Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus, o būtent: jis, 2021 m. gegužės 16 d., apie 21.10 val., Vilniuje, Ukmergės gatvėje, ties pastatu Nr. 282, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo elektrinį paspirtuką „EMScooter Extreme-X5 MAX“, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,74 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais T. B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko D. Š. 2021 m. birželio 2 d. tarnybiniame pranešime dėl medžiagos ROIK 0121000313449 perdavimo nurodyta, kad siunčiama T. B. padaryto pažeidimo medžiaga. Nustatyta, kad 2021 m. gegužės 16 d., apie 21.45 val., Ukmergės g. 282, Vilniuje, T. B. eismo įvykio metu ROIK Nr. 07-21-9548589, būdamas neblaivus, vairavo elektrinį paspirtuką „EMScooter Extreme-X5 MAX“, kuris pagal technines charakteristikas priskiriamas mopedui, jam alkotesterio pagalba buvo nustatytas pirmu pūtimu 1,79 promilės girtumas, antru pūtimu 1,74 promilės girtumas, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Iš surinktos medžiagos matyti, kad vairuotojo T. B. veiksmuose įžvelgiami nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Pridedama administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 21134823497, 30 lapų, bei 1 CD su vaizdo įrašais ir nuotraukomis (1 t., b. l. 5).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės K. Š. 2021 m. gegužės 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. gegužės 16 d., patruliuojant kartu su vyr. patruliu R. M., apie 21.45 val. gavo pranešimą, kad Vilniuje, Ukmergės g. 282, PC „Maxima“ aikštelėje į ?utomobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė su elektriniu paspirtuku. Pranešėjui (duomenys neskelbtini) m., apibraižyta koja, ranka. Minėtoje vietoje kreipėsi „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas N. B., kuris paaiškino, kad važiuodamas iš minėtame adrese PC „Maxima” aikštelėje esančios parkavimo vietos, įsitikinęs, kad važiuoti yra saugu, pradėjo manevrą ir staiga pajuto smūgį į automobilio priekine dešinę pusę, atsitrenkė elektrinis paspirtukas. Kaip galėjo paspirtukas taip staigiai atsidurti važiuojamojoje kelio dalyje ir jo nepastebėti, vairuotojas paaiškinti negalėjo. Elektrinio paspirtuko „EMS“ vairuotojas T. B. paaiškino, kad važiavo pagrindiniu keliu ir jo nepraleido automobilis „Opel“, ko pasėkoje apgadino paspirtuko priekinę konstrukciją. Kadangi vairuotojai nesutiko, kuris iš jų buvo eismo įvykio kaltininkas, o paspirtuko vairuotojas iš pažiūros atrodo neblaivus, todėl buvo patikrinti abiejų vairuotojų blaivumai. „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas blaivus, o elektrinio paspirtuko „EMS“ vairuotojui pirmu pūtimu apie 22.03 val. buvo nustatytas 1,79 prom. girtumas, o antru apie 22.38 val. 1,74 prom. girtumas. Į įvykio vietą taip pat atvyko GMP 0832, kurie elektrinio paspirtuko vairuotoją apžiūrėjo vietoje ir nenustatė jokių sužalojimų. Dėl eismo įvykio iš abiejų vairuotojų buvo paimti paaiškinimai, supildyta eismo įvykio schema, nuotraukos įkeltos EĮIS, išduotos pažymos ir šaukimai dėl eismo įvykio, užpildytas Neblaivumo nustatymo aktas. Filmuota body 1702 (1 t., b. l. 6).

2021 m. gegužės 16 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2021 m. gegužės 16 d. T. B. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (užsimerkęs ir atsimerkęs) – negali. Asmeniui nurodžius, kad vartojo alkoholį prieš valandą, atlikus tikrinimą prietaisu „Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0451“, pirmuoju tikrinimu 22.03 val. nustatytas 1,79 prom. girtumas, antruoju tikrinimu 22.38 val. nustatytas 1,74 prom. girtumas (b. l. 17). Kartu pateiktuose alkotesterio „Drager Alcotest 6810 ARFM-0451“ rodmenyse užfiksuoti analogiški tikrinimo rezultatai (1 t., b. l. 14-16).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateikto UAB „Rankis“ pirkimo-pardavimo kvito matyti, kad elektrinis paspirtukas „EMScooter Extreme-X5 MAX“ buvo įsigytas 2021 m. balandžio 21 d., įsigijimo kaina – 830,00 Eur (1 t., b. l. 22).

Iš byloje pateikto elektrinio paspirtuko „EMScooter Extreme-X5 MAX“ aprašymo ir techninių duomenų matyti, kad jo variklio galia 2x1000W/momentinė galia iki 2x2000W, maksimalus greitis 60 km/h, greičio apribojimas 25 km/h (1 t., b. l. 26-31).

Advokato Vytenio Dziegoraičio kontoros 2021 m. gruodžio 8 d. skubiu prašymu dėl informacijos suteikimo kreiptasi į UAB „Rankis“, nurodant, kad elektrinis paspirtukas „EMScooter Extreme-X5 Max“ buvo pirktas jų parduotuvėje adresu Kareivių g. 14, Vilniuje, 2021 m. balandžio 21 d., jį pirko T. B.. Prašo pateikti minėto jų parduotuvėje pirkto elektrinio paspirtuko parametrų duomenis. Pagal galimybes prašo suteikti informaciją, ar minėtas paspirtukas pagal technines charakteristikas yra priskiriamas mopedui, ar kitai transporto priemonei. Taip pat užduotas klausimas, ar UAB „Rankis“ yra žinoma, ar šiam paspirtukui yra reikalinga registracija, ar kiti dokumentai, kaip transporto priemonei (1 t., b. l. 155).

VĮ „Regitra“ 2021 m. gruodžio 11 d. rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad VĮ „Regitra“ kompiuterinėje duomenų bazėje nėra informacijos apie T. B. pateiktą prašymą registruoti elektrinį paspirtuką „EMScooter Extreme-X5 Max“. Vadovaujantis Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 (2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1V-445 redakcija, pakeista 2021 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-381), Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registre registruojamos tik L, M, N, O kategorijoms arba „Galingojo keturračio“ kategorijai priskiriamos transporto priemonės, kurioms nustatyta tvarka yra atliktas jų patvirtinimas (procedūra, pagal kuri patvirtinamas transporto priemonės atitikimas tam tikroms administracinėms nuostatoms ir techniniams reikalavimams). Įvertinus elektrinio paspirtuko „EMScooter Extreme-X5 Max“ identifikavimo numerį, nustatyta, kad jo struktūra neatitinka ISO 3779 standarto, todėl nėra aiški šios transporto priemonės kategorija. Transporto priemonės kategoriją galima sužinoti iš transporto priemonės patvirtinimo dokumentų (atitikties liudijimo, individualaus patvirtinimo liudijimo, Lietuvoje atliktos ekspertizės pažymos). Transporto priemonių patvirtinimas atliekamas Motorinių transporto priemonių, priekabų ir šių transporto priemonių sudedamųjų dalių tipo patvirtinimo ir atitikties įvertinimo tvarkos aprašė, patvirtintame Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 2BE-281, nustatyta tvarka (1 t., b. l. 160).

VĮ „Regitra“ rašte T. B. dėl elektrinės motorinės transporto priemonės įregistravimo nurodyta, kad VĮ „Regitra“ pagal kompetenciją išnagrinėjo T. B. prašymą dėl elektrinės motorinės transporto priemonės įregistravimo Kelių transporto priemonių registre. Rašte pažymima, kad pagal SEAKĮ 25 straipsnio 2 dalį, dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms. Motorinė transporto priemonė gali būti įregistruota Registre, jei atitinka visas sąlygas, numatytas Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 punkte. Vadovaujantis Taisyklių 4.2 papunkčiu, motorinei transporto priemonei turi būti suteiktas patvirtinimas. Motorinės transporto priemonės patvirtinimas pagrindžiamas Taisyklių 44¹.1 papunktyje nurodytais dokumentais. Rašte atkreipiamas dėmesys, kad T. B. pateikta elektrinės motorinės transporto priemonės gamyklinė techninė specifikacija nelaikoma patvirtinimo dokumentu. Dėl elektrinės motorinės transporto priemonės patvirtinimo dokumentų siūlo kreiptis į transporto priemonės pardavėją ar į Lietuvos transporto saugos administraciją. Informuoja, kad T. B. elektrinė motorinė transporto priemonė galėtų būti įregistruota Registre, jei atitiktų Taisyklėse nurodytas sąlygas (1 t., b. l. 179).

Bylos nagrinėjimo metu teismas 2022 m. sausio 13 d. pranešimu kreipėsi į UAB „Rankis“, prašydamas teismui pateikti visus turimus duomenis (dokumentus, informaciją apie techninius parametrus ir kt.) apie elektrinį paspirtuką „EMScooter Extreme-X5 Max“, kuriuos prekės pardavėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.228⁶ straipsnio 1 dalies nuostatomis, privalo pateikti vartotojui (1 t., b. l. 194). 2021 m. sausio 19 d. gautas UAB „Rankis“ atsakymas, kuriuo prašoma patikslinti, kokių duomenų reikia, nurodyta, kad jie turi tik aprašymą ir nuotraukas, kurias pateikė jų tiekėjas UAB „Aldema&ko“ (1 t., b. l. 208).

Bylos nagrinėjimo metu teismas 2022 m. sausio 13 d. raštu dėl eksperto (specialisto) kvietimo kreipėsi į UAB „Tuvlita“, nurodydamas, kad byloje yra UAB „Rankis“ kasos kvitas, kuriame yra duomenys, kad iš UAB „Rankis“ buvo įsigytas elektrinis paspirtukas „EMScooter Extreme-X5 Max“. Byloje kilo ginčas dėl šio elektrinio paspirtuko priskyrimo mopedui. Siekiant nustatyti šias svarbias aplinkybes, teismas, vadovaudamasis BPK 284 straipsnio 3 dalimi, nusprendė į teismo posėdį šaukti ekspertą (ar specialistą) ir prašė užtikrinti jo dalyvavimą (1 t., b. l. 199). 2022 m. sausio 19 d. gautas UAB „Tuvlita“ atsakymas, kuriuo institucija prašė kreiptis į Lietuvos transporto saugos administraciją (1 t., b. l. 198). Teismas 2022 m. sausio 19 d. raštu dėl eksperto (specialisto) kvietimo kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administraciją su analogišku klausimu (1 t., b. l. 200). 2022 m. sausio 19 d. gautas Lietuvos Transporto saugos administracijos atsakymas, kad institucijoje nėra tokio specialisto (eksperto), kuris galėtų dalyvauti teismo posėdyje ir padėti nustatyti šias bylai svarbias aplinkybes (1 t., b. l. 205).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 2 straipsnį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir jei jo veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Teismo apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą.

BPK 20 straipsnio 5 dalis nustato pagrindines įrodymų vertinimo taisykles, kurių privalo laikytis teismai ir pagal kurias teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018, 2K-34-303/2020).

Kaltinamasis T. B. prisipažino, jog vairavo išgėręs kaltinime nurodytu laiku ir vietoje paspirtuką pavadinimu „EMScooter“, kurį pirko parduotuvėje UAB „Rankis“. Kaltinamasis teigė, jog žino, kad išgėrus negalima vairuoti automobilio, todėl atvažiavo į parduotuvę „Maxima“ paspirtuku, kur stovėjimo aikštelėje dėl abiejų eismo dalyvių kaltės susidūrė su automobiliu. Savo poelgį vertina blogai. Pirmu tikrinimu įpūtė 1,7 promiles, antrą kartą mažiau. Pirkdamas paspirtuką, gavo tik kasos čekį, daugiau jokių dokumentų ar sertifikatų negavo. Jis nežinojo, kad tokio galingumo paspirtukas yra prilyginamas mopedui ir reikia jį užregistruoti. Jis tik iš pareigūnų sužinojo, kad paspirtuką reikia registruoti ir apdrausti. Jis „Regitroje“ norėjo paspirtuką užregistruoti, kreipėsi į juos su čekiu, tačiau Regitra“ atsisakė įregistruoti paspirtuką, nes jis neturėjo jokių kitų dokumentų. Kaltinamasis buvo nuvykęs į parduotuvę, kur sakė, kad jam reikia dokumentų paspirtukui užregistruoti, tačiau jam buvo pasakyta, kad pirmą kartą girdi dėl registravimo, jokių dokumentų jie taip pat neturėjo ir jam nedavė.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, be kitų objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių, taip pat būtina nustatyti objektyvųjį šios nusikalstamos veikos požymį – kelių motorinės transporto priemonės vairavimą. Byloje kilo ginčas dėl to, ar T. B. vairuota motorinė dviratė transporto priemonė elektrinis paspirtukas pavadinimu „EMScooter“ patenka į kelių motorinių transporto priemonių, už kurių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuotojo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kyla baudžiamoji atsakomybė, sąrašą.

Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 2 straipsnio 32 dalis numato, jog mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio elektrinio paspirtuko „EMScooter Extreme-X5 MAX“ aprašymo ir techninių duomenų matyti, kad jo variklio galia 2x1000W/momentinė galia iki 2x2000W, maksimalus greitis 60 km/h, greičio apribojimas 25 km/h (1 t., b. l. 26-31). Įvertinus šiuos duomenis, akivaizdu, jog šie techniniai duomenys nėra tapatūs SEAKĮ 2 straipsnio 32 punkte nurodytiesiems mopedo duomenims, t. y. T. B. vairuotos elektrinės transporto priemonės didžiausiasis projektinis greitis yra didesnis negu SEAKĮ nustatytasis transporto priemonei, priskiriamai mopedų kategorijai, maksimalus greitis, tačiau maksimalus šios transporto priemonės su įrengtu greičio ribojamuoju prietaisu važiavimo greitis yra mažesnis kaip 25 km/h, nes yra greičio ribotuvas. Be to T. B. vairuotos elektrinės transporto priemonės variklio galia pagal turimus duomenis yra 2x1000W/momentinė galia iki 2x2000W, tačiau duomenų, kokia yra šio paspirtuko naudingoji galia, paspirtuko „EMScooter Extreme-X5 MAX“ byloje esančiame aprašyme nėra nurodyta, todėl, teismo vertinimu, šių skirtingų techninių parametrų palyginimas, nesudaro pagrindo spręsti dėl šio paspirtuko priskyrimo mopedui pagal SEAKĮ. Nesant byloje T. B. vairuoto elektrinio paspirtuko techninių duomenų, kurie visiškai atitiktų SEAKĮ 2 straipsnio 32 dalyje nustatytiems techniniams duomenims, tokių duomenų nepavykus nustatyti ir teismui, teismo vertinimu, T. B. vairuota elektrinė transporto priemonė elektrinis paspirtukas „EMScooter Extreme-X5 MAX“ negali būti priskiriama mopedų kategorijai.

Akcentuotina ir tai, kad SEAKĮ 2 straipsnio 36 dalis numato, jog motorinė transporto priemonė – variklį turinti transporto priemonė, išskyrus skirtas judėti ne keliais bėgines transporto priemones, traktorius ir savaeiges mašinas, o 37 dalyje nustatyta, kas yra motorinės transporto priemonės arba jos priekabos registracija ir nurodyta, kad leidimas motorinei transporto priemonei arba jos priekabai dalyvauti viešajame eisme įgyjamas tik įregistravus motorinę transporto priemonę arba jo priekabą. Šių teisės normų išaiškinimai yra svarbūs šioje byloje, nes T. B. vairuota elektrinė transporto priemonė elektrinis paspirtukas „EMScooter Extreme-X5 MAX“ nebuvo įregistruota SEAKĮ tvarka. Nors teisme apklaustas policijos pareigūnas M. U. tvirtino, kad, jo įsitikinimu, T. B. elektrinį paspirtuką, kurio, kiek jis pamena, galia buvo 2 kW, kurį jis neblaivus vairavo, privalėjo registruoti, nes neregistruojami yra motoriniai dviračiai, kurių galia yra iki 1 kW, o greitis iki 25 km/h, tačiau šie liudytojo paaiškinimai nepasitvirtino. Teisme apklaustas VĮ „Regitra“ atstovas J. B. paaiškino, jog tokios transporto priemonės Lietuvoje neregistruojamos, nes jos neturi atitikties liudijimo. Teigė, kad paspirtukas neatitinka ISO3779 standarto ir negali dalyvauti viešajame eisme. Paaiškino ir tai, kad, jo žiniomis, nei vienas paspirtukas neturi atitikties liudijimo. Viešajame eisme jie dalyvauti negali kaip motorinė transporto priemonė, gali važiuoti tik dviračių takais. Elektrinis paspirtukas yra daiktas pramogoms, prilyginamas prie dviračių. Nors jis ir turi variklį, ratus, galią, tačiau yra analogiškas vaikiškiems žaislams, tik skirtas suaugusiems.

Teisme buvo apklaustas ir Lietuvos transporto saugos administracijos atstovas S. G., kuris paaiškino ir taip pat, kaip VĮ „Regitra“ atstovas, nurodė, kad tokios transporto priemonės Lietuvoje neregistruojamos, nes jos neturi atitikties liudijimo, nes gamintojas, kuriam yra nustatyta pareiga, nesikreipia į atitinkamas institucijas. VĮ „Regitra“ negali registruoti neturėdama atitikties liudijimo. Atstovo manymu, pagal faktą, tai yra transporto priemonė, tačiau neatitinka SEAKĮ mopedo sąvokai, nes pagal pardavėjo pateiktus duomenis dėl greičio ribojimų greitis yra iki 25 km/h, įstatyme parašyta, kad nemažesnis, nei 25 km/h, bet jie mato, kad paspirtukas gali pasiekti 60 km/h, tačiau yra uždėtas blokatorius, kuris apriboja projektinį greitį, elektroniškai padaryta, kad spaudžiant akceleratoriaus mygtuką, transporto priemonė negali važiuoti greičiau. Pagal pardavėjo pateiktus duomenis, paspirtukas turi nuo 2 iki 4 kilovatų galią, pagal SEAKĮ mopedas turi iki 4 kilovatų, motorinis dviratis iki 1 kilovato, todėl motoriniam dviračiui irgi negalima jo priskirti. Jei gamintojas kreiptųsi į instituciją dėl registravimo dokumentų, būtų bandymų ir visi kiti dokumentai gautų sertifikatą, kuriame būtų pasakyta, kokia tai yra transporto priemonė ir kokiai kategorijai priskirta. VĮ „Regitra“ registruoja tik tas transporto priemones, kurios turi patvirtinamus dokumentus (sertifikatus) iš atitinkamų institucijų. SEAKĮ nėra tokios sąvokos kaip elektrinis paspirtukas. Atstovas paaiškino, kad tuo atveju, jei teismas kreiptųsi į ekspertus, jie pasakytų tą patį, kad gamintojas nepateikė dokumentų ir trūksta duomenų. Jei asmuo nori registruoti transporto priemonę, jis turi turėti dokumentus, kuriuos pateikia pardavėjas, o pardavėjui pateikia gamintojas. Šiuo atveju žmogus iš pardavėjo negavo jokių dokumentų, todėl VĮ „Regitra“ neužregistravo.

Prokuroro nuomone, aplinkybės, kad T. B. elektrinį paspirtuką vairavo neapdraustą be techninės apžiūros, neregistruotą, dėl ko policijos pareigūnai surašė administracinio nusižengimo protokolą, kurio T. B. neskundė, baudą sumokėjo, patvirtina tai, kad T. B. vairuotas elektrinis paspirtukas pagal savo technines charakteristikas priskirtinas mopedui. Teismas su tokia prokuroro nuomone nesutinka. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad tiek civilinėse, tiek administracinėse bylose priimti sprendimai neturi prejudicinės ar prima facie (didesnės galios) įrodymų reikšmės baudžiamojoje byloje sprendžiant kaltės klausimą ar nustatant veikos požymius, tačiau jie nustato teisiškai reikšmingus faktus, kurie turi būti nagrinėjami kartu su kitais bylos įrodymais nustatant veikos požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-628/2021). Teismo nuomone, tai, kad T. B. sumokėjo administraciniu nurodymu paskirtą baudą, patvirtina tik tai, kad asmuo neginčijo paties pažeidimo fakto, tačiau šios aplinkybės nei patvirtina, nei paneigia aplinkybių, kurios nurodytos 2021 m. birželio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus M. U. surašytame administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu (ROIK 21134823497) (1 t., b. l. 80) aprašant pažeidimo esmę, tai yra to, kad T. B. vairavo elektrinį paspirtuką „EMScooter Extreme-X5 MAX“, kuris pagal technines charakteristikas priskiriamas mopedui. Kaip minėta, apklaustas teisme M. U. nurodė, kad jis vertino tik pagal vieną parametrą, tai yra, vertino galią, todėl, atsižvelgdamas į tai, kad šio paspirtuko galia buvo 4 kW, negalėjo laikyti jo kaip elektrinio dviračio, nes elektrinio dviračio galia būtų iki 1 kW, paaiškino, kad, jo nuomone, šis paspirtukas priskirtinas mopedui. Teismas, įvertinęs M. U. teisme duotus paaiškinimus, sugretinęs juos su elektrinio paspirtuko „EMScooter Extreme-X5 MAX“ aprašyme nurodytais techniniais parametrais, teisme duotais Lietuvos transporto saugos administracijos atstovo bei VĮ „Regitra“ atstovo paaiškinimais, paties kaltinamojo teisme duotais paaiškinimais, kita bylos medžiaga, sprendžia, kad šioje byloje nėra neabejotinai nustatyta, kad T. B. vairuota elektrinė transporto priemonė elektrinis paspirtukas „EMScooter Extreme-X5 MAX“ priskiriama mopedui kaip tai nurodyta 2021 m. birželio 16 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu.

VĮ „Regitra“ 2021 m. gruodžio 11 d. rašte nurodė ir tai, kad įvertinus elektrinio paspirtuko „EMScooter Extreme-X5 Max“ identifikavimo numerį, nustatyta, kad jo struktūra neatitinka ISO 3779 standarto, todėl nėra aiški šios transporto priemonės kategorija. Transporto priemonės kategoriją galima sužinoti iš transporto priemonės patvirtinimo dokumentų (atitikties liudijimo, individualaus patvirtinimo liudijimo, Lietuvoje atliktos ekspertizės pažymos).

Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. gruodžio 8 d. rašte nurodyta ir tai, kad Lietuvos transporto saugos administracija, įvertinusi advokato V. D. kontoros pateiktą informaciją (2021 m. gruodžio 8 d. raštu), informuoja, kad neturi pakankamų paspirtuko „EMScooter Extreme-X5 Max“ gamintojo duomenų, iš kurių galėtų spręsti apie konkrečios transporto priemonės apibrėžimą pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą.

Pažymėtina ir tai, kad teismas, siekdamas išsiaiškinti, ar T. B. vairuota elektrinė transporto priemonė elektrinis paspirtukas „EMScooter Extreme-X5 MAX“ patenka į kelių motorinių transporto priemonių pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą apibrėžimą, 2022 m. sausio 13 d. raštu dėl eksperto (specialisto) kvietimo kreipėsi į UAB „Tuvlita“, tačiau 2022 m. sausio 19 d. gautame UAB „Tuvlita“ atsakyme buvo nurodyta, kad teismas turėtų kreiptis į Lietuvos transporto saugos administraciją (1 t., b. l. 198). Teismas 2022 m. sausio 19 d. raštu dėl eksperto (specialisto) kvietimo kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administraciją su analogišku prašymu (1 t., b. l. 200). 2022 m. sausio 19 d. gautas Lietuvos Transporto saugos administracijos atsakymas, kad institucijoje nėra tokio specialisto (eksperto), kuris galėtų dalyvauti teismo posėdyje ir padėti nustatyti šias bylai svarbias aplinkybes (1 t., b. l. 205). Darytina išvada, kad teismas išnaudojo visas įmanomas galimybes, siekdamas nustatyti svarbias šiai bylai aplinkybes, tačiau pašalinti abejonių dėl šio paspirtuko priskyrimo mopedui teismui nepavyko.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, teisme duotus aukščiau aptartus paaiškinimus konstatuoja, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad T. B. vairuota elektrinė transporto priemonė lektrinis paspirtukas „EMScooter Extreme-X5 MAX“ patenka į kelių motorinių transporto priemonių pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą apibrėžimą, todėl T. B. veikoje nėra būtinųjų jam inkriminuotos nusikalstamos veikos vieno iš sudėties objektyviosios pusės požymių – motorinės kelių transporto priemonės vairavimo.

Asmens pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką tvarką nustato BPK. Ši tvarka grindžiama konstituciniais teisėtumo, lygybės įstatymui ir teismui, nekaltumo prezumpcijos, viešo ir teisingo bylos nagrinėjimo, teismo ir teisėjo nešališkumo ir nepriklausomumo, teisės į gynybą garantavimo ir kitais principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai). Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina, kad kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nekaltumo prezumpcija reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos negalima jam perkelti, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Analogišką poziciją užima ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, taip pat ne kartą konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas nenustatė objektyvių, neginčytinų įrodymų, kad T. B. padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl jis išteisintinas.

T. B. paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus– panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais, saugomi vokuose, prisegtuose prie bylos 1 tomo viršelio – paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

T. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais, saugomus vokuose, prisegtuose prie bylos 1 tomo viršelio – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.