- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-05
- Bylos Nr.
- e2-5933-600/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-02055-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Atsakovas
- J. V., V. V.
- Advokatai
- Aušra Bračiulienė
dalyvaujant ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovėms bendrijos pirmininkei J. B. ir advokatei Gražinai Versockienei,
viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams J. V. ir V. V. dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo ir atsakovų priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
1. Ieškovė pateikė ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 439 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų 592,98 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas (e/b t. 1, b. l. 45-49).
1.1. Nurodė, kad 592,98 Eur skola susidarė už priskaičiuotus mokesčius už bendro naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. imtinai.
1.2. Reikalavimą priteisti skolą grindžia aplinkybe, kad ieškovė yra įsteigta įgyvendinti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu. Ši savininkų įsteigta bendrija atstovauja savininkų interesus bei organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdymą, tvarko ūkinius ir finansinius reikalus, įgyvendina patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.
Šalies argumentai
1.3. Ieškovė nurodė, kad atsakovams nuosavybės teise ieškovės administruojamame name priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 137,06 kv. m ploto.
1.4. Ieškinį teikia Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Bendrijų įstatymas) 21 straipsnio 3 dalies 2, 3, 6 punktų ir Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.76 straipsnio, 4.82 straipsnio 3 dalies pagrindais.
1.5. Atsiliepdama į atsakovų priešieškinį nurodė, kad reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo prašo spręsti teismo nuožiūra atsižvelgiant į šiuos ieškovės argumentus – (i) tarp šalių niekada nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovams šios išlaidos bus kompensuotos; (ii) priešingai nei teigia, atsakovai 2023 m. spalio mėn. (kai buvo nuplėšta namo stogo dalis virš atsakovų buto) be pagalbos palikti nebuvo – kadangi laikinai pareigas ėjusi bendrijos pirmininkė buvo išvykusi, ji telefonu jiems pateikė stogą taisančio rangovo kontaktus ir pritarė, kad atsakovai kreiptųsi į šį asmenį ir sutartų su juo dėl avarinės situacijos padarinių pašalinimo, o paskui bendrija atsakovams kompensuos rangovui sumokėtą sumą (dėl konkretaus kompensavimo būdo šalys nesitarė); (iii) atsakovai kreipėsi į stogdengį ir stogą suremontavo bei už jo remontą sumokėjo 500 Eur ir tarp šalių nėra ginčo dėl stogo suremontavimo fakto, patirtų išlaidų dydžio ir ieškovės prievolės grąžinti atsakovams 500 Eur už stogo remontą; (iv) tačiau bendrijoje susiklostė tokia situacija, kai atsakovams ir kitiems skolininkams nevykdant savo finansinių įsipareigojimų ieškovei, šiai, kaip ekonominės veiklos nevykdančiam subjektui, pritrūko lėšų atsiskaityti su atsakovais; (v) 2024 m. balandžio 26 d. atsakovams buvo pasiūlytos dvi galimybės, kaip spręsti susiklosčiusią situaciją – arba atsakovai iš pradžių sumoka įsiskolinimą bendrijai (ieškovei) ir tada ieškovė nedelsiant iš šių lėšų atsiskaito su atsakovais, arba atsakovai laukia iki nagrinėjamoje byloje bus priimtas teismo sprendimas ir jis įsiteisės, t. y. iki bus išspręstas ginčas su atsakovais dėl skolos ieškovei priteisimo; į šį (2024 m. balandžio 26 d.) siūlymą atsakovai nieko neatsakė, su ieškove nebendradarbiavo, savo pasiūlymų taip pat neteikė, o pateikė priešieškinį; (vi) nesutinka atlyginti bylinėjimosi išlaidų, nes bendrija neatsisakė prievolės atlyginti bendrosios dalinės nuosavybės remonto išlaidų (e/b t. 4, b. l. 4-8).
Atsiliepimas
2. Atsakovai nesutinka su jų atžvilgiu pareikštu reikalavimu ir prašo ieškinį atmesti (e/b t. 2, b. l. 1-6).
2.1. Nurodė, kad jų manymu, atstovavimo sutartį su advokate pasirašė tam neįgalintas asmuo J. B. (atstovavimo sutartis pasirašyta 2023 m. gruodžio 15 d., kai J. B. įgaliojimai buvo seniai pasibaigę, ką, atsakovų vertinimu, patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės raštas byloje). Tai taip pat patvirtina į bylą pateikti bendrijos įstatai, kurie įregistruoti 2015 m. birželio 17 d. Pagal įstatus bendrijos valdymo organų kadencija yra trys metai, dėl ko mano, kad bylą pradėjo neįgalintas vesti bylą asmuo ir vien tuo pagrindu ieškinys turi būti atmestas.
2.2. Atsakovai nurodo, kad CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Kasacinis teismas yra aiškinęs, jog ši proporcija apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatoma, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-313/2018).
2.3. Pažymėjo, kad iki šios dienos nėra aiški kiekvieno savininko turima naudingo ploto dalis, neaiškus viso gyvenamojo namo naudingas plotas, dėl ko neaiški ir butų bei kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, nuo kurios skaičiuojami mokesčiai.
2.4. Atsakovai mano, kad jiems taikomos neteisingos proporcijos, todėl neteisingai išrašomos sąskaitos, o įrodyti priskaičiuojamų mokesčių pagrįstumą privalo ieškovė.
2.5. Be to, iš bendrijos įstatų matyti, kad bendrijos pirmininko kadencija yra trys metai. Vadinasi, pirmininkės kadencija baigėsi 2018 m. birželio mėnesį, prie ieškinio pridėti dokumentai patvirtina, kad pirmininkei J. B. atlyginimas nebuvo nuo to laiko nustatytas, todėl atsakovai neprivalo mokėti 1299,37 Eur išrašytų sąskaitų už pirmininko atlyginimą. Taip pat atsakovai nesutinka mokėti 280,64 Eur sumos, kuri įtraukta už advokato paslaugas, nes nebuvo teisėtų sprendimų.
Šalies argumentai
2.6. Atsakovai CPK 143 straipsnio tvarka pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės atsakovų naudai 500 Eur už stogo remonto darbus (e/b t. 3, b. l. 183-185).
2.6.1. Nurodė, kad 2023 m. spalio mėnesį audros metu buvo sugadintas namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogas, esantis virš atsakovų buto Nr. (duomenys neskelbtini);
2.6.2. V. V. kreipėsi dėl šios situacijos į bendrijos pirmininkę, prašė pagalbos, tačiau nesulaukė. Kadangi daugiabučio gyvenamojo namo (toliau – ir ginčo namo) stogas yra bendroji dalinė nuosavybė, visų savininkų bendras reikalas ir privalomai patirtos išlaidos jo privalomam remontui dalinamos tarp visų savininkų;
2.6.3. V. V. suradus meistrą, kurį pasiūlė J. B., ir meistrui suremontavus namo sugadinto stogo dalį, V. šeima sumokėjo 500 Eur, dėl ko kreipėsi į bendriją prašydami šią sumą įskaityti į jų šeimos mokėjimus. Tai padaryti buvo atsisakyta;
2.6.4. Ieškovė, iškėlusi bylą atsakovams dėl komunalinių paslaugų apmokėjimo, 2024 m. balandžio 26 d. pateikė siūlymą atsakovams dėl stogo remonto 500 Eur apmokėjimo – kadangi bendrija neturi finansinių galimybių atlyginti 500 Eur stogo remonto išlaidų, jos galėtų būti apmokamos pirma atsakovams sumokant skolą bendrijai, o bendrija iš gautų lėšų nedelsiant apmokėtų atsakovų patirtas stogo remonto išlaidas, arba pasibaigus teisminiam procesui dėl skolos priteisimo sumokėti už stogo remontą. Mano, kad ginčo nei dėl stogo remonto fakto, nei dėl remonto sumos nėra, tačiau bendrijai neatlyginant remonto išlaidų, reiškia priešieškinį.
3. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovė bendrijos pirmininkė paaiškino, kad ieškinį palaiko, prašo tenkinti, sutinka, kad bendrija turi kompensuoti atsakovų patirtas išlaidas namo stogo remontui. Papildomai paaiškino dėl atskirų mokesčių mokėjimo – (i) dėl bendrijos pirmininkės pareigų vykdymo, kada atsakovai nelaiko ją buvus bendrijos pirmininke – tuo metu ją tikrino iš valstybinių institucijų, tačiau niekam nekilo klausimų dėl netinkamo bendrijos atstovavimo; (ii) dėl darbo užmokesčio – 200 Eur ar 210 Eur per mėnesį, - tuo laikotarpiu kito minimali mėnesinė alga ir buhalterė jai paaiškino, kad turi būti taikomas minimalus valandinis atlygis, nors ji pati ir nesutiko ir 210 Eur buvo pradėta skaičiuoti ne iš karto pakeitus minimalius mėnesinės algos įkainius.
Šalies argumentai
4. Ieškovės atstovė advokatė prašė ieškinį tenkinti, dėl priešieškinio paliko spręsti teismo nuožiūra, tačiau tenkinimo atveju prašė nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, nes tarp šalių nebuvo ginčo, kad bendrija šias išlaidas turi kompensuoti. Paaiškino, kad naudingas plotas nustatomas prie savininko ploto pridėjus savininkui tenkančią bendro naudojimo patalpų dalį. Remiasi kasacinio teismo praktika, nurodyta civilinėje byloje Nr. e3K-3-430-403/2018, kurioje pasisakyta, kad rūsiai nėra naudingo ploto objektai, todėl bendrija negali skaičiuoti taip, kaip pageidauja atsakovai. Dėl priešieškinio dar kartą patvirtino, kad iš bendrijos pusės nėra ginčo nei dėl remonto fakto, nei dėl sumos, tačiau bendrija negali sumokėti, jei gyventojai turi skolų pačiai bendrijai. Atkreipė dėmesį, kad atsakovai yra nenuoseklūs – teigia, kad J. B. nėra bendrijos pirmininkė, tačiau apgadinus namo stogą, atsakovai kreipėsi būtent į ją.
Atsiliepimas
5. Atsakovai paaiškino, kad palaiko procesiniuose dokumentuose išdėstytas poziciją – mano, kad bendrijai atstovaujantis asmuo negali atstovauti bendrijos, su skolos faktu nesutinka, nes mano, kad skola apskaičiuota neteisingai, neįtraukiant į naudingą plotą visų gyventojų turimų rūsio ir kitų patalpų. Pripažino, kad dėl kai kurių sandėliukų ir kitų patalpų priklausymo yra iškelta byla teisme, tačiau kai kurie gyventojai rūsius jau yra įsiregistravę, todėl tie rūsiai turi būti įtraukti apskaičiuojant naudingą plotą. Neneigė aplinkybės, kad bendrijoje nėra priimta visuotinio bendrijos susirinkimo sprendimo į mokesčių skaičiavimus įtraukti rūsių ir kitų patalpų plotus. Prašo įpareigoti skaičiuoti pagal atsakovų siūlomą formulę. Priešieškinį prašo tenkinti, nes mano, kad bendrija stogo remonto išlaidas galėjo kompensuoti iš kaupiamųjų lėšų. Nesutinka su bendrijos pirmininkei skaičiuojama 210 Eur atlyginimo suma, nes nebuvo tokio sprendimo.
6. Atsakovų atstovė prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Prašo vadovautis kita kasacinio teismo praktika, suformuota civilinėse bylose Nr. e3K-3-103-313/2018 ir Nr. 3K-7-515/2009. Kadangi prie kai kurių butų nurodyta „Su rūsiu“, tai turi būti registruota ir Nekilnojamojo turto registre ir įtraukta į skaičiavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisinis vertinimas
7.1. Atsakovams nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 137,06 kv. m ploto, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (e/b t. 3, b. l. 48-50, Nekilnojamojo turto registro 2021 m. gruodžio 21 d. Butų (patalpų) sąrašas pastate); šiame sąraše pastato bendras plotas nurodytas 2775,09 kv. m;
7.2. Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) yra įregistruotas juridinis faktas dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo – įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, įrašas galioja nuo 2015 m. birželio 19 d. (DOK-132150, 7.1. punktas); nurodyto NTR duomenų bazės išrašo 2.1. punkte nurodyta, kad pastato bendras plotas 2773,71 kv. m, naudingas plotas – 2016,00 kv. m;
7.3. Į bylą pateikti 2015 m. birželio 17 d. ieškovės įstatai, įregistruoti Juridinių asmenų registre (toliau – ir JAR) (e/b t. 1, b. l. 4-13); įstatų 20 punkte nurodyta, kad bendrijos valdymo organai yra bendrijos pirmininkas ir bendrijos valdyba (e/b t. 1, b. l. 7); įstatų 23 punkte nurodyta, kad bendrijos valdymo organų kadencija yra 3 metai, kadencijų skaičius neribojamas;
7.4. JAR 2024 m. sausio 30 d. išraše nurodyta, kad bendrijos pirmininke registruota J. B., įgaliojimų pradžios data – 2023 m. gruodžio 19 d. (išrašo 5.2.1. punktas, e/b t. 3, b. l. 10-12); iš į bylą pateiktų bendrijos visuotinio susirinkimo protokolų žinoma, kad 2018 m. birželio 4 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime buvo renkamas, bet neišrinktas naujas bendrijos primininkas; 2018 m. birželio 28 d. J. B. laikinai išrinkta eiti bendrijos pirmininkės pareigas vieneriems metams, mokant atlygį pirmininkei 200 Eur / mėnesį į rankas, šią sumą paskirstant proporcingai kiekvienam pagal plotą; 2019 m. liepos 10 d. susirinkimo metu naujas pirmininkas neišrinktas, o J. B. palikta eiti pirmininkės pareigas iki kitų rinkimų, sprendimas dėl pirmininkės atlyginimo nebuvo priimtas; 2019 m. spalio 9 d. visuotinio susirinkimo metu nutarta J. B. palikti laikinai eiti pirmininkės pareigas, sprendimas dėl atlyginimo pirmininkei nustatymo nepriimtas (2.2. punktas) (e/b t. 1, b. l. 15-19, kiti nutarimai neskaitmenizuoti);
7.5. Mokesčių sumos už bendro naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. imtinai nurodytos į bylą pateiktoje lentelėje, kurioje matyti, kad atsakovams nurodytu laikotarpiu buvo paskaičiuota 592,98 Eur suma už buhalterines paslaugas, kaupiamąsias lėšas, bendrųjų patalpų elektrą, bendrųjų patalpų valymą, inžinerinių tinklų priežiūrą, pirmininkės darbo užmokestį, kitas ūkio išlaidas, už registruotų pretenzijų siuntimą, ventilių keitimą, pastato techninę priežiūrą ir iš šios lentelės matyti, kad mokėjimų už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. lapkričio mėn. nebuvo (e/b t. 1, b. l. 54-55); taip pat į bylą pateikti mokėjimo nurodymai už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. sausio mėn., iš kurių matyti, kad atsakovai nurodytu laikotarpiu jokių mokėjimų neatliko (e/b t. 2, b. l. 31-108); atsakovams paskaičiuotų mokesčių apskaičiavimas pateiktas ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose dėl kiekvieno mokesčio, nurodant, kad buhalterinės apskaitos paslaugos teikiamos pagal su UAB „Skaidri apskaitos sistema“ sudarytą Buhalterinės apskaitos sutartį, pagal kurią parengta suvestinė pateikta į bylą, kaupiamosios lėšos skaičiuojamos pagal 2019 m. vasario 1 d. susirinkimo metu priimtą sprendimą nuo 2019 m. kovo 1 d. kaupiamųjų lėšų dydį nustatyti 0,03 Eur už kv. m; bendrųjų patalpų elektros mokestis, ventilių keitimo išlaidos, bendrųjų patalpų valymo ir inžinerinių tinklų priežiūros, pastato techninės priežiūros mokestis apskaičiuotas imant pastato 2539,58 kv. m plotą ir atsakovams nuosavybės teise priklausantį plotą ir išvedant santykio proporciją; bendrijos pirmininkės atlyginimas paskirstymo lentelė už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d., iš kurio matyti, kad nuo 2019 m. sausio mėnesio pirmininkei skaičiuojamas 210,77 Eur dydžio atlyginimas, taip pat pateiktas paaiškinimas dėl klaidingai skaičiuoto atlyginimo už 2018 metus dėl pirmininkės nedarbingumo jos atostogų metu (e/b t. 3, b. l. 1-6, 75, 95-100); į bylą pateiktos Buhalterinės apskaitos ir kitų teikiamų paslaugų sutartys, galiojusios ginčui aktualiu laikotarpiu (e/b t. 3, b. l. 53-74, 76-93 ir t.t.); rašytiniuose paaiškinimuose nurodytą aplinkybę, kad mokesčiams apskaičiuoti naudojamas pastato plotas 2539,58 kv. m, patvirtina į bylą pateikta lentelė, kurioje nurodyta visiems pastato savininkams paskaičiuoti mokesčiai už bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą (e/b t. 4, b. l. 16-18);
7.6. Pastato bendrojo naudojimo objektų aprašo projekto (parengtas 2020 m. kovo 6 d., redaguoto 2020 m. gruodžio 31 d.), kuriame nurodytas bendras plotas 2776,90 kv. m, teismas neanalizuoja, nes jis nebuvo patvirtintas (e/b t. 3, b. l. 169-182);
7.7. Stogo remonto išlaidos grindžiamos 2023 m. spalio 16 d. Atliktų darbų aktu adresu (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo palėpė, pasirašytu D. K.; stogo nuotraukomis; 2023 m. spalio 9 d. Rastų defektų pašalinimo aktu; 2023 m. spalio 9 d. Remonto darbų sąmata ir 2023 m. spalio 16 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitu Nr. 1 500 Eur sumai už stogo remontą su medžiagomis (duomenys neskelbtini) (e/b t. 15-22).
8. Byloje kilo ginčas dėl atsakovų kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkų atsiskaitymo už bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūrą ir administravimą. Taip pat byloje kilo ginčas dėl ieškovės tinkamo atstovavimo, atsakovams teigiant, kad bylą pradėjo neįgalintas vesti bylą asmuo ir vien tuo pagrindu ieškinys turi būti atmestas (atsakovų atsiliepimas, sprendimo 2.1. punktas).
9. Teismas pirmiausia pasisako dėl ieškovės atstovavimo tinkamumo. Kilęs ginčas dėl ieškovės atstovavimo tinkamumo sprendžiamas vertinant į bylą pateiktus įrodymus – JAR elektroninio sertifikato 2024 m. sausio 30 d. išrašo duomenis (sprendimo 7.4. punktas). Nurodyto išrašo 1 punkte nurodyta, kad daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruota 2015 m. birželio 17 d., duomenų būklė 2024 m. sausio 30 d. – pilnai sutvarkyti duomenys, o išrašo 5.2.1. punkte nurodyta, kad bendrijos pirmininke yra J. B., įgaliojimų pradžia 2023 m. gruodžio 19 d. Išviešintas nurodytas juridinis faktas dėl bendrijos pirmininko paneigia atsakovų ir jų advokatės teiginius, kad bendrijos (ieškovės) šioje byloje negali atstovauti bendrijos pirmininke išrinkta J. B., taip pat paneigia teiginius, kad ieškinį pareiškė neįgalintas vesti bylą asmuo, nes ieškinys pateiktas 2024 m. sausio 18 d., t. y. po to, kai J. B. buvo išrinkta bendrijos pirmininke ir šis faktas įregistruotas JAR. Teismas sutinka su ieškovės advokatės paaiškinimais, kad įstatymu nėra reglamentuota, kad juridinių asmenų registrui turi būti/yra teikiama informacija apie laikinai paskirtą eiti bendrijos pirmininko pareigas asmenį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad į bylą pateikti bendrijos narių susirinkimų protokolai sąlygoja išvadą, kad patys bendrijos nariai negebėjo nuo 2018 m. birželio 4 d. perrinkti naujo pirmininko, dėl ko neišrinkus naujo pirmininko, J. B. būdavo paskiriama laikinai eiti pirmininko pareigas iki kitų rinkimų. Tai, kad J. B. vykdė jai priskirtinas laikinai eiti pirmininko pareigas, patvirtina sutarčių su tiekėjais, teikusiais paslaugas šios bylos ginčo gyvenamajam namui, sudarytos sutartys. Taip pat į bylą nėra pateikta įrodymų, kad su bendrijos pirmininke 2015 m. birželio 17 d. sudaryta darbo sutartis yra nutraukta, kai darbo sutarties 1.2. punkte nurodyta, kad darbuotojas priimamas dirbti pagal neterminuotą darbo sutartį pirmininkės pareigoms (antraeilėms), 20 val. per savaitę esant pateiktiems bendrijos narių susirinkimo sprendimams laikinai paskirti buvusią pirmininkę ir toliau eiti bendrijos pirmininkės pareigas (e/b t. 3, b. l. 94) (CPK 12, 178 straipsniai), todėl teismas neturi pagrindo nesiremti nurodytais įrodymais byloje (CPK 177 straipsnio 3 dalis).
10. Sprendimo 9 punkte nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai sąlygoja išvadą, kad ieškinį bendrijos vardu atsakovų atžvilgiu dėl skolos priteisimo pareiškė įgaliotas asmuo.
11. Ieškovė (daugiabučio namo savininkų bendrija) pateikė įrodymus teismui, kad ji ginčo laikotarpiu vykdė ginčo namo (pastato), kuriame yra atsakovams priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimą, priežiūrą, teikė namo inžinerinių sistemų eksploatavimo ir komunalines paslaugas (LR CPK 12, 178, 185 straipsniai). Priešingų įrodymų, t. y. kad dėl aukščiau nurodytų paslaugų su paslaugų tiekėjais sutartis sudarė ne bendrija, o kiti subjektai, byloje nėra. Ginčas nagrinėjamas vadovaujantis CK 4.82-4.85 straipsniuose įtvirtintu reglamentavimu.
12. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pastatų bendro naudojimo objektams valdyti steigiamos bendrijos. Ieškovės įstatų 8 punkte nurodyta, kad bendrijos tikslas – įgyvendinti pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu (e/b t. 1, b. l. 4).
13. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Minėtos normos 3 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
14. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
15. CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.
16. Tarp šalių kilo ginčas dėl mokesčių už bendro naudojimo objektų išlaikymą ir priežiūrą apskaičiavimo, atsakovams reikalaujant į kiekvieno savininko nuosavybės teise valdomą buto plotą įskaičiuoti ir jo turimą nuosavybės teise rūsio ar kitų patalpų plotą arba faktiškai valdomą (nuosavybės teise neįregistruotą) plotą. Atsakovai ginčo sprendimui reikalavo taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, pateiktą CK 4.82 straipsnio 5 dalies (vėliau jos numeracija buvo pakeista į 7 dalį) išaiškinimą. Kasacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui) reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Taikant šią teisės normą gali kilti neaiškumų, ar į proporcijai apskaičiuoti imamus naudinguosius plotus turi būti įskaičiuoti rūsio patalpų plotai, taip pat ar nustatant aptariamą proporciją ir konkretaus butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalį turi būti atsižvelgiama į šio asmens faktiškai naudojamą didesnį nei nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingąjį plotą, pavyzdžiui, į namo bendrojo naudojimo koridoriuje šio asmens įsirengtų ir naudojamų pagalbinių patalpų ar pan., kurios nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos, plotą. Nurodytoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėjo, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan.
17. Ieškovės atstovė prašė aukščiau nurodytą kasacinės instancijos teismo praktiką taikyti kartu su kasacinės instancijos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018 pateiktu CK 4.82 straipsnio 7 dalies (ankstesnė numeracija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d. (2012 m. gegužės 10 d. įstatymas Nr. XI-2005) – CK 4.82 straipsnio 5 dalis) išaiškinimu nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalį. Nurodytoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškinosi, ar CK 4.82 straipsnio 7 dalyje vartojama formuluotė „kitų patalpų savininkui“ apima ir buto savininkui nuosavybės teise priklausantį rūsį (daugiabučio namo rūsyje esančias patalpas, skirtas daiktams laikyti, t. y. sandėliuką). Kasacinės instancijos teismas nurodytoje nutartyje visų pirma atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (iš anksto), o kiekvienoje byloje atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Dėl šios priežasties kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Dėl to kasacinio teismo išaiškinimai taikytini tik nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 buvo sprendžiama dėl prievolės, kylančios ieškovui, kaip bendraturčiui, kuriam nuosavybės teise priklausė prekybos paskirties patalpos – parduotuvė su alaus baru, kurios buvo ne tik pirmame namo aukšte, bet ir rūsyje, ir kurios buvo naudojamos ieškovo veiklai, t. y. CK 4.82 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto reguliavimo prasme ieškovas buvo savininkas „kitų patalpų“, kurios buvo savarankiškas nuosavybės teisės objektas (2018 m. gruodžio 19 d. nutarties 28 punktas).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018 išaiškino, kad CK 4.82 straipsnio 7 dalyje vartojama formuluotė „kitų patalpų savininkui“ apima daugiabučiame name esančias kitos nei gyvenamoji paskirties patalpas (prekybos, administracines ir pan.), kurios yra ar gali būti savarankiškas nuosavybės teisės objektas, bet neapima buto savininkui nuosavybės teise priklausančio rūsio (daugiabučio namo rūsyje esančių patalpų, skirtų daiktams laikyti, t. y. sandėliuko) (nurodytos nutarties 26 punktas). Tokią išvadą kasacinės instancijos teismas grindė argumentu, kad buto savininkui nuosavybės teise priklausantis rūsys (daugiabučio namo rūsyje esančios patalpos, skirtos daiktams laikyti, t. y. sandėliukas) nėra buto sudėtinė dalis. Nors ši patalpa yra savarankiškas daiktas, tačiau nėra savarankiškas nuosavybės teisinių santykių objektas. Vertinant pagal CK ketvirtosios knygos pirmosios dalies antrajame skyriuje „Pagrindiniai ir antraeiliai daiktai“ nustatytą teisinį reguliavimą, ši patalpa yra antraeilis daiktas – buto priklausinys, kadangi ji skirta tarnauti butui ir pagal savo savybes yra nuolat su juo susijusi (nurodytos nutarties 25 punktas).
19. Įvertinus sprendimo 15-18 punktuose nurodytą reglamentavimą ir suformuotą kasacinės instancijos teismo praktiką (CPK 4 straipsnis), teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčo laikotarpiu apskaičiuodama mokesčius pagrįstai į butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise valdomą dalį neįtraukė rūsio ir palėpių plotų. Teismas atkreipia dėmesį į bendrijos pirmininkės paaiškinimus teisminio nagrinėjimo metu, kad dalis butų savininkų yra įregistravę savo nuosavybės teises į rūsius, dalis nėra, o dėl pastato palėpės padalinimo yra nagrinėjamas teisminis ginčas. Teismas atkreipia dėmesį į CK 4.85 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Atsakovai teisminio nagrinėjimo metu pripažino aplinkybę, kad bendrijoje nėra priimta sprendimo dėl rūsio ir palėpės plotų įtraukimo į kiekvienam savininkui priklausančio buto plotą. Tai reiškia, kad atsakovų reikalaujama mokesčių skaičiavimo tvarka galėtų būti taikoma tik esant atitinkamam bendrijos narių susirinkimo sprendimui. Nustatytos aplinkybės ir aptartas reglamentavimas paneigia atsakovų argumentus, kad bendrija, apskaičiuodama mokesčius už bendro naudojimo objektų priežiūrą, netinkamai taikė CK 4.82 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą taisyklę - buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.
20. Vertinant atsakovų argumentą, kad nėra aiški kiekvieno savininko turima naudingo ploto dalis, neaiškus viso gyvenamojo namo naudingas plotas, dėl ko neaiški ir butų bei kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, nuo kurios skaičiuojami mokesčiai (sprendimo 2.3 punktas), teismas sutinka, kad į bylą pateikti įrodymai (NTR išrašas (bendras plotas 2773,71 kv. m, naudingas plotas – 2016,00 kv. m), NTR butų (patalpų) sąrašas – bendras plotas – 2775,09 kv. m, naudingas plotas nenurodytas) bei ieškovės bendrosios dalinės nuosavybės objektų išlaikymo mokesčiams skaičiuoti naudojamas plotas (2539,58 kv. m) skiriasi (žiūrėti sprendimo 7 punkto papunkčius). Susiklosčiusią situaciją teismas sprendžia įvertinęs aplinkybę, kad 2019 m. liepos 10 d. bendrijos narių susirinkime nebuvo patvirtintas bendrojo naudojimo objektų aprašas, o pastato naudingo ploto tikslinimai/korekcijos gali būti atliekami, jeigu butų (patalpų) savininkai įregistruoja/išviešina savo valdomo turto dalis. Atlikus matematinius skaičiavimus, naudojant ieškovės mokesčiams skaičiuoti imamą plotą (2539,58 kv. m) ir NTR 2024 m. liepos 2 d. duomenimis įregistruotą 2016,00 kv. m naudingą plotą, pripažintina, kad dalinant iš didesnio ploto, atsakovams kaip ir kitiems bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams proporcingai skaičiuojama mažesnė mokesčių dalis (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Taip pat pažymėtina, kad aplinkybė, kad ieškovė negalėjo visiškai pagrįsti pastato naudingo ploto, nesąlygoja išvados, kad ieškovės paskaičiuoti mokesčiai yra neteisingai paskaičiuoti ne tik atsakovų, bet ir kitų namo butų (patalpų) savininkams.
21. Atsakovų argumentai, kad bendrijos pirmininkei bendrijos narių 2018 m. birželio 28 d. susirinkimo metu buvo patvirtintas 200 Eur / mėnesį į rankas atlyginimas, todėl jie nesutinka, kad būtų skaičiuojamas 210 Eur atlygis, vertinami atsižvelgiant į tai, kad toks atlygis susirinkimo sprendimu buvo priimtas 2018 m. birželio 28 d., nuo šios datos LR Vyriausybės nutarimais buvo keičiama minimali mėnesinė alga ir minimalus valandinis atlygis, kas buvo įvertinta apskaičiuojant bendrijos pirmininkės atlyginimą (LR Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ ir t.t.). Bendrijos primininko atlyginimo skaičiuoklė (lentelė) ginčo laikotarpiu pateikta į bylą (e/b t. 3, b. l. 95-100), todėl atsakovų argumentai atmetami įvertinus ieškovės argumentus dėl atlyginimo apskaičiavimo taikant apskaičiavimui valstybėje galiojantį minimalų valandinį atlygį.
22. Teismo sprendimo 7 punkto papunkčiuose aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina paslaugų suteikimo faktą, o atsakovams nepateikus įrodymų dėl jiems suteiktų paslaugų apmokėjimo ieškovės reikalavimas pripažįstamas pagrįstu, nes yra įrodytas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (LR CPK 177 straipsnio 2 dalis, 177 straipsnio 3 dalis, 12, 178 straipsniai). Atsakovų argumentai dėl paslaugų neapmokėjimo, viena vertus, neneigiant jų suteikimo fakto, kita vertus, nesutinkant jų apmokėti net pateikus visus su skolos suma susijusius įrodymus, vertinami kaip deklaratyvūs ir neeliminuojantys jų pareigos atsiskaityti už namo bendrojo naudojimo objektams ginčo laikotarpiu suteiktas paslaugas (LR CK 6.1. 6.2. 6.38 straipsniai).
23. Aukščiau nustatytos aplinkybės sąlygoja teismo išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. yra įrodytas, todėl tenkinamas. Atsakovų atsakomybė pagal ieškovės ieškinį yra solidari (CK 6.6 straipsnis).
24. Kiti šalių nurodyti argumentai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl atskirai neaptariami.
25. Reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nurodyto dydžio palūkanas priteisiant nuo 592,98 Eur sumos nuo 2023 m. gruodžio 15 d.
Dėl priešieškinio reikalavimų
26. Atsakovai pareiškė priešinį reikalavimą dėl 500 Eur už bendros dalinės nuosavybės objekto, t. y. pastato stogo dalies, remontą. Byloje ieškovė nekėlė ginčo nei dėl remonto fakto, nei dėl remonto apimties, nei dėl remonto kainos (CPK 186, 187 straipsniai). Dėl nurodyto teismas vadovaujasi CPK 268 straipsnio 5 dalimi, numatančia, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus; kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta; surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
27. Teismas sprendžia, kad atsakovų pateikti įrodymai dėl 500 Eur išlaidų, patirtų apmokant stogo dalies remonto išlaidas, yra pakankami sprendžiant dėl jų priteisimo iš ieškovės klausimą, dėl ko atsakovų reikalavimas priteisti iš ieškovės 500 Eur tenkinamas vadovaujantis CK 6.50 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo (už bendriją pastarajai sutikus (pavedimo (CK 2.132 straipsnis) (nes bendrija atsakinga už bendrosios dalinės nuosavybės objektų tinkamą priežiūrą) ir prievoliniai (rangos darbų užsakymas, CK 6.644 straipsnis) teisiniai santykiai) šią prievolę įvykdė bendrosios dalinės nuosavybės dalyvis, CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymi, kad ginčo atveju nėra draudimo, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto remontą bendrijos pirmininkė negalėjo pavesti organizuoti atsakovams. Teismas atkreipia dėmesį, kad nurodytų išlaidų paskirstymas CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka nesąlygoja tokio reikalavimo dalinio tenkinimo CK 6.50 straipsnio pagrindu, t. y. kad prašoma suma būtų mažinama atsakovams kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyviui tenkančia mokėti dalimi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Proceso įstatymas numato, kad šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
29. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad už advokato paslaugas ji sumokėjo 1548,44 Eur. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą procesinį dokumentą dėl skolos priteisimo, papildomų įrodymų bei papildomų paaiškinimų teikimą, atsiliepimo į priešieškinį rengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, sprendžia, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingo dydžio ir neviršijančios nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų (LR teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo redakcija dėl LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio).
30. Atsakovų priešinis reikalavimas taip pat buvo patenkintas. Už priešieškinį atsakovai sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 1200 Eur išlaidų už advokato atstovavimą byloje. Teismas, įvertinęs ieškinio ir priešieškinio reikalavimų apimtį, kiekvieno procesinio dokumento (ieškinio ir priešieškinio) pagrindimui pateiktų įrodymų apimtį, sprendžia, kad, vadovaujantis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais 1200 Eur suma, nors ji neviršija nustatytų maksimalių dydžių (LR teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo redakcija dėl LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio), bet ginčo byloje negali būti vertinama kaip proporcinga, objektyvi ir pateisinama lyginant su ieškovės patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, kadangi priešieškinio dalyje nebuvo ginčo dėl nei dėl reikalavimo, nei dėl sumos, įrodymų apimtis nedidelė, ir jei procesinis dokumentas parengtas advokato, nenurodytos teisės normos, nepatikslintas priešieškinio pagrindas (kadangi priešieškinio reikalavimai kildinami iš mišrių prievolinių (rangos darbų užsakymo) ir pavedimo (bendrijos kompetencija rūpintis bendrąja daline nuosavybe) teisinių santykių), dėl ko 1200 Eur suma mažinama iki 800 Eur (LR CPK 88, 93, 98 straipsniai). Teismas sprendžia, kad ieškovės argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų nepaneigia atsakovų teisės gauti nustatyto dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes vien skolos pripažinimo fakto nepakanka kai būtinas prievolės įvykdymas, įvertinus tai, kad atsakovai 2024 m. kovo 19 d. elektroniniu paštu prašė atlyginti už stogo remontą sumokėtą sumą, taip pat aplinkybę, kad stogo remonto išlaidos turi būti paskirstomos tarp bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių CK 4.82 straipsnio 7 dalies tvarka tiek operatyviai, kaip tai galima. Dėl nurodyto iš ieškovės atsakovų naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 822 Eur (CPK 88, 93, 98 straipsniai).
31. Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo teikiant ieškinį teismui dėl skolos iš bendrijos nario priteisimo (DNSBĮ 23 straipsnio 3 dalis), ieškinį tenkinus, žyminis mokestis į valstybės biudžetą lygiomis dalimis priteisiamas iš atsakovų, viso 22 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, nepriteisiamos, nes jos neviršija 8 Eur (LR CPK 88, 92 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259-265, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti.
Priteisti solidariai iš atsakovų J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 592,98 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 592,98 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 1548,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovų J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur už stogo remontą ir 822 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.