Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui N. R. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėja J. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą neterminuotą pareiškėjos motinos valdžios apribojimą jos nepilnamečio vaiko I. R. atžvilgiu. Pareiškėja nurodė, kad nuo to laiko, kai jai buvo neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu, situacija pasikeitė, ji ėmė bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, tačiau kadangi gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis, santykiai su sūnumi yra labai geri, šilti ir glaudūs, ji nuolat domisi savo nepilnamečiu sūnumi, jo laisvalaikiu, mokslu, o kai 2024 m. balandžio mėn. buvo grįžusi atostogų į Lietuvą, tuomet bendravo su sūnumi I. R., šiuo metu teikia išlaikymą ir dengs susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. Pareiškėja taip pat nurodė, kad apie priimtą teismo sprendimą ji sužinojo tik tada, kai sūnus A. R. susisiekė ir pranešė, jog yra priteistas išlaikymas, nuo 2020 m. vaikų išlaikymui yra pervedusi apie 2 000,00 Eur vyriausiajam sūnui A. R., nurodydama pasidalinti pinigus visiems trims vaikams.

2. Suinteresuotas asmuo N. R. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka iš dalies, ir prašė Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą neterminuotą pareiškėjos motinos valdžios apribojimą jos nepilnamečio vaiko I. R. atžvilgiu pakeisti į laikiną motinos valdžios apribojimą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nors motinos valdžios apribojimo pagrindai buvo nurodyti teismo sprendime, t. y. kad nuo 2017 m. vasaros mama su vaikais nepalaiko jokio ryšio, jokiais būdais su jais nebendrauja, nesirūpina vaikų sveikata ir jų neišlaiko, tačiau, suinteresuoto asmens žiniomis, pareiškėja tuo metu vedė netinkamą gyvenimo būdą bei smarkiai piktnaudžiavo alkoholiu. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja išlaikymą nepilnamečiam vaikui teikia tik iš dalies, turi išlaikymo įsiskolinimą, ir nors teigia dirbanti (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškime nenurodė, kokias pajamas gauna, be to, suinteresuoto asmens nuomone, net nežinodama apie priimtą sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, turėjo savo noru pagal savo galimybes ir išgales nors minimaliai prisidėti prie vaikų išlaikymo, aprūpinimo, jų sveikatos ir gerovės užtikrinimo, tačiau per visą motinos valdžios apribojimo laikotarpį materialiai prie vaikų išlaikymo prisidėjo tik apie 2 000,00 Eur suma. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad iš esmės niekada nedraudė sūnui I. R. ir kitiems sūnums bendrauti su pareiškėja, o I. R. yra jauniausias iš brolių, natūralu, kad jam labiausiai trūksta motiniškos šilumos, jis dar nevisiškai mato bei suvokia tikrąjį ir pilną mamos vaizdą, asmenybės niuansus, o pareiškėja kartais tuo truputį manipuliuoja, manipuliuoja nepilnamečio sūnaus jausmais ir emocijomis.

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad pareiškėjos pareiškimo dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo tenkinimas neatitiktų nepilnamečio I. R. teisių ir teisėtų interesų, nes priežastys, dėl kurių pareiškėjai buvo neterminuotai apribota motinos valdžia, iš esmės nėra išnykę. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėja nededa realių pastangų susigrąžinti sūnų į šeimą, o tik deklaratyviai išsako tokį norą, o išklausius nepilnamečio vaiko nuomonę, jis patvirtino, kad tik prieš metus laiko pats parašė mamai, norėdamas su ja pabendrauti, bendravimas vyksta susirašinėjant žinutėmis, mama su vaiku gyvai buvo susitikusi vos vieną kartą, pareiškėja išlaikymą teikia dar tik apie tris mėnesius, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, o tai duoda pagrindą spręsti, jog iki pareiškimo pateikimo į teismą dienos pareiškėja savanoriškai priteisto išlaikymo sūnui neteikė. Išvadoje taip pat nurodyta, kad nėra duomenų, jog pareiškėja per laikotarpį nuo neterminuoto motinos valdžios apribojimo iki kreipimosi į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo dienos būtų domėjusis sūnaus sveikata, laisvalaikiu ir ugdymu, kitaip dalyvavusi sūnaus gyvenime.

4. Pareiškėja J. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad nori susigrąžinti nepilnametį vaiką, su vaiku bendrauja, nežino, kodėl suinteresuotas asmuo neleido bendrauti su vaiku, visi žinojo, kur yra jos gyvenamoji vieta, pati neturėjo galimybių kreiptis dėl vaikų susigrąžinimo, stengiasi teikti priteistą išlaikymą, taupo, kad galėtų atiduoti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. Pareiškėja paaiškino, kad su I. R. pradėjo bendrauti prieš beveik dvejus metus, pats vaikas su ja susisiekė, 2024 m. balandžio mėn. buvo susitikusi Lietuvoje, bendrauja žinutėmis, susiskambina, bet jaučia, kad vaikas nenori bendrauti, kai namuose yra tėvas. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad per visą motinos valdžios apribojimo laikotarpį vyriausiajam sūnui yra pervedusi apie 2 000,00 Eur, prašydama pasidalinti pinigus visiems trims vaikams, suinteresuoto asmens sąskaitos duomenų neturėjo. Pareiškėja nurodė, kad ji yra siūliusi nupirkti vaikams daiktų, rūbų, klausė apie dydžius, tačiau vaikai prašydavo pervesti pinigų, todėl jai susidarė nuomonė, kad vaikai bijo tėvo reakcijos, kad jis išmes jos nupirktus daiktus ir rūbus. Pareiškėja nurodė, kad domisi vaiko sveikatos būkle, žino, kad jis lankėsi pas odontologą, žino, kad lanko futbolo ir tinklinio būrelius, nežinojo, kokią tiksliai mokyklą lanko, su vaiku bendrauja apie mokymosi rezultatus, tačiau nežino, ką norėtų studijuoti, nes pati nepaklausė, o vaikas nepasisakė. Pareiškėja, pasisakydama apie išlaikymo teikimą, nurodė, kad apie tai, kad priteistas išlaikymas jai žinoma, tačiau tiksliai nežinojo, ar priteista po 150,00 Eur kiekvienam vaikui ar visiems bendrai, nežinojo, kad priteista išlaikymo suma turėtų būti indeksuojama, nurodė, kad nuo 2025 m. kovo mėn. perveda po 150,00 Eur išlaikymą į suinteresuoto asmens sąskaitą, išlaikymo įsiskolinimo sumos negalėjo įvardinti, nurodė, kad nuo 2020 m. kovo mėn. pastoviai turėjo darbą, tačiau su ja niekas nebendravo, socialiniuose tinkluose buvo užblokuota, todėl net norėdama teikti išlaikymą, to padaryti negalėjo, be to, turėjo grąžinti kreditoriams skolas, kurios buvo susidariusios, kai ji viena gyveno su trimis nepilnamečiais vaikais. Pareiškėja paaiškino, kad pasveikino vaiką su gimtadieniu, tačiau dovanų nepirko, nes bijojo, kad vaikas nepatogiai jausis prieš tėvą gavęs dovaną. Pareiškėja nurodė, kad prieš 4 metus siūlė suinteresuotam asmeniui išleisti vaikus pas ją į (duomenys neskelbtini) atostogų ir apmokėti kelionės išlaidas, tačiau suinteresuotas asmuo nesutiko. Pareiškėjos nuomone, nepilnametis vaikas nuo tėvo slėpė, kad bendrauja su ja, apklausos metu pamelavo, kad nebendrauja vaizdo skambučiais, nes bijojo tėvo reakcijos, vaikai visą laiką buvo psichologiškai spaudžiami, bet neturėdama drąsos ir bijodama dėl vaikų ji niekada nesikreipė į institucijas pagalbos. Pareiškėja, paklausta, kokie tėvo veiksmai ar konkretūs įvykiai jai leido susidaryti tokią nuomonę, nurodė, kad jokių veiksmų ar įvykių nebuvo. Pareiškėja nurodė, kad norėtųsi daugiau bendrauti, bet ne visada gaunasi, tikisi, kad pavyks daugiau bendrauti, apibūdindama santykius su vaiku, pažymėjo, kad bendrauja kiekvieną dieną, domisi vaiku, o jų tarpusavio ryšys dar tik formuojasi.

5. Pareiškėjos J. A. atstovė advokatė E. M.-J. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti. Atstovė atkreipė dėmesį, kad nuo teismo sprendimo neterminuotai apriboti pareiškėjai motinos valdžią praėjo 5 metai, todėl pareiškėja ir kreipėsi į teismą, nes mano, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, nes pareiškėja padarė protingą, įmanomą pažangą ir probleminės sritys išnyko. Atstovė pažymėjo, kad pareiškėja jau beveik 2 metus bendrauja su nepilnamečiu vaiku, bendrauja nuotoliu tik dėl to, kad gyvena skirtingose valstybėse, kai 2024 m. balandžio mėn. buvo grįžusi į Lietuvą, susitiko, šias aplinkybes patvirtino ir nepilnametis vaikas, be to, bendrauja ir vaizdo skambučiais. Atstovė taip pat pažymėjo, kad pareiškėja pradėjo teikti priteistą išlaikymą, turi įsiskolinimą, kurį ketina padengti, be to, iš viso vyriausiajam sūnui per visą neterminuoto motinos valdžios apribojimo laikotarpį yra pervedusi apie 2 000,00 Eur, kuriuos nurodė pasidalinti visiems trims vaikams, šias aplinkybes patvirtino ir suinteresuotas asmuo. Atstovė pažymėjo, kad pareiškėja domisi vaiko mokslais, sveikata, nors nėra prisijungusi prie elektroninio dienyno, tačiau visada vaiko klausia, kaip sekasi mokslai, tačiau žino tiek, kiek pasakoja pats vaikas, žino apie lankomus būrelius, varžybas, kuriose dalyvauja. Atstovė nurodė, kad pareiškėja siūlė nupirkti vaikui akinius, tačiau negavusi tikslios informacijos, prie akinių įsigijimo nebeprisidėjo. Atstovė atkreipė dėmesį, kad pats vaikas bendrauja su pareiškėja, ir nors ryšys tarp jų dėl ilgo nebendravimo laikotarpio atkurtas ne visiškai, tačiau mama deda realias pastangas, santykiai yra geri ir šilti, pareiškėja siekia stiprinti ryšį su vaiku.

6. Suinteresuotas asmuo N. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškimu sutinka iš dalies. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjos ir vaiko ryšys yra atkurtas tik iš dalies, ji nedengia išlaikymo įsiskolinimo, tik 2024 m. gruodžio mėn. pradėjo teikti išlaikymą, pervedė 156,00 Eur, 153,00 Eur, 152,00 Eur ir 151,00 Eur. Suinteresuotas asmuo akcentavo, kad pareiškėja turėjo galimybę bendrauti su vaiku, meluoja, kad vaikui draudžiama bendrauti, nes vaikas gali bendrauti naudodamasis ryšio priemonėmis būdamas ne tik namuose, pati atstūmė vaikus, nes skambindavo išgėrusi ir vaikai patys nustojo bendrauti, ir nors žinojo sąskaitos duomenis, tačiau išlaikymo neteikė, nurodydama, kad bijo, jog jis gali pinigus panaudoti savo reikmėm. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad apie bendravimą su motina I. R. jam nepasakojo, o kai sužinojo, pasikalbėjo su vaiku, tačiau jokių nuobaudų jam už tai netaikė. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad jo santykiai su pareiškėja nėra geri, jis jai yra sakęs, kad kol ji neprisidės prie išlaikymo, apie vaikus jai neteiks jokios informacijos, apie jų santykius vaikas žino.

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė I. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad lankantis suinteresuoto asmens namuose buvo išklausyta suinteresuoto asmens nuomonė, kuris paaiškino, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, o išlaikymą pareiškėja pradėjo teikti neseniai, bei kad buvo išklausyta nepilnamečio vaiko nuomonė, kuris patvirtino, kad pirmas susirado pareiškėją ir su ja pradėjo susirašinėti, taip pat nurodė, kad buvo susitikęs su pareiškėja. Atstovė pažymėjo, kad pareiškėja nededa realių pastangų susigrąžinti vaiką, tik deklaratyviai nurodo, kad bendrauja ir pradėjo teikti išlaikymą. Atstovė paaiškino, kad pareiškėja iki kreipimosi į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo vaiku nesidomėjo, ir dabar nežino, kokią mokyklą lanko, nesijungia prie elektroninio dienyno, o vien tik bendravimo susirašinėjant žinutėmis neužtenka. Atstovės nuomone, pareiškėjos ir jos vaiko ryšys dar tik atkūrinėjamas, vaikas norėtų jų gyvo bendravimo ir yra susikūręs vaizdinį, kokia turėtų būti mama. Atstovė taip pat pažymėjo, kad jokių duomenų, kad suinteresuotas asmuo vaikui neleistų bendrauti su pareiškėja, nėra.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo sąlygų

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.181 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sąlygas, nustatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Visos šios sąlygos susijusios tarpusavyje, tačiau būtina įrodyti esant visas tris sąlygas. Pažymėtina, kad jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.181 straipsnio 3 dalis).

9. Kasacinis teismas pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pasisakęs, kad sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, turi būti įvertinama, kaip pasikeitė teisiškai reikšmingos aplinkybės nuo teismo sprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo priėmimo iki pateikto prašymo panaikinti tėvų valdžios apribojimą (pakeisti jį laikinu apribojimu) nagrinėjimo teisme. Tokiu atveju vertinama, ar pasikeitusios aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindai, dėl kurių buvo taikytas tėvų valdžios apribojimas, išnyko (visiškai ar iš dalies), kaip pasikeitė tėvų elgesys, ar teigiami pokyčiai yra stabilūs ir apima visas sritis bei rodo jų galimybes tinkamai auklėti ir auginti vaiką, juo rūpintis, užtikrinti geriausius vaiko interesus. Tokios aplinkybės turi būti ne pavienės (epizodiškos), o pakankamai stabilios, pagrindžiančios tėvų valdžios ribojimo panaikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021).

10. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai buvo neterminuotai apribota motinos valdžia jos tuo metu visų trijų nepilnamečių vaikų A. R., S. R. ir I. R. atžvilgiu. Toks sprendimas priimtas nustačius, kad pareiškėja buvo visiškai nusišalinusi nuo savo trijų nepilnamečių vaikų auginimo, auklėjimo, išlaikymo, vaikais visiškai nesirūpino daugiau kaip dvejus metus laiko, jos pačios buvimo vieta nebuvo žinoma, nuo 2017 m. vasaros ji su vaikais nepalaikė jokio ryšio, nors apie vaikų gyvenamąją vietą žinojo, ir padarius išvadą, kad pareiškėja visiškai abejinga savo vaikams, ir kad pagrindo manyti, kad padėtis pasikeis, nėra. A. R. ir S. R. šiuo metu yra sulaukę pilnametystės.

11. Pirmiausia pasisakant dėl pirmųjų dviejų sąlygų, kurioms esant įrodytoms galėtų būti panaikintas pareiškėjos motinos valdžios apribojimas nepilnamečio vaiko I. R. atžvilgiu, t. y. ar pareiškėja pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, būtina nustatyti pareiškėjos veiksmus, kuriais po minėto sprendimo ji įgyvendino motinos valdžią savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Svarbu pažymėti, kad tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pats nepilnametis vaikas, kuriam šiuo metu yra 17 metų, susirado pareiškėją, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), socialiniame tinkle ir prieš maždaug dvejus metus inicijavo bendravimo pradžią per Messenger pranešimų programą. Pažymėtina, kad nors kalbant apie vaiko ir tėvų ryšį, iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį pirmiausia tenka tėvui, motinai, o ne vaikui, tačiau su amžiumi, vaikui augant išsilygina šių dviejų subjektų – vaiko ir tėvo, motinos galimybių pusiausvyra, jie visi (vaikas ir tėvas, motina) tampa vienodai atsakingi už šio ryšio puoselėjimą. Todėl, teismo nuomone, vien ta aplinkybė, kad pats nepilnametis vaikas inicijavo bendravimo su pareiškėja atnaujinimą, neleidžia teigti, kad pareiškėja nesiekė palaikyti ryšio su vaiku, nes ji paaiškino, kad bandė susirasti vaiką socialiniuose tinkluose. Nors nustatyta, kad pareiškėjai nebuvo jokio konkretaus pagrindo susidaryti nuomonę, kad vaikams buvo draudžiama su ja bendrauti, tačiau pareiškėjos paaiškinimai apie bendravimą su vaiku leidžia spręsti, kad atnaujinus bendravimą su vaiku, jos elgesys yra stabilus, ne epizodinis, pastovus ir duodantis realių rezultatų. Nors pareiškėja pateikė fragmentišką jos ir vaiko susirašinėjimą iš Messenger pranešimų programos, tačiau įvertinus pateiktą susirašinėjimą kartu su pareiškėjos paaiškinimu, galima pagrįstai manyti, kad pareiškėja ir vaikas bendrauja nuoširdžiai, kalbasi apie įvairius gyvenimo įvykius, dalijasi gyvenimiškomis problemomis, pareiškėja, nors nežino, kokią tiksliai mokyklą lanko vaikas, tačiau žino, kokius būrelius lanko, domisi vaiko pasiekimais ir jo sveikata. 2024 m. balandžio mėn. pareiškėja ir vaikas buvo susitikę ir bendravo Lietuvoje, bendrauja ir vaizdo skambučiais. Ir nors sutiktina, kad vien bendravimo per susirašinėjimo programą ir vaizdo skambučiais nepakanka visiškai atkurti motinos ir vaiko ryšį, tačiau, teismas sprendžia, kad pareiškėja šiuo metu jai prieinamomis priemonėmis ir atsižvelgiant į ilgą nebendravimo laiką ir gyvenimą skirtingose valstybėse pakankamai aktyviais veiksmais puoselėja ir palaiko ryšį su vaiku, o vaikas pagal savo būdo savybes kalba ir atskleidžia tą informaciją, kurią šiuo metu nori.

13. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos buvo priteistas išlaikymas tuo metu visiems trims nepilnamečiams vaikams po 150,00 Eur, kurio ji iš esmės neteikė ir yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, kurio tikslios sumos nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo, kuris dėl sprendimo priverstinio vykdymo nesikreipė, negalėjo įvardinti. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji nežinojo apie priteistą išlaikymą ir suinteresuoto asmens sąskaitos duomenų, nepripažintinos pateisinančios pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką nevykdymą. Kaip nurodė pareiškėja, visą neterminuoto motinos valdžios apribojimo laikotarpį turėjo darbą, taigi turėjo gauti pajamas, iš kurių galėjo teikti išlaikymą, o suinteresuotas asmuo nurodė, kad jo sąskaitos duomenys pareiškėjai turėjo būti žinomi. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad turėjo kreditorių, su kuriais siekė atsiskaityti, taip pat nelaikytinos pateisinančios pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką nevykdymą, be to, pareiškėja teismui nepateikė jokių duomenų apie turėtus kreditorinius įsipareigojimus ir juos pagrindžiančių įrodymų. Tačiau šiuo atveju svarbu ir tai, kad pareiškėja paaiškino, kad per visą neterminuotą motinos valdžios apribojimą yra pervedusi apie 2 000,00 Eur, kuriuos nurodė pasidalinti visiems trims vaikams, šias aplinkybes patvirtino ir suinteresuotas asmuo. Nors ši suma trims nepilnamečiams vaikams per tokį ilgą laikotarpį laikytina itin nedidele, tačiau visgi rodo, kad pareiškėja bandė prisidėti prie vaikų išlaikymo. Šiuo metu pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini) pakavimo centro darbininke, per savaitę gauna apie 390,00 svarų sterlingų (atitikmuo apie 464,00 Eur) dydžio darbo užmokestį. Suinteresuoto asmens N. R. atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad 2024 m. gruodžio 10 d. pareiškėja pervedė 156,11 Eur, 2025 m. sausio 27 d. pareiškėja pervedė 153,17 Eur, suinteresuotas asmuo taip pat patvirtino, kad po to gauti dar du pervedimai 152,00 Eur ir 151,00 Eur, t. y. nuo 2024 m. gruodžio 10 d. pareiškėja reguliariai moka vaikui priteistą išlaikymą. Taigi pareiškėja supranta ir jau pradėjo vykdyti savo pareigą išlaikyti savo vaiką.

14. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra neigiamų pareiškėją charakterizuojančių duomenų, pareiškėja savo veiksmais rodo tam tikrą brandą ir atsakomybę, nors kai kuriais klausimais, susijusiais su vaiku, ir nemato savo priimtų neteisingų sprendimų ar padarytų išvadų, pareiškėja yra motyvuota tinkamai rūpintis vaiku ir sugebėtų tą daryti. Kadangi teismo sprendime kaip vienas iš pagrindų apriboti motinos valdžią nebuvo nurodytas pareiškėjos piktnaudžiavimas alkoholiu, todėl suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja tuo metu, kai buvo apribota motinos valdžia, vedė netinkamą gyvenimo būdą bei smarkiai piktnaudžiavo alkoholiu, ir kad pareiškėja turėtų pateikti duomenis, kad ji nebepiktnaudžiauja alkoholiu, nevertintinos. Be to, byloje nėra duomenų apie pareiškėjos turimą alkoholio vartojimo problemą ir juos pagrindžiančių įrodymų.

15. Galiausiai pasisakant dėl trečiosios sąlygos, kuriai esant įrodytai galėtų būti panaikintas pareiškėjos motinos valdžios apribojimas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, t. y. ar įrodyta, kad tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, svarbu pažymėti, kad geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020).

16. Nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko nuomonė buvo išklausyta du kartus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. kovo 19 d. vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad vaikas paaiškino apie bendravimą su pareiškėja, o būtent: kad jis pirmas inicijavo bendravimo atnaujinimą, kad kiekvieną dieną susirašinėja, kad pareiškėja jį pasveikino su gimtadieniu, kad per visą laiką buvo susitikęs tik vieną kartą, kad norėtų su mama praleisti daugiau laiko, atkurti ryšį ir po to persikelti pas ją gyventi, tačiau negalėjo išreikšti konkrečios nuomonės, ar pareiškėjai turėtų būti panaikintas motinos valdžios apribojimas. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų psichologė vaiko nuomonę išklausė 2025 m. gegužės 12 d. ir užfiksavo, kad vaikas suvokia jam pateikiamus klausimus ir į juos atsako pagal prasmę, tačiau lakoniškai, bet iš visų atsakymų jaučiamas vaiko poreikis turėti šiltą tarpusavio ryšį su abiem tėvais, užsiimti bendra veikla, leisti laiką kartu, jam sunku kalbėti apie aplinkybes, susijusias su mama, jos elgesiu, numatyti viso to priežastis, jis stengiasi vaizduoti mamą kaip besirūpinančią, gebančią palaikyti kontaktą, pajėgią rūpintis juo ateityje. Suinteresuotas asmuo apibūdindamas vaiką, nurodė, kad vaikas yra pakankamai uždaras, kalbasi apie tą, ką jis tuo metu nori išreikšti.

17. Kaip minėta, nepilnametis vaikas šiuo metu yra sulaukęs 17 metų amžiaus, iš suinteresuoto asmens paaiškinimų ir teismo psichologės įvertinimo, teismas daro išvadą, kad vaiko branda atitinka jo amžių, jis gali ir priima savarankiškai sprendimus, susijusius su ryšio su pareiškėja palaikymu. Kaip minėta, pats vaikas susirado pareiškėją socialiniame tinkle ir inicijavo bendravimo pradžią per Messenger pranešimų programą, aiškiai įvardijo, kad bendrauja su pareiškėja kiekvieną dieną ir kad siekia atkurti tarpusavio ryšį. Kaip minėta, teismo psichologė užfiksavo vaiko poreikį turėti šiltą tarpusavio ryšį su abiem tėvais, užsiimti bendra veikla, leisti laiką kartu. Šiuo metu nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad motinos valdžios apribojimo panaikinimas pareiškėjai pažeistų vaiko teises ar interesus artimiausiu metu ir ateityje. Priešingai, panaikinus pareiškėjai motinos valdžios apribojimą, galėtų būti sudarytos geresnės sąlygos vaiko šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimui ir santykių palaikymui, o tai atitiktų geriausius vaiko interesus.

18. Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes galima daryti išvadą, jog pagrindai, dėl kurių pareiškėjai buvo taikytas neterminuotas motinos valdžios apribojimas, išnyko visiškai, t. y. nustatytos visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.181 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sąlygos. Todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalį, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

20. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 32,31 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos priteistinos iš pareiškėjos valstybei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalimi, 259, 260, 263–265, 268–270, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 408 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

P. Š. apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pritaikytą neterminuotą motinos valdžios apribojimą pareiškėjai J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečio vaiko I. R., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš pareiškėjos J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 32,31 Eur (trisdešimt dviejų eurų 31 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.