Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2012-09-18 · Civilinė byla Nr. 2-5924-790/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-09-18
Bylos Nr.
2-5924-790/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-02814-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Ieškovas
D. G.
Atsakovas
Brandwell OÜ
Trečiasis asmuo
UAB „Auditorių aljanso konsultacijos“
Kategorijos
  • 15.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-5924-790/2012
Vieningas proceso Nr. 2-01-3-02814-2012-6
Procesinio sprendimo kategorija: 15.3.2 (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖSTEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Marius Bajoras, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovei D. G., ieškovės atstovams adv. Ugniui Pėdnyčiai, adv. padėjėjai Vilijai Badaraitei, trečiojo asmens atstovei Violetai Trainavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui Brandwell OÜ, trečiajam asmeniui UAB „Auditorių aljanso konsultacijos“ dėl atleidimo iš darbo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo pripažinti atsakovo sprendimą dėl 2011-10-01 darbo sutarties, sudarytos su ieškove, nutraukimo nuo 2012-02-14 pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 dalį neteisėtu, nustatyti, kad darbo sutartis tarp atsakovo ir ieškovės nutraukiama teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo datos, priteisti iš atsakovo 1 398,39 Lt išeitinę kompensaciją, 3919,70 Lt neišmokėto darbo užmokesčio bei piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 407,44 Lt komandiruočių ir kitų išlaidų, 31,23 Lt delspinigių, 1 398,39 Lt vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 5 593,56 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodo, kad su atsakovu 2011-10-01 sudarė neterminuotą darbo sutartį. Pažymi, kad darbdavys ieškovei darbo sutarties egzemplioriaus nedavė. Pagal sutartį ieškovė įsipareigojo dirbti projektų vadove. Darbo patalpų atsakovas nesuteikė, darbas daugiausia buvo atliekamas ieškovės gyvenamose patalpose, esančiose Laisvės pr. 89-19, Vilniuje. Atsakovas įsipareigojo kas mėnesį ieškovei mokėti 405 eurų fiksuotą užmokestį (į rankas) ir kintamą 4 proc. nuo atsakovo gautų per mėnesį įplaukų, viršijančių 5 000 eurų, dydžio darbo užmokestį. Darbo sutartimi taip pat buvo susitarta, kad atsakovas ieškovei kompensuos komandiruočių išlaidas – 0,19 eurų/ km ir kitas su darbu susijusias išlaidas (pašto, telefono, kt.). Ieškovei darbo užmokestį ir su juo susijusias sumas paskaičiuodavo UAB „Auditorių aljanso konsultacijos“. Nurodo, kad atsakovas nuo 2011 m. gruodžio iki 2012 m. vasario mėn. nėra sumokėjęs darbo užmokesčio ieškovei. Atsiradus sveikatos sutrikimų, ieškovė kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau ten jai buvo pasakyta, kad jos socialinis draudimas yra nutrūkęs. Todėl ieškovė kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyrių (toliau – VSDFV), kur jai buvo paaiškinta, kad darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta nuo 2012-02-14. Ieškovė nustebo sužinojusi, jog darbo sutartis nuraukta pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, nes ji neprašė jos atleisti iš darbo. Be to, ieškovė nurodo, kad atsakovas jai yra skolingas 3 919,70 Lt darbo užmokesčio ir kompensacijos už atostogas bei 407,44 Lt komandiruočių bei kitų išlaidų.

Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai. Atsakovas atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė, priežasčių nenurodė.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Auditorių aljanso konsultacijos“ atsiliepime į ieškinį su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodo, kad 2009-10-01 su atsakovu sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo teikti minėtos sutarties priede Nr. 1 nurodytas paslaugas – skaičiuoti fiksuotą darbo užmokestį bei teikti informaciją valstybinėms institucijoms. Pagal minėtą paslaugų teikimo sutartį su atsakovu dėl bet kokių ieškovės pretenzijų darbdaviui trečiasis asmuo nėra atsakingas. Trečiasis asmuo nurodo, kad per jį ieškovei 2011 m. gruodžio, 2012 m. sausio ir vasario mėn. atlyginimai nebuvo sumokėti. Pažymi, kad nors ir trečiasis asmuo informuodavo atsakovą apie mokėtinas sumas ieškovei (nekintamą darbo užmokestį) bei valstybinėms institucijoms, į UAB „Auditorių aljanso konsultacijos“ atsiskaitomąją sąskaitą šios lėšos pervedamos nebuvo, ko pasekoje trečiasis asmuo jų nepervesdavo ir ieškovei. Duomenų apie tai, kad atsakovas pats tiesiogiai būtų mokėjęs ieškovei darbo užmokestį bei kitas susijusias išmokas už laikotarpius, kai UAB „Auditorių aljanso konsultacijos“ negaudavo iš atsakovo prašomų pervesti sumų ieškovei, trečiasis asmuo neturi. Pabrėžia, jog iš esamos situacijos galima numanyti, kad atsakovas iki šiol nėra atsiskaitęs su ieškove. Ieškovės teiginys, kad ji nieko nežinojo apie darbo sutarties nutraukimą, yra abejotinas, kadangi ji pati apie tai teiravosi trečiojo asmens el. paštu. Nurodo, kad trečiasis asmuo, remdamasis atsakovo pateiktu įsakymu dėl ieškovės atleidimo iš darbo savo noru, informavo Valstybinio socialinio draudimo skyrių apie darbo santykių tarp ieškovės ir atsakovo pabaigą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad T. R. ją informavęs, jog įmonė turi problemų, todėl perkels visus įmonės produktus ir kartu ieškovę į kitą įmonę. Todėl ieškovei buvo aktualu, kada tas perkėlimas įvyks, ieškovė domėjosi atleidimu. Neigia, jog rašė prašymą dėl atleidimo, teigia, jog buvo tik pasvarstymai dėl ieškovės atleidimo.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Nurodė, kad gavo nurodymą atleisti ieškovę, UAB „Auditorių aljanso konsultacijos“ netikrino, ar yra žmogaus prašymai, nes trečiasis asmuo buvo informuotas, jog ieškovę reikia atleisti jai prašant, ieškovė buvo atleista įsakymo pagrindu.

Liudytoja A. S. paaiškino, kad šiuo metu dirba VšĮ „Vilniaus tarptautinė mokykla“ buhaltere, anksčiau dirbo UAB „Auditorių aljanso konsultacijos“ buhaltere. Nurodė, kad ieškovės nėra mačiusi. Brandwell OÜ ji skaičiuodavo darbuotojų darbo užmokesčius ir pateikdavo ataskaitas SODRAI ir VMI. Nurodė, jog visų pirma SODRAI pateikė pranešimą, kad ieškovė nebedirba įmonėje, taip pat apie tai keletą kartų buvo kalbėta ir su pačia ieškove, ieškovė patvirtino tą patį, t.y., kad ji nebedirba. Buvo gautas įsakymas iš Estijos dėl ieškovės atleidimo.

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys iš dalies tenkintinas.

Darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnis reglamentuoja, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

2011-10-01 šalys sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovė priimta dirbti projektų vadovės pareigose (b. l. 17, priedas prie bylos – šalių darbo sutartis anglų k.). Remiantis VSDFV duomenimis, ieškovė pas atsakovą dirbo nuo 2011-10-01 iki 2012-02-14. Pažymoje apie ieškovės valstybinį socialinį draudimą užfiksuota, jog ieškovės atleidimo iš darbo pagrindas – DK 127 straipsnio 1 dalis. Atsakovo direktoriaus 2012-02-10 įsakyme (b. l. 174) nurodyta, kad ieškovė atleidžiama iš darbo vadovaujantis DK 127 straipsnio 1 dalimi ir darbuotojos sutikimu.

DK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali viršyti vieno mėnesio.

Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepateikė į bylą ieškovės rašyto prašymo (pareiškimo) atleisti ją iš darbo savo noru bei darbo sutarties nutraukimo šiuo pagrindu. Remiantis trečiojo asmens atstovės ir liudytojos paaiškinimais, pranešimą VSDFV apie ieškovės atleidimą iš darbo DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu pateikė trečiasis asmuo (b. l. 125) pagal atsakovo įmonės direktoriaus žodinį nurodymą net neturėdamas atsakovo direktoriaus raštiško įsakymo dėl ieškovės atleidimo iš darbo. Pats trečiasis asmuo rengė atsakovo įsakymo dėl ieškovės atleidimo iš darbo projektą, o jį pasirašytą gavo jau pranešus VSDFV apie ieškovės atleidimą. Nors iš pateikto ieškovės ir trečiojo asmens susirašinėjimo matyti, kad ieškovė turėjo informacijos apie jos galimą atleidimą (b. l. 170-173), tačiau darbo sutartis pagal DK 127 straipsnio 1 dalį gali būti nutraukta tik esant laisvai darbuotojo valiai nutraukti darbo santykius ir raštiškai šios valios išraiškai – darbuotojo pareiškimui. Todėl tai, kad ieškovė žinojo apie galimą jos atleidimą, nereiškia, kad buvo jos valia nutraukti darbo santykius ir būtent DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Darytina išvada, kad darbo sutartis su ieškove DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu nutraukta nesant ieškovės valios, išreikštos tinkama forma, todėl yra aiškiai neteisėtas, juo grubiai pažeistos DK normos ir ieškovės teisės.

Remiantis DK 297 straipsnio 4 dalimi, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Ieškovė nurodė, kad dėl ilgą laiką trunkančio vėlavimo išmokėti ieškovei su darbo santykiais susijusias sumas, dėl atleidimo iš darbo nesant jokio teisėto pagrindo, ieškovė prarado bet kokį pasitikėjimą darbdavio sąžiningumu ir jo mokumo galimybėmis. Ieškovė nepareiškė noro grįžti į ankstesnį darbą. Todėl konstatuotina, kad ieškovės grąžinimas į darbą pažeistų jos teises. Atsižvelgiant į tai, darbo sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu, laikytina, kad darbo sutartis su ieškove yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos DK 297 straipsnio 4 dalies pagrindu ir ieškovei iš atsakovo priteistina DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta 1 mėn. vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, t. y. 1733,97 Lt (neatskaičius mokesčių) (b. l. 179), bei vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Ieškovės vidutinis vienos dienos darbo užmokestis yra 82,57 Lt (b. l. 179), vadinasi vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo 2012-09-18 sudaro 12385,50 Lt (82,57 Lt x 150 darbo dienos), neatskaičius mokesčių. Taip pat nuo 2012-09-19 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos iš atsakovo priteistinas 82,57 Lt, neatskaičius mokesčių, vidutinis darbo užmokestis už kiekvieną darbo dieną.

DK 186 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. DK 186 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Ieškovei per darbo laikotarpį nuo 2011 gruodžio mėn. iki 2012 m. vasario mėn. nebuvo sumokėta viso 4981,09 Lt, neatskaičius mokesčių, darbo užmokesčio (įskaitant ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas) (b. l. 178), todėl ši suma ieškovei iš atsakovo priteistina. Taip pat iš atsakovo ieškovei priteistina nesumokėta 450,47 Lt suma kompensuojamų išlaidų (b. l. 121, 178). Atsakovas šių sumų dydžio nepaneigė, o trečiasis asmuo nurodė, kad per jį ieškovei minėtos sumos nebuvo sumokėtos.

Vadovaujantis Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsniu, kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (išskyrus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytas išmokas), kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, - darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. A1-30 ,,Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo” 1 punkte numatyta, jog delspinigių dydis yra 0,07 proc. Delspinigiai gali būti skaičiuojami tik tol, kol darbuotoją ir darbdavį sieja darbo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-679/2001). Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 31,23 Lt delspinigių. Byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 417 straipsnis). Kadangi darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovo nutrauktini nuo šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, todėl ieškovei skaičiuotini delspinigiai už atsiskaityti su ja uždelstą laiką. Nagrinėjamu atveju delspinigių suma skaičiuotina atsižvelgiant į UAB „Auditorių aljanso konsultacijos“ pateiktą 2012-07-148 pažymą Nr. S-03 (b. l. 178), tačiau suma skaičiuotina atsižvelgiant ne tik į darbo užmokestį, bet ir į darbdavio kompensuotinas išlaidų sumas, nes DK 207 straipsnis numato delspinigių skaičiavimą už bet kokių su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo pavėlavimą. Remiantis tuo, ieškovei iš atsakovo priteistini 679,43 Lt delspinigiai ((1593,17 Lt x 0,07 proc. x 245 d.) + (1 543,35 Lt x 0,07 proc. x 214 d.) + (1 190,62 Lt x 0,07 proc. x 210 d.) = 679,43 Lt).

DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei pagrindais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo iš darbo atveju DK 250 straipsnyje nustatytas neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą, darbuotojui padaryta žala nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007).

Nagrinėjamu atveju ieškovei keletą mėnesių nebuvo mokamas darbo užmokestis, ieškovė neteisėtai atleista iš darbo DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, grubiai pažeidžiant DK normas. Ieškovė augina du mažamečius vaikus, taigi su ja darbo sutartis galėjo būti nutraukta nesant jos kaltės darbdavio iniciatyva tik ypatingu atveju (DK 129 straipsnio 4 dalis), įspėjus ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius. Šiuo metu ieškovė yra nėščia, todėl darbo sutarties su ieškove darbdaviui apskirtai nebūtų galima nutraukti, jei darbo santykiai tęstųsi ir nebūtų buvę neteisėtai nutraukti (DK 132 straipsnis). Įvertinus, kad ieškovė yra ypatingai darbo teisės saugomas asmuo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimas, išeitinės išmokos priteisimas, vidutinis darbo užmokestis už priverstinę prastovą nevisiškai atlygina ieškovės patirtus praradimus ir išgyvenimus, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju dėl neteisėtų darbdavio veiksmų nemokant darbo užmokesčio, neteisėtai atleidžiant iš darbo ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nes jautė neužtikrintumą dėl savo ir savo vaikų ateities, prarado galimybę gauti gydymą, kt. Įvertinus ieškovės patirtą skriaudą, atsakovo neteisėtų veiksmų pobūdį, kaltę, aplinkybę, kad, ieškovės paaiškinimais, atsakovas nevykdo veiklos Lietuvoje, neaiški jo turtinė padėtis, į taikomus kitus ieškovės pažeistų teisių gynybos būdus, neilgą ieškovės darbo pas atsakovą trukmę, vertintina, kad ieškovės prašoma priteisti neturtinės žalos suma (5593,56 Lt) neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, o šiuos kriterijus ir formuojamą teismų praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civ. bylos Nr. 3K-3-514/2007, 3K-3-551/2007, kt.) atitinka 1000 Lt neturtinės žalos priteisimas ieškovei.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-03-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 1 060 Lt bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 300 Lt vykdymo išlaidos ir 760 Lt vertimo paslaugų išlaidos (b. l. 44, 47-48, 100). Remiantis CPK 92 straipsniu, valstybės naudai iš atsakovo priteistinos 14,82 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir 780 Lt žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista (proporcingai patenkintai reikalavimų daliai).

Teismo sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės D. G. ieškinį iš dalies patenkinti.

Pripažinti ieškovės D. G. ir atsakovo Brandwell OÜ 2011-10-01 sudarytos darbo sutarties nutraukimą Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalies pagrindu neteisėtu ir laikyti, kad ieškovės D. G. ir atsakovo Brandwell OÜ 2011-10-01 sudaryta darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Priteisti ieškovei D. G. iš atsakovo Brandwell OÜ, 1733,97 Lt (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką, 12385,50 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2012-09-18), 82,57 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną nuo 2012-09-19 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 4981,09 Lt (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio (įskaitant kompensaciją už nepanaudotas atostogas), 450,47 Lt kompensuojamų išlaidų, 679,43 Lt (neatskaičius mokesčių) delspinigių, 1000 Lt neturtinės žalos, 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-03-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1060 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Teismo sprendimo dalį dėl 1733,97 Lt (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo Brandwell OÜ 780 Lt žyminį mokestį ir 14,82 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Bajoras