Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui S. R. dėl pirkimo – pardavimo sutarties panaikinimo, restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Pirmos instancijos teismas nesivadovavo CK 6.333 str., 6.334 str. reikalavimais, suteikiančiais teisę pirkėjui ginti savo interesus, įsigijus netinkamos kokybės daiktą;Nurodo, jog dėl iki ginčo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo žinojo, kad dėl automobilyje nustatytų trūkumų reikės investuoti papildomų lėšų, tačiau negalvojo ir nežinojo, jog tie trūkumai bus tokie žymūs – netinkamai dirbantis vairo stiprintuvo siurblys, neveikiantis EGR vožtuvas, sulaužyta žarna į turbiną ir turbinos interkulerį, dėl kurių automobilis yra netinkamas naudoti pagal paskirtį. Pažymi, jog šių trūkumų, kaip neprofesionalus pirkėjas, pirkimo metu negalėjo pastebėti, kadangi jie akivaizdžiai nėra matomi. Tokie trūkumai nėra tikrinami ir Techninių apžiūrų centre, todėl prieš sutarties pasirašymą atlikus patikriną Techninių apžiūrų centre, nurodyti trūkumai negalėjo būti nustatyti;Tai, kad nurodyti automobilio trūkumai yra esminiai, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2012-07-18 UAB „Matsuda“ automobilio remonto, detalių pardavimo ir garantinių įsipareigojimų sutartis Nr.0718, 2013-09-06 UAB „Inchcape Motors“ serviso pasiūlymas, kurie patvirtina, kad nusipirktos transporto priemonės negalima naudoti pagal tiesioginę paskirtį, nepašalinus nurodytų trūkumų. Anot apelianto, atsakovas sandorio sudarymo metu nuslėpė ir nenurodė, kad automobilis buvo daužtas ir nėra techniškai tvarkingas;Teigia, jog teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė pirkėjui, nors pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tinkamos kokybės daiktus. Tuo tarpu jokių duomenų ir įrodymų, kad transporto priemonė buvo tvarkinga ir atitiko jai keliamus reikalavimus atsakovas nepateikė. Nurodo, jog pateikti į bylą rašytiniai įrodymai – 2012-07-18 UAB „Matsuda“ automobilio remonto, detalių pardavimo ir garantinių įsipareigojimų sutartyje Nr.0718 bei 2013-09-06 UAB „Inchcape“ Serviso pasiūlyme nurodyti transporto priemonės trūkumai yra akivaizdūs ir nurodyti bei užfiksuoti specialistų, todėl teismo argumentai, kad juose užfiksuota informacija savaime neįrodo, jog transporto priemonė negalėjo būti normaliai eksploatuojama be šiuose dokumentuose nurodytų detalių pakeitimo, nepagrįsti. Pažymi, jog pateikė duomenis apie 2012-07-18 UAB „Matsuda“ remonto, detalių pardavimo ir garantinių įsipareigojimų sutartį pasirašiusį asmenį. Nurodo, jog minėta sutartis patvirtina ir tai, jog automobilis nuo 2012-07-18 iki dabar nebuvo ir nėra naudojamas.Nepagrįsti teismo argumentai, jog automobilio gedimai galėjo atsirasti dėl natūralaus transporto priemonės nusidėvėjimo;Teismas neįvertino aplinkybių, jog ginčo sutartis buvo pasirašyta atsakovo vardu, tačiau ją šalia atsakovo vardo ir pavardės pasirašė R. N., kuris ir prisistatinėjo kaip transporto priemonės savininkas. Pažymi, jog pastarasis negalėjo veikti kaip atsakovo įgaliotinis, nes įgaliojimas nebuvo patvirtintas CK 2.138 str. 1 d. 3 p. nustatyta tvarka. Taip pat nurodo, jog ginčo sutartyje automobilio kaina įrašyta 10 700 Lt, tuo tarpu už ją pardavėjui buvo sumokėta 13 130 Lt. Anot apelianto, šios aplinkybės patvirtina atsakovo nesąžiningumą ir tai leidžia konstatuoti, jog jam buvo žinoma parduodamo automobilio techninė būklė ir jis sąmoningai sandorio metu apie tai neinformavo;Atsižvelgiant į tai, kad byla nesudėtinga, posėdžių trukmė nebuvo ilga, atsakovo atstovui parengti procesinius dokumentus nereikėjo daug laiko, todėl priteista 4 000 Lt bylinėjimosi išlaidų suma neatitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatų (toliau – Rekomendacijos), teisingumo, protingumo principų, todėl yra nepagrįsta.

Apeliantas su apeliaciniu skundu į bylą pateikė naują įrodymą – el. laišką, dėl kurio pateikimo būtinybės net nepasisakė ir neprašė prijungti šio įrodymo prie nagrinėjamos bylos, todėl pažeidė CPK 314 str. reikalavimus ir naujai pateiktas įrodymas neturėtų būti teismo priimtas ir vertinamas;R. N. nepasirašinėjo už pardavėją ir neklastojo jo parašo, kadangi veikė pagal įgaliojimą. Apeliantas nuslėpė nuo apeliacinės instancijos teismo aplinkybes apie tai, kad Panevėžio apskrities VPK nusikaltimų tyrimo biuro autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus 2013-12-20 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal apelianto pareiškimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str., 300 str., padarymo, nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis nutarimas patvirtina, jog jokių neteisėtų veiksmų iš atsakovo pusės nebuvo. Prašo teismo prijungti prie bylos minėtą nutarimą. Nurodo, jog toks prašymas pateikiamas vėliau, nes nutarimas priimtas jau po skundžiamo teismo sprendimo paskelbimo;Pažymi, jog VĮ „Regitra“ nereikalauja notariškai patvirtinto įgaliojimo sudarant transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį;Teismas teisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą – būtent pirkėjui tenka pareiga įrodyti, kad daikto kokybės trūkumas buvo jau nuosavybės teisės perėjimo metu arba atsirado dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo;Pažymi, jog savo teiginius apie atsiradusius gedimus apeliantas grindė ir iki šiol grindžia UAB „Matsuda“ automobilio remonto, detalių pardavimo ir garantinių įsipareigojimų sutartimi Nr.0718, t.y. tinkamai nepatvirtintu dokumentu, kuriame nėra įmonės rekvizitų, duomenų apie asmenį, sudariusį šį dokumentą, taip pat nepatvirtintu originaliu įmonės parašu;Pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Pažymi, jog pirkėjui buvo sudaryta galimybė automobilį apžiūrėti, jį išbandyti;Priteista bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių bei kitų civilinio proceso normų, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 185, 263 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas siekė 2012-07-17 automobilio Mazda 3 pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo. Reikalavimus grindė tuo, jog jam buvo parduotas kokybės reikalavimų neatitinkantis daiktas. Prašė minėtą sandorį pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl atsakovo apgaulės, t.y. dėl atsakovo sąmoningų nesąžiningų veiksmų pateikiant neteisingą ir nepakankamą informaciją apie automobilį, dėl kurių jis patyrė neigiamų padarinių, kadangi automobilis nėra tinkamas eksploatuoti. Pirmos instancijos teismas ieškovo reikalavimus atmetė. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas nuslėpė jam žinomus automobilio trūkumus, siekė suklaidinti ar apgauti ieškovą bei galėjo ir turėjo žinoti apie automobilio gedimus.

Nesutikdamas su tokia pirmos instancijos teismo išvada ieškovas pateikia argumentus dėl netinkamai teismo paskirstytos šalių įrodinėjimo pareigos, netinkamo ir nepakankamo įrodymų vertinimo bei kitus proceso teisės normų pažeidimus.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – išrašą iš elektroninio susirašinėjimo su UAB „Tuvlita“, kuriuo grindžia apeliacinio skundo argumentą dėl ieškovo nurodytų automobilio trūkumų buvimo jau ginčo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu. Pažymėtina, jog teikdamas naują įrodymą apeliantas nesuformulavo atskiro prašymo dėl jo prijungimo, šio procesinio veiksmo nemotyvavo, tačiau minėtą įrodymą nurodo kaip patvirtinantį apeliacinio skundo argumentą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio dokumento prijungimo sprendžia CPK 314 str. nustatyta tvarka.

Vadovaujantis CPK 314 str., apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas (CPK 314 str., 306 str. 3 d., 324 str. 3 d.).

Įvertinus tai, kad apeliantas niekaip nepagrindė, kad naujo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo minėtą dokumentą priimti (CPK 180, 181, 314 str.).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta ir atsakovo prašymą dėl Panevėžio apskrities VPK nusikaltimų tyrimo biuro autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus 2013-12-20 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir 2014-02-04 el. laišką, patvirtinantį nutarimo gavimą, prijungimo prie bylos. Atsakovas minėtais įrodymais grindžia aplinkybes dėl savo, kaip pardavėjo, sąžiningumo sudarant ginčijamą pirkimo – pardavimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti dokumentai nėra reikšmingi sprendžiant dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atsakovo prašymas atmetamas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas teigia, jog pirmos instancijos teismas nagrinėdamas bylą nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą pirkėjui, nors atsakovas, kaip pardavėjas, privalėjo perduoti pirkėjui tinkamos kokybės daiktą. Su tokiais apelianto argumentais sutikti nėra pagrindo. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daikto perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Vadinasi, pagal šioje normoje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę būtent pirkėjui (šioje byloje – ieškovui) tenka pareiga įrodyti, kad daikto kokybės trūkumas buvo jau nuosavybės teisės perėjimo metu arba atsirado dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Pažymėtina, jog ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė analogiškai aiškinama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009). Vadovaujantis CK 6.363 straipsniu, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo daikto trūkumų pašalinimo išlaidas. Kadangi pirkėjas turi teisę pasinaudoti CK 6.363 straipsnyje įtvirtintu pirkėjo teisių gynimo būdu tik tuo atveju, jeigu pardavėjas netinkamai įvykdė savo pareigą perduoti pirkėjui tinkamos kokybės daiktą, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovas tinkamai įvykdė minėtą pareigą. Tačiau, kaip minėta, pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį, ne atsakovas turėjo įrodyti tinkamą savo pareigos įvykdymą, o pirkėjui teko pareiga įrodyti aplinkybę, kad daikto trūkumai atsirado iki transporto priemonės perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo.

Byloje nėra nustatyta, kad ieškovo įsigytas automobilis neatitiko kokybės reikalavimų (pvz. negalėjo būti eksploatuojamas, daužtas ir pan.). Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus – 2012-07-18 UAB „Matsuda“ automobilio remonto, detalių pardavimo ir garantinių įsipareigojimų sutartyje Nr.0718 bei 2013-09-06 UAB „Inchcape Motors“ serviso pasiūlyme nurodytus transporto priemonės trūkumus, kurie, anot apelianto, yra akivaizdūs ir užfiksuoti specialistų. 2012-07-18 UAB „Matsuda“ automobilio remonto, detalių pardavimo ir garantinių įsipareigojimų sutartyje Nr.0718 nurodyta, jog atlikus ginčo automobilio patikrą iš viso buvo nustatytos 6 klaidos – EGR vožtuvas, sulaužyta žarna į turbiną ir nuo turbinos į interkulerį; ne visos tvirtinimo detalės priekyje, vairo stiprintuvas (siurblys) garsiai ir ne visuomet veikia (t.1, b.l.9-15). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl minėto dokumento, t.y. nustatyti automobilio trūkumai neįrodo, jog automobilis iš esmės negalėjo būti eksploatuojamas. Pažymėtina, jog prieš sudarydamas ginčo sutartį, ieškovas ne tik automobilį apžiūrėjo, atliko bandomąjį vairavimą, bet ir patikrino transporto priemonės techninę būklę Panevėžio apžiūros centre UAB „Tuvlita“. Taigi jo pirkimo dieną automobilis iš esmės galėjo būti eksploatuojamas. Tuo tarpu visiems žinoma, jog EGR vožtuvo sistema, vairo stiprintuvas yra riboto resurso (laikui bėgant ima gesti), todėl įsigydamas daugiau kaip aštuonerius metus naudotą automobilį, atsižvelgiant į jo eksploatavimo intensyvumą (pvz., nuvažiuotų kilometrų skaičių – 181 377 km (t., 1, b.l.9)) ieškovas turėjo ir galėjo numanyti, kad automobilis gali turėti tam tikrų techninių trūkumų arba jie gali atsirasti bet kurio įsigyto automobilio tolesnio eksploatavimo momentu. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, ieškovas nepateikė duomenų apie asmenį, atlikusi automobilio patikrą bei pasirašiusi sutartį Nr. 0718, kuris galėjo patvirtinti, ar paneigti minėtų dokumentų atsiradimo aplinkybes. Tuo tarpu iš pateiktų į bylą minėto dokumento kopijų nėra galimybės nustatyti, asmens, pasirašiusio šį dokumentą tapatybės, jo pareigų ir įgaliojimų veikti bendrovės „Matsuda“ vardu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog ieškovo papildomai 2013-09-09 atlikta automobilio patikra UAB „Inchcape Motors“, kurios metu buvo užfiksuoti papildomi trūkumai, nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovas nuslėpė jam žinomus automobilio trūkumus, buvo suklaidintas ar apgautas pardavėjo bei pardavėjas galėjo ar turėjo žinoti apie patikros lape nurodytus trūkumus. Minėtame dokumente užfiksuoti papildomi (be EGR vožtuvo keitimo, vairo stiprintuvo siurblio keitimo) automobilio trūkumai – oro aušintuvo pakeitimas, žvakių keitimas, priekinės pakabos rėmo keitimas, ratų geometrijos reguliavimas, slenksčių apdailų montavimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra normalūs ir tikėtini, atsižvelgiant į įprastą automobilio nusidėvėjimą po aštuonerių metų naudojimo. Pažymėtina, jog teismas, bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje, ieškovui siūlė skirti byloje ekspertizę, tačiau ieškovas sprendė, jog aukščiau minėti dokumentai yra pakankami jo reikalavimų pagrįstumui patvirtinti (t.2, b.l.9). Atmestini kaip neįrodyti apelianto teiginiai, jog tokie automobilio trūkumai kaip vairo stiprintuvo bloko skilimas, variklio vamzdžių sutrūkimas negalėjo atsirasti paprastai eksploatuojant automobilį.

Apeliacinis skundas taip grindžiamas ir tuo, kad teismas nevertino ginčo sandorio sudarymo aplinkybių, t.y. sutartyje nurodytos automobilio pardavimo kainos ir realiai sumokėtos automobilio kainos bei to, jog ginčo sutartį pasirašė ne pats atsakovas, o R. N., kuris neturėjo įgaliojimų veikti atsakovo vardu ir interesais. Anot apelianto, nurodytos aplinkybės patvirtina atsakovo nesąžiningumą neatskleidžiant visos informacijos apie automobilio techninę būklę. Pažymėtina, jog atsakovas neginčijo aplinkybės, jog ginčo sutartį pasirašė jo vardu ir interesais pagal 2012-06-03 įgaliojimą (t.1, b.l.64) veikęs R. N.. Nors ieškovas teigia, jog atstovavimo faktas jam nebuvo žinomas, tačiau ši faktinė aplinkybė vertinant tai, kad atsakovas jo vardu atstovo sudarytą sandorį pripažįsta, atstovaujamasis neviršijo savo įgaliojimų, nustatytų 2012-06-03 įgaliojime, nėra reikšminga ginčo pirkimo – pardavimo sutarties galiojimui (CK 2.132-2.133 str.). Ši aplinkybė, kaip ir tai, kad ieškovas teigia sumokėjęs kitą, nei ginčo sutartyje nurodytą automobilio pirkimo kainą, nepatvirtina teiginių dėl atsakovo nesąžiningumo ir siekio apgauti pirkėją. Taip pat atmestini apelianto argumentai dėl 2012-06-03 įgaliojimo negaliojimo remiantis CK 2.138 str. 1 d. 3 p., kuris nustato, jog notaras turi patvirtinti įgaliojimą, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, naudoti ar juo disponuoti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog transporto priemonė nėra nekilnojamasis turtas, tuo tarpu transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties formai įstatymai nenumato reikalavimo dėl notarinio patvirtinimo.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010).

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atsakovo naudai priteista 4 000 Lt bylinėjimosi išlaidų suma, teigdamas, kad išlaidos yra per didelės, kadangi byla nėra sudėtinga, byloje vykę teismo posėdžiai buvo trumpi, atsakovo į bylą pateikti procesiniai dokumentai nedidelės apimties, priteista suma neatitinka Rekomendacijų dydžių. Įvertinus tai, jog atsakovo atstovai byloje parengė atsiliepimą (t.1, b.l.58-62) – rengė advokato padėjėjas, apeliacinį skundą – rengė advokatas (t.1, b.l.124-132), taip pat atstovas advokato padėjėjas dalyvavo penkiuose teismo posėdžiuose, priteista bendra 4 000 Lt atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių procesinių dokumentų parengimo, dalyvavimo teismo posėdžiuose dydžių vidurkio, todėl atitinka protingumo bei sąžiningumo principus. Tuo tarpu aplinkybė, jog byla nėra sudėtinga ir reikalaujanti specialių teisinių žinių, pirmos instancijos teismo buvo įvertinta nusprendus atsakovo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą (8 133, 50 Lt) sumažinti iki 4 000 Lt. Mažinti pastarosios sumos dar labiau, atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dydžių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo.

Atsakovas prašo priteisti apeliacinėje instancijoje (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) patirtas 1 600 Lt (463, 39 Eur) bylinėjimosi išlaidas; pateikė jas pagrindžiančius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apeliacinį skundą atmetus CPK 93, 98 straipsnių pagrindu bei vadovaujantis Rekomendacijų 2.3 ir 8.11 punktais yra pagrindas atsakovo teisinės pagalbos išlaidas sumažinti iki 1 500 Lt (434, 43 Eur) (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui S. R. (a.k(duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. P. (a.k(duomenys neskelbtini) 434, 43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus, 43 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.