių, iš jų ir pirkimo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), neteisėtai įgijo 67 000 litrų žalios naftos, taip pat iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų už nenustatytą sumą be dokumentų, nesumokėdamas jokių mokesčių, iš jų ir pirkimo PVM, neteisėtai įgijo 73 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100, versliškai ir stambiu mastu neteisėtu būdu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės veiklos.

Tokiais veiksmais S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.

Be to, S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad apgaule, sukčiaudamas PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, UAB bendrovė bei UAB bendrovė naudai išvengė 46 834,18 Lt dydžio turtinės prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, o būtent:

2003 m. gegužės 15 d. – 2003 m. liepos 4 d. žinodamas, jog UAB bendrovė faktiškai jokios veiklos nevykdo ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti LR ūkio subjektams, kartu su E. P. bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį (toliau – ir NVIM) (2003-03-03 teikimas Nr. S2-22s) kaip L. S. ir UAB bendrovė direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K., iš anksto susitarė daryti sunkų ir ilgą laiko tarpą trunkantį nusikaltimą – apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengti turtinės prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, panaudojant suklastotas UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras, ir, veikdamas bendrininkų grupe, realizuodamas savo nusikalstamą sumanymą, 2003 m. gegužės – liepos mėn. laikotarpiu iš R. M. bei kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų be pirkimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, įgijo 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100, 2003-05-15 sumokėjo UAB bendrovė licencijos gavimo išlaidas – 3 000 Lt, tuo pagrindu 2003-05-23 buvo gauta licencija Nr. 27-9920D, nurodė L. K. ir R. T. įrašyti į UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas tarp UAB bendrovė bei UAB bendrovė R. T., veikusiam pagal NVIM, patvirtinus parašu į UAB bendrovė PVM sąskaitų faktūrų, serija LEA Nr. 9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813, 9057814, 9057806, 9057832, 9057831, 9057830, 9057815, 9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849, 9057858, 9057857 blankus įrašytus žinomai melagingus duomenis, kad UAB bendrovė pardavė UAB bendrovė 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 už 204 746,30 Lt (iš jų PVM 31 232,50 Lt), bei kartu su L. K. perdavus šiuos žinomai suklastotus dokumentus S. M., pastarasis suklastotas PVM sąskaitas faktūras kartu su 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 kroviniu perdavė UAB bendrovė direktoriui E. P.. UAB bendrovė direktoriui E. P., žinančiam, jog pagal suklastotas UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813, 9057814, 9057806, 9057832, 9057831, 9057830, 9057815, 9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849, 9057858, 9057857 PVM nesumokėtas, šias PVM sąskaitas faktūras įtraukus į UAB bendrovė buhalterinę apskaitą ir, realizuojant S. M. nusikalstamą sumanymą, pagal UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9730292, 9730293, 9730295, 9730297, 9730294, 9730298, 9730299 realizavus 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 AB „xxx“ bei ABF „xxx“ už 209 707,46 Lt su PVM, AB „xxx“ bei ABF „xxx“ atsiskaičius už parduotą produkciją, t. y. pervedus į UAB bendrovė banko sąskaitą mokėjimo pavedimais 209 707,46 Lt su PVM, E. P. savo ruožtu banko pavedimais į UAB bendrovė atsiskaitomąją sąskaitą Nr. 23467770, buvusią AB banke „NORD/LB Lietuva“, pervedus 101 836 Lt, L. K. ir R. T. paėmus iš UAB bendrovė banko sąskaitos šias lėšas grynaisiais pinigais, sau pasilikus 2 117,96 Lt, o likusius pinigus perdavus S. M., pastarasis kartu su E. P. bei FNTT prie LR VRM darbuotojais L. K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM, apgaule išvengė 31 232,50 Lt dydžio turtinės prievolės;

S. M. 2003 m. birželio 9-26 d. laikotarpiu, tęsdamas bendrą tyčinį nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad UAB bendrovė faktiškai jokios veiklos nevykdo ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti LR ūkio subjektams, kartu su F. L. bei FNTT prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM (2003-03-03 teikimas Nr. S2-22s) kaip L. S. ir UAB bendrovė direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K., iš anksto susitarė daryti sunkų ir ilgą laiko tarpą trunkantį nusikaltimą – apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengti turtinės prievolės (PVM), panaudojant suklastotas UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras, ir, veikdamas bendrininkų grupe, realizuodamas savo nusikalstamą sumanymą, 2003 m. birželio – liepos mėn. laikotarpiu, gavęs UAB bendrovė direktoriaus F. L. prašymą išrašyti fiktyvius pardavimo dokumentus 52,39 t dyzelinio kuro, kuriais UAB bendrovė buhalterinėje apskaitoje būtų legalizuotos iš kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgytos 52,39 t dyzelinio kuro, S. M. nurodė L. K. ir R. T. įrašyti į UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas bei atlikti fiktyvius atsiskaitymus tarp UAB bendrovė ir UAB bendrovė R. T., veikusiam pagal NVIM, patvirtinus parašu į UAB bendrovė PVM sąskaitų faktūrų, serija LEA Nr. 9057806, 9057832, blankus įrašytus žinomai melagingus duomenis, kad UAB bendrovė pardavė UAB bendrovė 52,39 t dyzelinio kuro už 102 277,68 Lt, iš jų PVM 15 601,68 Lt, L. K., veikusiam pagal NVIM, suklastojus 2003-06-18 ir 2003-06-23 AB banko „Snoras“ Vilniaus filialo mokėjimo kvitus, įrašant juose melagingus duomenis, jog UAB bendrovė atsiskaitė su UAB bendrovė už neva parduotas 52,39 t dyzelinio kuro už 102 277,68 Lt, iš jų PVM 15 601,68 Lt, bei abiem perdavus šiuos žinomai suklastotus dokumentus S. M., pastarasis suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimo kvitus perdavė UAB bendrovė direktoriui F. L.. UAB bendrovė direktoriui F. L. iš nenustatytų asmenų be įsigijimo dokumentų, nesumokant PVM, įsigijus 52,39 t dyzelinio kuro ir legalizavus šį dyzelinio kuro kiekį UAB bendrovė buhalterinėje apskaitoje žinomai suklastotomis UAB bendrovė PVM sąskaitomis faktūromis LEA Nr. 9057806, 9057832, parodant neva sumokėtą 15 601,68 Lt PVM, nors joks PVM už 52,39 t dyzelinio kuro niekada nebuvo sumokėtas, bei paėmus iš UAB bendrovė kasos 2003-07-08 kasos išlaidų orderiu Nr. 401 grynaisiais pinigais 51 138,84 Lt, iš jų PVM 7 800,84 Lt, ir 2003-07-15 kasos išlaidų orderiu Nr. 402 grynaisiais pinigais 51 138,84 Lt, iš jų PVM 7 800,84 Lt, iš viso 102 277,68 Lt, iš jų PVM 15 601,68 Lt, perdavus 50 procentų PVM sumos – 7 800,84 Lt S. M., o likusius pinigus pasilikus sau, S. M. kartu su F. L. bei FNTT prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikiančiais pagal NVIM, apgaule išvengė 15 601,68 Lt dydžio turtinės prievolės.

Tokiu būdu S. M. 2003 m. gegužės 15 d. – 2003 m. liepos 4 d. laikotarpiu, veikdamas bendrininkų grupe su E. P., F. L. bei FNTT prie LR VRM darbuotojais L. K. ir R. T. apgaule UAB bendrovė bei UAB bendrovė naudai išvengė 46 834,18 Lt dydžio turtinės prievolės.

Tokiais veiksmais S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

F. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad apgaule, sukčiaudamas PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengė turtinės prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, o būtent:

2003 m. birželio 9-26 d. laikotarpiu, būdamas UAB bendrovė 1991-02-25 registruotos (duomenys neskelbtini), registravimo Nr. UAB 91, kodas 7923987, adresu: (duomenys neskelbtini), direktorius, žinodamas, jog UAB bendrovė faktiškai jokios veiklos nevykdo ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti LR ūkio subjektams, kartu su S. M. bei FNTT prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM (2003-03-03 teikimas Nr. S2-22s) kaip L. S. ir UAB bendrovė direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K., iš anksto susitarė apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengti turtinės prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, panaudojant suklastotas UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras, ir, veikdamas bendrininkų grupe, realizuodamas savo bei S. M. nusikalstamą sumanymą, 2003 m. birželio 9-26 d. laikotarpiu, siekdamas įteisinti iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų be pirkimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, įgytas 52,39 t dyzelinio kuro, nurodė S. M. išrašyti fiktyvius pardavimo dokumentus 52,39 t dyzelinio kuro, kuriais UAB bendrovė buhalterinėje apskaitoje būtų legalizuotos iš kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgytos 52,39 t dyzelinio kuro. S. M. nurodė L. K. ir R. T. įrašyti į UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas ir atlikti fiktyvius atsiskaitymus tarp UAB bendrovė bei UAB bendrovė R. T., veikusiam pagal NVIM, patvirtinus parašu į UAB bendrovė PVM sąskaitų faktūrų, serija LEA Nr. 9057806, 9057832, blankus įrašytus žinomai melagingus duomenis, kad UAB bendrovė pardavė UAB bendrovė 52,39 t dyzelinio kuro už 102 277,68 Lt, iš jų PVM 15 601,68 Lt, o L. K., veikusiam pagal NVIM, suklastojus 2003-06-18 ir 2003-06-23 AB banko „Snoras“ Vilniaus filialo mokėjimo kvitus, įrašant juose melagingus duomenis, jog UAB bendrovė atsiskaitė su UAB bendrovė už neva parduotas 52,39 t dyzelinio kuro už 102 277,68 Lt, iš jų PVM 15 601,68 Lt, bei abiem perdavus šiuos žinomai suklastotus dokumentus S. M., pastarasis suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimo kvitus perdavė UAB bendrovė direktoriui F. L. UAB bendrovė direktorius F. L., iš nenustatytų asmenų be įsigijimo dokumentų, nesumokant PVM, įsigijęs 52,39 t dyzelinio kuro ir legalizavęs šį dyzelinio kuro kiekį UAB bendrovė buhalterinėje apskaitoje žinomai suklastotomis UAB bendrovė PVM sąskaitomis faktūromis serija LEA Nr. 9057806, 9057832, parodant neva sumokėtą 15 601,68 Lt PVM, nors joks PVM už 52,39 t dyzelinio kuro niekada nebuvo sumokėtas, bei paėmęs iš UAB bendrovė kasos pagal 2003-07-08 kasos išlaidų orderį Nr. 401 grynaisiais pinigais 51 138,84 Lt, iš jų PVM 7 800,84 Lt, ir pagal 2003-07-15 kasos išlaidų orderį Nr. 402 grynaisiais pinigais 51 138,84 Lt, iš jų PVM 7 800,84 Lt, iš viso 102 277,68 Lt, iš jų PVM 15 601,68 Lt, perdavė 50 procentų PVM sumos – 7 800,84 Lt S. M., o likusius pinigus pasiliko sau. Taip F. L. 2003 m. birželio 9-26 d. laikotarpiu legalizavęs savo paties įgytus naftos produktus UAB bendrovė suklastotais buhalterinės apskaitos dokumentais UAB bendrovė buhalterinėje apskaitoje, veikdamas bendrininkų grupe su S. M. bei FNTT prie LR VRM darbuotojais L. K. ir R. T., apgaule išvengė 15 601,68 Lt dydžio turtinės prievolės.

Tokiais veiksmais F. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, F. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė apskaitą, o būtent:

būdamas UAB bendrovė 1991-02-25 registruotos (duomenys neskelbtini), registravimo Nr. UAB 91, kodas 7923987, adresu: (duomenys neskelbtini), direktorius, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2003 metų laikotarpiu apgaulingai tvarkė UAB bendrovė buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, jog „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, bei 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Nr. IX-751) 64 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog „pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM ataskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą arba kitą šiame Įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris nustatyta tvarka gali būti naudojamas prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui“, 2003 m. birželio 9-26 d. laikotarpiu žinodamas, jog realiai ūkinės-finansinės operacijos tarp UAB bendrovė ir UAB bendrovė nėra įvykusios, dokumentuose: UAB bendrovė 2003-06-09 PVM sąskaitoje faktūroje, serija LEA Nr. 9057806, kad UAB bendrovė pardavė 26,195 t dyzelinio kuro už 51 138,84 Lt, iš jų 7 800,84 Lt PVM, ir UAB bendrovė 2003-06-12 PVM sąskaitoje faktūroje, serija LEA Nr. 9057832, kad UAB bendrovė pardavė 26,195 t dyzelinio kuro už 51 138,84 Lt, iš jų 7 800,84 Lt PVM, nurodytos prekės yra įsigytos iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų, joks atsiskaitymas pagal šiuos dokumentus neįvykdytas, o PVM sąskaitos faktūros, serija LEA Nr. 9057806, 9057832, surašytos jo prašymu 52,39 t dyzelinio kuro legalizavimui bei PVM įgijimui ir pateiktos S. M. su žinomai melagingais duomenimis apie tariamai UAB bendrovė sudarytus sandorius, tariamai išskirtą ir sumokėtą PVM, bei tyčia įtraukęs PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9057806, 9057832, į UAB bendrovė buhalterinę apskaitą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės 2003 metų veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir įvertinti turto.

Tokiais veiksmais F. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, F. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pateikė neteisingus duomenis apie savo įmonės turtą, o būtent:

būdamas UAB bendrovė direktorius, 2003 m. liepos mėn. (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti mokesčių pagal tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus, įrašė į PVM deklaraciją už 2003 m. birželio mėn. neteisingus duomenis apie turtą, t. y. 39 eilutėje nurodė neteisingus duomenis apie įsigytas prekes (turtą), kadangi prekės (turtas) nebuvo įsigytos, o tik buvo įforminti prekių pirkimo dokumentai, deklaracijos 40 eilutėje nurodė 15 601,68 Lt sumažintą mokėtiną PVM į biudžetą. Pagal tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus F. L. pateikė neteisingus duomenis apie savo įmonės turtą 2003 m. birželio mėn. pateiktoje PVM deklaracijoje (duomenys neskelbtini) skyriui adresu: (duomenys neskelbtini), bei sumažintą 15 601,68 Lt mokėtiną PVM sumą į biudžetą.

Tokiais veiksmais F. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir realizavo suklastotus dokumentus, o būtent:

2003 m. gegužės 21 d. – 2003 m. liepos 4 d. laikotarpiu (duomenys neskelbtini), būdamas UAB bendrovė 1996-03-06 registruotos (duomenys neskelbtini) valdyboje, registracijos Nr. AB 96-64, kodas 4138285, adresu: (duomenys neskelbtini), direktorius, žinodamas, jog UAB bendrovė faktiškai jokios veiklos nevykdo ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti LR ūkio subjektams, gavęs iš S. M. UAB bendrovė PVM sąskaitų faktūrų, serija LEA Nr. 9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813, 9057814, 9057806, 9057832, 9057831, 9057830, 9057815, 9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849, 9057858, 9057857, blankus su įrašytais žinomai melagingais duomenimis, kad UAB bendrovė pardavė UAB bendrovė 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 už 204 746,30 Lt (iš jų PVM 31 232,50 Lt), jis suklastojo UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813, 9057814, 9057806, 9057832, 9057831, 9057830, 9057815, 9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849, 9057858, 9057857, patvirtindamas parašu žinomai melagingus duomenis, jog UAB bendrovė įsigijo iš UAB bendrovė 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 už 204 746,30 Lt (iš jų PVM 31 232,50 Lt), realizavo šiuos suklastotus dokumentus, įtraukdamas į UAB bendrovė buhalterinę apskaitą.

Tokiais veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad apgaule, sukčiaudamas PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengė turtinės prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, o būtent:

2003 m. gegužės 21 d. – 2003 m. liepos 4 d. laikotarpiu (duomenys neskelbtini), būdamas UAB bendrovė 1996-03-06 registruotos (duomenys neskelbtini) valdyboje, registracijos Nr. AB 96-64, kodas 4138285, adresu: (duomenys neskelbtini), direktorius, žinodamas, jog UAB bendrovė faktiškai jokios veiklos nevykdo ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti LR ūkio subjektams, kartu su S. M. bei FNTT prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM (2003-03-03 teikimas Nr. S2-22s) kaip L. S. ir UAB bendrovė direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K., iš anksto susitarė apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengti turtinės prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, panaudojant suklastotas UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras, krovinio važtaraščius, sutartis, mokėjimo dokumentus, ir, veikdamas bendrininkų grupe, realizuodamas S. M. nusikalstamą sumanymą, 2003 m. gegužės 21 d. – 2003 m. liepos 3 d. laikotarpiu, S. M. iš R. M. bei kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų už nenustatytą sumą be pirkimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, įgijus 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100, S. M. nurodžius L. K. ir R. T. įrašyti į UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas tarp UAB bendrovė bei UAB bendrovė R. T., veikusiam pagal NVIM, patvirtinus parašu į UAB bendrovė PVM sąskaitų faktūrų, serija LEA Nr. 9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813, 9057814, 9057806, 9057832, 9057831, 9057830, 9057815, 9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849, 9057858, 9057857, blankus įrašytus žinomai melagingus duomenis, kad UAB bendrovė pardavė UAB bendrovė 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 už 204 746,30 Lt (iš jų PVM 31 232,50 Lt), bei kartu su L. K. grąžinus šiuos žinomai suklastotus dokumentus S. M., šis suklastotas PVM sąskaitas faktūras kartu su kroviniu perdavė UAB bendrovė direktoriui E. P.. UAB bendrovė direktorius E. P. žinodamas, jog pagal suklastotas UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813, 9057814, 9057806, 9057832, 9057831, 9057830, 9057815, 9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849, 9057858, 9057857, PVM nesumokėtas, šias PVM sąskaitas faktūras patvirtino savo parašu, įtraukė į UAB bendrovė buhalterinę apskaitą ir, realizuodamas S. M. nusikalstamą sumanymą, pagal UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9730292, 9730293, 9730295, 9730297, 9730294, 9730298, 9730299, realizavo S. M. įgytą krovinį – 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 AB „xxx“ bei ABF „xxx“ už 209 707,46 Lt su PVM. AB „xxx“ bei ABF „xxx“ atsiskaičius už parduotą produkciją, t. y. pervedus į UAB bendrovė banko sąskaitą mokėjimo pavedimais 209 707,46 Lt su PVM, E. P. savo ruožtu banko pavedimais į UAB bendrovė atsiskaitomąją sąskaitą Nr. 23467770, buvusią AB banke „NORD/LB Lietuva“, pervedė 101 836 Lt. L. K. ir R. T. paėmus iš UAB bendrovė banko sąskaitos šias lėšas grynaisiais pinigais, sau pasilikus 2 117,96 Lt, o likusius pinigus perdavus S. M., E. P. kartu su S. M. bei FNTT prie LR VRM darbuotojais L. K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM, apgaule išvengė 31 232,50 Lt dydžio turtinės prievolės. Tokiu būdu E. P., 2003 m. gegužės 21 d. – 2003 m. liepos 4 d. laikotarpiu legalizavęs S. M. neteisėtai įgytus naftos produktus UAB bendrovė suklastotais buhalterinės apskaitos dokumentais UAB bendrovė buhalterinėje apskaitoje, veikdamas bendrininkų grupe su S. M. bei FNTT prie LR VRM darbuotojais L. K. ir R. T., apgaule išvengė 31 232,50 Lt dydžio turtinės prievolės.

Tokiais veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė apskaitą, o būtent:

2003 m. gegužės 21 d. – 2003 m. liepos 4 d. laikotarpiu adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas UAB bendrovė 1996-03-06 registruotos (duomenys neskelbtini) valdyboje, registracijos Nr. AB 96-64, kodas 4138285, adresu: (duomenys neskelbtini), direktorius, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostata, jog „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2003 metų laikotarpiu apgaulingai tvarkė UAB bendrovė buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, bei 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Nr. IX-751) 64 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM ataskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą arba kitą šiame Įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris nustatyta tvarka gali būti naudojamas prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui“, 2003 m. gegužės 21 d. – 2003 m. liepos 4 d. laikotarpiu tyčia UAB bendrovė buhalterinėje apskaitoje užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas, panaudodamas žinomai suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813, 9057814, 9057815, 9057831, 9057830, 9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849, 9057858, 9057857, įtraukė į UAB bendrovė buhalterinę apskaitą tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – 205 530 litrų žalios naftos, dyzelino, dyzelinio kuro bei 7,2 tonos mazuto už 204 746,30 Lt (iš jų PVM 31 232,50 Lt) pirkimą ir tokiu būdu nepagrįstai padidino UAB bendrovė sąnaudas, pagal šiuos suklastotus dokumentus į apskaitos registrus įrašė neteisingus duomenis apie ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turtu, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, iškreipdamas tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB bendrovė 2003 m. sausio 1 d. – 2003 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpio ūkinės, komercinės, finansinės būklės, veiklos rezultatų ir įvertinti turto.

Tokiais veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, o būtent:

2003 m. gegužės 21 d. – 2003 m. liepos 4 d. laikotarpiu būdamas UAB bendrovė 1996-03-06 registruotos (duomenys neskelbtini) valdyboje, registracijos Nr. AB 96-64, kodas 4138285, adresu: (duomenys neskelbtini), direktorius, vadovavo UAB bendrovė kuri buvo panaudota prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti LR ūkio subjektams ir kurios buhalterinės apskaitos dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9730292, 9730293, 9730295, 9730297, 9730294, 9730298, panaudojo sukčiavimams – legalizuojant neteisėtai įgytų iš fizinių asmenų, nesumokant pirkimo PVM, 140 030 litrų žalios naftos, kurios vertę nurodė 94 629,50 Lt (iš jų PVM 14 435,01 Lt ), 65 500 litrų dyzelinio kuro, kurio vertę nurodė 111 150 Lt (iš jų PVM 16 955,08 Lt ), 7,2 tonos mazuto M-100, kurio vertę nurodė 3 927,96 Lt (iš jų (duomenys neskelbtini)18 Lt ), pardavimą AB „xxx“ bei ABF „xxx“ už 209 707,46 Lt, iš jų 31 989,27 Lt PVM. AB „xxx“ bei ABF „xxx“ atsiskaičius už parduotą produkciją, t. y. pervedus į UAB bendrovė banko sąskaitą mokėjimo pavedimais 209 707,46 Lt su PVM, E. P., panaudodamas kaip priedangą neteisėtai veiklai nuslėpti UAB bendrovė sukčiavimo būdu išvengė 31 232,50 Lt dydžio turtinės prievolės. Taip E. P. nuo 2003-05-21 iki 2003-07-04 vadovavo UAB bendrovė kuri buvo naudojama nusikalstamai veiklai nuslėpti.

Tokiais veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 203 straipsnio 2 dalyje.

Be to, E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pateikė neteisingus duomenis apie savo įmonės turtą, o būtent:

E. P., būdamas UAB bendrovė direktorius, 2003 m. liepos ir rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti mokesčių, pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813, 9057814, 9057815, 9057831, 9057830, 9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849, 9057858, 9057857), kuriuose įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos – 2003 m. birželio mėn. – liepos 4 d. žalios naftos 140 030 litrų, mazuto M-100 7,2 tonos, dyzelino 33 000 litrų bei dyzelinio kuro 32 500 litrų pirkimas iš UAB bendrovė iš viso už 204 746,30 Lt (iš jų PVM 31 232,50 Lt), į 2003-09-25 UAB bendrovė (duomenys neskelbtini) skyriui pateiktos 2003 m. birželio mėn. bei 2003-08-25 liepos mėn. deklaracijų C dalies 39 laukelį – įsigyta iš kitų asmenų prekių – įrašė neteisingus duomenis apie turtą, t. y. neteisingus duomenis apie įsigytas prekes. UAB bendrovė šių deklaracijų 39 laukelyje nepagrįstai padidino 2003 m. birželio mėn. 156 700,30 Lt ir liepos mėn. 16 813,47 Lt įsigytų prekių sumą, dėl to deklaracijų 40 laukelyje nepagrįstai nurodė neįsigytų prekių birželio mėn. 156 700,30 Lt, liepos mėn. 16 813,47 Lt vertės (turto), į PVM ataskaitą nepagrįstai įtraukė birželio mėn. 28 206 Lt, liepos mėn. 3 026 Lt pirkimo PVM. Taip UAB bendrovė pagal tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus pateikė neteisingus duomenis apie savo įmonės turtą už 2003 m. birželio mėn. 156 700,30 Lt bei liepos mėn. 16 813,47 Lt pateiktose PVM deklaracijose (duomenys neskelbtini).

Tokiais veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

Juridinis asmuo UAB bendrovė pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:

UAB bendrovė direktorius F. L., vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostata, jog „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2003 metų laikotarpiu apgaulingai tvarkė UAB bendrovė buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, bei 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Nr. IX-751) 64 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM ataskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą arba kitą šiame Įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris nustatyta tvarka gali būti naudojamas prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui“, 2003 m. birželio 9-26 d. laikotarpiu žinodamas, jog realiai ūkinės-finansinės operacijos tarp UAB bendrovė bei UAB bendrovė nėra įvykusios, dokumentuose: UAB bendrovė 2003-06-09 PVM sąskaitoje faktūroje, serija LEA Nr. 9057806, kad UAB bendrovė pardavė 26,195 t dyzelinio kuro už 51 138,84 Lt, iš jų 7 800,84 Lt PVM, ir UAB bendrovė 2003-06-12 PVM sąskaitoje faktūroje, serija LEA Nr. 9057832, kad UAB bendrovė pardavė 26,195 t dyzelinio kuro už 51 138,84 Lt, iš jų 7 800,84 Lt PVM, nurodytos prekės yra įsigytos iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų, joks atsiskaitymas pagal šiuos dokumentus neįvykdytas, o PVM sąskaitos faktūros, serija LEA Nr. 9057806, 9057832, surašytos jo prašymu 52,39 t dyzelinio kuro legalizavimui bei PVM įgijimui ir pateiktos S. M. su žinomai melagingais duomenimis apie tariamai UAB bendrovė sudarytus sandorius, tariamai išskirtą ir sumokėtą PVM, bei tyčia įtraukęs PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9057806, 9057832, į UAB bendrovė buhalterinę apskaitą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės 2003 metų veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir įvertinti turto.

Tokiais veiksmais juridinis asmuo UAB bendrovė padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, juridinis asmuo UAB bendrovė pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pateikė neteisingus duomenis apie savo įmonės turtą, o būtent:

UAB bendrovė direktorius F. L. 2003 m. liepos mėn. (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti mokesčių, pagal tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus įrašė į PVM deklaraciją už 2003 m. birželio mėn. neteisingus duomenis apie turtą, t. y. 39 eilutėje nurodė neteisingus duomenis apie įsigytas prekes (turtą), kadangi prekės (turtas) nebuvo įsigytos, o tik buvo įforminti prekių pirkimo dokumentai, deklaracijos 40 eilutėje nurodė neįsigytų prekių 86 676 Lt vertės (turto) 15 601,68 Lt pirkimo PVM, 14 eilutėje nurodė 15 601,68 Lt sumažintą mokėtiną PVM į biudžetą. Taip pagal tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus UAB bendrovė direktorius F. L. pateikė neteisingus duomenis apie savo įmonės turtą už 2003 m. birželio mėn. pateiktoje PVM deklaracijoje (duomenys neskelbtini) skyriui adresu: (duomenys neskelbtini).

Tokiais veiksmais juridinis asmuo UAB bendrovė padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

Be to, juridinis asmuo UAB bendrovė pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad sukčiavimo būdu išvengė turtinės prievolės, o būtent:

UAB bendrovė 1991-02-25 registruotos (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, registravimo Nr. UAB 91, kodas 7923987, adresu: (duomenys neskelbtini), direktorius F. L. (2003-04-08 darbo sutartis Nr. 151), turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesais, vadovaudamas UAB bendrovė kuri galėjo būti panaudota prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti LR ūkio subjektams, 2003 m. birželio 9-26 d. laikotarpiu (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, jog UAB bendrovė jokios veiklos nevykdo ir naftos produktų UAB bendrovė nepardavė, siekdamas, kad UAB bendrovė išvengtų įstatymų nustatytos turtinės prievolės – Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui 15 601,68 Lt dydžio PVM, įtraukė į UAB bendrovė buhalterinę apskaitą žinomai suklastotus dokumentus – UAB bendrovė išrašytas PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9057806, 9057832, pagal kuriuos UAB bendrovė tariamai įsigijo iš UAB bendrovė 52,39 t dyzelinio kuro už 102 277,68 Lt, iš jų PVM 15 601,68 Lt. F. L., siekdamas apgaule įgyti realiai nesumokėtą į LR biudžetą PVM, UAB bendrovė vardu realizavo neteisėtai įgytas iš fizinių asmenų, nesumokant pirkimo PVM, 52,39 t dyzelinio kuro Respublikos rinkoje, dėl to UAB bendrovė išvengė 15 601,68 Lt dydžio turtinės prievolės.

Tokiais veiksmais juridinis asmuo UAB bendrovė padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Juridinis asmuo UAB bendrovė pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:

UAB bendrovė įmonės kodas 4138285, 1996-03-06 registruota (duomenys neskelbtini) valdyboje, registracijos Nr. AB 96-64, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), direktorius E. P., vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostata, jog „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2003 m. laikotarpiu apgaulingai tvarkė UAB bendrovė buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, bei 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Nr. IX-751) 64 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM ataskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą arba kitą šiame Įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris nustatyta tvarka gali būti naudojamas prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui“, 2003 m. gegužės 21 d. – 2003 m. liepos 4 d. laikotarpiu tyčia UAB bendrovė buhalterinėje apskaitoje užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas, panaudodamas žinomai suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813, 9057814, 9057815, 9057831, 9057830, 9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849, 9057858, 9057857, įtraukė į UAB bendrovė buhalterinę apskaitą tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – 205 530 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro bei 7,2 tonos mazuto M-100 už 204 746,30 Lt (iš jų PVM 31 232,50 Lt) pirkimą ir tokiu būdu nepagrįstai padidino UAB bendrovė sąnaudas, pagal šiuos suklastotus dokumentus į apskaitos registrus įrašė neteisingus duomenis apie ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turtu, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, iškreipdamas tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB bendrovė 2003 m. sausio 1 d. – 2003 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpio ūkinės, komercinės, finansinės būklės, veiklos rezultatų ir įvertinti turto.

Tokiais veiksmais juridinis asmuo UAB bendrovė padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, juridinis asmuo UAB bendrovė pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pateikė neteisingus duomenis apie savo įmonės turtą, o būtent:

UAB bendrovė direktorius E. P. 2003 m. liepos ir rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti mokesčių, pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813, 9057814, 9057806, 9057832, 9057831, 9057830, 9057815, 9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849, 9057858, 9057857), kuriuose įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos – 2003 m. birželio mėn. – liepos 4 d. žalios naftos 140 030 litrų, mazuto M-100 7,2 tonos, dyzelinio kuro 32 500 litrų pirkimas iš UAB bendrovė iš viso už 204 746,30 Lt (iš jų 31 232,50 Lt PVM), į 2003-09-25 UAB bendrovė (duomenys neskelbtini) skyriui pateiktą 2003 m. birželio mėn. bei 2003-08-25 liepos mėn. deklaracijų C dalies 39 laukelį – įsigyta iš kitų asmenų prekių – įrašė neteisingus duomenis apie turtą, t. y. neteisingus duomenis apie įsigytas prekes. UAB bendrovė šios deklaracijos 39 laukelyje nepagrįstai padidino 2003 m. birželio mėn. 156 700,30 Lt ir liepos mėn. 16 813,47 Lt įsigytų prekių sumą, dėl to deklaracijų 40 laukelyje nepagrįstai nurodė neįsigytų prekių birželio mėn. 156 700,30 Lt ir liepos mėn. 16 813,47 Lt vertės turto, į PVM ataskaitą nepagrįstai įtraukė birželio mėn. 28 206 Lt, liepos mėn. 3 026 Lt pirkimo PVM. Taip UAB bendrovė pagal tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus pateikė neteisingus duomenis apie savo įmonės turtą už 2003 m. birželio mėn. 156 700,30 Lt, liepos mėn. 16 813,47 Lt pateiktose PVM deklaracijose (duomenys neskelbtini) skyriui adresu: (duomenys neskelbtini), bei sumažintą birželio mėn. 28 206 Lt, liepos mėn. 3 026 Lt, iš viso 31 232 Lt mokėtiną PVM sumą į biudžetą.

Tokiais veiksmais juridinis asmuo UAB bendrovė padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

Be to, juridinis asmuo UAB bendrovė pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad UAB bendrovė direktorius E. P. 2003 m. gegužės 21 d. – 2003 m. liepos 4 d. laikotarpiu adresu: (duomenys neskelbtini), vadovavo UAB bendrovė kuri buvo panaudota prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti LR ūkio subjektams ir kurios buhalterinės apskaitos dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9730292, 9790293, 9730295, 9730297, 9730294, 9730298, panaudojo sukčiavimams – legalizuojant neteisėtai įgytų iš fizinių asmenų, nesumokant pirkimo PVM, 140 030 litrų žalios naftos, kurios vertę nurodė 94 629,5 Lt (iš jų PVM 14 435,01 Lt), 65 500 litrų dyzelinio kuro, kurio vertę nurodė 111 150 Lt (iš jų PVM 16 955,08 Lt), 7,2 tonos mazuto M-100, kurio vertę nurodė 3 927,96 Lt (iš jų (duomenys neskelbtini)18 Lt), pardavimą AB „xxx“ bei ABF „xxx“ už 209 707,46 Lt, iš jų 31 989,27 Lt PVM. AB „xxx“ bei ABF „xxx“ atsiskaičius už parduotą produkciją, t. y. pervedus į UAB bendrovė banko sąskaitą mokėjimo pavedimais 209 707,46 Lt su PVM, E. P., panaudodamas kaip priedangą neteisėtai veiklai nuslėpti UAB bendrovė sukčiavimo būdu išvengė 31 232,50 Lt dydžio turtinės prievolės. Taip E. P. nuo 2003-05-21 iki 2003-07-04 vadovavo UAB bendrovė kuri buvo naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti.

Dėl to juridinis asmuo UAB bendrovė pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 203 straipsnio 2 dalyje.

Be to, juridinis asmuo UAB bendrovė pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad realizavo suklastotus dokumentus, o būtent:

UAB bendrovė įmonės kodas 4138285, 1996-03-06 registruota (duomenys neskelbtini) valdyboje, registracijos Nr. AB 96-64, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), direktorius E. P., žinodamas, jog UAB bendrovė faktiškai jokios veiklos nevykdo ir naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti LR ūkio subjektams, gavęs iš S. M. UAB bendrovė PVM sąskaitų faktūrų, serija LEA Nr. 9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813, 9057814, 9057806, 9057832, 9057831, 9057830, 9057815, 9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849, 9057858, 9057857, blankus su įrašytais žinomai melagingais duomenimis, kad UAB bendrovė pardavė UAB bendrovė 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 už 204 746,30 Lt (iš jų PVM 31 232,50 Lt), jis suklastojo UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813, 9057814, 9057806, 9057832, 9057831, 9057830, 9057815, 9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849, 9057858, 9057857, patvirtindamas parašu žinomai melagingus duomenis, jog UAB bendrovė įsigijo iš UAB bendrovė 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 už 204 746,30 Lt (iš jų PVM 31 232,50 Lt), realizavo šiuos suklastotus dokumentus, įtraukdamas į UAB bendrovė buhalterinę apskaitą, dėl to buvo padaryta didelės žalos Lietuvos Respublikos biudžetui. E. P. panaudojo ir realizavo suklastotus dokumentus UAB bendrovė naudai, nes, legalizavus žalią naftą, dyzelinį kurą ir mazutą M-100 bei jį realizavus, juridinis asmuo gavo papildomų pajamų, kuriomis galėjo disponuoti savo veiklai vykdyti.

Tokiais veiksmais juridinis asmuo UAB bendrovė padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, juridinis asmuo UAB bendrovė pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad sukčiavimo būdu išvengė turtinės prievolės, o būtent:

UAB bendrovė 1996-03-06 registruotos (duomenys neskelbtini) valdyboje, registracijos Nr. AB 96-64, įmonės kodas 4138285, adresu: (duomenys neskelbtini), direktorius E. P. (2003-05-02 darbo sutartis Nr. 14), turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesais, vadovaudamas UAB bendrovė kuri buvo panaudota prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti LR ūkio subjektams, 2003 m. gegužės 21 d. – 2003 m. liepos 4 d. laikotarpiu (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, jog UAB bendrovė jokios veiklos nevykdo ir naftos produktų UAB bendrovė nepardavė, siekdamas, kad UAB bendrovė išvengtų įstatymų nustatytos turtinės prievolės – Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui 31 232,50 Lt dydžio PVM, įtraukė į UAB bendrovė buhalterinę apskaitą žinomai suklastotus dokumentus: UAB bendrovė išrašytas PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813, 9057814, 9057815, 9057831, 9057830, 9057838, 9057837, 9057848, 9057849, 9057858, 9057857, pagal kuriuos UAB bendrovė tariamai įsigijo iš UAB bendrovė 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 už 204 746 Lt (iš jų PVM 31 232,50 Lt). E. P., siekdamas apgaule įgyti realiai nesumokėtą į LR biudžetą PVM, UAB bendrovė buhalterinės apskaitos dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9730292, 9730293, 9730295, 9730297, 9730294, 9730298, 9730299, panaudojo sukčiavimams – legalizuojant neteisėtai įgytų iš fizinių asmenų, nesumokant pirkimo PVM, 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro, 7,2 tonos mazuto M-100 pardavimą AB „xxx“ bei ABF „xxx“ už 209 707,46 Lt su PVM. AB „xxx“ bei ABF „xxx“ atsiskaičius už parduotą produkciją, t. y. pervedus į UAB bendrovė banko sąskaitą mokėjimo pavedimais 209 707,46 Lt kartu su PVM, E. P. panaudojo kaip priedangą neteisėtai veiklai nuslėpti UAB bendrovė dėl to UAB bendrovė išvengė 31 232,50 Lt dydžio turtinės prievolės.

Tokiais veiksmais juridinis asmuo UAB bendrovė padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Visi nuteistieji dar buvo kaltinami padarę šias nusikalstamas veikas:

S. M. – numatytas BK 216 straipsnio 1 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje; F. L. – numatytas BK 202 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje; E. P. – numatytas BK 216 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje; UAB bendrovė – numatytas BK 216 straipsnio 1 dalyje, 202 straipsnio 1 dalyje; UAB bendrovė – numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje. Šių veikų turinys bus atskleistas, analizuojant apeliacinių skundų argumentus dėl konkrečių veikų.

S. M. pagal BK 203 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas nurodė, jog byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad S. M. nevadovavo UAB bendrovė šioje įmonėje jis jokių vadovaujančių pareigų nėjo.

F. L. ir UAB bendrovė pagal BK 202 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas nurodė, kad byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog F. L. nusikalstamą veiką – sukčiavimą padarė kaip UAB bendrovė direktorius, o ne kaip privatus asmuo, kuris stambiu mastu ėmėsi ūkinės-komercinės veiklos, neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga. Byloje ištirtais įrodymais nenustatyta, kad F. L. bendravo su L. K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM. L. K., veikęs pagal NVIM, suklastojo 2003-06-18 ir 2003-06-23 AB banko „Snoras“ Vilniaus filialo mokėjimo kvitus, įrašydamas juose melagingus duomenis, jog neva pats F. L. asmeniškai atsiskaitė su UAB bendrovė už neva parduotas 52,39 t dyzelinio kuro už 102 277,68 Lt. Apie tokius L. K. veiksmus (kvitų klastojimą) F. L. nieko nežinojo, nė su vienu iš kaltinamųjų dėl šių veiksmų nesitarė. Tai įrodo ir telefoniniai pokalbiai tarp S. M. bei F. L.. Kadangi aptartais motyvais F. L. išteisintinas, todėl ir juridinis asmuo UAB bendrovė dėl kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį išteisintinas. Be to, UAB bendrovė kaip juridinio asmens, veiklos pobūdis – prekyba naftos produktais, degalinės paslaugos ir kt., o šiai veiklai UAB bendrovė licenciją turėjo.

S. M. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, o F. L. ir E. P. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas nurodė, kad byloje ištirtais įrodymais neįrodyta, jog S. M. laikotarpiu nuo 2003 m. gegužės 15 d. iki 2003 liepos 4 d. savo paties ir kitų asmenų neteisėtai įgytus naftos produktus UAB bendrovė suklastotais buhalterinės apskaitos dokumentais UAB bendrovė ir UAB bendrovė buhalterinėje apskaitoje, veikdamas bendrininkų grupe su E. P., F. L. bei FNTT prie LR VRM darbuotojais L. K. ir R. T., padėjo F. L. ir E. P. pasisavinti jų žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. 102 277,68 Lt UAB bendrovė ir 101 836 Lt UAB bendrovė pinigų; F. L., veikdamas bendrininkų grupe su S. M. bei FNTT prie LR VRM darbuotojais L. K. ir R. T., pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. 102 277,68 Lt UAB bendrovė kasos pinigų; E. P., veikdamas bendrininkų grupe su S. M. bei FNTT prie LR VRM darbuotojais L. K. ir R. T., pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. 101 836 Lt UAB bendrovė pinigų. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad tiek UAB bendrovė tiek UAB bendrovė realiai naftos produktai buvo gauti, už juos atsiskaityta, gauti naftos produktai apskaičiuoti buhalteriniuose dokumentuose ir vėliau realizuoti. Kaltinime nurodytos pinigų sumos kaltinamųjų nebuvo pasisavintos, nepaverstos savo turtu. Kaltinamieji, panaudodami UAB bendrovė išrašytas PVM sąskaitas faktūras, ne pasisavino jiems patikėtą turtą, o išvengė turtinės prievolės, ir jų nusikalstami veiksmai sudaro BK 182 straipsnyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį.

Byloje nustatyta, kad visi F. L. įgyti degalai skirti perpardavimui. Tai leidžia teigti, jog buvo didmeninė prekyba degalais, o vykdant tokią veiklą privalomi buhalteriniai dokumentai, kurių nebuvimas bei prekybos naftos produktais stambaus masto faktas ir sudaro nusikaltimo, numatyto BK 202 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, nes teisėtas degalų įgijimo būdas Lietuvoje privalo būti pagrįstas dokumentais.

Nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad pačiame kaltinime nėra nurodyta, kokiais kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais – grobimu, sukčiavimu ar kitais veiksmais – įgytas turtas. Bylos duomenys leidžia teigti, jog kuras įgytas nusikalstamu būdu. Kaltinime aprašant nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, nurodyta, kad S. M. iš R. M. už 25 000 Lt be dokumentų, nesumokėdamas jokių mokesčių, iš jų ir pirkimo PVM, neteisėtai įgijo 67 000 litrų žalios naftos, taip pat iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų už nenustatytą sumą be dokumentų, nesumokėdamas jokių mokesčių, iš jų ir pirkimo PVM, neteisėtai įgijo 73 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100. Neteisėtu arba nusikalstamu būdu įgytas kuras legalizuotas, suklastojus dokumentus ir įtraukus šiuos dokumentus į oficialią UAB bendrovė apskaitą, t. y. nuslepiant tikrą nusikalstamą kuro įgijimo būdą. Kaltinime aprašant nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, nurodyta, jog F. L., būdamas UAB bendrovė direktorius, iš nenustatytų asmenų be įsigijimo dokumentų, nesumokėdamas PVM, įsigijęs 52,39 t dyzelinio kuro ir legalizavęs šį dyzelinio kuro kiekį UAB bendrovė buhalterinėje apskaitoje žinomai suklastotomis UAB bendrovė PVM sąskaitomis faktūromis LEA Nr. 9057806, 9057832, apgaule išvengė 15 601,68 Lt dydžio turtinės prievolės. Būtent tokiais nusikalstamais veiksmais įgytas minėtas turtas, kaltinimuose nurodytos aplinkybės atitinka baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, kurias patvirtina ištirti įrodymai: liudytojų FNTT pareigūnų L. K. ir R. T., veikusių pagal NVIM, parodymai; 2003-10-28 protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, kuriame konstatuota, kad žalios naftos tiekimą visais atvejais S. M. parūpino R. M.. Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, kokiais būdais R. M. įgijo kurą, tai nėra žinoma. Tačiau įrodyta, jog kuras iš R. M. buvo perkamas be dokumentų, neteisėtai, o to pakanka S. M. veiklai kvalifikuoti pagal BK 202 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išteisindamas S. M. pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, visiškai neįvertino liudytojų FNTT pareigūnų L. K. ir R. T. parodymų, telefoninių pokalbių bei S. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu dalyvaujant advokatui, kad būtent jis duodavo nurodymus L. K. ir R. T. dėl užsakymų siuntimo elektroniniu paštu, dokumentų išrašymo, pinigų gavimo, išgryninimo. Iš šių duomenų matyti, jog būtent jis planavo veiklą, organizavo plano įgyvendinimą bei kontroliavo nusikalstamą veiklą.

Išteisindamas UAB bendrovė pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, teismas neatsižvelgė, kad kuras į UAB bendrovė buvo pristatytas be dokumentų, t. y. neteisėtai, ir tai buvo pagrindas pareikšti nurodytam juridiniam asmeniui kaltinimą padarius šį nusikaltimą.

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, teismas neįvertino S. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, jog F. L. ir jo įmonei UAB bendrovė reikėjo išrašinėti fiktyvius pardavimo dokumentus kurui tiekti. Taip pat F. L. S. M. buvo pasakęs, kad UAB bendrovė vardu reikės padaryti ir fiktyvius atsiskaitymus. Dėl to jis davė L. K. nurodymą tai padaryti, ir L. K. jam perdavė du banko „Snoras“ mokėjimo kvitus, kuriuos jis perdavė F. L., o pastarasis jam sumokėjo PVM sąskaitose faktūrose LEA Nr. 9057806, 9057832 nurodytas PVM sumas. F. L. jam grąžino šių dokumentų antrus egzempliorius su visais parašais. Dokumentus jis turėjo perduoti L. K., bet 2003-07-08 buvo sulaikytas ir kratos metu dokumentai rasti jo automobilyje.

F. L. parašas 2003-07-08 kasos išlaidų orderyje Nr. 401 liudija, jog jis paėmė pinigus iš įmonės kasos, o FNTT pareigūno išrašyti UAB bendrovė banko mokėjimo kvitai turėjo parodyti, kad jis paimtus pinigus įnešė į UAB bendrovė banko sąskaitą.

Bylos aplinkybės rodo, jog banko kvitai suklastoti pagal 2003-03-03 sankcionuotą NVIM ir UAB bendrovė pinigų negavo, o UAB bendrovė buhalterijoje kasos išlaidų orderyje F. L. parašas dėl gautų pinigų liudija, kad jis UAB bendrovė pinigus – 102 277,68 Lt pasisavino kartu su NVIM dalyviais L. K. ir R. T. bei S. M., kuris ir organizavo pinigų pasisavinimą. Tai patvirtino liudytojai L. K., R. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, S. M. ikiteisminio tyrimo metu, telefoniniai pokalbiai tarp S. M. ir F. L., S. M. ir L. K..

Iš E. P. parodymų, duotų 2004-03-09 ir 2004-02-04 dalyvaujant advokatui, matyti jį žinojus, jog UAB bendrovė jokių naftos produktų nepardavinėjo, o per ją tik buvo forminami pardavimo dokumentai. Šiuos E. P. parodymus patvirtino 2004-04-05 vykusios apklausos metu S. M. parodęs, kad E. P. užsakydavo jam gauti fiktyvius pardavimo dokumentus dėl dyzelinio kuro, mazuto, žalios naftos pardavimo UAB bendrovė o už parduotą 1 litrą žalios naftos S. M. imdavo 9 procentus PVM sumos. E. P. iš viso pervedė į UAB bendrovė sąskaitą apie 100 000 Lt. Visus dokumentus forminti S. M. nurodydavo L. K.. Tokiu būdu E. P., įforminęs pinigų už parduotus naftos produktus pervedimą į UAB bendrovė sąskaitą, pasisavino pinigus kartu su NVIM dalyviais L. K. ir R. T. bei S. M., organizavusiu UAB bendrovė pinigų – 101 836 Lt pasisavinimą.

Nustatyta, jog F. L. ir E. P., būdami įmonių vadovai, nusikalstamus veiksmus darė savo įmonių vardu bei naudai. Tai liudija teismo išanalizuotos specialistų išvados, ekspertizės aktas, specialistų bei eksperto parodymai, S. M., L. K., R. T. parodymai, todėl įmonės, juridiniai asmenys, trauktini baudžiamojon atsakomybėn.

Taigi teismas, netinkamai vertinęs įrodymus, padarė neatitinkančias bylos aplinkybių išvadas, neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to nepagrįstai išteisino S. M., F. L., E. P., UAB bendrovė ir UAB bendrovė.

nuosprendžio dalį dėl S. M. išteisinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, F. L. išteisinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, E. P. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, juridinio asmens UAB bendrovė išteisinimo pagal BK 216 straipsnio 2 dalį, 202 straipsnio l dalį, juridinio asmens UAB bendrovė išteisinimo pagal BK 216 straipsnio 2 dalį panaikinti ir dėl to priimti naują nuosprendį:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 216 straipsnio 1 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimo bausmes:

pagal BK 216 straipsnio 1 dalį – 4 m.;

pagal BK 203 straipsnio 2 dalį – 2 m.;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį – 6 m;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šią bausmę ir 2007-10-10 nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 m., ją atliekant pataisos namuose;

F. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 202 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimo bausmes:

pagal BK 202 straipsnio 1 dalį – 1 m.;

pagal BK 216 straipsnio 1 dalį – 4 m.;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį – 6 m.;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šią bausmę ir 2007-10-10 nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 m., ją atliekant pataisos namuose;

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 216 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimo bausmes:

pagal BK 216 straipsnio 1 dalį – 4 m.;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį – 6 m.;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šią bausmę ir 2007-10-10 nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 m., ją atliekant pataisos namuose;

juridinį asmenį UAB bendrovė pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 216 straipsnio 1 dalyje, 202 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmes:

pagal BK 216 straipsnio 1 dalį – jo likvidavimą;

pagal BK 202 straipsnio 1 dalį – 80 MGL dydžio baudą;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir 65 straipsniu, šią bausmę ir 2007-10-10 nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 200 MGL dydžio baudą bei įmonės likvidavimą;

juridinį asmenį UAB bendrovė pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jo likvidavimą;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir 65 straipsniu, šią bausmę ir 2007-10-10 nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 200 MGL dydžio baudą bei įmonės likvidavimą.

Likusią nuosprendžio dalį prokuroras prašo palikti nepakeistą.

Apklausos protokolai rašyti ne iš apelianto žodžių, nes jie visi vienodi. Byloje esančios rašytinės pokalbių suvestinės akivaizdžiai trumpesnės, nei garso įrašai.

Tyrėjų veiklos šališkumą įrodo tai, kad bandyta nuslėpti itin svarbius liudytojus, būtent, NVIM vykdymo pradžioje FNTT pareigūnų iniciatyva dalyvavusį nepakaltinamu pripažintą asmenį.

Nuosprendžio teiginiai prieštarauja vieni kitiems. Teismas nuosprendyje faktiškai rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga ir telefoninių pokalbių komentarais, tačiau teisme ši medžiaga esmingai keitėsi. Neįrodyta nusikaltimų sudėties subjektyvioji pusė.

Teismas, tikrindamas NVIM taikymo teisėtumą, privalėjo patikrinti ir išsiaiškinti: ar policijos darbuotojai, veikdami pagal NVIM, neperžengė leistinų modelio ribų, o jie akivaizdžiai ribas peržengė; ar jie patys nesukurstė daryti nusikaltimų; ar jie imitavo nusikaltimus ir kokia tai buvo imitacija; ar jie prisidėjo prie daromų nusikaltimų, ar patys išprovokavo juos daryti, o jie akivaizdžiai kurstė ir provokavo; prie kokio daromo nusikaltimo policijos pareigūnai prisidėjo ir kodėl FNTT pareigūnai įrodinėjo, jog jie yra sąžiningi verslininkai; ar jų veikloje nėra akivaizdžių faktų, kad jie patys buvo pagrindiniai veikėjai ir organizatoriai, be jų pagrindinės organizacinės veiklos nebūtų vykusi jų valdomų ir sukurtų įmonių veikla; ar be jų veiklos nusikaltimai galėjo būti padaryti; kodėl policijos darbuotojai teismui nepateikė pirminės medžiagos, pagal kurią prokuroras sankcionavo pirminį ir kitus NVIM; kodėl slepiami visi pirminiai įrašai, daryti 2002 m. spalio mėn., ypač pirmo susitikimo ,,xxx“ degalinėje, kur dalyvavo L. T. ir S. K., o tokių susitikimų buvo net trys; kas policijos pareigūnams trukdė per tokį ilgą vaizdo ir garso įrašų darymo laikotarpį įrašyti apeliantui tiesiogiai sakomą teiginį ,,mūsų įmonė įsteigta fiktyviai, jokių mokesčių niekam nemokėjo, nemoka ir nemokės“; kaip vertinami tokie policijos pareigūnų veiksmai, kuriuos tie patys policijos pareigūnai patvirtino ir užfiksavo pokalbių suvestinėse; kodėl NVIM taikytas nežinomiems ir numatomiems asmenims, nes tai matyti iš teikimo, bet tai draudžia įstatymai ir teismų praktika; kodėl policijos pareigūnai kurstė ir provokavo fizinius asmenis dirbti savo sukurtose ir valdomose bendrovėse, net ir neturėdami NVIM; kodėl policijos pareigūnai neužkirto kelio jų pačių išprovokuotiems nusikaltimams; kodėl jie į savo veiklą įtraukė vis naujus asmenis, nenurodytus NVIM, ir tokių susitikimų metu nedarė garso ir vaizdo įrašų; kodėl jie nesiliovė taikyti NVIM, nors jau buvo pasiekę norimą rezultatą.

Dėl NVIM taikymo pradžios svarbu nustatyti, kieno iniciatyva pasiūlyta klastoti sąskaitas faktūras. FNTT pareigūnai nepateikė savo pirmo kontakto su apeliantu įrašo, nors žinojo, kad jie privalo įrodyti, jog iniciatyva kilo ne iš jų.

Teismui nebuvo pateikta pirminė operatyvinė medžiaga, kuria remiantis sankcionuotas NVIM taikymas ir išduoti teikimai juos taikyti, nors to buvo ne kartą prašyta. Negalėdami su ja susipažinti, proceso dalyviai ir gynyba neturėjo galimybės pateikti visų argumentų, kad pagrįstų provokacijos versiją, nors apeliantas buvo provokuojamas daryti nusikalstamus veiksmus.

Kita vertus, teismas kaltę įrodinėjo slapta operatyvine medžiaga, nors tai draudžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normos ir teismų praktika.

NVIM nurodytas tikslas galėjo būti pasiektas viena ar dviem veikomis, tačiau policijos pareigūnai plėtė veiklą, siūlydami savo paslaugas vis didesniam aplinkinių ratui.

FNTT pareigūnai negalėjo taikyti NVIM veikai, numatytai BK 216 straipsnyje, kadangi tokių veiksmų imitacijai nebuvo gauta sankcija. Jie negalėjo taikyti NVIM ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes tai draudžia daryti Operatyvinės veiklos įstatymas.

Be to, NVIM patvirtinti iki įsigaliojant naujajam Baudžiamajam kodeksui, o apeliantas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą.

Dėl NVIM taikymo teisėtumo apeliantas nurodo, jog iš teikimo dėl NVIM patvirtinimo matyti, kad priedangos įmonės vykdė ūkines, finansines, buhalterines operacijas, tačiau šių įmonių veikla nepatikrinta, neatliktos reikiamos ir nepriklausomos revizijos. Pasiremta tik pačių policijos pareigūnų patikinimais, jog jokia veikla nebuvo vykdoma, nors tai prieštarauja teikimui dėl NVIM patvirtinimo ir bylos medžiagai.

Niekur neparašyta, kad FNTT darbuotojai, gavę mokesčiams sumokėti skirtus pinigus, jų galėjo neįnešti į valstybės biudžetą. Tokio leidimo teikimuose nėra.

Niekur nenurodyta, jog policijos darbuotojai gali klastoti banko mokestinius dokumentus be paties banko sutikimo, nes tai prieštarautų Operatyvinės veiklos įstatymui.

Teismas, nepatikrinęs NVIM teisėtumo, nesilaikydamas proceso teisingumo (sąžiningumo), rungimosi, šalių lygybės principų, tinkamai neužtikrinęs kaltinamojo teisės į gynybą, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000-05-08 nutarimą, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką.

Konstatavus, kad veikos padarymą nulėmė provokacija, už tokią veiką negalima baudžiamoji atsakomybė. Be to, informacija, gauta kaip provokacijos rezultatas, neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų ir negali būti pripažinta įrodymu.

Esmingai pažeidus NVIM leistinumo ribas, taikymo sąlygas, principus, metodus ir norminius aktus, su NVIM pagalba surinkti įrodymai yra niekiniai. Vien dėl to turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Kadangi visi kaltinimai remiasi NVIM, o jis realizuotas, peržengiant leistinas ribas ir provokuojant daryti nusikaltimus, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimus, bylos medžiaga yra niekinė ir ja remtis negalima.

Nepagrįsta teismo išvada, jog apeliantas inkriminuojamus nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupe iš anksto susitaręs. Niekas iš nuteistųjų nepatvirtino, kad buvo iš anksto susitarę su apeliantu daryti nusikaltimus. Tarp kiekvieno bendrininko nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių bendrų padarinių turi būti nustatytas priežastinis ryšys. Nei susitarimas, nei priežastinis ryšys nenustatyti. Bendrininkai turi suvokti visus bendrininkavimo ir bendrai daromos nusikalstamos veikos požymius. Jeigu kurio nors nusikaltimo sudėties požymio kaltininkas, skirtingai nuo kitų bendroje nusikalstamoje veikoje dalyvaujančių asmenų, nesuvokė, jo veika negali būti kvalifikuojama kaip dalyvavimas bendrininkų grupe.

Policijos darbuotojai teisme parodė, jog jie klaidino apeliantą ir kitus asmenis teigdami, kad jų atstovaujama UAB bendrovė yra oficialiai veikianti, įregistruota, mokanti mokesčius. Vadinasi, byloje nėra jokių duomenų apeliantą žinojus apie minėtos bendrovės nusikalstamą veiklą. Neįrodyta, jog jis būtų iš anksto susitaręs su visais kaltinime minimais asmenimis panaudoti suklastotus dokumentus ar pasisavinti jų ar kitų turtą.

Skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes, kad jis vienas išlaiko ir augina nepilnametę dukrą, gerai charakterizuojamas, daug metų dirba savo įmonėje, kuri kiekvienais metais sumoka didžiulius mokesčius. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis nepripažino savo kaltės. Kaltės nepripažinimas negali būti traktuojamas kaip sunkinanti aplinkybė. Nebuvo atsižvelgta, kad pirminius neteisingus parodymus jis davė, prieš jį panaudojus psichologinį spaudimą ir klastą: buvo sulaikytas, o namie liko serganti motina, be priežiūros 6 m. dukra. Taip pat teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, jog jis kaltinamas kitoje byloje padaręs analogiškus nusikaltimus, nors byla yra ta pati, tik išskirta į kelias ir perduota nagrinėti kitam teismui. Teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimą Nr. 40, nesirėmė teismų praktika. Tai rodo teismo šališkumą.

BK 72 straipsnis numato, kad turtas priverstinai konfiskuojamas, kai tas turtas yra nusikalstamos veikos rezultatas, įrankis arba priemonė. Šiuo atveju konfiskuota autotransporto priemonė priklauso apeliantui. Iš transporto nuomos buvo pagrindinės įmonės pajamos. E. P. parodė, jog jis nuomojosi iš apelianto autotransportą. Dėl to jo konfiskuoti negalima.

Nupirktas dyzelinas 52,39 t realiai gautas, užpajamuotas bendrovės apskaitos dokumentuose, realizuotas per bendrovės degalinę. Už gautą dyzeliną sumokėti visi mokesčiai, dyzelino kiekis įtrauktas į apskaitos deklaruojamus dokumentus. Visos šios aplinkybės rodo, jog apeliantas yra sąžiningas turto įgijėjas, nes jam nieko nebuvo žinoma nei apie FNTT pareigūnų, nei apie S. M. kėslus, parduodant ir perkant dyzeliną UAB bendrovė vardu.

Nepagrįsta teismo išvada, kad apeliantas veikė grupe iš anksto susitarusių asmenų su FNTT darbuotojais. Pareigūnai teisme patvirtino, jog su juo jokio kontakto neturėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu fiksuotas telefoninis pokalbis su S. M. pagal laiką yra po to, kai sandoris jau buvo įvykęs, t. y. dyzelinas gautas natūroje 52,39 t, išpiltas į bendrovės sandėlį, užpajamuotas apskaitos dokumentuose ir pradėtas realizuoti per bendrovės degalinę. Pagal pasirašytą tarpusavio sutartį su UAB bendrovė atsiskaitymo už degalus procesas buvo nukeltas keliolikai dienų, kol bus realizuotas įsigytas dyzelinis kuras.

Tai, kad PVM sąskaitos faktūros ar krovinio gabenimo važtaraščiai suklastoti, apeliantui nebuvo žinoma, nes visi būtini rekvizitai, įvardinti Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme, dokumentuose buvo užfiksuoti. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisme atlikus buhalterinę ir ekonominę ekspertizę nustatyta, jog šios sąskaitos faktūros suklastotos dėl to, kad UAB bendrovė neturėjo prekės dyzelino ir jos apeliantui nepardavė, o prisidengdama NVIM nuostatomis išrašė ir pateikė jam suklastotas sąskaitas faktūras.

Apeliantas nepatyrė jokios turtinės naudos, įsigijęs šiuos naftos produktus. PVM atskaita 15 601 Lt sumokėta pagal sąskaitą faktūrą, tai matyti iš bendrovės išlaidų, mokėjimo kvitų bei visų kitų bendrovės finansinių apskaitos dokumentų.

Apelianto išvada – jis nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, nes neatliko subjektyvių veiksmų, nukreiptų gauti turto ar turtinės naudos. Jo veikoje nėra šio nusikaltimo sudėties, kadangi jis nežinojo, jog dokumentai suklastoti, perkamą prekę gavo ir su pirkėju tinkamai atsiskaitė.

Nepagrįsta teismo išvada, kad bendrovėje bendrovė buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita. Sąskaitos faktūros įtrauktos į apskaitą, nes prekė – dyzelinas buvo nupirktas, užpajamuotas ir realizuotas per bendrovės degalinę. Už jo realizavimą sumokėti visi numatyti pelno ir kiti mokesčiai. Sudarant apskaitą už atitinkamą laikotarpį, šios sąskaitos turėjo būti įtrauktos, kadangi apeliantui nebuvo žinoma, jog jos suklastotos. Be to, dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo iš dalies ar visiškai turi būti negalima nustatyti įmonės ūkinės ir komercinės veiklos ar įvertinti jos turto. Ekonominės ekspertizės išvadoje ir apklausus ekspertą nustatyta, kad visus šiuos klausimus galima išspręsti, jeigu tyrimui būtų pateiktas klausimas už visą ataskaitinį laikotarpį. Tiriant finansinę veiklą tik už kelis mėnesius, ekspertas negali įvertinti visų kriterijų ir duoti objektyvios bei pagrįstos išvados. Apeliantas negali pateikti tokių duomenų, o ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir teismas į tai neatkreipė dėmesio. Teisme jam buvo dirbtinai suvaržytos teisės į gynybą, nes ekspertui nebuvo pavesta tirti to klausimo, kuris galėjo tiksliai nustatyti įmonės turtą ir jį įvertinti. Apeliantas buhalterinės apskaitos apgaulingai netvarkė, o tik neištirti visi dokumentai ir nepadarytos objektyvios bei pagrįstos išvados.

BK 220 straipsnio 1 dalis glaudžiai susijusi su BK 222 straipsnio 1 dalimi. Neįmanoma nepateikti deklaracijos mokesčių inspekcijai, kadangi ji pateikiama iš apskaitos dokumentų visumos.

Traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo turi žinoti, kad jis atliko ar neatliko veiksmų, kurie yra nusikalstami ir sudaro nusikaltimo sudėtį. Šiuo atveju apeliantas viską darė teisėtai.

Apeliantai skundžia tik dalį dėl jų priimto nuosprendžio.

Taip pat priimtas netinkamas sprendimas dėl civilinio ieškinio. Byloje nėra jokių įrodymų, jog E. P. savo veiksmais valstybės biudžetui padarė būtent 31 232 Lt turtinę žalą, kuri solidariai priteista iš S. M., E. P. ir UAB bendrovė.

Be to, nuosprendyje nepasisakyta dėl piniginių lėšų, skirtų pateiktiems naftos produktams apmokėti ir likusių pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Apeliantų nuomone, šios lėšos turėtų būti grąžintos juridiniam asmeniui UAB bendrovė.

Teismas neteisingai pritaikė baudžiamuosius įstatymus: aiškinantį nusikaltimo sudėties požymius, nes E. P. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymių; reglamentuojantį bausmės skyrimą, kadangi į E. P. paskirtą bausmę įskaitė kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2004-02-03 iki 2004-02-05 (dvi dienas) ir nustatė, kad baudos, kurią nuteistasis E. P. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, dydis yra 186 MGL, t. y. 23 250 Lt. Teismas neteisingai suskaičiavo terminą, kurį E. P. išbuvo suimtas, ir neteisingai įskaitė baudą pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio nuostatas.

Pagal teismų praktiką, jei asmuo laikomas sulaikytas 2004-02-03, 2004-02-04 ir 2004-02-05, t. y. tris kalendorines paras, laikoma, jog asmeniui atimta laisvė trims paroms. Dėl to paskirta bauda turėtų būti sumažinta 6 MGL, o ne 4 MGL.

Nuteistojo E. P. gynėjas atsikirtime į Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą, pasisakydamas dėl prokuroro prašymo nuteisti pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, nurodo, jog ne kiekvienas neteisėtas turto įsigijimo būdas yra nusikalstamas turto įsigijimo būdas. Teigdamas, kad legalizuojamas būtent nusikalstamu būdu įgytas turtas, prokuroras turėtų nurodyti, kokiu nusikalstamu būdu turtas įgytas. Be to, atsižvelgiant į tai, jog tik teismas gali pripažinti asmens veikas nusikalstamomis, turėtų būti pateikti įrodymai, kad asmuo pripažintas kaltu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Teismo posėdyje prokuroras prašo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų ir jų gynėjų skundus atmesti. Nuteistieji ir jų gynėjai prašo jų apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroro skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro ir nuteistojo S. M. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, kitų nuteistųjų ir jų gynėjų apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl E. P. skundžiamas tik jo nuteisimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (gynėjo skundas) ir išteisinimas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (prokuroro skundas); dėl juridinio asmens UAB bendrovė skundžiamas tik jo nuteisimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ginčijamas solidariai priteisto 31 232 Lt civilinio ieškinio dydis (gynėjos skundas) ir išteisinimas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (prokuroro skundas). Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, dėl E. P. ir juridinio asmens UAB bendrovė patikrino bylą neviršydama apeliacinių skundų ribų su BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtimi, kadangi nuteisdamas juridinį asmenį UAB bendrovė pagal BK 203 straipsnio 2 dalį teismas padarė esminį BPK pažeidimą. Be to, teisėjų kolegija ištaisė akivaizdžius rašymo apsirikimus.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų S. M., F. L., E. P., juridinių asmenų UAB bendrovė ir UAB bendrovė kaltė padarius nusikalstamas veikas, dėl kurių jie pripažinti kaltais (su išimtimi dėl juridinio asmens UAB bendrovė nuteisimo pagal BK 203 straipsnio 2 dalį), įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Dėl tų veikų teismas nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Tiesa, nuosprendžio dalis dėl S. M. nuteisimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį keičiama, pašalinant kai kuriuos objektyviuosius veikos požymius, tačiau dėl to jo veikos kvalifikavimas nesikeičia.

Teismas tinkamai įvertino įrodymus ir S. M. pagrįstai išteisino dėl veikos, numatytos BK 203 straipsnio 2 dalyje, taip pat dėl dalies veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, susijusios su kaltinimu padėjus E. P. pasisavinti didelės vertės UAB bendrovė turtą.

Pirmosios instancijos teismui priėmus nuosprendį, nuteistasis S. M. savo noru atlygino vieną trečiąją dalį (10 410,66 Lt) Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinio, solidariai priteisto į valstybės biudžetą turtinei žalai atlyginti iš S. M., E. P. ir UAB bendrovė. Tai pripažįstama S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, dėl to nuosprendis keičiamas.

Visų nuteistųjų išteisinimas dėl veikų, numatytų BK 216 straipsnio 1 dalyje, S. M. išteisinimas dėl veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje (padėjus F. L. pasisavinti didelės vertės UAB bendrovė turtą), F. L. ir juridinio asmens UAB bendrovė išteisinimas dėl veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, F. L. išteisinimas dėl veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, E. P. išteisinimas dėl veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje (veika turėjo būti perkvalifikuota) pagrįstas neteisingu įrodymų vertinimu, neatitinkančiu BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės, ir netinkamai pritaikytu baudžiamuoju įstatymu. Dėl to šioje dalyje teismas nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Juridinio asmens UAB bendrovė nuteisimas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį pažeidė įstatymo reikalavimus ir suvaržė įstatymo garantuotą kaltinamojo teisę, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis), todėl šioje dalyje teismas nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Dėl ikiteisminio tyrimo ir teismo šališkumo

Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde teigia, jog ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme buvo šališki. Tyrėjų veiklos šališkumą rodo tai, kad bandyta nuslėpti itin svarbų liudytoją – NVIM vykdymo pradžioje FNTT pareigūnų iniciatyva dalyvavusį nepakaltinamu pripažintą asmenį; visi apklausos protokolai vienodi, t. y. rašyti ne iš apelianto žodžių; byloje esančios rašytinės pokalbių suvestinės akivaizdžiai trumpesnės, negu garso įrašai.

Su tokiais apeliacinio skundo motyvais negalima sutikti.

Iš nuteistojo S. M. apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis teigia S. K. bendradarbiavus su FNTT pareigūnais, provokavus asmenis užsiimti nusikalstama veikla, todėl pareigūnai jį slėpė, kad nebūtų apklaustas teisme.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, neturi pagrindo tvirtinti, jog S. K. savo veiksmais išprovokavo S. M. nusikalsti. Byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad S. K. buvo slaptasis operatyvinės veiklos dalyvis. Tokią aplinkybę kategoriškai paneigė liudytojas L. K.. Sankcionuotuose NVIM S. K. taip pat nenurodytas tarp asmenų, vykdysiančių šiuos modelius. Apeliantas sureikšmina tai, jog S. K. dalyvavo, L. K. pirmą kartą susitikus su S. M.. Ši aplinkybė teisinga, tačiau ji neduoda pagrindo teigti, kad S. K. S. M. išprovokavo nusikalsti.

Nepagrįstas nuteistojo S. M. apeliacinio skundo motyvas, jog visi jo apklausos protokolai vienodi, t. y. rašyti ne iš apelianto žodžių. Skundo motyvo nepagrįstumas akivaizdus, susipažinus su S. M. apklausų ikiteisminio tyrimo metu protokolų turiniu (t. 4, b. l. 37-39, 40-42, 51-52, 57-58, 59-60, 68-69, 70-79, 88-89, 100).

Susipažinus su teisiamojo posėdžio protokolo duomenimis (t. 7, b. l. 28), galima sutikti su nuteistojo S. M. apeliacinio skundo motyvu, kad byloje esančios rašytinės telefoninių pokalbių suvestinės ne visai atitinka garso įrašus. Kita vertus, įrodomąją reikšmę byloje turi ne suvestinės, bet patys garso įrašai, todėl šio ikiteisminio tyrimo trūkumo negalima vertinti kaip tyrimo šališkumo. Pirmosios instancijos teisme proceso dalyviai garso įrašų klausėsi keletą dienų, kaltinamieji juos komentavo (t. 7, b. l. 17, 28, 36-39, 82, 149), todėl jų įrodomoji reikšmė teismui nekėlė abejonių.

Teismo šališkumą nuteistasis S. M. įžiūri, jog suvaržytos apelianto gynybos teisės, atmesti įvairūs prašymai, susiję su esminių aplinkybių objektyviu išaiškinimu, netirti apeliantą teisinantys įrodymai; teismas nuosprendyje faktiškai rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga bei telefoninių pokalbių komentarais, tačiau teisme ši medžiaga esmingai keitėsi; neįrodyta subjektyvioji nusikaltimų pusė; teismas nepagrįstai atsižvelgė, kad apeliantas kaltinamas kitoje byloje padaręs analogiškus nusikaltimus, nors byla yra ta pati, tik išskirta į kelias ir perduota nagrinėti kitam teismui; teismo šališkumą rodo nesirėmimas teismų praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 pažeidimas.

Su tokiais apeliacinio skundo motyvais negalima sutikti.

Teismo šališkumas susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-416/2007). Šališku visada turi būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Nušalinimo pagrindai gali paaiškėti ne tik iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, bet ir vėlesnėse proceso stadijose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183/2008), tačiau pagal BPK 58 straipsnio prasmę nušalinimo pagrindas turi egzistuoti iki pradedant nagrinėti bylą teisme.

Nešališkumo principo turinyje svarbiausia, kad nagrinėjantis bylą teismas su abiem proceso šalimis elgtųsi vienodai, nerodydamas nė vienai iš jų palankumo, nebūtų suinteresuotas priimti vienai iš šalių palankų sprendimą. Kilus abejonių dėl teisėjo nešališkumo, proceso dalyviai gali pareikšti tokiam teisėjui ar visai teisėjų kolegijai nušalinimą.

Atkreipiamas dėmesys, jog nagrinėjant šią bylą nebuvo pareikšta nušalinimo teisėjui, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis buvo šališkas.

Teismas neprivalo tenkinti visų proceso dalyvių prašymų ir tokia teismo pozicija negali būti vertinama kaip teismo šališkumas ar galimybės gintis nuo kaltinimų neužtikrinimas (BPK 10 straipsnio 2 dalis). Svarstydamas prašymus teismas turi laikytis vienintelio reikalavimo – išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, jog prašymus teismas išsprendė, nors patenkino ne visus.

Nepagrįstas nuteistojo S. M. apeliacinio skundo motyvas, kad teismas nuosprendyje faktiškai rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga bei telefoninių pokalbių komentarais.

Skundžiamame nuosprendyje labai išsamiai išdėstyti nuteistųjų parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Be skunde nurodytų įrodymų, nuosprendis paremtas teisme apklaustų liudytojų parodymais, specialisčių K. L., M. V. paaiškinimais, teisme paskirtos kompleksinės teismo buhalterinės ir finansų ekspertizės duomenimis (t. 7, b. l. 164-187), eksperto J. V. paaiškinimais ir kt.

Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde teigia, jog teismas apelianto kaltę pagrindė tik prielaidomis, neįrodė subjektyviosios nusikaltimų pusės.

Nors apeliantas iš esmės nepripažįsta savo kaltės, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai glaudžiai susiję su objektyviaisiais. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir remiantis byloje surinkta bei teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, t. y. objektyviais bylos duomenimis. Tokie duomenys išdėstyti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje.

Apeliantas teigia teismą nepagrįstai atsižvelgus, jog jis kaltinamas kitoje byloje padaręs analogiškus nusikaltimus, nors byla yra ta pati, tik išskirta į kelias.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturi reikšmės, jog ikiteisminio tyrimo stadijoje tyrimai buvo atskirti (t. 1, b. l. 1-6). Tai padaryta dėl didelės tyrimo apimties, siekiant užtikrinti apeliantų teisę į kuo greitesnį procesą, kadangi visas tyrimas būtų ilgai užtrukęs.

Vertinant kaltininko asmenybę svarbus ne nagrinėjamų baudžiamųjų bylų skaičius, bet veikų, kuriomis kaltinamas asmuo, kiekis, sunkumas ir pan. Dėl to neturi reikšmės, kad S. M. padarytos nusikalstamos veikos dėl didelės jų apimties buvo tiriamos keliose baudžiamosiose bylose. Jei byla nebūtų išskirta, nusikalstamų veikų apimtis dėl to nesumažėtų, priešingai, analogiškų veikų skaičius būtų žymiai didesnis, kadangi dėl kai kurių veikų jau įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, patikrintas visose teismų instancijose.

Negalima sutikti su nuteistojo S. M. apeliacinio skundo teiginiu, jog skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nesirėmė teismų praktika. Reikia pripažinti, kad teismas nenurodė konkrečių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtų bylų, kuriose analizuojamas NVIM pagrįstumas, tačiau tai nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, netinkamai vadovavosi teisės aktais ar nesusipažinęs su teismų praktika analogiškais klausimais.

Dėl išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismas nevertina, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 40 ir buvo šališkas. Dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio (NVIM)

Nuteistieji S. M. ir F. L. apeliaciniuose skunduose ginčija NVIM teisėtumą bei jo leistinumo ribas. Jie nurodo, jog policijos pareigūnai patys kurstė, provokavo ir organizavo nusikaltimus, o ne prie jų prisidėjo. Pareigūnai teismui nepateikė pirminės operatyvinės medžiagos, pagal kurią prokuroras sankcionavo NVIM, todėl proceso dalyviai ir gynėjai negalėjo pateikti visų argumentų, kurie pagrįstų provokaciją. Be to, pareigūnai slėpė pirmųjų susitikimų, kuriuose dalyvavo L. T. ir S. K., įrašus. FNTT pareigūnai negalėjo taikyti NVIM veikai, numatytai BK 216 straipsnyje, nes tokių veiksmų imitacijai nebuvo gauta sankcija, bei veikai, numatytai BK 182 straipsnio 1 dalyje, kadangi tai draudžia daryti Operatyvinės veiklos įstatymas, ir t. t. Nuteistasis F. L. nurodo, kad nei dėl jo, nei dėl jo įmonės – UAB bendrovė jokios slaptos poveikio priemonės nebuvo sankcionuotos, o tai reiškia, jog NVIM nuostatos negalėjo būti taikomos, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai nebuvo gavę tokios sankcijos dėl jo ir jo bendrovės.

Šie bei kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai, susiję su NVIM taikymu, atmetami kaip nepagrįsti.

Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatas įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Įrodymais pripažįstami duomenys, gauti įrodinėjimo subjektų veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka.

Vienas iš tokių įstatymų yra Operatyvinės veiklos įstatymas, reglamentuojantis operatyvinių veiksmų, iš jų ir nusikalstamos veikos imitacijos modelio (NVIM), naudojimą. Pagal šį įstatymą operatyvinis tyrimas yra organizacinė taktinė operatyvinės veiklos forma, apimanti operatyvinius veiksmus, įskaitant ir tuos, kuriems atlikti reikia motyvuotos teismo nutarties ar prokuroro sankcijos.

Operatyvinio tyrimo pagrindai nustatyti Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnyje. Nagrinėjamoje byloje aktualus šio straipsnio 1 punktas, leidžiantis atlikti operatyvinį tyrimą tais atvejais, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie šiame punkte nurodytus apysunkius nusikaltimus, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį.

2003-03-03 patvirtintame NVIM, aktualiame nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nurodyta, jog ,,L. K. ir kiti pareigūnai bendrauja su S. M. bei jo bendrininkais“.

Taigi nepagrįstas nuteistojo S. M. apeliacinio skundo teiginys, kad įstatymas (ir teismų praktika) draudžia taikyti modelį ,,nežinomiems ir numatomiems asmenims“, bei nuteistojo F. L. panašus teiginys, jog jam ir jo bendrovei negalėjo būti taikomos NVIM nuostatos, kadangi ikiteisminio tyrimo pareigūnai nebuvo gavę tokios sankcijos.

Tokie teiginiai prieštarauja jau minėtam Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 punktui, nes NVIM sankcionuotas dėl turimos informacijos apie šiame punkte nurodytus nusikaltimus, daromus R. J. bei S. M.. Juo buvo siekiama Operatyvinės veiklos įstatymo 5 straipsnio 2 punkte numatyto uždavinio išaiškinti nusikalstamas veikas bei nustatyti jas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis. Atliekant NVIM numatytus veiksmus ir buvo nustatytos S. M., F. L. bei E. P. nusikalstamos veikos.

Kaltininkų nusikalstamų veiksmų mastas plėtėsi, įtraukiant naujus ūkio subjektus, per banką fiktyviais dokumentais darant pavedimus, siekiant imituoti neva realiai įvykusį sandorį, todėl sankcionuoti keli NVIM, turint tikslą nustatyti ir dokumentuose užfiksuoti asmenis, atliekančius fiktyvias operacijas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ir prekių naudojimo sritis bei apimtis, nelegalų prekių gavimo šaltinį, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei sukčiavimo mechanizmą ir kt. Dėl to į vėlesnio modelio vykdymą įtraukti keli pareigūnai, įvardintos konkrečios bendrovės, kurios bus panaudotos imituojant nusikalstamus veiksmus. Priešingai, nei teigia nuteistasis S. M., naujų NVIM sankcionavimas nereiškia, kad buvo nepagrįstai plečiama NVIM veikla, skatinant naujų nusikaltimų padarymą.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareigūnai turėjo pirminių duomenų, leidusių patvirtinti pirmą NVIM, kadangi nustatė, kad R. J. ir S. M. nuolat organizuoja fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų išrašymą įvairiems ūkio subjektams, siekiantiems išvengti arba sumažinti mokėtinus į valstybės biudžetą mokesčius.

Abiejų instancijų teismuose ne kartą apklaustas liudytojas L. K. (t. 7, b. l. 9-13; t. 8, b. l. 156-160; t. 9, b. l. 101-108; t. 11, b. l. 116-118) parodė, jog jo pirmas susitikimas su S. M. įvyko pastarojo iniciatyva 2002-10-10 degalinėje ,,Dega“. Tuo metu joks garso ar vaizdo įrašas nebuvo daromas, nes iš anksto nežinota, apie ką bus kalbama. Tai buvo tik pažintinis pokalbis, kurio metu S. M. nepateikė jokio pasiūlymo. 2002-10-21 Vilniaus ,,Akropolyje“ įvykęs antras pokalbis buvo daug konkretesnis. Jo metu S. M. pasiūlė suklastoti dokumentus UAB bendrovė vardu. Pokalbis fiksuotas operatyvine technika, tačiau dėl pašalinių triukšmų įrašo kokybė nepatenkinama. Pasiūlymui įvykdyti 2002-10-25 patvirtintas NVIM Nr. 194S (t. 11, b. l. 108-109). Šis NVIM dėl pasikeitusių aplinkybių realiai nebuvo panaudotas ir, gavus užsakymą išrašyti fiktyvius dokumentus kitų įmonių vardu, 2002-11-14 patvirtintas NVIM Nr. 210s (t. 8, b. l. 111-112). Dar vėliau, 2003-03-03, patvirtintas trečias NVIM Nr. S2-22s (t. 6, b. l. 139-141), tiesiogiai siejamas su šioje byloje nagrinėjamomis nusikalstamomis veikomis.

Apeliacinės instancijos teismas išsireikalavo bei patikrino duomenis apie FNTT turėtą pirminę informaciją dėl veikų, kurių pagrindu sankcionuoti NVIM (t. 11, b. l. 188-192). Reikia pripažinti, kad šios medžiagos nebuvo, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau trūkumas ištaisytas apeliacinėje instancijoje. Iš pateiktų duomenų matyti, jog būtent S. M. rodė iniciatyvą susitikti ir bendradarbiauti su L. K. kaip fiktyvių bendrovių turėtoju, aiškino, kokiu būdu kontaktuos tarpusavyje ir kokių pastarojo paslaugų reikės, išreiškė pageidavimą, kad L. K. gautų didmeninės prekybos naftos produktais licenciją.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką teismai tikrina ir vertina tik tą valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos dalį, su kuria gali būti supažindinti visi nagrinėjimo teisme dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-2/2009). Su išslaptinta informacija proceso dalyviai susipažino, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, jog NVIM sankcionavimo metu pareigūnai turėjo pirminę operatyvinę informaciją apie S. M. rengiamus atlikti nusikalstamus veiksmus, prie kurių darymo pareigūnai prisidėjo, o ne kurstė ar provokavo jį nusikalsti. Priešingai – tiek S. M., tiek kiti nuteistieji niekieno nelenkiami priėmė sprendimą nusikalsti.

Tokią pačią išvadą skundžiamame nuosprendyje padarė ir pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2003-10-28 protokolu dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, nors nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde teigia priešingai.

Teisėjų kolegija neabejoja, kad S. M. savo nusikalstamus sumanymus būtų įgyvendinęs ir be valstybės pareigūnų įsikišimo, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, jis jau iki pažinties su FNTT darbuotojais užsiėmė analogiško pobūdžio veikla, o tai, jog nusprendė bendradarbiauti su FNTT darbuotojais, veikusiais UAB bendrovė vardu, manydamas juos esant Vilniaus verslininkus, nereiškia, kad nebūtų susiradęs kitų asmenų savo nusikalstamiems tikslams įgyvendinti. Nenustatyta, jog pareigūnai piniginiu atlygiu būtų skatinę pradėti ar tęsti nusikalstamą veiką. Priešingai, S. M. mokėjo pastariesiems tam tikrą procentą nuo fiktyviuose dokumentuose išrašytos sumos.

Provokacijos sąvoka įtvirtinta Operatyvinės veiklos įstatymo (2002-06-20 įstatymo Nr. IX-965 redakcija) 6 straipsnio 5 dalyje. Šiame įstatyme provokacija apibūdinama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Provokacijos sąvoka ne kartą aiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, formuojančiose teismų praktiką (bylose Nr. 2K-52/2001, 2A-P-6/2008).

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti S. M. buvus kurstomą ir provokuojamą nusikalsti.

Nuteistasis S. M. nurodo, kad nesurastas bei neapklaustas asmuo vardu M., vienas iš svarbiausių liudytojų, organizavęs naftos produktų įgijimą ir realizavimą. Apelianto nuomone, šis asmuo susijęs su FNTT pareigūnais, jis padėjo įgyvendinti NVIM.

Ikiteisminio tyrimo metu S. M. parodė, jog būtent M. jam pasiūlė savo (S. M.) įmonės vardu daryti fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, o M. tieks naftos produktus įvairiems ūkio subjektams. S. M. sutiko su tokiu pasiūlymu, nes M. buvo skolingas 70 000 JAV dolerių, o pastarasis, negrąžinus skolos ir nesutikus su pasiūlymu, grasino ,,atsiųsti berniukus“ (t. 4, b. l. 70-79).

Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto versija dėl asmens vardu M. veiksmų, tariamai sąlygojusių apelianto elgesį, yra pasirinkta gynybos pozicija. Byloje nėra jokių duomenų, kad UAB bendrovė vardu veikė asmuo, neįtrauktas į NVIM vykdžiusių asmenų sąrašą. Tokią galimybę paneigė ir kaip liudytojai apklausti FNTT pareigūnai.

Iš bylos medžiagos matyti, jog vienintelis asmuo, į kurį S. M. kreipėsi kaip į M., yra Ž. G.. Ikiteisminio tyrimo metu kontroliuoti S. M. telefoniniai pokalbiai, tačiau taip pat nenustatytas joks kitas M., išskyrus Ž. G.. Teisme apklaustas šis liudytojas parodė bendravęs telefonu ir tiesiogiai su S. M., kuris jį vadindavo M., tačiau nedavęs jam jokių užduočių. Priešingai, liudytojas kreipėsi į S. M. dėl darbo, tačiau, šiam liepus eiti į banką oficialiai neįdarbinus, nieko jam nedarė.

Techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus metu surinkti duomenys paneigia S. M. versiją, kad jis visus reikalus derino su M. Telefoninių pokalbių suvestinės rodo, jog S. M., aptaręs su E. P. į fiktyvią sąskaitą faktūrą įrašytinų duomenų detales, kartais jau po kelių sekundžių jas telefonu perduodavo L. K., todėl niekaip negalėjo jų aptarti su tariamu M.

Taigi bylos duomenys neduoda pagrindo manyti be Ž. G. buvus dar vieną asmenį vardu M., kuris tariamai organizavo visus nusikaltimus ir išprovokavo S. M. nusikalsti. Jo parodymai dėl tokio nenustatyto asmens, kuriam bandoma priskirti pagrindinį vaidmenį darant nusikaltimus, vertinami kaip neatitinkantys tikrovės ir nepagrįsti byloje surinktais bei teisme įvertintais įrodymais.

Nepagrįstas ir kitas nuteistojo S. M. apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas kaltę įrodinėjo slapta operatyvine medžiaga, nors tai draudžia BPK normos ir teismų praktika.

Atkreipiamas nuteistojo dėmesys, jog BPK normos reglamentuoja ikiteisminį tyrimą. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2004-05-14, kai keli dideli ikiteisminiai tyrimai buvo atskirti (t. 1, b. l. 1-6). Ikiteisminis tyrimas pagrindinėje byloje pradėtas 2003-07-01 (t. 1, b. l. 18-19). Operatyviniai veiksmai buvo atliekami nuo 2003-04-16 (t. 1, b. l. 51-87), t. y. iki pradedant ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis ne BPK, bet Operatyvinės veiklos įstatymu.

Tai, kad protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo surašytas tik 2003-10-28, nereiškia, jog šie veiksmai atlikti neteisėtai, kadangi Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad įslaptinta operatyvinė informacija įstatymų nustatyta tvarka gali būti išslaptinama ir panaudojama baudžiamajame procese, tokiu atveju turi būti surašomas protokolas, tačiau jo surašymo termino įstatymas nereglamentuoja.

Iš S. M. apeliacinio skundo turinio galima daryti išvadą, jog NVIM negalėjo būti taikytas, nes patvirtintas iki įsigaliojant naujajam Baudžiamajam kodeksui, o apeliantas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą. Be to, BK 216 straipsnyje numatytos veikos imitacijai nebuvo gauta sankcija, o NVIM taikyti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį draudžia Operatyvinės veiklos įstatymas.

Tokie skundo argumentai nepagrįsti.

Šioje byloje aktualus NVIM (kaip ir ankstesni) sankcionuotas, galiojant senajam 1961 m. BK su vėlesniais pakeitimais ir papildymais bei Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio originaliai redakcijai, kurioje nurodyti senajame BK numatytų veikų požymiai (operatyvinis tyrimas atliekamas turint informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą sunkų nusikaltimą ar apie nusikaltimus, numatytus konkrečiuose BK straipsniuose).

2002 m. spalio 29 d. įstatymas Nr. IX-1162 reglamentuoja naujųjų BK, BPK bei Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarką. Šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad kiti įstatymai ir teisės aktai, galioję Lietuvos Respublikoje iki naujojo BK, naujojo BPK ir BVK įsigaliojimo, galioja tiek, kiek neprieštarauja naujiesiems kodeksams. Įsigaliojus naujiesiems kodeksams, jei nėra jų įgyvendinimą užtikrinančių įstatymų ir kitų teisės aktų, taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai, užtikrinę senojo BK, senojo BPK bei Pataisos darbų kodekso nuostatų įgyvendinimą.

Taigi iš šios įstatymo nuostatos matyti, jog teismai, spręsdami, ar yra operatyvinio tyrimo pagrindai, tuo pačiu ir svarstydami tokio tyrimo metu gautų duomenų pripažinimo įrodymais klausimą, turi spręsti ne pagal skirtingose Operatyvinės veiklos įstatymo redakcijose nurodytų BK straipsnių numeraciją, bet pagal tų straipsnių turinį.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad S. M. ir kitų nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos (numatytos senojo BK 326 straipsnyje ir naujojo BK 216 straipsnyje) pagal jų požymius bei sunkumą (sunkūs nusikaltimai) atitinka abi Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 punkto redakcijas, leidžiančias taikyti NVIM. Tokia išvada padaryta pagal minėto 2002 m. spalio 29 d. įstatymo Nr. IX-1162 nuostatų prasmę.

Taikant NVIM, nusikalstamos veikos požymiai, taigi ir tiksli nusikalstamu būdu įgyjamo turto vertė, nėra nustatyti, yra tik atitinkama informacija, todėl ta aplinkybė, jog galiausiai daugumos nuteistųjų veikos kvalifikuotos kaip sukčiavimas (naujojo BK 182 straipsnio 1 dalis), nepriskirtas sunkių nusikaltimų kategorijai, nedaro NVIM neteisėto. Teismų praktikoje taip pat konstatuota, kad tuo atveju, jeigu teisėtai ir pagrįstai sankcionuoto operatyvinio tyrimo metu gaunami duomenys dėl veikos, nenumatytos Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, tokie duomenys yra gauti teisėtu būdu ir atitinka įrodymams keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350/2008). Beje, S. M. padaryta veika, numatyta naujojo BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir pagal senąjį, ir pagal naująjį baudžiamąjį įstatymą priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai.

Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde nurodo, jog nepatikrinta priedangos įmonių veikla, neatliktos reikiamos ir nepriklausomos revizijos.

Toks skundo argumentas visiškai nepagrįstas.

Operatyvinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad operatyvinės veiklos subjektai turi teisę steigti operatyvinę veiklą užtikrinančias ir jai palankias sąlygas sudarančias įmones, įstaigas, organizacijas ir jomis naudotis. Sankcionuojant NVIM, nustatomos jo metu atliekamų konkrečių veiksmų ribos (aptariamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Specialus leidimas veikti juridinių asmenų vardu nereikalingas.

Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatas byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šioje byloje BPK numatytais proceso veiksmais gali būti tikrinamas tik NVIM metu gautų duomenų atitikimas BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimams. Ir pirmosios instancijos teismas, ir apeliacinės instancijos teismas tą padarė bei pripažino, jog duomenys gauti teisėtais būdais, įstatymų nustatyta tvarka.

Ginčydamas NVIM taikymo teisėtumą, nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad FNTT darbuotojai, gavę mokesčiams sumokėti skirtus pinigus, negalėjo jų neįnešti į valstybės biudžetą.

Toks apelianto teiginys neturi realaus pagrindo, nes UAB bendrovė nevykdė realios veiklos, todėl neturėjo mokėti jokių mokesčių.

Kita vertus, Operatyvinės veiklos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatos reglamentuoja, jog operatyvinės veiklos metu gautos pajamos įtraukiamos į apskaitą kaip nebiudžetinės lėšos ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti naudojamos šiai veiklai aprūpinti.

Ikiteisminio tyrimo metu S. M. parodė (t. 4, b. l. 70-79), kad L. (K.) už fiktyvių dokumentų išrašymą sumokėjo apie 9 000 Lt.

Bylos duomenys įrodo, jog L. K. 2003-06-27 į FNTT kasą įnešė 512 Lt, gautų iš operatyvinio darbo su UAB bendrovė (t. 1, b. l. 103), ir dar 8 740 Lt (t. 2, b. l. 44).

Nuteistojo S. M. apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000-05-08 nutarimą, EŽTT praktiką, yra deklaratyvūs ir atmetami. Taip pat atmetami teiginiai, jog visa bylos medžiaga yra niekinė, surinkta pažeidžiant BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad NVIM patvirtintas, nepažeidus įstatymų reikalavimų. Jo pagalba surinktus duomenis teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis, pagrįstai pripažino įrodymais ir jais pagrindė apkaltinamąjį nuosprendį.

Dėl S. M. nuteisimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį

S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neturėdamas licencijos prekiauti naftos produktais versliškai ir stambiu mastu neteisėtu būdu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės veiklos.

Toks kaltinimas yra tik iš dalies pagrįstas.

BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu.

Iš aptariamo straipsnio dispozicijos matyti, jog baudžiamajai atsakomybei atsirasti būtinos tokios sąlygos:

1) kaltininkas turi neturėti licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, arba imtis šiame straipsnyje numatytos veiklos kitokiu neteisėtu būdu;

2) versliškas veiklos pobūdis ar stambus jos mastas.

Abiem atvejais sąlygos yra alternatyvios, ir baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka bent vienos iš kiekvienos grupės sąlygų, t. y. pakanka nustatyti, kad: kaltininkas neturi licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, arba ėmėsi veiklos kitokiu neteisėtu būdu ir tai darė versliškai arba stambiu mastu.

Šioje byloje S. M. inkriminuoti visi įstatyme numatyti nusikalstamos veikos požymiai – ėmimasis versliškai ir stambiu mastu ūkinės, komercinės, finansinės veiklos, t. y. prekybos nefasuotais naftos produktais neturint licencijos ir veikiant kaip fiziniam asmeniui (kitokiu neteisėtu būdu), tačiau ne visi jie objektyviai nustatyti.

Apeliantas neigia padaręs šią veiką nedetalizuodamas, kokie konkrečiai požymiai nustatyti neteisingai, todėl teisėjų kolegija juos visus trumpai apžvelgia ir nepasitvirtinusius šalina iš pripažintos įrodyta veikos.

Apeliantas nuteistas už tai, jog ėmėsi veikos neturėdamas licencijos prekiauti naftos produktais.

Nusikalstamos veikos metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 113 „Dėl nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo“ patvirtintų ,,Nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 2 punkte iš tiesų nurodyta, kad prekyba nefasuotais naftos produktais leidžiama tik turint nustatytos formos licenciją, tačiau tų pačių Taisyklių 12 punkte įrašyta, jog licencijos gali būti išduotos visų teisinių formų Lietuvos Respublikoje įregistruotoms įmonėms. Taigi licencijos gali būti išduotos tik įmonėms, o S. M. kaltintas ir pripažintas kaltu ne kaip individualios įmonės savininkas, bet kaip fizinis asmuo.

Byloje nustatyta, kad 2003 m. gegužės 15 d. – 2003 m. liepos 4 d. laikotarpiu jis iš R. M. už 25 000 Lt įgijo 67 000 litrų žalios naftos, o iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų už nenustatytą sumą įgijo 73 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 ne per savo individualią įmonę (iš jos įregistravimo pažymėjimo (t. 4, b. l. 121) matyti, jog ji nesivertė didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, taigi neturėjo atitinkamos licencijos), bet be dokumentų, nesumokėdamas jokių mokesčių, iš jų ir pirkimo PVM. Taigi S. M., kaip fizinis asmuo, vertėsi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys.

Tokius S. M. veiksmus apima ne BK 202 straipsnio 1 dalies objektyvusis požymis licencijos (leidimo) neturėjimas, o kitas kaltinime ir nuosprendyje nurodytas veikos objektyvusis požymis – kitoks neteisėtas būdas.

Kitokių neteisėtų veiklos būdų įstatymas neatskleidžia, tačiau sistemiškai aiškinant nagrinėjamo nusikaltimo sudėties požymius šiuo atveju neteisėtumas sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais vykdant ekonominę veiklą, bet su nelegaliu šios veiklos pobūdžiu. Teismų praktikoje kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažinti atvejai, kai, pavyzdžiui, neįregistravus juridinio asmens verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo, taigi faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčių administratoriaus; akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidime) apibrėžtos veiklos ribos; licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388-2009).

S. M. kaltintas ir nuteistas už tai, kad ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės veiklos.

Ūkinė veikla – įvairiausia gamybinė veikla, susijusi su prekių gaminimu, pardavimu bei paslaugų teikimu.

Komercinė veikla – veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus atvejus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti.

Finansinė veikla – veikla, susijusi su finansinių paslaugų teikimu.

Skundžiamame nuosprendyje visiškai neatskleista, kodėl nefasuotų naftos produktų įgijimą (S. M. būtent tuo kaltinamas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį) teismas vertina pagal visų veiklos rūšių požymius.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija aptariamą S. M. veiklą įvardija kaip komercinę, nes iš pateiktų apibrėžimų matyti, jog apelianto realiai atlikti veiksmai, už kuriuos pripažintas kaltu, neatitinka kitoms veiklos rūšims būdingų kriterijų.

Aptariamoje nusikaltimo sudėtyje versliškumas reiškia, kad komercine veikla minėtais būdais kaltininkas užsiima sistemingai ar nuolat (paprastai ne mažiau kaip tris kartus) ir tokia veikla yra nuolatinis pagrindinis arba papildomas jo pajamų šaltinis.

Ūkinė, komercinė veikla susideda iš ūkinių, komercinių operacijų. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, galiojusio veikos padarymo metu, 2 straipsnio 19 punkte ūkinė operacija apibūdinama kaip ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą. Analogiški kriterijai taikytini komercinei operacijai.

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenustatytas ir S. M. neinkriminuotas komercinių operacijų įgyjant naftos produktus skaičius. Skundžiamame nuosprendyje visiškai neatskleistas neteisėtos komercinės veiklos versliškumo požymio turinys. Iš liudytojo R. M. ir paties nuteistojo S. M. pirminių parodymų (t. 5, b. l. 95-96, 99-100; t. 4, b. l. 70-79) žinoma, jog S. M. susitarė su liudytoju nupirkti visą pastarojo turėtą žalios naftos (liudytojas ją įvardijo kaip naftos produktų atliekas) kiekį, kurį išvežė per tris kartus. Įsigytų naftos produktų gabenimas per kelis kartus, nesant duomenų, kad jie įsigyti atlikus kelias komercines operacijas, savaime nepatvirtina versliško neteisėtos komercinės veiklos pobūdžio. Apie kitų naftos produktų įsigijimo aplinkybes, reikšmingas BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiams atskleisti, byloje nėra duomenų. Taigi laikoma, jog S. M. nepagrįstai inkriminuotas neteisėtos komercinės veiklos požymis – versliškumas.

Tačiau kitas veikos požymis – stambus mastas – byloje nustatytas.

Stambus mastas yra neteisėtos komercinės veiklos vertinamasis požymis, kuris nustatomas kiekvienu individualiu atveju atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Vertinant, ar S. M. inkriminuota veika padaryta stambiu mastu, būtina atsižvelgti į gaunamų pajamų dydį, veikos apimtį, trukmę ir pan. Aptariamu atveju stambaus masto kriterijų pagrindžia be dokumentų įgytos produkcijos kiekis, vertė, veiklos apimtis. Be to, įgyvendinant nusikalstamą sumanymą, reikėjo kelių asmenų bendrų pastangų. Nustatyta, kad S. M. įgijo itin didelį kiekį naftos produktų: 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100. Įstatymas nenumato konkrečios piniginės išraiškos, apibrėžiančios stambaus masto požymį finansinio kriterijaus prasme. Vien tik iš R. M. S. M. įgijo 67 000 litrų žalios naftos už 25 000 litų. Kitų įgytų naftos produktų vertė liko nenustatyta, tačiau nurodyti kiekiai neabejotinai rodo komercinės veiklos didelę apimtį ir vertę pinigine išraiška, o tai ir įrodo stambaus masto požymį.

Tiesa, nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde pakartojo pirmosios instancijos teisme išdėstytą versiją, jog iš R. M. nieko nepirko, tai darė nenustatytas asmuo M., o S. M. tebuvo tarpininkas. Teismas pagrįstai nepatikėjo šia versija, nes ikiteisminio tyrimo metu R. M. bei S. M. pripažino buvus tarpusavio sandorį dėl naftos produktų pardavimo bei pirkimo ir tik vėliau parodymus pakeitė.

Skundžiamame nuosprendyje teismas išsamiai išdėstė ir išanalizavo S. M. kaltę patvirtinančius įrodymus, pradedant paties S. M. parodymais ir baigiant duomenimis, užfiksuotais 2003 m. spalio 28 d. protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo (t. 10, b. l. 42-72), todėl jie nekartojami.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo S. M. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, pasireiškė tuo, jog jis, kaip fizinis asmuo, stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys (kitokiu neteisėtu būdu).

Kiti šios nusikalstamos veikos požymiai (versliškas ėmimasis ūkinės, komercinės, finansinės veiklos neturint licencijos) iš skundžiamo nuosprendžio S. M. šalinami, pakeičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

S. M. veikai taikoma kita įstatymo redakcija, nei skundžiamame nuosprendyje nurodė teismas, t. y. 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d., kadangi ankstesnė 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija pakeista, dar jai neįsigaliojus.

Dėl S. M. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir

Abu apeliantai neigia savo kaltę. S. M. apeliaciniame skunde tvirtina nieko nepirkęs ir nepardavęs, todėl negalėjęs daryti bet kokios įtakos bendrovėms dėl mokestinės bei turtinės prievolės vykdymo. F. L. teigia nežinojęs ir negalėjęs žinoti, kad UAB bendrovė veikė pagal NVIM, o jos išduoti buhalterinės apskaitos dokumentai suklastoti; nupirktas dyzelinas realiai gautas, užpajamuotas bendrovės apskaitos dokumentuose, realizuotas per bendrovės degalinę, visi mokesčiai sumokėti.

Tokie apeliacinių skundų motyvai atmetami.

Pirmiausia atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis F. L. apeliaciniame skunde ginčija turto pagrobimą sukčiavimo būdu, tačiau jis pripažintas kaltu ne dėl to, o dėl turtinės prievolės išvengimo apgaule.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantus pripažino kaltais, o veikas kvalifikavo skirtingai, atsižvelgęs į atliktų veiksmų apimtį.

Apeliantų objektyvieji veiksmai, kuriuos padarę jie pripažinti kaltais ir nuteisti, išdėstyti skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kiekvienam apeliantui suformuluojant nusikalstamą veiką (t. 10, b. l. 22-24). Teismas aiškiai nurodė, kokiu būdu S. M. ir F. L. realizavo objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius: nusikalstamu būdu įgijo žalią naftą, mazutą (S. M.), dyzelinį kurą (S. M. ir F. L.); surado, kas įformins fiktyvius dokumentus (S. M. – L. K.); surado, kur realizuoti naftos produktus (S. M. – E. P., o šis – AB ,,xxx“ ir ABF ,,xxx“; F. L. – savo bendrovės degalinėje); perdavė įrašytinus į fiktyvius dokumentus žinomai melagingus duomenis (F. L. – S. M., o šis – L. K. ir R. T. (taip pat ir iš E. P. gautus duomenis); nurodė atlikti fiktyvius atsiskaitymus tarp UAB bendrovė bei UAB bendrovė (S. M.) ir t. t.

Tokie S. M. bei F. L. veiksmai visiškai atitinka sukčiavimo sudėtį.

Teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstė apeliantų, nuteistojo E. P., kuris neskundė nuteisimo dėl šios veikos, parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, todėl šiame nuosprendyje jie iš esmės nekartojami. Teismas argumentavo, kodėl remiasi pirminiais S. M. ir E. P. parodymais, kuriuos jie vėliau pakeitė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su teismo padaryta išvada, kad teisme duoti parodymai yra pasirinkta gynybos pozicija, nes ankstesnius parodymus patvirtina liudytojų parodymai ir kiti objektyvūs įrodymai.

Liudytojas A. P., dirbęs pas S. M. vairuotoju, parodė, jog naftos produktus kraudavosi (duomenys neskelbtini), veždavo į bendrovę ,,xxx“, visus dokumentus atiduodavo ten atvažiuodavusiam E. P..

Liudytojas A. C., AB ,,xxx“ priimdavęs atvežtą žalią naftą, parodė krovinio dokumentus dažniausiai gaudavęs iš E. P., nes šis pats dalyvaudavo atvežus kurą.

Liudytojas V. P., dirbęs F. L. vadovaujamos UAB bendrovė vairuotoju, parodė, kad naftos produktus pasikraudavo ,,xxx“, tačiau 2003 m. birželio mėnesį du kartus į gamyklą važiuoti nereikėjo, jam pakrovė aikštelėje prie įvažiavimo į gamyklą iš vilkiko su cisterna.

Atkreipiamas dėmesys, jog vairuotojai niekada nevežė naftos produktų iš UAB bendrovė. Tai sutampa su skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstytais, todėl nekartojamais liudytojų L. K. ir R. T. parodymais, kad UAB bendrovė realiai netiekė naftos produktų, o tik išrašydavo fiktyvius dokumentus neįvykusioms operacijoms pagrįsti ir nuteistųjų kitur įsigytiems naftos produktams legalizuoti, taip apgaulės būdu išvengiant turtinės prievolės valstybės biudžetui.

Visi šie parodymai paneigia S. M. versiją, jog jis naftos produktų nepardavė E. P., tai organizavo asmuo vardu M., ir F. L. versiją, kad naftos produktus įsigijo bendrovėje.

Dėl Martyno šiame nuosprendyje jau pasisakyta aptariant NVIM.

Nuteistojo F. L. apeliacinio skundo argumentai iš esmės susiję su subjektyviosios pusės požymiais.

Nors F. L. neprisipažįsta kaltas dėl jam inkriminuotos veikos, tačiau subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai glaudžiai susiję su objektyviaisiais. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir remiantis byloje surinkta bei teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, t. y. objektyviais bylos duomenimis. Tokie duomenys išdėstyti skundžiamame bei šiame nuosprendžiuose.

Atkreipiamas dėmesys, jog apeliantas neaptaria konkrečių įrodymų, kuriais teismas grindė jo kaltę, o deklaratyviai tvirtina nesupratęs, kad UAB bendrovė faktiškai jokios veiklos nevykdo ir naudojama nusikalstamai veiklai nuslėpti.

Skundžiamo nuosprendžio 37-40, 50-51 lapuose (t. 10, b. l. 57-60, 70-71) aptarti F. L. kaltę pagrindžiantys įrodymai. Atsižvelgdama į tai, jog apeliantas neginčija konkrečių įrodymų neteisingumo, teisėjų kolegija jų iš naujo išsamiai nedėsto.

Nuteistasis F. L. apeliaciniame skunde nurodo patikrinęs būsimo partnerio, t. y. UAB bendrovė patikimumą internete, rasti duomenys jam nesukėlė įtarimo.

Teisėjų kolegija F. L. laiko patyrusiu verslininku, kadangi UAB bendrovė įregistruota 1991-02-25 (t. 1, b. l. 91). Tai reiškia, kad jis turi žinoti, kaip išsiaiškinti, ar įmonė iš tiesų veikianti.

Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas J. V. paaiškino, jog ūkio subjekto patikimumui nustatyti yra didelės galimybės: reikia patikrinti, ar moka mokesčius, ar turi sąskaitas banke ir pan. Internetas nurodo tik tai, kad įmonė yra registruota, bet ji gali ir nevykdyti veiklos.

Taigi F. L. nurodyti veiksmai būtų aiškiai nepakankami rimtam ūkiniam sandoriui pasiruošti.

Kita vertus, bylos duomenys rodo, jog F. L. Tauragės rajono apylinkės teismo 1996-08-19 nuosprendžiu teistas, nes tyčia suklastojo ir panaudojo oficialius dokumentus: važtaraštį benzinui parduoti neegzistuojančios bendrovės vardu, daug įgaliojimų paimti degalus iš geležinkelio stoties (t. 5, b. l. 160-165).

Nors šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamų nusikaltimų padarymo metu ankstesnis teistumas buvo išnykęs, tačiau tų veikų pobūdis rodo netoleruotiną F. L. požiūrį į verslą. Tai jo asmenybę daro nepatikimą verslo sąžiningumo aspektu ir teismui leidžia abejoti nagrinėjamoje byloje duotų parodymų teisingumu.

Iš jau minėtame protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir jo prieduose užfiksuotų įrodymų aiškiai matyti, kad F. L. suprato atliekantis neteisėtus veiksmus ir to siekė, nes S. M. savo iniciatyva, neturėdamas reikiamų duomenų, negalėjo nurodyti FNTT pareigūnams atlikti neteisėtų veiksmų UAB bendrovė naudai be susitarimo su F. L. (išrašyti PVM sąskaitų faktūrų ir krovinio važtaraščių konkrečiam dyzelinio kuro kiekiui už konkrečią sumą, atlikti fiktyvaus atsiskaitymo tarp UAB bendrovė bei UAB bendrovė ir kt.).

Be to, pats S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog F. L. jo prašė būtent fiktyvių dokumentų ir neteisėtų veiksmų (,,Jis man paskambindavo ar susitikdavom ir pasakydavo, kiek ir kokių dokumentų reikia. Jis užsakė dvi PVM sąskaitas faktūras. <…> Šiuos dokumentus aš asmeniškai perdaviau F. L.. Taip pat F. L. pasakė, kad jo įmonės, o būtent UAB bendrovė, vardu reiks padaryti ir fiktyvius atsiskaitymus”).

Negalima nepastebėti nuteistojo F. L. apeliacinio skundo motyvų prieštaravimo byloje esantiems įrodymams.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog pagal pasirašytą sutartį su UAB bendrovė atsiskaitymo už degalus procesas buvo nukeltas keliolikai dienų, t. y., kol bus realizuotas įsigytas dyzelinis kuras, tačiau Naftos produktų pardavimo–pirkimo sutarties Nr. 0003 (t. 2, b. l. 157-159) 8.1 punktas numato, kad pirkėjas už pateiktas prekes atsiskaito per dvi bankines dienas nuo prekių pristatymo. Beje, sutartis surašyta 2003-06-09 data, bet F. L. 2003-06-26, 16.38 val., telefonu kalbėdamas su S. M. šiam teigia sutarties neturįs, o jos priede įmonės kodas blogai parašytas, todėl prašo ,,padaryti iš naujo“, į ką S. M. atsako: ,,Reiškia – padarysim“ (t. 1, b. l. 116). Jau kitą rytą, 2003-06-27, 10.47 val., S. M. per interneto elektroninę pašto dėžutę atsiuntė nurodymą pagal NVIM veikiantiems pareigūnams atspausdinti 2003-06-09 sutartį bendrovė dėl visų rūšių naftos produktų tiekimo ir jos papildymą dėl dyzelio tiekimo ,,po 1,65 su PVM“, liepdamas būti atidiems rašant skaičius ir raides bei nurodydamas teisingą įmonės kodą.

Nuteistasis F. L. apeliaciniame skunde teigia dėl aptariamų naftos produktų įsigijimo negavęs jokios turtinės naudos.

Su tuo negalima sutikti, nes turtinės prievolės valstybės biudžetui išvengimas reiškia įmonės sutaupytus pinigus, kuriuos galima panaudoti įmonės reikmėms.

Išdėstyti įrodymai rodo nuteistojo F. L. tyčios kryptingumą, jį veikus tiesiogine tyčia. Tokia išvada neprieštarauja teismų praktikoje įtvirtintoms nuostatoms.

Nuteistieji veikė grupe iš anksto susitarusių asmenų. Ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė bus aptarta atskirai, nes ji taikoma ne tik nagrinėjamai nusikalstamai veikai.

S. M. veika yra tęstinė, kadangi apima bendro nusikalstamo sumanymo su E. P. ir F. L. realizavimą. To rezultatas – UAB bendrovė naudai išvengta 31 232,50 Lt dydžio turtinės prievolės, o UAB bendrovė naudai – 15 601,68 Lt dydžio turtinės prievolės, t. y. iš viso abiejų bendrovių naudai išvengta 46 834,18 Lt dydžio turtinės prievolės. Tai pagal BK 190 straipsnį (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) atitinka turto (taigi ir turtinės prievolės) didelę vertę.

Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, jog S. M. ir F. L. kaltė padarius jiems inkriminuotas veikas įrodyta. Jų veikos teisingai kvalifikuotos atitinkamai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį. Dėl F. L. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį

Nuteistasis F. L. neigia apgaulingai tvarkęs apskaitą ir pateikęs neteisingus duomenis apie UAB bendrovė turtą motyvuodamas nežinojęs, kad dvi sąskaitos faktūros, pagrindžiančios dyzelino pirkimą, yra suklastotos; ekspertui nebuvo pavesta tirti klausimo, galėjusio tiksliai nustatyti įmonės turtą ir jį įvertinti, tuo dirbtinai suvaržytos apelianto teisės į gynybą; nepateikti deklaracijos mokesčių inspekcijai negalėjo, nes ji pateikiama iš apskaitos dokumentų visumos.

Tokie apeliacinio skundo motyvai atmetami, o teismo nuosprendis dėl šių veikų pripažinimo nusikalstamomis laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Skundžiamame nuosprendyje įrodyta, jog UAB bendrovė direktorius F. L. apgaule, sukčiaudamas PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengė turtinės prievolės valstybės biudžetui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad UAB bendrovė direktorius F. L. kitokiu neteisėtu būdu, t. y. be dokumentų, nesumokėdamas jokių mokesčių, stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos ir nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo. Teismo argumentai F. L. padarius šias veikas bus pateikti vėliau, aptariant prokuroro apeliacinį skundą.

Įrodyta F. L. kaltė dėl šių nusikalstamų veikų teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą apeliantą neabejotinai žinojus, jog, norėdamas savo degalinėje legaliai pardavinėti nusikalstamu būdu įgytus naftos produktus, turės panaudoti suklastotus dokumentus, kuriuos turės įtraukti į savo įmonės buhalterinę apskaitą ir įrašyti į mokesčių inspekcijai pateikiamą PVM deklaraciją.

Apeliantas būtent tai ir padarė.

Šiame bei skundžiamame nuosprendžiuose jau įrodyta apeliantą žinojus apie UAB bendrovė fiktyviai išduotus dokumentus: 2003-06-09 PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9057806, ir 2003-06-12 PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9057832, kuriais pateisintas 52,39 tonos dyzelinio kuro įgijimas iš nenustatyto šaltinio. Šių dokumentų įtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas bei Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnio 1 dalies nuostatas, sudaro BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, kadangi dėl tokio apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo negalima iš dalies nustatyti įmonės 2003 m. veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir įvertinti turto.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 ,,Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)“ 28 punkto 7 dalyje teismams išaiškinta, kad apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė.

Skundžiamame nuosprendyje nurodyti nusikalstamos veikos padariniai konstatuoti ne tik jau minėtoje 2004-03-15 specialisto išvadoje Nr. 5-1/29 dėl UAB bendrovė ūkinės finansinės veiklos (t. 3, b. l. 156-158) bet ir taip pat minėtame 2005-09-22 ekspertizės akte Nr. 11-1302 (05) (t. 7, b. l. 164-187). Šiuose dokumentuose nurodyta, kokie teisės aktai pažeisti buhalterinėje apskaitoje fiksuojant neįvykusias ūkines operacijas, konstatuota, jog dėl dokumentuose įrašytų tikrovės neatitinkančių duomenų nėra galimybės nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, iš kur UAB bendrovė įgijo naftos produktus, kam ir kiek už juos sumokėjo ir t. t.

Teisėjų kolegija konstatuoja tokį apeliacinio skundo argumentą esant nepagrįstą, nes apeliantas ekspertizės akto nevertina kaip visumos.

Ekspertas iš tiesų nurodė, jog UAB bendrovė 2003 metų ūkinės, finansinės veiklos rezultatus, turtą bei jo įvertinimą galima nustatyti tik atlikus visų buhalterinių dokumentų, apskaitos registrų, finansinės atskaitomybės tyrimą už pilnus kalendorinius, ūkinius metus. Tačiau apeliantas neatkreipė dėmesio, kad tai atsakymas į klausimą, susijusį su ikiteisminio tyrimo metu FNTT pareigūnų pateikta užduotimi specialistei, kuri tyrė UAB bendrovė veiklą tik 2003 m. sausio – birželio mėnesių laikotarpiu.

Iš 2005-09-22 surašyto ekspertizės akto turinio matyti, jog ekspertas ištyrė UAB bendrovė visus 2003 metų buhalterinius, kasos, banko, degalinės, kavinės dokumentus, apskaitos žiniaraščius, mokesčių inspekcijai pateiktas PVM deklaracijas, 2003 m. Didžiąją knygą ir 2003 m. balansą bei finansinę atskaitomybę, taip pat bylos medžiagą.

Nors pirmosios instancijos teismas ekspertui konkrečiai nesuformulavo apelianto nurodyto klausimo, tačiau pasisakydamas dėl kitų penkiolikos jis keletą kartų nurodė, kad UAB bendrovė 2003 m. įtraukė į apskaitą neatitinkančius tikrovės dokumentus, t. y. neturinčius juridinės galios, todėl bendrovės komercinės, ūkinės finansinės veiklos rezultatas už 2003 metus gali būti nustatytas tik iš dalies.

Teisme ekspertas J. V. patvirtino ekspertizės akto teisingumą.

Taigi skiriant ekspertizę ir vertinant akto duomenis apelianto teisė į gynybą nebuvo dirbtinai suvaržyta, o ekspertizės aktas yra tinkamas įrodymų šaltinis F. L. kaltei įrodyti.

Be specialisto išvados ir ekspertizės akto duomenų apelianto kaltę įrodo jo paties elgesys: žinodamas, jog jis nemokėjo pinigų UAB bendrovė už iš kito šaltinio įgytą dyzeliną, jis į savo įmonės buhalterinę apskaitą įtraukė pagal NVIM veikusių pareigūnų fiktyviai išrašytus ir iš S. M. gautus du banko ,,Snoras“ kvitus – 2003-06-18 ir 2003-06-23, iš kurių kiekviename nurodyta 51 189,98 Lt suma (t. 3, b. l. 112, 114). Apie dviejų fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų įtraukimą į įmonės buhalterinę apskaitą teisėjų kolegija jau pasisakė.

Tokiu būdu F. L. užfiksavo realiai neįvykusias operacijas.

Šie veiksmai pagrįstai įvertinti kaip apgaulingas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB bendrovė 2003 metų veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir įvertinti turto. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

F. L., būdamas UAB bendrovė direktorius, siekdamas išvengti mokesčių, pagal tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus į PVM deklaraciją už 2003 m. birželio mėnesį (t. 3, b. l. 167) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie turtą, t. y. įsigytas prekes, nors jų realiai iš UAB bendrovė neįsigijo, o tik įformino pirkimo dokumentus, ir 15 601,68 Lt sumažintą mokėtiną PVM į biudžetą bei deklaraciją pateikė Tauragės apskrities VMI Tauragės skyriui.

Šio nusikaltimo sudėtis yra formali ir veika laikoma baigta nuo žinomai neteisingų duomenų apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą įrašymo į deklaraciją ir pateikimo valstybės įgaliotai institucijai. Dėl to teismas F. L. veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.

Dėl juridinio asmens UAB bendrovė nuteisimo pagal

BK 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį

Juridinio asmens kaltė siejama su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte. BK 20 straipsnis, reglamentuojantis juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, numato, jog juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė; juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą.

Taigi juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei atsirasti būtina sąlygų visuma:

1. Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies konkrečioje normoje turi būti numatyta, kad už šią veiką atsako ir juridinis asmuo.

2. Fizinis asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, tame juridiniame asmenyje turi eiti vadovaujančias pareigas ir turėti teisę: a) atstovauti juridiniam asmeniui arba b) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba c) kontroliuoti juridinio asmens veiklą.

3. Fizinis asmuo turi padaryti nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais.

Pastarasis požymis leidžia nustatyti, kada fizinio asmens padaryta nusikalstama veika gali būti vertinama kaip juridinio asmens nusikalstama veika – iš šios veikos juridinis asmuo turi turėti konkrečios naudos arba būti suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais.

Nusikalstamos veikos padarymas juridinio asmens naudai arba interesais reiškia, kad fizinis asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, siekia materialios ar kitokios naudos juridiniam asmeniui, kuriame jis dirba, arba veikia juridinio asmens, kuriame jis dirba, interesais. Materiali nauda pripažįstama ir tais atvejais, kai juridinis asmuo išvengia mokesčių mokėjimo arba juos sumažina. Juridinio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nepriklauso nuo to, ar juridinis asmuo realiai gavo naudos.

Sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina įvertinti subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, t. y. būtina įrodyti, jog fizinis asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, siekė naudos ne sau, bet juridiniam asmeniui.

Skundžiamame ir šiame nuosprendžiuose jau aptarta, kad F. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra sąlygų visuma, leidžianti juridinį asmenį UAB bendrovė pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį: už juridiniam asmeniui UAB bendrovė inkriminuotas veikas juridinio asmens atsakomybė numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose – 182 straipsnio 5 dalyje, 222 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 3 dalyje; F. L., padaręs aptariamą nusikalstamą veiką, bendrovėje eina vadovaujančias pareigas – yra bendrovės direktorius – ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu, kontroliuoti jo veiklą; bendrovės direktorius nusikalstamą veiką padarė bendrovės naudai bei interesais.

F. L. neigia veikęs nusikalstamai, tačiau skundžiamame ir šiame nuosprendžiuose aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad jo neteisėtus veiksmus sąlygojo siekis turėti naudos bendrovei. Nauda pasireiškė tuo, jog apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, UAB bendrovė išvengė turtinės prievolės valstybės biudžetui. Šiai prievolei išvengti be tų veiksmų, kurie sudaro BK 182 straipsnio 1 dalies sudėtį, direktorius apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir pagal tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus į PVM deklaraciją už 2003 m. birželio mėnesį įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turtą, sumažintą mokėtiną PVM į biudžetą bei deklaraciją pateikė Tauragės apskrities VMI Tauragės skyriui.

Dėl to teismas juridinį asmenį UAB bendrovė pagrįstai pripažino kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

UAB bendrovė gynėjos apeliacinio skundo motyvai iš esmės sutampa su nuteistojo F. L. skundo motyvais, todėl tai, kas išdėstyta aptariant F. L. kaltę dėl analogiškų veikų, nekartojama.

UAB bendrovė gynėja apeliaciniame skunde nurodo vieną naują motyvą, sietiną su BK 222 straipsnio 1 dalies taikymu – UAB bendrovė ūkinės, komercinės, finansinės būklės, veiklos rezultatus nustatyti ir įvertinti turtą galima, atmetus netikslius duomenis apie teismo nuosprendyje minimus sandorius, kurie, teismo teigimu, neįvyko.

Apeliantės siūlymas atmesti netikslius duomenis dėl, teismo teigimu, neįvykusių sandorių nepriimtinas, nes tai iškreiptų pačią įmonės buhalterinės apskaitos esmę: Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Be to, bent daliai tokių dokumentų esant suklastotiems arba jų iš viso nesant, tai apsunkintų įmonės veiklą, kadangi nebūtų tiksliai žinoma reali jos ekonominė ir finansinė padėtis, o tai gali grėsti įmonės veiklos stabilumui ir joje dirbančių darbuotojų gerovei.

Dėl E. P. gynėjo ir juridinio asmens

Nuteistieji E. P. ir juridinis asmuo UAB bendrovė ginčija teismo nuosprendžio dalį dėl jų pripažinimo kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, motyvuodami, kad bendrovės 2003 m. sausio 1 d. – 2003 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpio ūkinę, komercinę, finansinę būklę, veiklos rezultatus galima nustatyti ir įvertinti turtą, atmetus netikslius duomenis dėl sandorių, kurie, teismo teigimu, neįvyko, nes formaliai buvo sudaryti tarp UAB bendrovė bei UAB bendrovė, o iš tiesų tarp UAB bendrovė bei S. M..

Su tokiu apeliacinio skundo motyvu negalima sutikti.

BK 222 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už apgaulingą apskaitos tvarkymą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ar jos rezultatų arba įvertinti turto.

Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistieji neginčija nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, t. y. pripažįsta sukčiavę bei panaudoję suklastotus dokumentus. Kadangi buhalterinė apskaita šiuo atveju pagrįsta suklastotais dokumentais, kuriuose nurodyti žinomai melagingi duomenys, jog UAB bendrovė pardavė UAB bendrovė 205 530 litrų žalios naftos, dyzelino, dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto už 204 746,30 Lt, tai neleidžia nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, iš kur tas turtas realiai įgytas, kam ir kiek už jį sumokėta, juo labiau kad tiek S. M., tiek E. P. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme duodami parodymus nebuvo nuoširdūs.

Dėl apeliantų siūlymo atmesti netikslius duomenis apie, teismo nuomone, neįvykusius sandorius apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakė, aptardama juridinio asmens UAB bendrovė kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, todėl to nekartoja.

Jau minėtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 28 punkto 7 dalyje nurodytas išaiškinimas teismams, jog apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė.

Būtent taip šioje byloje ir padaryta: skundžiamame nuosprendyje nurodyti nusikalstamos veikos padariniai konstatuoti ne tik 2004-03-26 specialisto išvadoje Nr. 5-1/35 dėl UAB bendrovė ūkinės finansinės veiklos (t. 3, b. l. 83-89), bet ir 2005-09-22 ekspertizės akte Nr. 11-1302 (05) (t. 7, b. l. 164-187). Šiuose dokumentuose išdėstyta, kokie teisės aktai pažeisti buhalterinėje apskaitoje fiksuojant neįvykusias ūkines operacijas, konstatuota, kad dėl dokumentuose įrašytų tikrovės neatitinkančių duomenų nėra galimybės nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, iš kur UAB bendrovė įgijo naftos produktus, kam ir kiek už juos sumokėjo ir t. t.

Dėl išdėstytų motyvų E. P. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Už juridiniam asmeniui UAB bendrovė inkriminuotą veiką, kurią ginčija gynėja, juridinio asmens atsakomybė numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje – 222 straipsnio 2 dalyje.

Vadinasi, juridiniam asmeniui UAB bendrovė inkriminuotoje veikoje yra pirma būtina juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlyga – už veikos padarymą numatyta atsakomybė Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje.

Šiam juridiniam asmeniui inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje yra antra juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtina sąlyga – nusikalstamą veiką padaręs E. P. užėmė direktoriaus pareigas, t. y. ėjo vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje ir turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu, kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą.

Juridiniam asmeniui UAB bendrovė inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje yra ir trečia juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlyga – fizinio asmens, t. y. E. P., nusikalstama veika padaryta juridinio asmens naudai bei interesais.

Nusikalstamos veikos padarymas juridinio asmens naudai arba interesais reiškia, kad fizinis asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, siekia materialios ar kitokios naudos juridiniam asmeniui, kuriame jis dirba, arba veikia juridinio asmens, kuriame jis dirba, interesais. Materiali nauda pripažįstama ir tais atvejais, kai juridinis asmuo išvengia mokesčių mokėjimo arba juos sumažina. Juridinio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nepriklauso nuo to, ar juridinis asmuo realiai gavo naudos.

Sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina įvertinti subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, t. y. būtina įrodyti, jog fizinis asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, siekė naudos ne sau, bet juridiniam asmeniui.

Nors teisme E. P. neigė veikęs nusikalstamai, t. y. apgaulingai tvarkęs UAB bendrovė apskaitą, tačiau skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad jo neteisėtus veiksmus sąlygojo siekis turėti naudos bendrovei. Nauda pasireiškė tuo, jog iš fizinio asmens be dokumentų, nesumokant jokių mokesčių, iš jų ir pirkimo PVM, E. P. įsigijus 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100, šiuos naftos produktus legalizavus UAB bendrovė suklastotais dokumentais bei juos realizavus, įtraukus į UAB bendrovė buhalterinę apskaitą tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas už 204 746,30 Lt, buvo nepagrįstai padidintos bendrovės sąnaudos, iškreipta tikroji ūkinė, finansinė būklė bei duomenys apie turtą. Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB bendrovė veiklos, jos turto, o tai bendrovei naudinga, siekiant išvengti turtinės prievolės valstybės biudžetui.

Tokiais veiksmais juridinis asmuo UAB bendrovė padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Toks apeliacinio skundo motyvas nepagrįstas.

Iš jau minėtų specialisto išvados dėl UAB bendrovė ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-1/35 ir ekspertizės akto Nr. 11-1302 (05) duomenų matyti, kad 31 232 Lt nesumokėto PVM suma suskaičiuota pagal Klaipėdos apskrities VMI Šilutės skyriui paties E. P. pateiktas deklaracijas bei UAB bendrovė buhalterinius apskaitos dokumentus (naftos produktų pardavimo-pirkimo sutartį Nr. 0001, 16 PVM sąskaitų faktūrų, 16 krovinio važtaraščių), kuriuos naftos produktų pirkimui pateisinti išrašė UAB bendrovė ir kuriuos E. P. vertina kaip atitinkančius tikrovę, tik realiai atspindinčius sutartinius santykius ne su šia bendrove, bet su S. M..

Žala atsirado dėl S. M., E. P. ir UAB bendrovė kaltų veiksmų, todėl iš visų priteista solidariai.

Toks skundo motyvas nepagrįstas.

FNTT pareigūnai, veikę pagal NVIM bei atstovavę UAB bendrovė, už tariamas paslaugas, užmaskuotas fiktyviomis sąskaitomis faktūromis, gaudavo sutartą atlygį (2-3 procentus nuo išrašytos PVM sumos). Tokių pinigų gavimą, apskaitą ir panaudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad operatyvinės veiklos metu gautos pajamos įtraukiamos į apskaitą kaip nebiudžetinės lėšos ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti naudojamos šiai veiklai aprūpinti. Iš liudytojo L. K. parodymų matyti, jog būtent taip buvo elgiamasi. Kasos pajamų orderio kvitai LAD Nr. 2395080, 2395081 įrodo, kad operatyvinio darbo pajamos sudarė 9 390 Lt, šie pinigai 2003-06-27 įnešti į FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM kasą (t. 1, b. l. 103; t. 2, b. l. 44).

Taigi teismas neturėjo pagrindo pasisakyti dėl aptariamų pareigūnų ,,uždirbtų“ pinigų, juo labiau jie neturi būti grąžinti nusikalstamas veikas padariusiai bendrovei.

Dėl apeliacinio skundo argumento, jog E. P. netinkamai įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas, bus pasisakyta vėliau aptariant bausmes. Dėl juridinio asmens UAB bendrovė nepagrįsto nuteisimo pagal BK 203 straipsnio 2 dalį Juridinis asmuo UAB bendrovė pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį

už tai, kad UAB bendrovė direktorius E. P. 2003 m. gegužės 21 d. – 2003 m. liepos 4 d. laikotarpiu vadovavo šiai bendrovei, kuri panaudota prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti Lietuvos Respublikos ūkio subjektams ir kurios buhalterinės apskaitos dokumentus – PVM sąskaitas faktūras panaudojo sukčiavimams. E. P., panaudodamas kaip priedangą neteisėtai veiklai nuslėpti UAB bendrovė sukčiavimo būdu išvengė 31 232,50 Lt dydžio turtinės prievolės.

Apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje nepagrįstas, todėl naikinamas, nors dėl to nepaduota apeliacinio skundo. Priimdama tokį sprendimą teisėjų kolegija vadovaujasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nes pirmosios instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), sukliudžiusį teismui priimti teisingą nuosprendį. Be to, teisėjų kolegija vadovaujasi baudžiamojo proceso paskirtimi tinkamai pritaikyti įstatymą, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

BK 203 straipsnio 3 dalies nuostatos reglamentuoja, jog juridinis asmuo atsako tik už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Jam neatsiranda baudžiamoji atsakomybė už BK 203 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama, priimamas naujas nuosprendis ir juridinis asmuo UAB bendrovė dėl jam inkriminuotos veikos išteisinamas.

F. L. buvo kaltinamas tuo, kad 2003 m. birželio 9-26 d. laikotarpiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neturėdamas licencijos prekiauti naftos produktais, stambiu mastu ėmėsi ūkinės-komercinės veiklos, t. y. 2003 m. birželio 9-26 d. laikotarpiu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 113 „Dėl nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo“ patvirtintų ,,Nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo taisyklių“ 2 punkto nuostatą, jog „prekyba importuojamais nefasuotais naftos produktais (išleidimas laisvai cirkuliuoti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje), prekyba eksportuojamais nefasuotais naftos produktais (negrąžinamas eksportas), didmeninė ir mažmeninė prekyba jais, taip pat mažmeninė prekyba suskystintomis dujomis, skirtomis autotransporto priemonėms (toliau vadinama – nefasuoti naftos produktai), leidžiama tik turint nustatytos formos licenciją“, veikdamas kaip fizinis asmuo, pats neturėdamas licencijos verstis veikla, susijusia su naftos produktų prekyba, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų už nenustatytą sumą, be dokumentų, nesumokėdamas jokių mokesčių, iš jų ir pirkimo PVM, neteisėtai įsigijo 52,39 tonos dyzelinio kuro, t. y. stambiu mastu ėmėsi ūkinės-komercinės veiklos.

Tokiais veiksmais F. L. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad F. L. 2003 m. birželio 9-26 d. laikotarpiu, veikdamas kaip fizinis asmuo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų už nenustatytą kainą be dokumentų, nesumokėdamas jokių mokesčių, iš jų ir pirkimo PVM, neteisėtai įsigijo 52,39 tonos dyzelinio kuro, t. y. stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys (kitokiu neteisėtu būdu).

Tokiais veiksmais F. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01).

Šiame nuosprendyje dėstydama argumentus dėl S. M. kaltės padarius BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jau aptarė baudžiamajai atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas, todėl jų nekartoja.

Teismas skundžiamame nuosprendyje ir nuteistasis F. L. teigia jo bendrovę turėjus licenciją verstis veikla, susijusia su naftos produktų prekyba.

Nusikalstamos veikos metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 113 patvirtintų jau minėtų Taisyklių 12 punkto redakcijoje nustatyta, kad licencijos gali būti išduotos visų teisinių formų Lietuvos Respublikoje įregistruotoms įmonėms.

Taigi net jei UAB bendrovė ir turėjo licenciją verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, tačiau F. L. kaltintas ne kaip individualios įmonės savininkas, bet kaip fizinis asmuo. Byloje nustatyta, jog jis neteisėtai įsigijo 52,39 tonos dyzelinio kuro ne per savo individualią įmonę (priešingų duomenų byloje nėra), o iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų už nenustatytą kainą be dokumentų, nesumokėdamas jokių mokesčių, iš jų ir pirkimo PVM. Dėl to jis, nurodytomis aplinkybėmis įsigijęs dyzelinį kurą kaip fizinis asmuo (būtent tuo jis kaltinamas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį), o per bendrovę tik jį legalizavęs (tai jau sudaro kitos nusikalstamos veikos sudėtį) ir realizavęs, vertėsi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys. Tokius jo veiksmus apima ne kaltinime nurodytas BK 202 straipsnio 1 dalies objektyvusis požymis licencijos (leidimo) neturėjimas, bet kitas objektyvusis požymis – kitoks neteisėtas būdas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokią F. L. veiklą įvardija kaip komercinę, nes iš jau anksčiau pateiktų apibrėžimų aptariant S. M. analogišką veiklą matyti, kad apelianto kaip fizinio asmens realiai atlikti veiksmai neatitinka ūkinei veiklai būdingų kriterijų.

Kaltinime pagrįstai nurodyta, jog F. L. ėmėsi veiklos stambiu mastu. Stambaus masto kriterijus taip pat jau aptartas, vertinant S. M. nusikalstamą veiklą, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, todėl motyvai nekartojami.

Aptariamu atveju stambaus masto kriterijų pagrindžia be dokumentų įgytos produkcijos kiekis. F. L. įsigijo 52,39 tonos dyzelinio kuro. Įstatymas nenumato konkrečios piniginės išraiškos, apibrėžiančios stambaus masto požymį finansinio kriterijaus prasme. Nors įsigytos naftos produkcijos vertė liko nenustatyta, tačiau jos kiekis rodo komercinės veiklos didelę apimtį, taigi ir didelę vertę pinigine išraiška, o tai įrodo stambaus masto požymį.

Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas F. L. dėl aptariamos nusikalstamos veikos, skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad jis, būdamas UAB bendrovė direktorius, iš nenustatytų asmenų už nenustatytą kainą be dokumentų, nesumokėdamas PVM, įsigijo 52,39 tonos dyzelinio kuro, kurį UAB bendrovė PVM sąskaitomis faktūromis, serija LEA Nr. 9057806 ir 9057832, užfiksavo UAB bendrovė buhalterinėje apskaitoje, ir tokiu būdu apgaule išvengė 15 601,68 Lt dydžio turtinės prievolės; S. M. nurodė L. K. ir R. T. į aptariamas PVM sąskaitas faktūras įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tariamą dyzelinio kuro pardavimą ir atlikti fiktyvius atsiskaitymus tarp UAB bendrovė bei UAB bendrovė baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nenustatyta, jog F. L. bendravo su L. K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM; L. K. suklastojo AB banko ,,Snoras“ Vilniaus filialo du mokėjimo kvitus, tarytum pats F. L. asmeniškai atsiskaitė su UAB bendrovė už neva parduotas 52,39 tonos dyzelinio kuro už 102 277,68 Lt, tačiau apie tokius L. K. veiksmus (kvitų klastojimą) F. L. nieko nežinojo, nė su vienu iš kaltinamųjų dėl šių veiksmų nesitarė, tai įrodo telefoniniai pokalbiai tarp S. M. ir F. L. (nuosprendžio 57-58 lapai, t. 10, b. l. 77-78).

Išdėstyti skundžiamo nuosprendžio teiginiai, priešingai nei nusprendė teismas, įrodo F. L. padarius aptariamą nusikalstamą veiką, kadangi pirmosios instancijos teismas jais pripažino, kad F. L. didelį kiekį dyzelinio kuro (apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jau konstatavo, jog tai sudaro stambų mastą) įsigijo neteisėtu būdu, t. y. iš nenustatytų asmenų už nenustatytą kainą be dokumentų, nesumokėdamas mokesčių ir neturėdamas teisės to daryti, o tai ir sudaro BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo – neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla – alternatyvią sudėtį.

Dyzelinio kuro įsigijimą būtent tokiu būdu įrodo teismo posėdyje ištirti nuteistojo S. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 4, b. l. 70-79), liudytojų L. K., R. T. parodymai teisme, 2003 m. spalio 28 d. protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo duomenys (t. 1, b. l. 58-60), specialisto išvados Nr. 5-1/29 duomenys (t. 3, b. l. 156-158), ekspertizės akto Nr. 11-1302 (05) duomenys (t. 7, b. l. 164-187), specialistės K. L. ir eksperto J. V. paaiškinimai teisme.

Skundžiamo nuosprendžio ir nuteistojo F. L. apeliacinio skundo argumentas, kad pastarasis nieko nežinojo apie FNTT pareigūnų ir S. M. nusikalstamus kėslus, tiesiogiai su pagal NVIM veikusiais pareigūnais nebendravo, bus aptartas vėliau, nes jis sietinas su veika, numatyta BK 216 straipsnio 1 dalyje, o ne su numatyta BK 202 straipsnio 1 dalyje.

Vėlesnis dyzelinio kuro legalizavimas ir realizavimas per įmonę nepaneigia esant aptariamo nusikaltimo sudėtį, nors F. L. niekada nepripažino atlikęs nusikalstamus veiksmus. Tiesa, kaltinime suformuluotas teiginys, jog F. L. veikė neturėdamas licencijos verstis veikla, susijusia su naftos produktų prekyba, tačiau nesant šio objektyviojo veikos požymio apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jau aptarė anksčiau konstatavusi, kad F. L. veikai taikomas kitas kaltinime nurodytas objektyvusis požymis – kitoks neteisėtas būdas.

Juridinis asmuo UAB bendrovė įmonės kodas 7923987, registruotas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje 1991-02-25, registravimo Nr. UAB 91, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), buvo kaltinamas tuo, jog UAB bendrovė direktorius F. L. 2003 m. birželio 9-27 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neturėdamas licencijos prekiauti naftos produktais, stambiu mastu ėmėsi ūkinės-komercinės veiklos, t. y. 2003 m. birželio 9-27 d. laikotarpiu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 113 „Dėl nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo“ patvirtintų ,,Nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo taisyklių“ 2 punkto nuostatą, kad „prekyba importuojamais nefasuotais naftos produktais (išleidimas laisvai cirkuliuoti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje), prekyba eksportuojamais nefasuotais naftos produktais (negrąžinamas eksportas), didmeninė ir mažmeninė prekyba jais, taip pat mažmeninė prekyba suskystintomis dujomis, skirtomis autotransporto priemonėms (toliau vadinama – nefasuoti naftos produktai), leidžiama tik turint nustatytos formos licenciją“, veikdamas kaip UAB bendrovė direktorius, pats neturėdamas licencijos verstis veikla, susijusia su naftos produktų prekyba, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų už nenustatytą sumą, be dokumentų, nesumokėdamas jokių mokesčių, iš jų ir pirkimo PVM, neteisėtai įsigijo 52,39 tonos dyzelinio kuro, kuris buvo legalizuotas UAB bendrovė buhalterijoje, organizavus suklastotų UAB bendrovė dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų LEA Nr. 9057832, 9057806 bendrai 102 277,68 Lt sumai išrašymą. Tokiu būdu stambiu mastu ėmėsi ūkinės-komercinės veiklos UAB bendrovė naudai, nes, legalizavus dyzelinį kurą ir jį realizavus, juridinis asmuo gavo papildomų pajamų, kuriomis galėjo disponuoti savo veiklai vykdyti.

Tokiais veiksmais juridinis asmuo UAB bendrovė buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad juridinis asmuo UAB bendrovė įmonės kodas 7923987, registruotas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje 1991-02-25, registravimo Nr. UAB 91, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), neteisėtu būdu stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos.

F. L. 2003 m. birželio 9-26 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų už nenustatytą kainą be dokumentų, nesumokėdamas jokių mokesčių, iš jų ir pirkimo PVM, neteisėtai įsigijo 52,39 tonos dyzelinio kuro, kuris buvo legalizuotas UAB bendrovė buhalterijoje, organizavus suklastotų UAB bendrovė dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų LEA Nr. 9057832, 9057806 bendrai 102 277,68 Lt sumai išrašymą. Tokiu būdu F. L. stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys (kitokiu neteisėtu būdu), UAB bendrovė naudai, nes, legalizavus dyzelinį kurą ir jį realizavus, juridinis asmuo gavo papildomų pajamų, kuriomis galėjo disponuoti savo veiklai vykdyti.

Tokiais veiksmais juridinis asmuo UAB bendrovė padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01).

Šiame nuosprendyje jau aptarta, kad F. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat šiame nuosprendyje aptartos, vertinant pirmosios instancijos teismo įrodytą UAB bendrovė nusikalstamą veiką, juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos. Teisėjų kolegija teigia, jog yra sąlygų visuma, leidžianti juridinį asmenį UAB bendrovė pripažinti kaltu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį.

Nors nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios F. L. neigė veikęs nusikalstamai, tačiau šiame nuosprendyje aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad jo neteisėtus veiksmus sąlygojo siekis turėti naudos bendrovei. Nauda pasireiškė tuo, jog iš nenustatytų asmenų be dokumentų, nesumokant jokių mokesčių, iš jų ir pirkimo PVM, F. L. neteisėtai įsigijus 52,39 tonos dyzelinio kuro, jį legalizavus UAB bendrovė buhalterijoje suklastotomis UAB bendrovė PVM sąskaitomis faktūromis bei realizavus, bendrovė gavo papildomų pajamų, kurias galėjo naudoti tolesnėje veikloje.

Dėl to juridinis asmuo UAB bendrovė padarė BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija patikslina bendrovės nusikalstamos veikos laikotarpį: jis apima ne 2003 m. birželio 9-27 d., kaip inkriminuota kaltinime, bet 2003 m. birželio 9-26 d. Būtent toks laikotarpis inkriminuotas F. L. pareikštame kaltinime, o juridinio asmens atsakomybė kyla dėl fizinio asmens kaltų veiksmų.

Nežiūrint į fizinio ir juridinio asmenų kaltę įrodančius motyvus, nei F. L., nei UAB bendrovė dėl aptariamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

2003 m. padaryta tyčinė nusikalstama veika pagal tuo metu galiojusią baudžiamojo įstatymo redakciją buvo priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis).

BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis numato, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas.

Dėl išdėstytų motyvų naikinama skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria F. L. ir juridinis asmuo UAB bendrovė išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, ir ta bylos dalis nutraukiama (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

2. Dėl visų asmenų išteisinimo pagal BK 216 straipsnio 1dalį

S. M. 2003 m. gegužės 15 d. – 2003 m. liepos 4 d. laikotarpiu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad UAB bendrovė faktiškai jokios veiklos nevykdo ir naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, kartu su E. P. bei FNTT prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM (2003-03-03 teikimas Nr. S2-22s) kaip L. S. bei UAB bendrovė direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K., iš anksto susitarė daryti sunkų ir ilgą laiko tarpą trunkantį nusikaltimą – apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengti turtinės prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, panaudojant suklastotas UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras, krovinio važtaraščius, sutartis, mokėjimo dokumentus, ir, veikdamas bendrininkų grupe, realizuodamas savo nusikalstamą sumanymą, 2003 m. gegužės – liepos mėn. laikotarpiu jis kaip fizinis asmuo kitokiu neteisėtu nusikalstamu būdu iš R. M. bei kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų be pirkimo dokumentų, nesumokėdamas pirkimo PVM, įgijo 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 bei, siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą – 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100, 2003-05-15 sumokėjo UAB bendrovė licencijos gavimo išlaidas – 3 000 Lt, tuo pagrindu 2003-05-23 gauta licencija Nr. 27-9920D, nurodė L. K. ir R. T. įrašyti į UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas tarp UAB bendrovė bei UAB bendrovė R. T., veikusiam pagal NVIM, patvirtinus parašu į UAB bendrovė PVM sąskaitų faktūrų, serija LEA Nr. 9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813, 9057814, 9057806, 9057832, 9057831, 9057830, 9057815, 9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849, 9057858, 9057857, blankus įrašytus žinomai melagingus duomenis, kad UAB bendrovė pardavė UAB bendrovė 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 už 204 746,30 Lt (iš jų PVM 31 232,50 Lt), bei, kartu su L. K. perdavus šiuos žinomai suklastotus dokumentus S. M., pastarasis suklastotas PVM sąskaitas faktūras kartu su 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 perdavė UAB bendrovė direktoriui E. P.. UAB bendrovė direktoriui E. P. realizuojant S. M. nusikalstamą sumanymą ir įtraukus į UAB bendrovė buhalterinę apskaitą žinomai suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813, 9057814, 9057806, 9057832, 9057831, 9057830, 9057815, 9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849, 9057858, 9057857, bei realizavus šį turtą – 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 Lietuvos Respublikos rinkoje, o būtent, AB „xxx“ bei ABF „xxx“, S. M., E. P. ir FNTT prie LR VRM darbuotojai L. K. bei R. T., veikiantys pagal NVIM, siekiant įteisinti Lietuvos Respublikos rinkoje savo paties ar kitų asmenų nusikalstamu būdu įgytus 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100, bendrininkaujant bei turint vienodą tyčią su E. P., melagingai nurodė UAB bendrovė buhalterinėje apskaitoje, kad tai gauta iš teisėtos veiklos;

S. M., 2003 m. birželio 9-26 d. (duomenys neskelbtini), tęsdamas vieningą tyčią apimantį nusikalstamą sumanymą, žinodamas, jog UAB bendrovė faktiškai jokios veiklos nevykdo ir naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, kartu su F. L. bei FNTT prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM (2003-03-03 teikimas Nr. S2-22s) kaip L. S. ir UAB bendrovė direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K., iš anksto susitarė daryti sunkų ir ilgą laiko tarpą trunkantį nusikaltimą – apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengti turtinės prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, panaudojant suklastotas UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras, ir, veikdamas bendrininkų grupe, realizuodamas savo nusikalstamą sumanymą, 2003 m. birželio 9-26 d., F. L. kaip fiziniam asmeniui kitokiu neteisėtu nusikalstamu būdu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų be pirkimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, įgijus 52,39 tonos dyzelinio kuro ir siekiant legalizuoti F. L. nusikalstamu būdu įgytą turtą – 52,39 tonos dyzelinio kuro, nurodė L. K. bei R. T. įrašyti į UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas tarp UAB bendrovė bei UAB bendrovė R. T., veikusiam pagal NVIM, patvirtinus parašu į UAB bendrovė PVM sąskaitų faktūrų, serija LEA Nr. 9057806, 9057832, blankus įrašytus žinomai melagingus duomenis, kad UAB bendrovė pardavė UAB bendrovė 52,39 tonos dyzelinio kuro už 102 277,68 Lt (iš jų PVM 15 601,68 Lt), bei kartu su L. K. perdavus šiuos žinomai suklastotus dokumentus S. M., pastarasis suklastotas PVM sąskaitas faktūras perdavė UAB bendrovė direktoriui F. L.. UAB bendrovė direktoriui F. L. realizuojant S. M. nusikalstamą sumanymą ir įtraukus į UAB bendrovė buhalterinę apskaitą žinomai suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9057806, 9057832, ir realizavus šį turtą – 52,39 tonos dyzelinio kuro Lietuvos Respublikos rinkoje, S. M., F. L. bei FNTT prie LR VRM darbuotojai L. K. ir R. T., veikiantys pagal NVIM, įteisino Lietuvos Respublikos rinkoje 52,39 tonos dyzelinio kuro.

Tokiu būdu 2003 m. gegužės 15 d. – 2003 m. liepos 4 d. S. M. su E. P., F. L. bei FNTT prie LR VRM darbuotojais L. K. ir R. T., siekdamas įteisinti Lietuvos Respublikos rinkoje savo paties ir kitų asmenų nusikalstamu būdu įgytus 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro, 7,2 tonos mazuto M-100 ir 52,39 tonos dyzelinio kuro, įtraukiant į UAB bendrovė bei UAB bendrovė buhalterinę apskaitą UAB bendrovė suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus, melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos.

Tokiais veiksmais S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1992 redakcija, įsigaliojusi 2004-02-14).

E. P. 2003 m. gegužės 21 d. – 2003 m. liepos 4 d. laikotarpiu (duomenys neskelbtini), būdamas UAB bendrovė registruotos (duomenys neskelbtini) valdyboje 1996-03-06, registracijos Nr. AB 96-64, kodas 4138285, adresu: (duomenys neskelbtini), direktorius, žinodamas, kad UAB bendrovė faktiškai jokios veiklos nevykdo ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, kartu su S. M. bei FNTT prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM (2003-03-03 teikimas Nr. S2-22s) kaip L. S. ir UAB bendrovė direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K., iš anksto susitarė apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengti turtinės prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, panaudojant suklastotas UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras, krovinio važtaraščius, sutartis, mokėjimo dokumentus, ir, veikdamas bendrininkų grupe, realizuodamas S. M. nusikalstamą sumanymą, 2003 m. birželio – liepos mėn. laikotarpiu, S. M. kaip fiziniam asmeniui kitokiu neteisėtu nusikalstamu būdu iš R. M. bei kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų už nenustatytą sumą, be pirkimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, įgijus 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100, siekė legalizuoti S. M. nusikalstamu būdu įgytą turtą – 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100. L. K. ir R. T. įrašius į UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas tarp UAB bendrovė bei UAB bendrovė R. T., veikusiam pagal NVIM, patvirtinus parašu į UAB bendrovė PVM sąskaitų faktūrų, serija LEA Nr. 9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813, 9057814, 9057806, 9057832, 9057831, 9057830, 9057815, 9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849, 9057858, 9057857, blankus įrašytus žinomai melagingus duomenis, kad UAB bendrovė pardavė UAB bendrovė 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 už 204 746,30 Lt (iš jų PVM 31 232,50 Lt), bei kartu su L. K. perdavus šiuos žinomai suklastotus dokumentus S. M., pastarasis suklastotas PVM sąskaitas faktūras perdavė UAB bendrovė direktoriui E. P.. UAB bendrovė direktorius E. P., realizuodamas S. M. nusikalstamą sumanymą, įtraukė į UAB bendrovė buhalterinę apskaitą žinomai suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813, 9057814, 9057806, 9057832, 9057831, 9057830, 9057815, 9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849, 9057858, 9057857, siekdamas melagingai nurodyti UAB bendrovė buhalterinėje apskaitoje, kad žalia nafta, dyzelinis kuras, mazutas gauti iš teisėtos veiklos, ir realizavo S. M. nusikalstamu būdu įgytą turtą – 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 Lietuvos Respublikos rinkoje, o būtent, AB „xxx“ bei ABF „xxx. Tokiu būdu 2003 m. gegužės 21 d. – 2003 m. liepos 4 d. laikotarpiu E. P. su S. M. bei FNTT prie LR VRM darbuotojais L. K. ir R. T., veikiančiais pagal NVIM, Lietuvos Respublikos rinkoje legalizavo 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100, įtraukdamas į UAB bendrovė buhalterinę apskaitą UAB bendrovė suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus.

Tokiais veiksmais E. P. ir juridinis asmuo UAB bendrovė padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1992 redakcija, įsigaliojusi 2004-02-14).

F. L. 2003 m. birželio 9-26 d. laikotarpiu (duomenys neskelbtini), būdamas UAB bendrovė registruotos (duomenys neskelbtini) savivaldybėje 1991-02-25, registravimo Nr. UAB 91, kodas 7923987, adresu: (duomenys neskelbtini), direktorius, žinodamas, jog UAB bendrovė faktiškai jokios veiklos nevykdo ir naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, kartu su S. M. bei FNTT prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM (2003-03-03 teikimas Nr. S2-22s) kaip L. S. ir UAB bendrovė direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K., iš anksto susitarė apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengti turtinės prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, panaudojant suklastotus UAB bendrovė dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, krovinio važtaraščius, sutartis, mokėjimo dokumentus), ir, veikdamas bendrininkų grupe, realizuodamas savo ir S. M. nusikalstamą sumanymą, 2003 m. birželio 9-26 d. laikotarpiu, siekdamas įteisinti nusikalstamu būdu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų be pirkimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, įgytas 52,39 tonos dyzelinio kuro ir siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą – 52,39 tonos dyzelinio kuro, nurodė S. M. išrašyti fiktyvius pardavimo dokumentus, siekiant melagingai nurodyti UAB bendrovė buhalterinėje apskaitoje, kad dyzelinis kuras gautas iš teisėtos veiklos. S. M. nurodė L. K. ir R. T. įrašyti į UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas tarp UAB bendrovė bei UAB bendrovė R. T., veikusiam pagal NVIM, patvirtinus parašu į UAB bendrovė PVM sąskaitų faktūrų, serija LEA Nr. 9057806, 9057832, blankus įrašytus žinomai melagingus duomenis, jog UAB bendrovė pardavė UAB bendrovė 52,39 tonos dyzelinio kuro už 102 277,68 Lt (iš jų PVM 15 601,68 Lt), bei kartu su L. K. perdavus šiuos žinomai suklastotus dokumentus S. M., pastarasis suklastotas PVM sąskaitas faktūras perdavė UAB bendrovė direktoriui F. L.. UAB bendrovė direktorius F. L., realizuodamas savo ir S. M. nusikalstamą sumanymą, įtraukė į UAB bendrovė buhalterinę apskaitą žinomai suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9057806, 9057832, ir realizavęs šį turtą – 52,39 tonos dyzelinio kuro Lietuvos Respublikos rinkoje jis kartu su S. M. bei FNTT prie LR VRM darbuotojais L. K. ir R. T., veikiančiais pagal NVIM, įteisino Lietuvos Respublikos rinkoje 52,39 tonos dyzelinio kuro.

Tokiais veiksmais F. L. ir juridinis asmuo UAB bendrovė padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1992 redakcija, įsigaliojusi 2004-02-14).

S. M. ir F. L. iš kaltinimo šalinamas kvalifikuojamasis požymis ,,neturėdamas licencijos prekiauti naftos produktais“, nes įrodinėjant kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, jau aptarta, jog veika atitinka ne šį, bet kitą kaltinime nurodytą kvalifikuojamąjį požymį – kitoks neteisėtas būdas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė ikiteisminio tyrimo metu duotus S. M. parodymus, kuriais jis pripažino savo iniciatyva susitikęs su UAB bendrovė atstovais, jiems pasiūlęs dirbti kartu, t. y. išrašinėti fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, o jis tieksiąs prekes įvairiems ūkio subjektams. Jis pervedė 3 000 litų, kad UAB bendrovė įsigytų licenciją prekiauti naftos produktais. Vėliau Martynas jį suvedė su F. L., kuriam ir jo įmonei UAB bendrovė irgi reikėjo išrašinėti fiktyvius pardavimo dokumentus. Pastarasis užsakė dvi PVM sąskaitas faktūras. L. (S.) per autobusų stotį atsiuntė UAB bendrovė išrašytas: 2003-06-09 PVM sąskaitą faktūrą LEA Nr. 9057806 su krovinio važtaraščiu SAC Nr. 1640776 dėl 31 000 litrų dyzelinio kuro pardavimo UAB bendrovė už 51 138,84 Lt ir 2003-06-12 PVM sąskaitą faktūrą LEA Nr. 9057832 su krovinio važtaraščiu SAC Nr. 1640801 dėl 31 000 litrų dyzelinio kuro pardavimo UAB bendrovė už 51 138,84 Lt. Šiuos dokumentus S. M. asmeniškai perdavė F. L.. Vėliau M. paprašė paskambinti E. (P.). S. M., iš R. M. nupirkęs apie 70 tonų žalios naftos, su UAB bendrovė fiktyviais dokumentais ją pardavė E. P. iš UAB bendrovė.

Visi šie S. M. parodymai detaliai išdėstyti skundžiamo nuosprendžio 23-24 lapuose (t. 10, b. l. 43-44), jie ištirti teisme, todėl šiame nuosprendyje išsamiai nekartojami. Jie yra tinkami įrodymai pagrįsti S. M., F. L., E. P. ir UAB bendrovė bei UAB bendrovė kaltę legalizavus nusikalstamu būdu įgytą turtą.

Aptartus S. M. parodymus patvirtina kiti įrodymai.

Pirmiausia pats E. P. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog UAB bendrovė surašyti naftos produktų pardavimo E. P. bendrovei bendrovė dokumentai yra fiktyvūs. E. P. parodymai detaliai išdėstyti skundžiamo nuosprendžio 25-27 lapuose (t. 10, b. l. 45-47), jie ištirti teisme, todėl šiame nuosprendyje nekartojami.

Pirmosios instancijos teisme S. M. ir E. P. pakeitė parodymus, neigdami savo kaltę. F. L. kaltės niekada nepripažino, tvirtindamas dyzelinį kurą pirkęs iš UAB bendrovė bei nežinojęs, kad ši bendrovė realiai netiekė naftos produktų.

Teismas nuteistųjų parodymus teisme pagrįstai įvertino kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, nes jų parodymai prieštarauja kitiems objektyviems byloje surinktiems ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtiems įrodymams. Taigi teismas S. M. ir E. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus vertino kaip nuteistųjų kaltės įrodymus, nes šiuos parodymus patvirtina skundžiamame nuosprendyje išdėstyti liudytojų parodymai bei kiti įrodymai.

Aplinkybę, kad UAB bendrovė tik išrašinėjo fiktyvius dokumentus ir niekam netiekė jokių naftos produktų, pirmosios instancijos teisme parodė liudytojai L. K. bei R. T.. Jų parodymai skundžiamo nuosprendžio 31-32 lapuose (t. 10, b. l. 51-52) išdėstyti pakankamai išsamiai, jie ištirti teisme, todėl nekartojami. Apeliacinės instancijos teisme papildomai apklaustas liudytojas L. K. patvirtino anksčiau duotus parodymus.

Skundžiamo nuosprendžio 44-51 lapuose labai išsamiai išdėstyti 2003 m. spalio 28 d. protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo duomenys (t. 10, b. l. 64-71), kurių apeliacinės instancijos teismas nekartoja. Iš jų matyti, kaip S. M., E. P. ir F. L. aiškinasi, kokie duomenys (naftos produktų kiekis, kaina ir pan.) turi būti įrašyti į fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, o S. M. visa tai perduoda internetu per elektroninę pašto dėžutę FNTT pareigūnams. Tai būtent ir rodo nuteistųjų siekį legalizuoti neteisėtai be dokumentų, nesumokant jokių mokesčių, įgytus naftos produktus.

Tiesa, nuteistasis F. L. apeliaciniame skunde teigia nežinojęs, kad UAB bendrovė netiekė dyzelinio kuro, nes jam siūlė pirkti dyzeliną būtent nuo šios bendrovės prisistatę asmenys; jis internete išsiaiškino, jog UAB bendrovė registruota ūkio subjektų registre kaip veikianti bendrovė, turinti tinkamai išduotą licenciją didmeninei naftos produktų prekybai.

Tokį skundo argumentą paneigia bylos duomenys.

Pats F. L. pripažino, kad FNTT pareigūnai su juo neturėjo jokio kontakto, o byloje nėra duomenų, jog kas nors kitas UAB bendrovė vardu galėtų siūlyti apeliantui įsigyti dyzelino. Be to, teisme išklausytas byloje teisėtomis priemonėmis užfiksuotas F. L. pokalbis su S. M. (t. 1, b. l. 58-60, 114), iš kurio matyti, kad kalbama užšifruotai (,,tu turėjai duoti ne 21 gėlę, o 28“, ,,ten buvo 51,5 gėlės“), ,,gėlės“ dalijamos pusiau ir pan.

Apeliantas teigia šį pokalbį buvus vėliau, kai dyzelinas jau buvo gautas, tačiau užšifruotas jo pokalbis būtent su S. M., o ne su tariamai nenustatytais asmenimis, kurie pasiūlė pirkti dyzeliną UAB bendrovė vardu, rodo F. L. žinant, jog kuras įsigyjamas nelegaliai.

Kita vertus, be dokumentų įgyto dyzelino legalizavimo esmė ir yra gauti dokumentus jau turimam naftos produktui, kad jį būtų galima legaliai parduoti vartotojui.

Prokuroras teisus apeliaciniame skunde teigdamas, jog teismas, visus asmenis išteisindamas dėl nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo, neteisingai ir prieštaringai įvertino faktines bylos aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytu, kad visi nuteisti asmenys apgaule, sukčiaudami PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengė turtinės prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (S. M.) arba BK 182 straipsnio 1 dalyje (visi kiti).

Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino įrodytu, tiesa, apeliacinės instancijos teismas šiame nuosprendyje pakoregavo argumentus dėl veikos kvalifikuojamųjų požymių, jog S. M. be dokumentų, nesumokėdamas jokių mokesčių, iš R. M. ir nenustatytų asmenų neteisėtai įsigijęs žalios naftos, dyzelinio kuro bei mazuto, ėmėsi neteisėtos komercinės veiklos, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.

Ši aplinkybė rodo teismą pripažinus, kad S. M. naftos produktus įgijo neteisėtai.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog taip kvalifikuojamą nusikalstamą veiką padarė ir F. L. bei UAB bendrovė.

Be to, pirmosios instancijos teismas pripažino F. L., E. P., UAB bendrovė ir UAB bendrovė kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, o E. P. bei UAB bendrovė kaltę – ir padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Taigi pirmosios instancijos teismas įrodė nuteistųjų neteisėtą vertimąsi komercine veikla, buvus tikrais dokumentais nepatvirtintus sandorius, pateikus neteisingus duomenis apie įmonių turtą, apgaulingai tvarkius apskaitą ir kt., tačiau neigė nuteistuosius skundžiamame nuosprendyje aptartais bendrais veiksmais legalizavus nusikalstamu būdu įgytą turtą.

Pirmosios instancijos teismas, visus nuteistuosius išteisindamas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, savo sprendimą motyvavo dviem motyvais: 1) neįrodyta, kad S. M. ir F. L. žalią naftą, mazutą bei dyzelinį kurą įgijo nusikalstamu būdu, o E. P. žinojo, jog turtas įgytas būtent tokiu būdu; 2) pačiame kaltinime nenurodyta, kokiais kaltinamųjų veiksmais – grobimu, sukčiavimo ar kitais veiksmais – įgytas turtas.

Tokie teismo motyvai yra nepagrįsti.

BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos.

Šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytos veikos objektyviuosius požymius teismas laikė įrodytais. Tačiau teismas ignoravo teismų praktikoje pripažįstamą akivaizdų faktą, jog turtas, įsigytas iš neteisėtos komercinės veiklos, BK 216 straipsnio 1 dalies prasme yra įgytas nusikalstamu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147/2010).

Aptariant BK 216 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką paminėtina, kad nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo sampratoje išskiriami du esminiai momentai: 1) legalizuojant pinigus ar turtą naudojamos pajamos ar turtas, kurių šaltinis nusikalstamas (pajamos ar turtas gaunami nusikalstamu būdu); 2) šiomis pajamomis ar turtu disponuojama arba su jais atliekamos finansinės, komercinės, ūkinės operacijos, siekiant juos įteisinti kaip gautus iš legalių šaltinių.

Nagrinėjamoje byloje nuteistųjų veikoje nustatyti abu šie momentai.

Bylos medžiaga patvirtina, jog S. M., E. P. ir F. L., iš anksto žinodami, kad sandoriai tarp UAB bendrovė bei bendrovių realiai neįvyks, remdamiesi fiktyviais dokumentais įformino komercines operacijas dėl 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro, 7,2 tonos mazuto M-100 ir dar 52,39 tonos dyzelinio kuro pirkimo. Nustatyta, jog nuteistieji šių naftos produktų iš UAB bendrovė nepirko, kadangi S. M. ir F. L. juos jau buvo įsigiję nusikalstamu būdu, neteisėtai versdamiesi komercine veikla, o E. P. juos be dokumentų įsigijo iš fizinių asmenų. Siekdami legalizuoti šiuos nusikalstamu būdu įgytus naftos produktus, nuteistieji ir sudarė fiktyvius sandorius tarp UAB bendrovė bei bendrovių (visos su šiais fiktyviais sandoriais susijusios ūkinės operacijos buvo įtrauktos į bendrovių buhalterinę apskaitą). Taigi tokiu būdu atlikus šias operacijas, iš R. M. bei kitų nenustatytų asmenų be dokumentų ir nesumokant jokių mokesčių įgyti naftos produktai buvo legalizuoti ir juos S. M. pardavė, E. P. įgijo ir vėliau pardavė AB „xxx“ bei ABF ,,xxx“, o F. L. 52,39 tonos dyzelinio kuro realizavo bendrovės degalinėje.

Tai, kad sandoriai tarp UAB bendrovė bei bendrovių buvo fiktyvūs, patvirtina abiejuose nuosprendžiuose jau aptarti ikiteisminio tyrimo metu duoti nuteistųjų S. M., E. P. parodymai, taip pat nusikalstamus veiksmus imitavusių FNTT pareigūnų parodymai, atliekant operatyvinius veiksmus ir panaudojant technines priemones surinkti įrodymai.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvą, jog neįrodyta E. P. žinojus, kad naftos produktai įgyti nusikalstamu būdu, paneigia tame nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma, tarp jų ir paties E. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Dalis jų itin akivaizdi: kartą UAB bendrovė išrašytus pardavimo dokumentus – PVM sąskaitą faktūrą bei krovinio važtaraštį – S. M. liepė E. P. pasiimti Mažeikiuose iš pašto dėžutės daugiabučiame gyvenamajame name.

Neįtikėtina, jog legaliai perkant naftos produktus pirkimo dokumentai gali būti perduodami tokiu neįprastu būdu. Neįtikinama, kad verslo patirtį turintis E. P. tokioje situacijoje galėjo nesuprasti sandorį buvus neteisėtą, t. y. nusikalstamą.

Antras nuteistųjų išteisinimo motyvas, jog pačiame kaltinime nenurodyta, kokiais kaltinamųjų veiksmais – grobimu, sukčiavimo ar kitais veiksmais – įgytas turtas, yra teisiškai nepagrįstas, nes jau aptarta, kad naftos produktai įgyti iš neteisėtos komercinės veiklos (pastarąjį nusikaltimą įrodė pirmosios instancijos teismas), o tai yra nusikalstamas būdas, nereikalaujantis konkrečių veiksmų įrodinėjimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistųjų S. M., E. P. ir F. L. atlikti veiksmai atitinka BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Šiame nuosprendyje jau aptartos juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, todėl teisėjų kolegija teigia, kad yra sąlygų visuma, leidžianti juridinius asmenis UAB bendrovė ir UAB bendrovė pripažinti kaltais pagal BK 216 straipsnio 1 dalį.

Nors nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios F. L. neigė veikęs nusikalstamai, o E. P. tai neigė teisme, tačiau šiame nuosprendyje aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog jų neteisėtus veiksmus sąlygojo siekis turėti naudos savo bendrovėms. Nauda pasireiškė tuo, kad iš nenustatytų asmenų be dokumentų, nesumokant jokių mokesčių, iš jų ir pirkimo PVM, F. L. neteisėtai įgijus 52,39 tonos dyzelinio kuro, o E. P. analogiškai neteisėtai įgijus 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100, jį legalizavus bendrovių buhalterijose suklastotomis UAB bendrovė PVM sąskaitomis faktūromis bei realizavus UAB bendrovė degalinėje (52,39 tonos dyzelinio kuro) ir AB „xxx“, ABF ,,xxx“ (140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro, 7,2 tonos mazuto M-100), bendrovės gavo papildomų pajamų, kurias galėjo naudoti tolesnėje veikloje. Taigi F. L. bei E. P. neteisėtai įgyti, legalizuoti ir realizuoti naftos produktai buvo naudingi bendrovėms.

Dėl to juridiniai asmenys UAB bendrovė ir UAB bendrovė padarė BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

S. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2003 m. gegužės 15 d. – 2003 m. liepos 4 d. laikotarpiu, būdamas bendrininkų grupės narys, kartu su FNTT prie LR VRM darbuotojais L. K. ir R. T., kurie veikė pagal NVIM (2003-03-03 teikimas Nr. S2-22s) kaip L. S. ir UAB bendrovė direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K., iš savanaudiškų paskatų, žinodamas, jog kito asmens vardu įsteigta įmonė faktiškai jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdys, o reikalinga neteisėtai veiklai nuslėpti, nurodė L. K., veikiančiam pagal NVIM, įsigyti licenciją verstis didmenine prekyba naftos produktais, 1 500 vnt. specialios apskaitos dokumentų blankų bei suteikė lėšas jiems įsigyti. L. K. 2003-05-23 gavus licenciją Nr. 27-9920D ir išsiuntus ją į telefoną-faksą Nr. (8-443) 26923, S. M. ėmė vadovauti UAB bendrovė registruotai adresu: (duomenys neskelbtini), turinčiai licenciją Nr. 27-9920D prekiauti naftos produktais, kurios buhalterinės apskaitos dokumentus: PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius, krovinio važtaraščius 2003 m. gegužės 15 d. – 2003 m. liepos 4 d. laikotarpiu kartu su L. K. ir R. T., veikiančiais pagal NVIM, panaudojo sukčiavimams – legalizuojant savo paties neteisėtai įgytus iš fizinių asmenų, nesumokant pirkimo PVM, 140 030 litrų žalios naftos, kurios vertę nurodė 89 551,30 Lt (iš jų PVM 13 654,29 Lt ), 65 500 litrų dyzelinio kuro, kurio vertę nurodė 111 327 Lt (iš jų PVM 16 982 Lt), 7,2 tonos mazuto M-100, kurio vertę nurodė 3 908,16 Lt (iš jų PVM 596,16 Lt), 2003-05-15 sumokėjo UAB bendrovė licencijos gavimo išlaidas – 3 000 Lt, tuo pagrindu 2003-05-23 buvo gauta licencija Nr. 27-9920D, taip pat legalizuojant F. L. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgytų 52,39 t dyzelinio kuro, kurio vertę nurodė 102 277,68 Lt (iš jų PVM 15 601,68 Lt) pardavimą LR ūkio subjektams, dėl ko panaudodami kaip priedangą neteisėtai veiklai vykdyti UAB bendrovė LR ūkio subjektams atsiskaičius už parduotą žalią naftą, dyzelinį kurą, mazutą M-100 su priskaičiuotu privalomu sumokėti į LR biudžetą 18 procentų PVM, šiuos pinigus L. K. ir R. T. paėmus iš UAB bendrovė sąskaitos grynaisiais pinigais bei perdavus S. M., PVM sumų į valstybės biudžetą nepervedus, o jas pasisavinus, S. M., L. K. ir R. T., panaudodami kaip priedangą neteisėtai veiklai nuslėpti UAB bendrovė sukčiavimo būdu išvengė turtinės prievolės 46 834,18 Lt, nesumokant PVM LR valstybės biudžetui. Taigi S. M. iki 2003-07-04 vadovavo UAB bendrovė kuri buvo naudojama nusikalstamai veiklai nuslėpti.

Tokiais veiksmais S. M. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 203 straipsnio 2 dalyje.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino S. M. dėl šio kaltinimo, nes jis nepadarė veikos, turinčios tokio nusikaltimo požymių. Byloje nėra duomenų, kad jis vadovavo UAB bendrovė. Teismas tinkamai motyvavo savo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais, todėl jų nekartoja.

S. M. prašymas L. K., veikiančiam pagal NVIM, įsigyti licenciją, jog UAB bendrovė galėtų verstis didmenine prekyba naftos produktais, taip pat specialios apskaitos dokumentų blankų, lėšų suteikimas šiems tikslams negali būti laikomas vadovavimu įmonei, naudojamai neteisėtai veiklai nuslėpti.

Teismas teisingai akcentavo, kad S. M. veikla bendraujant su tariamu bendrovės direktoriumi R. J. ir L. S., nurodant išrašyti PVM sąskaitas faktūras konkrečių įmonių vardu, buvo siekiama daryti kitą nusikaltimą – sukčiavimo būdu išvengti turtinės prievolės. To negalima įvardinti kaip vadovavimo įmonei, nes skundžiamame nuosprendyje aptartos įmonės vadovo funkcijos yra žymiai platesnės. Vien ta aplinkybė, jog S. M. nepasirašė ir realiai negalėjo pasirašyti jokio dokumento UAB bendrovė vardu, rodo jį neturėjus vadovui būtinų įgalinimų.

Norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, turi būti nustatytas fiktyvios įmonės įsteigimo ar veiklos faktas, nes šio nusikaltimo objektas yra įmonės steigimo ar veiklos tvarka. Iš objektyviosios pusės nusikalstama veika gali būti padaryta dviem alternatyviais veiksmais: fiktyvios įmonės įsteigimu arba tokios įmonės veikla. Fiktyvi laikoma įmonė, kuri steigiama arba naudojama kaip priedanga ne bet kokiai, o tik neteisėtai veiklai vykdyti. Neteisėta laikoma ne tik nusikalstama veikla, bet ir po fiktyvios įmonės priedanga vertimasis uždrausta komercine, ūkine veikla ar licencijuojama veikla neturint leidimo. Iš subjektyviosios pusės šiai veikai būdinga tiesioginė tyčia. Kaltininkas turi suvokti, kad jis steigia fiktyvią įmonę ar jai vadovauja, ir tai nori daryti. S. M. veikoje nenustatyta šio požymio, nes jo bendravimą su UAB bendrovė atstovais sąlygojo savi interesai, nesusiję su vadovavimu fiktyviai įmonei.

E. P. buvo kaltinamas tuo, jog (duomenys neskelbtini), būdamas UAB bendrovė registruotos (duomenys neskelbtini) valdyboje 1996-03-06, registracijos Nr. AB 96-64, kodas 4138285, adresu: (duomenys neskelbtini), direktorius, žinodamas, kad UAB bendrovė faktiškai jokios veiklos nevykdo ir naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti LR ūkio subjektams, kartu su S. M. bei FNTT prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM (2003-03-03 teikimas Nr. S2-22s) kaip L. S. bei UAB bendrovė direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K., iš anksto susitarė apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengti turtinės prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, panaudojant suklastotas UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras, krovinio važtaraščius, sutartis, mokėjimo dokumentus, ir, veikdamas bendrininkų grupe, realizuodamas S. M. nusikalstamą sumanymą, 2003 m. gegužės 21 d. – 2003 m. liepos 4 d. laikotarpiu, S. M. nusikalstamu būdu iš R. M. bei kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų už nenustatytą sumą be pirkimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, įgijus 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100, S. M. nurodžius L. K. ir R. T. įrašyti į UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas tarp UAB bendrovė bei UAB bendrovė R. T., veikusiam pagal NVIM, patvirtinus parašu į UAB bendrovė PVM sąskaitų faktūrų, serija LEA Nr. 9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813, 9057814, 9057806, 9057832, 9057831, 9057830, 9057815, 9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849, 9057858, 9057857, blankus įrašytus žinomai melagingus duomenis, kad UAB bendrovė pardavė UAB bendrovė 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 už 204 746,30 Lt (iš jų PVM 31 232,50 Lt), bei kartu su L. K. grąžinus šiuos žinomai suklastotus dokumentus S. M., šis suklastotas PVM sąskaitas faktūras kartu su kroviniu perdavė UAB bendrovė direktoriui E. P.. UAB bendrovė direktorius E. P., žinodamas, jog pagal suklastotas UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813, 9057814, 9057806, 9057832, 9057831, 9057830, 9057815, 9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849, 9057858, 9057857, PVM nesumokėtas, šias PVM sąskaitas faktūras patvirtino savo parašu, įtraukė į UAB bendrovė buhalterinę apskaitą ir, realizuodamas S. M. nusikalstamą sumanymą, pagal UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9730292, 9730293, 9730295, 9730297, 9730294, 9730298, 9730299, realizavo S. M. nusikalstamu būdu įgytą krovinį – 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 AB „Šilutės automobilių keliai“ bei ABF „xxx“ už 209 707,46 Lt su PVM. AB „xxx“ bei ABF „xxx“ atsiskaičius už parduotą produkciją, t. y. pervedus į UAB bendrovė banko sąskaitą mokėjimo pavedimais 209 707,46 Lt su PVM, E. P. savo ruožtu banko pavedimais į UAB bendrovė atsiskaitomąją sąskaitą Nr. 23467770, buvusią AB banke „NORD/LB Lietuva“, pervedė 101 836 Lt. L. K. ir R. T. paėmė iš UAB bendrovė banko sąskaitos šias lėšas grynaisiais pinigais, sau pasiliko 2 117,96 Lt, o likusius pinigus perdavė S. M.. Tokiu būdu E. P. 2003 m. gegužės 21 d. – 2003 m. liepos 4 d. laikotarpiu legalizavęs S. M. neteisėtai įgytus naftos produktus UAB bendrovė suklastotais buhalterinės apskaitos dokumentais UAB bendrovė buhalterinėje apskaitoje, veikdamas bendrininkų grupe su S. M. bei FNTT prie LR VRM darbuotojais L. K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. 101 836 Lt UAB bendrovė pinigų.

Tokiais veiksmais E. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

E. P. 2003 m. gegužės 21 d. – 2003 m. liepos 4 d. laikotarpiu (duomenys neskelbtini), būdamas UAB bendrovė registruotos (duomenys neskelbtini) valdyboje 1996-03-06, registracijos Nr. AB 96-64, kodas 4138285, adresu: (duomenys neskelbtini), direktorius, žinodamas, kad UAB bendrovė faktiškai jokios veiklos nevykdo ir naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, kartu su S. M. bei FNTT prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM (2003-03-03 teikimas Nr. S2-22s) kaip L. S. bei UAB bendrovė direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K., iš anksto susitarė apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengti turtinės prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, panaudojant suklastotas UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras, krovinio važtaraščius, sutartis, mokėjimo dokumentus, ir 2003 m. gegužės 21 d. – 2003 m. liepos 4 d. laikotarpiu, S. M. nusikalstamu būdu iš R. M. bei kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų už nenustatytą sumą be pirkimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, įgijus 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100, S. M. nurodžius L. K. ir R. T. įrašyti į UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas tarp UAB bendrovė bei UAB bendrovė R. T., veikusiam pagal NVIM, patvirtinus parašu į UAB bendrovė PVM sąskaitų faktūrų, serija LEA Nr. 9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813, 9057814, 9057806, 9057832, 9057831, 9057830, 9057815, 9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849, 9057858, 9057857, blankus įrašytus žinomai melagingus duomenis, kad UAB bendrovė pardavė UAB bendrovė 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 už 204 746,30 Lt (iš jų PVM 31 232,50 Lt), bei kartu su L. K. grąžinus šiuos žinomai suklastotus dokumentus S. M., šis suklastotas PVM sąskaitas faktūras kartu su kroviniu perdavė UAB bendrovė direktoriui E. P.. UAB bendrovė direktorius E. P., žinodamas, jog pagal suklastotas UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813, 9057814, 9057806, 9057832, 9057831, 9057830, 9057815, 9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849, 9057858, 9057857, PVM nesumokėtas, šias PVM sąskaitas faktūras patvirtino savo parašu, įtraukė į UAB bendrovė buhalterinę apskaitą ir, realizuodamas S. M. nusikalstamą sumanymą, pagal UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9730292, 9730293, 9730295, 9730297, 9730294, 9730298, 9730299, realizavo S. M. nusikalstamu būdu įgytą krovinį – 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 AB „xxx“ bei ABF „xxx“ už 209 707,46 Lt su PVM. AB „xxx“ bei ABF „xxx“ neatsiskaičius už parduotą produkciją ir nepervedus į UAB bendrovė banko sąskaitą mokėjimo pavedimais 209 707,46 Lt su PVM, E. P. banko pavedimais į UAB bendrovė atsiskaitomąją sąskaitą Nr. 23467770, buvusią AB banke „NORD/LB Lietuva“, pervedė 101 836 Lt. L. K. ir R. T. paėmė iš UAB bendrovė banko sąskaitos šias lėšas grynaisiais pinigais, sau pasiliko 2 117,96 Lt, o likusius pinigus perdavė S. M..

Tokiu būdu E. P. 2003 m. gegužės 21 d. – 2003 m. liepos 4 d. laikotarpiu legalizavęs S. M. neteisėtai įgytus naftos produktus UAB bendrovė suklastotais buhalterinės apskaitos dokumentais UAB bendrovė buhalterinėje apskaitoje, iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. 101 836 Lt UAB bendrovė pinigų.

Tokiais veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prokuroras, apeliacinio skundo pabaigoje formuluodamas prašymą E. P. pripažinti kaltu, nurodė BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija tai vertina kaip akivaizdų rašymo apsirikimą naudojant technines priemones, nes iš viso apeliacinio skundo turinio (ir E. P. pareikšto kaltinimo, kuris keistas net penkis kartus, formuluotės) matyti, jog prokuroras prašo E. P. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra patikimų duomenų E. P. pasisavinus 101 836 Lt UAB bendrovė pinigų, tačiau pakanka duomenų teigti, jog jis tuos pinigus iššvaistė.

Šiame ir iš dalies skundžiamame nuosprendžiuose įrodyta, kad E. P. disponavo S. M. nusikalstamu būdu įgytais naftos produktais, legalizavo jų kilmę bei realizavo AB „xxx“ ir ABF „xxx“.

Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas E. P. dėl turto pasisavinimo, nuosprendyje motyvavo, jog naftos produktai UAB bendrovė realiai buvo gauti, už juos atsiskaityta, jie apskaičiuoti buhalteriniuose dokumentuose ir vėliau realizuoti. Dėl to jis ne pasisavino patikėtą turtą, bet išvengė turtinės prievolės, o tai sudaro BK 182 straipsnyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius dokumentus, su tokiu teismo vertinimu nesutinka.

Bet kurios veikiančios įmonės ūkinė veikla yra nenutrūkstamas procesas. Dėl to ir UAB bendrovė nuolat gaunami bei realizuojami naftos produktai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad UAB bendrovė yra gavusi S. M. nusikalstamu būdu įgytus naftos produktus. Tačiau tai nereiškia, jog pagal UAB bendrovė fiktyvias sąskaitas faktūras jai iš UAB bendrovė pervesti 101 836 Lt yra pinigai būtent už šią produkciją.

Baudžiamojoje teisėje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, kuris pareigą įrodyti asmens kaltę nustato valstybiniam kaltinimui. Ši pareiga galioja tiek, kiek tai reikalinga nusikalstamos veikos požymiams pagal pareikštą kaltinimą įrodyti. Būtent tai padaryta šioje byloje: ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys užfiksuoti procesinių veiksmų atlikimo protokoluose, specialistų išvadose ir kt., teismas šiuos duomenis pripažino įrodymais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jais grindžia E. P. kaltę.

Iš jau ne kartą minėtų nuteistojo E. P. pirminių parodymų (t. 5, b. l. 27-31) matyti, kad S. M. nelegaliai tiekiami naftos produktai buvo vežami tiesiai užsakovui, t. y. AB ,,xxx“. Tai teisme patvirtino S. M. bendrovės vairuotojas, liudytojas A. P.. Liudytoja V. R., dirbusi AB ,,xxx“, teisme parodė, jog 2003 m. birželio mėnesį iš UAB bendrovė gauti ne pirmi naftos produktai.

Išanalizavus byloje esančius dokumentus – UAB bendrovė išrašytas PVM sąskaitas faktūras, krovinio važtaraščius, UAB bendrovė sąskaitos AB Vilniaus banko Klaipėdos filiale išrašus, mokėjimo pavedimus (t. 3, b. l. 2-54) matyti, kad naftos produktų gavimo bendrovėje ,,xxx“, sumokėjimo už juos ir pinigų pervedimo iš UAB bendrovė į UAB bendrovė sąskaitą laikotarpiai dauguma atvejų nesutampa: paskutiniai naftos produktai pagal teismą dominančias PVM sąskaitas faktūras AB ,,xxx“ pateikti 2003-07-04 ir už juos sumokėta 2003-07-22, o paskutinis UAB bendrovė mokėjimo pavedimas bendrovei bendrovė surašytas dar 2003-06-26.

Be to, jau minėti UAB bendrovė banko sąskaitos išrašai įrodo, jog AB ,,xxx“ ir ABF „xxx“ už gautus naftos produktus visada atsiskaitydavo mokėjimo pavedimais, o iš vieno UAB bendrovė banko sąskaitos išrašo (t. 3, b. l. 52) matyti, kad 2003-06-12 į UAB bendrovė banko sąskaitą pati UAB bendrovė įnešė grynuosius pinigus – 22 950 Lt – ir tą pačią dieną 22 929,20 Lt pervedė į UAB bendrovė sąskaitą.

Taigi negalima teigti, jog UAB bendrovė į UAB bendrovė atsiskaitomąją sąskaitą Nr. 23467770, buvusią AB banke „NORD/LB Lietuva“, pervedė pinigus – 101 836 Lt – bendrovėje bendrovė gautus būtent už AB ,,xxx“ bei ABF „xxx“ parduotus, prieš tai legalizavus, iš S. M. įgytus naftos produktus. Juo labiau nežinoma, už kokią kainą bendrovėje bendrovė produkcija gauta. Pinigai pervesti 2003-06-11 mokėjimo pavedimu Nr. 2, 2003-06-17 mokėjimo pavedimu Nr. 3 ir 2003-06-26 mokėjimo pavedimu Nr. 8 (t. 3, b. l. 48, 51, 53).

Pareiga E. P. pateikti įrodymus ar nurodyti duomenis, galinčius patvirtinti faktą, kad UAB bendrovė pervesti pinigai yra būtent už iš S. M. įgytus kaltinime nurodytus nelegalius naftos produktus, išlieka ir baudžiamajame procese dėl kaltinimo pasisavinus bendrovės bendrovė lėšas, nes mokėjimo pavedimais pervestos konkrečios pinigų sumos, kurių nepateisina UAB bendrovė išrašyti juridinės galios neturintys dokumentai. To pakanka kelti atsakomybės klausimą dėl bendrovės pinigų pasisavinimo arba iššvaistymo, o E. P. neigiant šią aplinkybę jam atsiranda pareiga pateikti duomenis, pateisinančius UAB bendrovė piniginių lėšų pervedimą, kurie patvirtintų, jog mokėjimo pavedimais sumokėta UAB bendrovė būtent už tuos naftos produktus, kuriuos UAB bendrovė nelegaliai įsigijo iš S. M. ir pardavė AB ,,xxx“ bei ABF „xxx“.

Taigi pateikdamas savo versiją dėl 101 836 Lt pervedimo į UAB bendrovė sąskaitą, E. P. turi pateikti ir įrodymus ar nurodyti duomenis, galinčius ją patvirtinti. Teismų praktika tokios situacijos nevertina kaip pareigos įrodyti savo nekaltumą perkėlimo įtariamam, kaltinamam ar nuteistam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108/2008). Aptariamų įrodymų ar duomenų E. P. teismui nepateikė ir nenurodė.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal E. P. suformuluotą kaltinimą (t. 8, b. l. 186-187) jis kaltinamas veikęs bendrininkų grupe su S. M. ir FNTT pareigūnais L. K. bei R. T., veikusiais pagal NVIM, iš anksto susitaręs apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengti turtinės prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, panaudojant suklastotas UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras, krovinio važtaraščius, sutartis, mokėjimo dokumentus. Taigi pagal kaltinimo formuluotėje nurodytas E. P. susitarimo ribas jis nekaltinamas iš anksto susitaręs bendrininkų grupe pasisavinti UAB bendrovė turtą. Dėl to net įrodžius, jog jis pinigus pasisavino, veika negalėtų būti kvalifikuojama kaip padaryta grupe iš anksto susitarusių asmenų.

Kita vertus, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad E. P. UAB bendrovė priklausančius 101 836 Lt pasisavino. Vėlgi pagal jam suformuluotą kaltinimą ir liudytojų L. K. bei R. T. parodymus į UAB bendrovė sąskaitą pervestus pinigus šie FNTT pareigūnai išgrynino, sau pasiliko 2 117,96 Lt, o likusius perdavė S. M.. Net kaltinime neteigiama, jog S. M. pinigus perdavė E. P.. Nesant konkrečiai nurodytų pasisavinimo veiksmų, nėra šio nusikaltimo objektyviosios pusės, taigi ir nusikaltimo sudėties.

Turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Turto iššvaistymas – kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims.

E. P., būdamas UAB bendrovė direktorius ir dėl užimamų pareigų turintis bendrovės turtą savo žinioje, neturėdamas tam įstatymais numatyto pagrindo, 101 836 Lt pervedė į UAB bendrovė sąskaitą, o vėliau beveik visi šie pinigai grąžinti S. M.. Taigi tokiais veiksmais E. P. iššvaistė UAB bendrovė turtą.

BK 190 straipsnis (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) numato, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Dėl to E. P. veika kvalifikuojama pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.

F. L., būdamas UAB bendrovė registruotos (duomenys neskelbtini) savivaldybėje 1991-02-25, registravimo Nr. UAB 91, kodas 7923987, adresu: (duomenys neskelbtini), direktorius, žinodamas, kad UAB bendrovė naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, kartu su S. M. bei FNTT prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM (2003-03-03 teikimas Nr. S2-22s) kaip L. S. bei UAB bendrovė direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K., iš anksto susitarė apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, kartu ir pasisavinti jo, kaip bendrovės direktoriaus, žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą, t. y. UAB bendrovė pinigus 102 277,68 Lt, panaudojant suklastotas UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras, ir, veikdamas bendrininkų grupe, realizuodamas savo ir S. M. nusikalstamą sumanymą, 2003 m. birželio 9 d. – liepos 15 d. laikotarpiu, siekdamas įteisinti savo paties nusikalstamu būdu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų be pirkimo dokumentų įgytas 52,39 tonos dyzelinio kuro, nurodė S. M. išrašyti fiktyvius pardavimo dokumentus 52,39 tonos dyzelinio kuro, kuriais UAB bendrovė buhalterinėje apskaitoje būtų legalizuotos iš kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nusikalstamu būdu įgytos 52,39 tonos dyzelinio kuro bei pasisavinti iš UAB bendrovė kasos grynaisiais pinigais pagal 2003-07-08 kasos išlaidų orderį Nr. 401 – 51 138,84 Lt ir pagal 2003-07-15 kasos išlaidų orderį Nr. 402 – 51 138,84 Lt. S. M. nurodė L. K. ir R. T. įrašyti į UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas bei imituoti atsiskaitymą tarp UAB bendrovė bei UAB bendrovė tuo pat metu paliekant pinigus pas F. L.. R. T., veikusiam pagal NVIM, patvirtinus parašu į UAB bendrovė PVM sąskaitų faktūrų, serija LEA Nr. 9057806, 9057832, blankus įrašytus žinomai melagingus duomenis, kad UAB bendrovė pardavė UAB bendrovė 52,39 tonos dyzelinio kuro už 102 277,68 Lt, o L. K., veikusiam pagal NVIM, suklastojus 2003-06-18 ir 2003-06-23 AB banko „Snoras“ Vilniaus filialo mokėjimo kvitus, įrašant juose melagingus duomenis, jog UAB bendrovė atsiskaitė su UAB bendrovė už parduotas 52,39 tonos dyzelinio kuro už 102 277,68 Lt, bei abiem perdavus šiuos žinomai suklastotus dokumentus S. M., pastarasis suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimo kvitus perdavė UAB bendrovė direktoriui F. L.. UAB bendrovė direktorius F. L., iš nenustatytų asmenų be įsigijimo dokumentų įsigijęs 52,39 tonos dyzelinio kuro ir legalizavęs šį dyzelinio kuro kiekį UAB bendrovė buhalterinėje apskaitoje žinomai suklastotomis UAB bendrovė PVM sąskaitomis faktūromis LEA Nr. 9057806, 9057832 bei paėmęs iš UAB bendrovė kasos pagal 2003-07-08 kasos išlaidų orderį Nr. 401 grynaisiais pinigais 51 138,84 Lt ir pagal 2003-07-15 kasos išlaidų orderį Nr. 402 grynaisiais pinigais 51 138,84 Lt, iš viso 102 277,68 Lt, perdavė 50 procentų PVM sumos – 7 800,84 Lt S. M. kaip atsiskaitymą už suklastotus dokumentus, o likusius pinigus pasisavino. Taip F. L. 2003 m. birželio 9 d. – liepos 15 d. laikotarpiu legalizavęs savo paties įgytus naftos produktus UAB bendrovė suklastotais buhalterinės apskaitos dokumentais UAB bendrovė buhalterinėje apskaitoje ir pagal kasos išlaidų orderius paėmęs iš UAB bendrovė kasos grynaisiais pinigais 102 277,68 Lt, veikdamas bendrininkų grupe su S. M., FNTT prie LR VRM darbuotojais L. K. ir R. T., S. M. padedant, pasisavino F. L. žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. 102 277,68 Lt UAB bendrovė kasos pinigų.

Tokiais veiksmais F. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prokuroras, apeliacinio skundo pabaigoje formuluodamas prašymą F. L. pripažinti kaltu, nurodė BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija tai vertina kaip akivaizdų rašymo apsirikimą naudojant technines priemones, nes iš viso apeliacinio skundo turinio (ir F. L. pareikšto kaltinimo, kuris keistas net penkis kartus, formuluotės) matyti, jog prokuroras prašo F. L. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas F. L. dėl turto pasisavinimo nuosprendyje motyvavo, kad naftos produktai UAB bendrovė realiai buvo gauti, už juos atsiskaityta, jie apskaičiuoti buhalteriniuose dokumentuose ir vėliau realizuoti. Kaltinime nurodyta pinigų suma nebuvo pasisavinta ir paversta savo turtu. Dėl to jis ne pasisavino patikėtą turtą, bet išvengė turtinės prievolės, o tai sudaro BK 182 straipsnyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį.

Su tokiu teismo vertinimu negalima sutikti.

Šiame nuosprendyje jau konstatuota, jog veikiančios įmonės ūkinė veikla yra nenutrūkstamas procesas, todėl bendrovėje bendrovė užsiimančioje naftos produktų tiekimu, jie nuolat gaunami ir realizuojami. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įrodė, kad F. L. stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos kitokiu neteisėtu būdu, legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą. Tai reiškia, jog jo bendrovės apyvartoje kartu su legalia produkcija cirkuliavo neteisėtos veiklos produktai, įgyti už nežinomą kainą. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad aptariamo nusikaltimo dalyką sudarantys 102 277,68 Lt, paimti grynaisiais iš UAB bendrovė kasos, yra atsiskaitymas būtent už dyzelinį kurą, legalizuotą UAB bendrovė suklastotomis sąskaitomis faktūromis, įtrauktą į bendrovės buhalterinę apskaitą ir realizuotą jos degalinėje.

Pagal UAB bendrovė išduotas suklastotas PVM sąskaitas faktūras LEA Nr. 9057832, 9057806 ir krovinio važtaraščius SAC Nr. 1640801, 1640776 dyzelinis kuras (du benzinvežiai po 26,195 tonos) į UAB bendrovė vežtas 2003-06-12 ir 2003-06-09 (t. 3, b. l. 106-109).

AB banko ,,Snoras“ Vilniaus filialo 2003-06-23 ir 2003-06-18 kvitai (t. 3, b. l. 112, 114) pagal F. L. įrodo, jog UAB bendrovė sumokėjo bendrovei už pateiktą dyzeliną, tačiau pagal NVIM veikę liudytojai L. K. ir R. T. parodė, kad tai jie, veikę neperžengdami modelio ribų, S. M. nurodymu suklastojo tuos kvitus imituodami atsiskaitymą, o realiai pinigų iš F. L. negavo, taip pat jam nepateikė suklastotose PVM sąskaitose faktūrose nurodyto dyzelinio kuro, kadangi UAB bendrovė buvo priedangos įmonė ir naftos produktais neprekiavo.

Neįtikinami ir neįtikėtini nuteistojo F. L. parodymai, jog dyzelinio kuro pardavėjai iš UAB bendrovė, iki šio ,,sandorio“ nuteistojo nepažinoję, patys pasisiūlė sumokėti už degalus, kol F. L. galės atsiskaityti, kad pinigai ,,suktųsi“.

Dar neįtikinamiau, kad 2003 metų liepos mėnesį UAB bendrovė atstovams atvykus atsiimti pinigų, F. L., būdamas patyręs verslininkas, nes direktoriumi dirba nuo 1993 metų, jų nepažinodamas ir tik žinodamas, jog jie ,,nuo Rolando“, iš seifo išėmęs 102 000 Lt juos atidavė, net nepaprašęs surašyti kokio nors dokumento pinigus gavus.

Beje, UAB bendrovė kasos išlaidų orderiuose Nr. 402 ir 401, išrašytuose atitinkamai 2003-07-15 ir 2003-07-08 kiekvienas 51 138,84 Lt sumai, neskaitant komisinio mokesčio (t. 3, b. l. 113, 115), yra tekstas: ,,PINIGUS GAVO: bendrovė , tačiau daugiau kaip 102 000 Lt grynaisiais gavusio asmens parašų juose nėra.

Nuteistasis F. L. nepaaiškino ir kito dalyko: kodėl kasos išlaidų orderiai išrašyti skirtingomis datomis, jei pagal jo parodymus grynuosius pinigus paėmė iš seifo ir atidavė atvykusiems asmenims visus iš karto.

Išdėstyti motyvai neginčijamai rodo nuteistojo F. L. parodymų nepagrįstumą ir jo kaltę.

Aptariant E. P. kaltę dėl UAB bendrovė lėšų iššvaistymo, jau pasisakyta dėl nuteistojo pareigos pateikti įrodymus ar duomenis savo versijai patvirtinti. Tas pat taikoma ir F. L. atveju, todėl argumentai nekartojami. Pastarasis tokių įrodymų ar duomenų teismui nepateikė.

Turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu.

F. L., būdamas UAB bendrovė direktorius ir dėl užimamų pareigų turintis bendrovės turtą savo žinioje, neturėdamas tam įstatymais numatyto pagrindo, 102 277,68 Lt grynųjų pinigų paėmė iš bendrovės kasos, tačiau UAB bendrovė atstovai jų negavo. Apeliantui nepateikus įrodymų dėl šių pinigų kilmės, jų panaudojimo, nuosprendyje išdėstyti įrodymai įrodo apeliantą pasisavinus 102 277,68 Lt UAB bendrovė pinigų. Byloje nenustatyti tolesni nuteistojo veiksmai su šiuo turtu, bet tai neturi reikšmės veikos kvalifikavimui.

Nuteistasis nusikalstamą veiką padarė S. M. padedant, nes pats pripažino UAB bendrovė atstovus sakius, kad atsiskaitymo už pateiktus degalus būdą įnešant pinigus į banką F. L. vardu sutvarkys S. M.; pastarasis skambino, prašė F. L. asmens kodo.

Nuteistasis S. M. teisme savo kaltės nepripažino, tačiau jau ne kartą minėtoje 2004-04-05 apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, kuria pagrįstai rėmėsi abiejų instancijų teismai (t. 4, b. l. 70-79), parodė F. L. užsakius dvi fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, kurias S. M. prašymu išrašė L. (K.) ir kurias S. M. asmeniškai perdavė F. L.; pastarasis pasakė, kad UAB bendrovė vardu reikės daryti ir fiktyvius atsiskaitymus; S. M. vėl nurodė L. tai padaryti; gavęs iš jo du banko ,,Snoras“ mokėjimo kvitus, juos perdavė F. L., kuris už šias fiktyvias operacijas sumokėjo PVM sumą, nurodytą PVM sąskaitoje faktūroje, t. y. 7 800 Lt.

Visa tai įrodo S. M. kaip padėjėjo veiksmus.

BK 190 straipsnis (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) numato, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Dėl to F. L. veika kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

S. M. buvo kaltinamas tuo, jog 2003 m. gegužės 15 d. – 2003 m. liepos 4 d. laikotarpiu žinodamas, kad UAB bendrovė faktiškai jokios veiklos nevykdo, yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti LR ūkio subjektams, kartu su E. P. bei FNTT prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM (2003-03-03 teikimas Nr. S2-22s) kaip L. S. ir UAB bendrovė direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K., iš anksto susitarė daryti sunkų ir ilgą laiko tarpą trunkantį nusikaltimą – apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengti turtinės prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, pasisavinti juridinių asmenų pinigus, panaudojant suklastotas UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras, ir, veikdamas bendrininkų grupe, realizuodamas savo nusikalstamą sumanymą, 2003 m. gegužės – liepos mėn. laikotarpiu nurodė L. K. bei R. T. įrašyti į UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas tarp UAB bendrovė bei UAB bendrovė R. T., veikusiam pagal NVIM, patvirtinus parašu į UAB bendrovė PVM sąskaitų faktūrų, serija LEA Nr. 9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813, 9057814, 9057806, 9057832, 9057831, 9057830, 9057815, 9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849, 9057858, 9057857, blankus įrašytus žinomai melagingus duomenis, kad UAB bendrovė pardavė UAB bendrovė 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 už 204 746,30 Lt, bei kartu su L. K. perdavus šiuos žinomai suklastotus dokumentus S. M., pastarasis suklastotas PVM sąskaitas faktūras perdavė UAB bendrovė direktoriui E. P.. UAB bendrovė direktorius E. P., žinodamas, jog UAB bendrovė PVM sąskaitos faktūros, serija LEA Nr. 9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813, 9057814, 9057806, 9057832, 9057831, 9057830, 9057815, 9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849, 9057858, 9057857, yra suklastotos, įtraukė jas į UAB bendrovė buhalterinę apskaitą ir pervedė banko pavedimais į UAB bendrovė atsiskaitomąją sąskaitą Nr. 23467770, buvusią AB banke „NORD/LB Lietuva“, 101 836 Lt. L. K. ir R. T. paėmė iš UAB bendrovė banko sąskaitos šias lėšas grynaisiais pinigais, sau pasiliko 2 117,96 Lt, o likusius pinigus perdavė S. M.. Taip S. M., organizavęs suklastotų dokumentų pagaminimą ir piniginių lėšų 101 836 Lt pasisavinimą iš UAB bendrovė banko sąskaitos bei jų išgryninimą, padėjo E. P. pasisavinti jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. 101 836 Lt UAB bendrovė pinigų;

S. M. 2003 m. birželio 9-27 d. laikotarpiu, tęsdamas vienodą tyčią apimantį nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad UAB bendrovė faktiškai jokios veiklos nevykdo, naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti LR ūkio subjektams, kartu su F. L. bei FNTT prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM (2003-03-03 teikimas Nr. S2-22s) kaip L. S. ir UAB bendrovė direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K., iš anksto susitarė daryti sunkų ir ilgą laiko tarpą trunkantį nusikaltimą – apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengti turtinės prievolės, pasisavinti juridinių asmenų pinigus, panaudojant suklastotas UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras, ir, veikdamas bendrininkų grupe, realizuodamas savo nusikalstamą sumanymą, 2003 m. birželio – liepos mėn. laikotarpiu, gavęs UAB bendrovė direktoriaus F. L. prašymą išrašyti fiktyvius pardavimo dokumentus 52,39 t dyzelinio kuro, kuriais UAB bendrovė buhalterinėje apskaitoje būtų legalizuotos iš kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nusikalstamu būdu įgytos 52,39 t dyzelinio kuro, S. M. nurodė L. K. ir R. T. įrašyti į UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas bei atlikti fiktyvius atsiskaitymus tarp UAB bendrovė bei UAB bendrovė R. T., veikusiam pagal NVIM, patvirtinus parašu į UAB bendrovė PVM sąskaitų faktūrų, serija LEA Nr. 9057806, 9057832, blankus įrašytus žinomai melagingus duomenis, kad UAB bendrovė pardavė UAB bendrovė 52,39 t dyzelinio kuro už 102 277,68 Lt, L. K., veikusiam pagal NVIM, suklastojus 2003-06-18 ir 2003-06-23 AB banko „Snoras“ Vilniaus filialo mokėjimo kvitus, įrašant juose melagingus duomenis, jog UAB bendrovė atsiskaitė su UAB bendrovė už parduotas 52,39 t dyzelinio kuro už 102 277,68 Lt bei abiem perdavus šiuos žinomai suklastotus dokumentus S. M., pastarasis suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimo kvitus perdavė UAB bendrovė direktoriui F. L.. UAB bendrovė direktoriui F. L. paėmus iš UAB bendrovė kasos 2003-07-08 kasos išlaidų orderiu Nr. 401 grynaisiais pinigais 51 138,84 Lt ir 2003-07-15 kasos išlaidų orderiu Nr. 402 grynaisiais pinigais 51 138,84 Lt, iš viso 102 277,68 Lt, perdavus 50 procentų PVM sumos – 7 800,84 Lt S. M., o likusius pinigus pasilikus sau, S. M. kartu su FNTT prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikiančiais pagal NVIM, padėjo F. L. pasisavinti jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. 102 277,68 Lt UAB bendrovė pinigų.

Tokiu būdu S. M. 2003 m. gegužės 15 d. – 2003 m. liepos 4 d. laikotarpiu legalizavęs savo paties ir kitų asmenų neteisėtai įgytus naftos produktus UAB bendrovė suklastotais buhalterinės apskaitos dokumentais UAB bendrovė ir UAB bendrovė buhalterinėje apskaitoje, veikdamas bendrininkų grupe su E. P., F. L. bei FNTT prie LR VRM darbuotojais L. K. ir R. T., padėjo F. L. bei E. P. pasisavinti jų žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. 102 277,68 Lt UAB bendrovė ir 101 836 Lt UAB bendrovė pinigų.

Tokiais veiksmais S. M. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje.

Šiame nuosprendyje aptariant E. P. pareikštą kaltinimą dėl 101 836 Lt UAB bendrovė pinigų pasisavinimo konstatuota, kad pagal kaltinimo formuluotėje nurodytas E. P. susitarimo ribas jis nekaltinamas iš anksto susitaręs bendrininkų grupe pasisavinti UAB bendrovė turtą. Nors S. M. suformuluotame kaltinime nurodytos daug platesnės išankstinio susitarimo su E. P. ir NVIM dalyviais ribos – ne tik apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengti turtinės prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, bet ir pasisavinti juridinių asmenų pinigus – toks kaltinimas S. M. negalėtų likti, kadangi susitarimas galimas tik visoms sandėrio šalims pritarus, o šiuo atveju E. P. platesnės apimties susitarimas neinkriminuotas.

Vien dėl šios priežasties S. M. negalėtų būti pripažintas kaltu pagal išankstinį susitarimą padėjęs E. P. pasisavinti jo žinioje buvusį didelės vertės UAB bendrovė turtą.

Kita vertus, šiuo nuosprendžiu E. P. pripažintas kaltu ne pasisavinęs, bet iššvaistęs UAB bendrovė turtą – 101 836 Lt. Tokio susitarimo – iššvaistyti turtą – tarp E. P. ir S. M. nebuvo. Dėl to S. M. negali būti pripažintas kaltu padėjęs E. P. padaryti nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.

Išdėstyti motyvai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad S. M. pagrįstai išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį dėl padėjimo E. P. iš anksto susitarus pasisavinti 101 836 Lt UAB bendrovė pinigų. Tiesa, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti išteisinimo motyvai yra netinkami.

S. M. 2003 m. birželio 9-26 d. laikotarpiu žinodamas, kad UAB bendrovė faktiškai jokios veiklos nevykdo, naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, kartu su F. L. bei FNTT prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM (2003-03-03 teikimas Nr. S2-22s) kaip L. S. ir UAB bendrovė direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K., iš anksto susitarė daryti sunkų ir ilgą laiko tarpą trunkantį nusikaltimą – apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengti turtinės prievolės, pasisavinti juridinio asmens pinigus, panaudojant suklastotas UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras, ir, veikdamas bendrininkų grupe, realizuodamas nusikalstamą sumanymą, 2003 m. birželio – liepos mėn. laikotarpiu, gavęs UAB bendrovė direktoriaus F. L. prašymą išrašyti fiktyvius pardavimo dokumentus 52,39 tonos dyzelinio kuro, kuriais UAB bendrovė buhalterinėje apskaitoje būtų legalizuotos iš kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nusikalstamu būdu įgytos 52,39 tonos dyzelinio kuro, S. M. nurodė L. K. ir R. T. įrašyti į UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas bei atlikti fiktyvius atsiskaitymus tarp UAB bendrovė ir UAB bendrovė R. T., veikusiam pagal NVIM, patvirtinus parašu į UAB bendrovė PVM sąskaitų faktūrų, serija LEA Nr. 9057806, 9057832, blankus įrašytus žinomai melagingus duomenis, kad UAB bendrovė pardavė UAB bendrovė 52,39 tonos dyzelinio kuro už 102 277,68 Lt, L. K., veikusiam pagal NVIM, suklastojus 2003-06-18 ir 2003-06-23 AB banko „Snoras“ Vilniaus filialo mokėjimo kvitus, įrašant juose melagingus duomenis, jog UAB bendrovė atsiskaitė su UAB bendrovė už parduotos 52,39 tonos dyzelinio kuro už 102 277,68 Lt bei abiem perdavus šiuos žinomai suklastotus dokumentus S. M., pastarasis suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimo kvitus perdavė UAB bendrovė direktoriui F. L.. UAB bendrovė direktorius F. L. paėmė iš UAB bendrovė kasos pagal 2003-07-08 kasos išlaidų orderį Nr. 401 grynaisiais pinigais 51 138,84 Lt ir pagal 2003-07-15 kasos išlaidų orderį Nr. 402 grynaisiais pinigais 51 138,84 Lt, iš viso 102 277,68 Lt, perdavė 50 procentų PVM sumos – 7 800,84 Lt S. M., o likusius pinigus pasisavino. Tokiu būdu S. M. 2003 m. birželio 9-26 d. laikotarpiu legalizavęs kitų asmenų neteisėtai įgytus naftos produktus UAB bendrovė suklastotais buhalterinės apskaitos dokumentais UAB bendrovė buhalterinėje apskaitoje, veikdamas bendrininkų grupe su F. L. bei FNTT prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikiančiais pagal NVIM, padėjo F. L. pasisavinti jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – 102 277,68 Lt UAB bendrovė pinigų.

Tokiais veiksmais S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01).

Pirmosios instancijos teismo motyvai dėl S. M. išteisinimo yra analogiški F. L. išteisinimo motyvams.

Nuteistasis S. M. neigia savo kaltę padėjęs F. L. pasisavinti UAB bendrovė pinigus, tačiau jo kaltė įrodyta.

Aptariant nuteistojo F. L. kaltę dėl veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, išdėstyti ir S. M. kaip padėjėjo objektyviai atlikti veiksmai, todėl šioje nuosprendžio dalyje jie nekartojami. Jau aptarti F. L. ir S. M. parodymai, pastarojo veiksmų apimtis bei reikšmė galutiniam rezultatui pasiekti, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti liudytojų L. K. ir R. T. parodymai įrodo S. M. vaidmenį, padėjus F. L. padaryti nusikalstamą veiką.

Lyginant su pareikštu kaltinimu, S. M. kaip padėjėjo veiksmų apimtį apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija žymiai sumažina, juos siedama tik su F. L. veika. Dėl to nustatomas kitas nusikalstamos veikos laikotarpis – 2003 m. birželio 9-26 d. Šis laikotarpis, lyginant su kaltinimu, patikslintas nurodant ne birželio 27 d., bet birželio 26 d., kadangi būtent ši diena nurodyta F. L. pareikštame kaltinime, o padėjėjas negali veikti ilgiau, nei vykdytojas.

S. M. veiksmų apimtį sumažinus iki padėjimo tik F. L., iš kaltinimo šalinamas teiginys, kad jis šią veiką padarė, tęsdamas vienodą tyčią apimantį nusikalstamą sumanymą, kadangi nebeliko tęstinės veikos.

S. M. veika kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį kaip padėjimas pasisavinti didelės vertės svetimą turtą.

Dėl veikų padarymo bendrininkų grupe

Nuteistieji S. M. ir F. L. ginčija veikę grupe iš anksto susitarusių asmenų.

Tai, kad pagal S. M. niekas iš nuteistųjų nepatvirtino buvus susitarimą daryti nusikaltimus, neįrodo jo nebuvus. Apeliantų poziciją paneigia skundžiamame ir šiame nuosprendžiuose aptarti įrodymai (protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo užfiksuoti įrodymai, rašytinė bylos medžiaga, liudytojų parodymai, net S. M. ir E. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai).

Baudžiamasis įstatymas bendrininkavimą įtvirtina kaip ypatingą tyčinės nusikalstamos veikos padarymo formą, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatas bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jeigu bent du iš jų yra vykdytojai.

Bendrininkavimo atveju kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat suvokia kitus bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje, požymius ir kt. Įstatymas nenumato, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį turi konstatuoti, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes.

Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, jog bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant buvus susitarimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas norimas rezultatas.

Apeliantų padarytų nusikaltimų pobūdis, nustatyta veikimo schema ir surinkti įrodymai leidžia neabejotinai teigti, jog jie nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe. Siekdami užvaldyti PVM lėšas ir pasiekti norimų rezultatų, nuteistieji privalėjo suvienyti savo pastangas, susitelkti bendram tikslui. Nusikaltimo mechanizmas atskleidžia, kad nusikalstamas sumanymas negalėjo būti pasiektas pavienio asmens pastangomis.

Bendrininkų grupė yra paprasčiausia bendrininkavimo forma. Jai esant nebūtina nustatyti itin detalų nusikaltimo planą, glaudžius ryšius tarp bendrininkų, kruopštų vaidmenų pasiskirstymą ir pan. Būtinas reikalavimas bendrininkų grupei – kad ne mažiau kaip du bendrininkai vykdytų objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (arba jų dalį).

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog nagrinėjamoje byloje visi nuteisti fiziniai asmenys aiškiai suvokė, kad savo bei NVIM dalyvavusių bendrininkų veiksmais kėsinasi į tą patį objektą – PVM lėšų užvaldymą ir savo veiksmais realizavo dalį nusikalstamų veikų objektyviųjų požymių – klastojo dokumentus, neatspindinčius tikrųjų ūkinių operacijų tarp dokumentuose nurodytų ūkio subjektų (NVIM dalyviai), įtraukė juos į bendrovių buhalterinę apskaitą, legalizavo nusikalstamu būdu įgytas prekes (nuteistieji). Teisėjų kolegija iš naujo neanalizuoja kiekvieno nuteistojo veiksmų, nes jie detaliai išdėstyti skundžiamame ir šiame nuosprendžiuose.

Iš apeliantų pozicijos matyti, jog jie iš esmės neigia atlikę nusikalstamus veiksmus, juo labiau veikdami bendrininkų grupe. F. L. teigia internete išsiaiškinęs, kad UAB bendrovė registruota ūkio subjektų registre kaip veikianti, turinti tinkamai išduotą licenciją didmeninei naftos produktų prekybai įmonė. S. M. irgi nurodo, jog pareigūnai jį suklaidino, kad jų atstovaujama bendrovė yra oficialiai veikianti, įregistruota, mokanti mokesčius.

Toks aiškinimas neįtikinamas. Byloje neginčijamai įrodyta, kokiems tikslams S. M. susirado šią bendrovę, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kokios paslaugos jam reikalingos.

Nuteistojo F. L. skundo motyvas, jog FNTT pareigūnai patvirtino su juo neturėję jokio kontakto, nepaneigia išvados jį veikus bendrininkų grupe. Konstatuojant esant aptariamą bendrininkavimo formą nebūtina, kad kiekvienas bendrininkas iš anksto su visais aptartų nusikaltimo planą. Svarbu, jog bendrininkas suvokia veikiantis ne vienas, o su kitais bendrininkais (vykdytojais). Iš nuteistojo F. L. atliktų veiksmų toks jo suvokimas akivaizdus. F. L. bendravo su S. M., pastarasis – su pagal NVIM veikusiais pareigūnais. F. L. S. M. perdavė duomenis apie naftos produktų kiekį, kainą, įrašytinus į UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras, savo asmens kodą fiktyviai operacijai pabaigti, pranešė neturįs sutarties, patvirtinančios tariamai įvykusią ūkinę operaciją, aiškinosi dėl klaidų surašytuose dokumentuose. S. M. nurodė FNTT pareigūnams išrašyti PVM sąskaitas faktūras, naftos produktų pardavimo–pirkimo sutartis, derino atsiskaitymus už tariamus naftos produktų tiekimus ir pan.

Įvertinus tai, kad nuteistieji nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe, tokia bendrininkavimo forma padėjo įgyvendinti nuteistųjų nusikalstamą sumanymą, pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę pagrįstai pripažino kaip sunkinančią nuteistųjų atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nuteistasis S. M. neigia esant priežastinį ryšį tarp kiekvieno bendrininko nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių bendrų padarinių.

Toks apeliacinio skundo motyvas nepagrįstas.

Priežastinis ryšys egzistuoja tada, kai veiksmas yra pasekmės priežastis, t. y. būtina, privaloma nusikalstamų pasekmių atsiradimo sąlyga. Baudžiamojoje teisėje nusikalstamų pasekmių atsiradimo priežastis ir sąlyga yra tik toks nusikaltimo subjekto veikimas (ar neveikimas), kurie uždrausti baudžiamajame įstatyme.

Šioje byloje nustatytas priežastinis ryšys tarp asmenų nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių. Jei apeliantas nebūtų susiradęs NVIM dalyvių L. K. bei R. T. ir paprašęs išrašinėti fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, šie nebūtų atlikę tokių veiksmų; S. M. ir F. L. neturėtų galimybės per UAB bendrovė legalizuoti nusikalstamu būdu įgytų naftos produktų, jų realizuoti nesibaimindami pasekmių; E. P. bei F. L. nebūtų įtraukę suklastotų dokumentų į savo bendrovių buhalterinę apskaitą, tuo nepagrįstai padidinę bendrovių sąnaudas; visi apgaule nebūtų išvengę turtinės prievolės mokėti mokesčius į valstybės biudžetą ir t. t.

Dėl bausmių

Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, į ką atsižvelgė, skirdamas bausmes visiems kaltininkams, ir F. L., E. P. bei juridiniams asmenims paskyrė baudas, o S. M., padariusiam sunkų nusikaltimą ir didžiausios apimties veikas – laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus paskirtos baudos yra adekvačios padarytoms veikoms. S. M. taip pat paskirta tinkama bausmė už tas nusikalstamas veikas, už kurias jis pripažintas kaltu.

F. L. apeliaciniame skunde dėl bausmės nepasisakė, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo išsamiau jos komentuoti.

E. P. ginčija ne bausmės rūšį ar dydį, bet, jo nuomone, netinkamai į bausmę įskaitytą laikino sulaikymo (klaidingai įvardijamo kardomuoju kalinimu) laikotarpį ir BK 65 straipsnio taikymą. Dėl to bus pasisakyta vėliau.

S. M. nurodė nesutikimo su bausme motyvus, todėl dėl jo pasisakoma išsamiausiai.

Pirmiausia atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas nenuoseklus: pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teisme prašė jį išteisinti, t. y. nepripažino kaltės, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje po atnaujinto įrodymų tyrimo vėl sakydamas paskutinį žodį jau prašė pripažinti tris atsakomybę lengvinančias aplinkybes, iš kurių viena – nuoširdus prisipažinimas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatė šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytam kaltininko prisipažinimui padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiam gailėjimuisi, kaip atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, keliami tam tikri reikalavimai. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų; nuoširdus gailėjimasis – kritiškas savo padarytos veikos vertinimas, išgyvenimas dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, stengimasis sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius.

Jau minėta apelianto nenuosekli pozicija, savo pirminių parodymų, patvirtinančių byloje nustatytas aplinkybes, neigimas nerodo nei prisipažinimo, nei nuoširdaus gailėjimosi, o tik norą palengvinti savo padėtį. Be to, kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės būtina sudedamoji dalis galimas iki bylos išnagrinėjimo teisme. Aptarti motyvai rodo, kad taip neįvyko.

Byloje yra duomenų, jog S. M. turi tris mažamečius vaikus, iš jų du gimę po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Vaikų gimimas yra reikšminga aplinkybė, tačiau ji negali atsverti ir būti priešpastatoma pagrindinėms baudžiamosios atsakomybės nuostatoms bei bausmės paskirčiai. Ši aplinkybė taip pat nelaikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Apeliantas nurodo trečią aplinkybę, kuri iš tiesų pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia, vertinant BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – tai vienos trečiosios dalies solidariai su kitais nuteistaisiais priteisto civilinio ieškinio (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atlyginimas (t. 12, b. l. 14). Tačiau už šį nusikaltimą paskirta bausmė nemažinama, kadangi yra ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta bendrininkų grupe. Be to, skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Paskirta vidutinės trukmės bausmė nepažeidžia BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas kaltės nepripažinimą konstatavo kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Tokio bausmės parinkimo motyvo skundžiamame nuosprendyje nėra, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintas tik nusikalstamų veikų darymas bendrininkų grupe.

Nuteistasis taip pat nepagrįstai nurodo teismą atsižvelgus į nagrinėjamą kitą baudžiamąją bylą, kurioje jis kaltinamas padaręs analogiškus nusikaltimus, kadangi tai ta pati baudžiamoji byla, tik išskirta į kelias ir perduota nagrinėti kitam teismui.

Dėl šio apeliacinio skundo motyvo teisėjų kolegija jau pasisakė, aptardama skundo teiginius dėl ikiteisminio tyrimo ir teismo šališkumo. Apelianto minimoje kitoje byloje nuosprendis (Šiaulių apygardos teismo 2007-07-26 nuosprendis) jau įsiteisėjęs. Vertinant apelianto asmenybę, šiuo atveju svarbu ne bylų skaičius, bet veikos mastas, nusikaltimų sunkumas.

Teisėjų kolegija nesubendrina šiuo ir Šiaulių apygardos teismo 2007-07-26 nuosprendžiais S. M. paskirtų bausmių, kadangi turėtų būti taikomas ne tik bausmių apėmimo, bet ir visiško arba dalinio bausmių sudėjimo būdas, o tai pablogintų nuteistojo teisinę padėtį daugiau, nei to prašo prokuroras apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

Bausmės turės būti subendrintos abiejų nuosprendžių vykdymo procese.

Apeliacinės instancijos teisme sakydamas paskutinį žodį S. M. prašė, jei teismas jo neišteisins, netaikyti realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau nedetalizavo, kokį sprendimą teismas turėtų priimti. Dėl to tikslinga aptarti visas galimybes: švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimą (BK 62 straipsnis), BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų pritaikymą, paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis).

Skundžiamu nuosprendžiu terminuota laisvės atėmimo bausmė S. M. paskirta už BK 202 straipsnio 1 dalyje (nesunkus nusikaltimas) ir 182 straipsnio 2 dalyje (sunkus nusikaltimas) numatytas veikas. Už sunkų nusikaltimą straipsnio sankcija numato tik vienos rūšies bausmę – laisvės atėmimą iki 8 metų. S. M. paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.

BK 62 straipsnio 1 dalies taikymo viena iš būtinų sąlygų – nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi pats savo noru atvykti ar pranešti apie šią veiką. S. M. to nepadarė, taigi jam negalima taikyti šios teisės normos, todėl kitos sąlygos net neaptariamos.

BK 62 straipsnio 2 daliai taikyti, be konkrečius punktus tenkinančių aplinkybių, būtina nustatyti mažiausiai dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir būti bent iš dalies atlyginus ar pašalinus turtinę žalą, jei ji padaryta. Apeliantas atitinka tik pastarąją sąlygą (t. 12, b. l. 14), kuri sutampa su atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Daugiau nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir šios teisės normos taikyti nėra teisinių prielaidų.

Vis tik dėl šios normos taikymo teisėjų kolegija pasisako dar vienu aspektu.

Nuteistasis apeliuoja į tai, kad išlaiko mažamečius vaikus. Byloje yra nuteistojo gynėjui adresuotas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2009-08-17 raštas, jog S. M. su sugyventine N. Ž. turi sūnų E. M., gimusį 2008-11-09; sugyventiniai kartu gyveno iki 2009 m. rugpjūčio mėn., po to N. Ž. išsikraustė bei „nusišalino nuo vaiko priežiūros ir auginimo“; S. M. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, mažamečiui E. M. gali tekti steigti laikinąją globą, nes nebus kam prižiūrėti vaiko (t. 12, b. l. 16).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.163 straipsnio nuostatas nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai (tėvas ir motina), kurių teisės ir pareigos vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Taigi mažamečiu E. M. privalo rūpintis ir S. M., ir N. Ž.. Teismas neturi jokių duomenų, jog vaiko motinos N. Ž. teisės į vaiko auklėjimą bei priežiūrą apribotos, to nenurodyta ir aptariamame Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte. Ji turi pareigą rūpintis savo sūnumi. Vien tai, kad keletą savaičių vaiku rūpinosi tik tėvas, nereiškia motinos atsisakymo ateityje rūpintis savo vaiku.

Juo labiau kad S. M. apeliacinės instancijos teismui pateikė dar vieno savo vaiko – S. M., gim. 2010-05-11, gimimo liudijimo kopiją, iš kurios matyti, jog vaiko motina yra N. Ž.. Taigi minėtas raštas prarado savo aktualumą, o dar vieno vaiko gimimas rodo nesant net formalios priežasties teigti, kad, S. M. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, mažamečiai vaikai liktų be priežiūros.

Tiesa, nuteistasis iš ankstesnės santuokos turi dar vieną mažametį vaiką – dukrą E. M., gim. 1998-01-22, tačiau J. K. įsipareigojo ją globoti ir visiškai išlaikyti, kol ja galės pasirūpinti tėvai (t. 4, b. l. 107).

Taigi šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, jog S. M. išlaiko tris mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos bausmės nebus kam prižiūrėti.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos gali būti taikomos tuo atveju, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę, taikant BK 62 straipsnį, o straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264/2005, 2K-594/2005, 2K-77/2007, 2K–395/2007, 2K-632/2007 ir kt.). Šios teisės normos taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-594/2007, 2K-123/2008, 2K-152/2009, 2K-7/2010 ir kt.).

Aptariamu atveju skirdami švelnesnę, nei straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, teismai turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Teisėjų kolegija nemato nė vienos tokios išimtinės aplinkybės, kuriai esant būtų galima švelninti bausmę.

Nuteistasis S. M. apeliuoja į tai, jog laisvės atėmimo bausmė nutrauks jo individualios įmonės veiklą, dėl to neteks pragyvenimo šaltinio joje dirbantys asmenys.

Apeliavimas į ūkinę veiklą negali būti pateisinamas, nes būtent dėl šios veiklos padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas.

Jau minėta, kad pirmosios instancijos teismas S. M. nuteisė už sunkaus nusikaltimo padarymą. Jo asmenybė irgi nėra itin gerai įvertinta. Nusikalstamos veikos pavojingumo ir apelianto asmenybės visumos vertinimas apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai neleidžia daryti išvados, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam S. M. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Dėl to BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos.

S. M. negalima atidėti paskirtos bausmės vykdymo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kadangi šio straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus, nenumato galimybės atidėti paskirtos bausmės vykdymo asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už sunkų tyčinį nusikaltimą. Skundžiamu nuosprendžiu S. M. nuteistas už sunkų nusikaltimą (BK 182 straipsnio 2 dalis) ir ši aplinkybė rodo, kad nėra net formalaus pagrindo atidėti bausmės vykdymo.

Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas prokuroro skundą, visus nuteistuosius pripažino kaltais dėl keleto nusikalstamų veikų, kurių nusikalstamomis nepripažino pirmosios instancijos teismas. Tai sunkūs nusikaltimai, numatyti BK 216 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje. Už juos įstatymas numato tik realias laisvės atėmimo bausmes. Visiems nuteistiesiems bausmės skiriamos atsižvelgus į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (BK 11 straipsnio 5 dalis), į tai, jog nusikaltimai padaryti tyčia, į savanaudiškas paskatas, nusikalstamos veikos stadiją, skundžiamame nuosprendyje jau aptartas kaltininkų asmenybes, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (visiems) ir šiuo nuosprendžiu nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (S. M., kadangi dauguma veikų padarytos esant idealiai nusikaltimų sutapčiai).

Visiems bausmės individualizuotos, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų apimtį, jų baigtumą.

Bausmės paskirtos mažesnės, nei prašo prokuroras, nes teisėjų kolegija nurodė savo argumentus, o prokuroras visiškai nemotyvavo prašomų bausmių dydžio.

Tas pat pasakytina dėl juridiniams asmenims skiriamų bausmių. Prokuroras nemotyvavo, kodėl jiems turėtų būti skiriama griežčiausia bausmė – jų likvidavimas. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia bausmė būtų neproporcinga padarytoms veikoms, nes tai veikiančios įmonės, jose dirba su nusikaltimais nesusiję žmonės, kurie dėl įmonių likvidavimo nepagrįstai nukentėtų.

Teisėjų kolegija visiems nuteistiesiems bausmes subendrina, taikydama jų apėmimo būdą, nors nemano, kad visos veikos padarytos, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai. Taip daroma, siekiant nuteistųjų teisinės padėties nepabloginti daugiau, nei to prašo prokuroras apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

Apeliacinės instancijos teismui S. M. paskyrus bausmes už kitas nusikalstamas veikas, teismo motyvai, jog nėra teisinio pagrindo jam švelninti bausmės, nepasikeitė.

Teisėjų kolegijos nuomone, S. M. (ir kitiems nuteistiesiems) paskirtos bausmės atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisingos.

Nepagrįstas nuteistojo E. P. gynėjo ir nuteisto juridinio asmens UAB bendrovė gynėjos apeliacinio skundo motyvas, kad teismas netinkamai suskaičiavo terminą, kurį E. P. buvo suimtas (pagal juos į paskirtą bausmę turėjo būti įskaitytos ne dvi, bet trys paros), ir taikydamas BK 65 straipsnio nuostatas neteisingai įskaitė baudą.

Bylos duomenys įrodo, jog E. P. laikinai sulaikytas 2004-02-03, 14 val., ir paleistas 2004-02-05, 9.50 val. (t. 5, b. l. 50-51, 52), t. y. buvo sulaikytas (ne suimtas, kadangi jam nebuvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas) trumpiau nei 48 valandas. Tokia sulaikymo trukmė atitinka BPK 140 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad laikinas sulaikymas, kuris skaičiuojamas valandomis, negali trukti ilgiau nei 48 valandas. Taigi teismas teisingai įskaitė į bausmės laiką dvi laikino sulaikymo dienas. Priešingas apeliantų teiginys neturi teisinio pagrindo, o apeliavimas į teismų praktiką yra deklaratyvus, nenurodantis šaltinio, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktiką, nėra pasisakęs dėl laikino sulaikymo įskaitymo į bausmės laiką apeliantų nurodytu būdu.

Nors apeliacinės instancijos teismui priėmus naują nuosprendį ir iš naujo subendrinus bausmes tapo nebeaktualus BK 65 straipsnio taikymas, teisėjų kolegija pasisako dar dėl vieno E. P. gynėjo ir juridinio asmens UAB bendrovė gynėjos apeliacinio skundo argumento. Pagal juos keisdamas vienas bausmes kitomis teismas padarė klaidą, nustatydamas baudos dydį. Šis pastebėjimas yra absoliučiai teisingas, tačiau teismo klaida padaryta nuteistojo E. P. naudai, o ne priešingai: teismas paskyrė E. P. galutinę subendrintą bausmę 200 MGL dydžio baudą, įskaitė laikiname sulaikyme išbūtas dvi dienas, jas pakeitė 4 MGL dydžio bauda, todėl galutinis baudos dydis turėjo būti 196 MGL, o teismas nurodė 186 MGL dydžio baudą. Taigi teismas suklydęs baudos bausmę sumažino ne 6 MGL, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, bet 14 MGL.

Dėl turto konfiskavimo

Nuteistojo S. M. nuomone, nepagrįstai konfiskuotas vilkikas su puspriekabe, kadangi iš transporto nuomos buvo pagrindinės įmonės pajamos.

Toks apeliacinio skundo motyvas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas motyvavo, kodėl konfiskavo S. M. priklausančią transporto priemonę – vilkiką ,,VOLVO F16“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę cisterną ,,KAESSBOHRER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas teisingai nurodė, kad minėtu transportu buvo gabenami neteisėtai įgyti naftos produktai, S. M. stambiu mastu ėmėsi tokios komercinės veiklos.

Nors apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pakoregavo kai kuriuos skundžiamo nuosprendžio argumentus dėl aptariamos veikos kvalifikuojamųjų požymių, tačiau tai nekeičia pačios veikos teisinio įvertinimo baudžiamojo įstatymo prasme.

Teismas teisingai nurodė, jog vilkikas su puspriekabe panaudotas nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikaltimo priemonė, ir tinkamai pritaikė BK 72 straipsnį, tiesa, nedetalizavęs konkrečiau (BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl išdėstytų motyvų nėra pagrindo naikinti teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo

2004 m. gegužės 13 d. galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti laikinai apribota juridinio asmens UAB bendrovė, įmonės kodas 7923987, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė į jam priklausantį 630,94 kv. m bendro ploto garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris 7795-0008-9028:0001, vidutinė rinkos vertė 24 283 Lt (t. 5, b. l. 139-141, 148-149).

UAB bendrovė direktorius prašo panaikinti šią procesinę prievartos priemonę, nes civilinis ieškinys valstybei atlygintas, o vykdant bendrovės ūkinę komercinę veiklą atsirado ekonominė būtinybė parduoti areštuotą garažą kitam ūkio subjektui ir įsigyti kitą, bendrovei labiau vertingą, nekilnojamąjį turtą.

Prašymas pagrįstas, todėl tenkinamas.

BPK 151 straipsnio 2 punkto nuostatos numato, kad juridinio asmens nuosavybės teisė gali būti laikinai apribota, kai siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą BK 72 straipsnyje numatytais atvejais arba civilinį ieškinį, jei yra pakankamas pagrindas juridinį asmenį įtraukti civiliniu atsakovu.

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 10 d. nuosprendžiu, kuriuo juridinis asmuo UAB bendrovė pripažintas kaltu ir nuteistas, Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys atmestas, kadangi iki nuosprendžio priėmimo jis visiškai patenkintas (t. 9, b. l. 171-174).

Iš nuosprendžio matyti, jog juridinio asmens UAB bendrovė turto konfiskavimas nebuvo taikytas. To neprašoma ir prokuroro apeliaciniame skunde.

Nesant teisinio pagrindo toliau taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, jis naikinamas.

Dėl rašymo apsirikimų

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje formuluojant UAB bendrovė pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, apimtį padarytas rašymo apsirikimas nurodant, kad į bendrovės buhalterinę apskaitą įtrauktos tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos – 205 530 litrų žalios naftos pirkimas, nors bylos duomenys įrodo, jog nupirkta tik 140 030 litrų žalios naftos. Šis apsirikimas paaiškinamas tuo, kad formuluojant analogiškos nusikalstamos veikos apimtį bendrovės direktoriui E. P. nurodytas 205 530 litrų naftos produktų kiekis, kurį sudaro bendrai suskaičiuoti žalia nafta, dyzelinas ir dyzelinis kuras.

Taip pat rašymo apsirikimai padaryti skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodžius, jog F. L. ir E. P. pripažinti kaltais padarę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.), nors nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta teisinga įstatymo redakcija, t. y. 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, įsigaliojusi 2004-07-13. Šis apsirikimas ištaisomas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodant, kad F. L. ir E. P. pripažinti kaltais pagal BK 182 straipsnio 1 dalies 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakciją, įsigaliojusią 2004-07-13.

Tas pat pasakytina dėl juridinių asmenų UAB bendrovė ir UAB bendrovė pripažinimo kaltais padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, tik šiuo atveju nuosprendžio aprašomojoje dalyje iš viso nenurodyta taikomo įstatymo redakcija. Teisėjų kolegija ir šias klaidas ištaiso nustatydama bei nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodydama, jog juridiniai asmenys UAB bendrovė ir UAB bendrovė pripažinti kaltais padarę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, įsigaliojusi 2004-07-13).

Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 327 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 1, 3, 4 punktais, 329 straipsnio 1, 2 punktais,

nuspre ndžia:

I. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 10 d. nuosprendžio dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

1. Dėl S. M. išteisinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 216 straipsnio 1 dalyje (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1992 redakcija, įsigaliojusi 2004-02-14), 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), ir nubausti laisvės atėmimu:

pagal BK 216 straipsnio 1 dalį – 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo F. L. pasisavinti didelės vertės UAB bendrovė turtą) – 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę S. M. paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011 m. sausio 3 d.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės suėmimo laikotarpį nuo 2003 m. liepos 8 d. iki 2004 m. balandžio 6 d.

2. Dėl F. L. išteisinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį:

F. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 216 straipsnio 1 dalyje (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1992 redakcija, įsigaliojusi 2004-02-14), 183 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), ir nubausti laisvės atėmimu:

pagal BK 216 straipsnio 1 dalį – 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – 4 (ketveriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę F. L. paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo dienos.

3. Dėl E. P. išteisinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 216 straipsnio 1 dalyje (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1992 redakcija, įsigaliojusi 2004-02-14), 184 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), ir nubausti laisvės atėmimu:

pagal BK 216 straipsnio 1 dalį – 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 184 straipsnio 2 dalį – 3 (trejiems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę E. P. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2004 m. vasario 3 d. iki 2004 m. vasario 5 d.

4. Dėl juridinio asmens UAB bendrovė išteisinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį:

Juridinį asmenį UAB bendrovė pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1992 redakcija, įsigaliojusi 2004-02-14), bei nubausti 150 MGL (18 750 Lt) dydžio bauda;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę juridiniam asmeniui UAB bendrovė paskirti 150 MGL (18 750 Lt) dydžio baudą.

5. Dėl juridinio asmens UAB bendrovė nuteisimo pagal BK 203 straipsnio 2 dalį ir išteisinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį:

Juridinį asmenį UAB bendrovė išteisinti pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

juridinį asmenį UAB bendrovė pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1992 redakcija, įsigaliojusi 2004-02-14), bei nubausti 160 MGL (20 000 Lt) dydžio bauda;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę juridiniam asmeniui UAB bendrovė paskirti 160 MGL (20 000 Lt) dydžio baudą.

II. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 10 d. nuosprendžio dalį dėl F. L. ir juridinio asmens UAB bendrovė išteisinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį panaikinti ir bylą dėl to nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

III. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 10 d. nuosprendžio dalį pakeisti:

Iš pripažintos įrodyta pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nusikalstamos veikos pašalinti šios veikos požymius – verslišką ėmimąsi ūkinės, komercinės, finansinės veiklos neturint licencijos, paliekant požymį ėmimąsi stambiu mastu komercinės veiklos kitokiu neteisėtu būdu;

taikyti 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakciją, įsigaliojusią 2003-05-01.

Pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad atlygino vieną trečiąją dalį – 10 410,66 Lt – turtinės žalos atlyginimo, solidariai priteisto į valstybės biudžetą iš S. M., E. P. ir UAB bendrovė pagal Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį.

Laikyti, kad jis pripažintas kaltu pagal 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakciją, įsigaliojusią 2004-07-13.

Laikyti, kad jis pripažintas kaltu pagal 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakciją, įsigaliojusią 2004-07-13.

5. Dėl juridinio asmens UAB bendrovė nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir laikino

Nustatyti, kad jis pripažintas kaltu pagal 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakciją, įsigaliojusią 2004-07-13;

panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausantį 630,94 kv. m bendro ploto

garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris 7795-0008-9028:0001, vidutinė rinkos vertė 24 283 Lt.

6. Dėl juridinio asmens UAB bendrovė nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį:

Nustatyti, kad jis pripažintas kaltu pagal 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakciją, įsigaliojusią 2004-07-13.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

IV. Nuteistojo F. L., nuteistojo E. P. gynėjo ir nuteisto juridinio asmens UAB bendrovė gynėjos, nuteisto juridinio asmens UAB bendrovė gynėjos apeliacinius skundus atmesti.