Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. L. ir R. L. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-695-344/2016 bylą pagal ieškovų I. L. ir R. L. ieškinį atsakovams S. G. ir R. G. dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, institucija, byloje teikianti išvadą, – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai I. L. ir R. L. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydami įpareigoti atsakovus per dešimt dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti betoninius blokus, kurie patenka į ieškovų I. L. ir R. L. sklypą bei tvorą nuo sklypus skiriančios ribos ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas bei kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su atsakovams S. G. ir R. G. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovų ir atsakovų vyksta konfliktas dėl sklypus skiriančių ribų, nes, patikslinus ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų kadastrinius matavimus, nustatyta, kad tvora, kuri nuosavybės teise priklauso atsakovams, yra pastatyta ant sklypus skiriančios ribos, o jos betoniniai pamatai, kurie sumūryti 15–18 cm atstumu per visą sklypo ilgį, patenka į ieškovams priklausančio žemės sklypo ribas. Atsakovų pastatyta tvora yra išsikišusi į ieškovams priklausantį žemės sklypą. Ieškovai nori susitvarkyti žemės sklypo kraštą, uždėti bortelį, kad nebyrėtų žemės ant vejos, o tai padaryti trukdo kaimynų tvora, nes yra per arti. Nesutinka, kad atsakovų tvora būtų įsikišusi į jų žemės sklypą, nes tvora pastatyta be ieškovų sutikimo ant sklypo ribos. Ieškovams trukdo cemento gabalai, nes nori išlieti pamatą savo tvorai pasistatyti.

2. Atsakovai S. G. ir R. G. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jiems priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieškovams priklausančiu žemės sklypu. Žemės sklypai buvo atskirti ieškovų išlietu betoniniu pamatu, į kurį (1,50 m atstumu) buvo įbetonuoti metaliniai vamzdžiai tvorai tvirtinti. Geodezininkai atlikę matavimus nustatė, kad atsakovų išbetonuotas pamatas yra ne ant žemės sklypus skiriančios ribos, o apie 25 cm nutolęs nuo šios ribos į atsakovams priklausantį žemės sklypą. Atsakovai, vadovaudamiesi riboženkliais, 2011 metų pavasarį savo žemės sklype pastatė medinę tvorą. Atsakovai nesutinka, kad tvora yra pastatyta ant betoninių pamatų, einančių per visą sklypo ilgį skiriančios ribos. Požeminiai betoniniai įtvirtinimai, laikantys tvoros metalinius statramsčius, kai kuriose vietose po žeme šiek tiek yra įsikišę į ieškovų žemės valdą, tačiau jie yra po žeme ir jokios žalos kaimynams nedaro ir negali padaryti. Nuo atsakovams priklausančios tvoros pastatymo yra praėję penkeri metai ir per visą tą laiką ieškovai atsakovams jokių pretenzijų nereiškė, o kaimynų sutikimas statiniui, kuris stovi arčiau nei vienas metras nuo žemės valdų ribos, reikalingas tik tuo atveju, jei kaimynai per vienerius metus pareiškė raštiškas pretenzijas dėl to statinio statybos. Atsakovų nuomone, ieškovų pretenzijos yra dėl to, kad atsakovai pralaimėjo bylą dėl tujų išrovimo, teigia, kad atsakovų tvora niekaip nepažeidžia ieškovų teisių, susijusių su žemės sklypo valdymu.

3. Institucija, byloje teikianti išvadą – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos nurodė, kad įstatymų reikalavimų pažeidimų ginčo atveju nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 20 d. sprendimu ieškovų I. L. ir R. L. ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovų I. L. ir R. L. atsakovams S. G. ir R. G. 860 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Byloje nustatyta, kad atsakovų tvora pastatyta 2011 metais, ieškovai nepareiškė atsakovams pretenzijų dėl pastatytos tvoros per vienerius metus nuo tvoros statybos pradžios, todėl, vadovaudamasis LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalimi, teismas sprendė, kad atsakovo tvoros statybai rašytinis ieškovo sutikimas yra neprivalomas ir gretimo žemės sklypo savininko sutikimo nereikia. Teismas pažymėjo, kad atsakovų pastatyta tvora yra priskirtina prie nesudėtingų inžinerinių statinių, todėl tvorai neprivalomas statinio projektas bei statinio techninė priežiūra. Nors atsakovų pastatyta tvora meta šešėlį į ieškovų sklypą, tačiau kiaurymių plotas yra didesnis nei nustatyta teisės aktuose, t. y. ne mažesnis nei 50 proc. tvoros ploto, šešėlis į ieškovų sklypą nemetamas, todėl teismui nebuvo pagrindo teigti, kad atsakovų pastatyta tvora pažeidžia ieškovų, kaip žemės sklypo savininkų nuosavybės teises.

6. Vertindamas ieškovų reikalavimo pašalinti betoninius blokus, patenkančius į ieškovų sklypą, pagrįstumą, teismas atsižvelgė į tai, kad tvoros įrengimo betoniniai pamatai išbetonuoti iki esamo žemės paviršiaus lygio ir pamatų viršus atskirose vietose iškilęs į žemės paviršių, tačiau neišsikišęs virš jo, todėl sprendė, kad šis pažeidimas yra mažareikšmis ir gali būti pašalinamas. Vietos apžiūros metu pasitvirtino išvadoje pateikta galimybė esant poreikiui pamatus nužeminti, „paslėpti“, sužeminti, tai galima atlikti mechaniškai pašalinant trukdantį betono kiekį arba papildomai užberiant žemės sluoksniu. Teismas konstatavo, kad šių pamatų nužeminimo ar kitokio „paslėpimo“ darbus įpareigoti atlikti atsakovus būtų neprotinga, nes konfliktas tarp šalių yra pakankamai aštrus. Teismas vertino tai, kad tvora pastatyta atsakovų lėšomis, iki pat 2011 metų ieškovai nereiškė jokių pretenzijų, naudojosi jos atliekama paskirtimi (žemės sklypų atribojimu, privatumo užtikrinimu ir kt.), ir pažymėjo, kad tvora atrodo estetiškai, dera prie namo, vietovės stiliaus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad tokius mažareikšmius betono pamatų nužeminimo ar užpylimo žemėmis darbus gali atlikti ir patys ieškovai savo lėšomis, kurios tikrai nebus didelės, lyginat su tvoros pastatymo išlaidomis, todėl teismas šį ieškovų reikalavimą taip pat atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė, jog pastatyta tvora bei jos betoniniai blokai, patenkantys į ieškovų sklypą, pažeidžia jų kaip savininkų teises.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovai I. L. ir R. L. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7. 1. Teismas neišsamiai ištyrė įrodymus ir aplinkybes, o tos aplinkybės, kurias laikė nustatytomis, neatitinka tikrovės, pažeidė procesinės ir materialines teisės normas, netinkamai jas taikė, tai yra negynė ieškovų nuosavybės teisių, kurios yra pažeistos, pažeidė statybos techninį STR 1.07.01:2010 „Statyba leidžiantys dokumentai“, be to, apeliantų teigimu, sprendimas be motyvų, be įrodymų vertinimo.

7.2. Teismas ieškovų teisių į nuosavybę negynė, o nustačius nuosavybės pažeidimus nepagrįstai juo vertino kaip mažareikšmius. Nesuprantami teismo motyvai, dėl ko ieškovai turi atlikti pamatų nužeminimo ar užpylimo darbus savo lėšomis, jie įsitikinę, kad tai turi atlikti atsakovai savo lėšomis. Byloje išvadą teikiančios institucijos išvada netiksli, nes ieškovai tik 2015 metais atlikę matavimus nustatė, kad tvora neatitinka įstatymų reikalavimų, tvora turi būti pripažinta pastatyta savavališkai, atsakovai su tvoros statybos baigimu susijusių dokumentų ieškovams nepateikė, todėl metų terminas turi būti skaičiuojamas nuo sužinojimo dienos. Apeliantai įsitikinę, kad įrodė pareikšto negatorinio ieškinio pagrįstumą. Be to, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Tirkšlių seniūnijos sudaryta komisija nustatė, kad atsakovai pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2011m. gegužės 8 d. įsakymą.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai S. G. ir R. G. prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Didžioji apeliacinio skundo dalis su bylos esme visiškai nesusiję, apeliantai nenurodo, kokios konkrečiai jų teisės, susijusios su nuosavybe, yra pažeistos. Pretenzija dėl be apeliantų sutikimo įrengtos tvoros pareikšta po to, kai teisme pralaimėta byla dėl ne vietoje pasodintų tujų. Ieškovai ieškinio senaties termino klausimų ir reikalavimų teisme nekėlė. Šiuo atveju apeliantai neteisingai manipuliuoja CK 4.98 str. Be to, nenurodyta jokių konkrečių argumentų, kodėl apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių savininko teisių apsaugą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

10. Apeliantai pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, į tai, kad žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo apeliantai iš esmės niekaip nepagrindė, konstatuoja, jog nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 str. numatytą išimtį ir apeliacinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl įrodymų vertinimo, teismo šališkumo ir teismo sprendimo pagrįstumo

11. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismo sprendimas yra neaiškus, prieštaringas, nutylint teisiškai reikšmingas aplinkybes, priimtas pažeidžiant teisinio aiškumo reikalavimus, pažeidus pareigą sprendime nurodyti motyvus, o atliktas teisinis įvertinimas kuria prielaidas šališkam, neobjektyviam teismui. Apeliantai įsitikinę, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, neįvertino kiekvieno įrodymo atkirai bei įrodymų viseto, todėl teismo šališkumas ir neobjektyvumas netinkamai vertinant įrodymus lėmė teismo sprendimo nepagrįstumą.

12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantai, nesutikdami su teismo priimtu sprendimu, apeliaciniame skunde nenurodo, kokie konkretūs byloje pateikti įrodymai buvo netinkamai įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai, nevisapusiškai įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų visumos bei vadovavosi prielaidomis. Vien aplinkybė, jog teismas byloje esančius įrodymus bei aplinkybes vertino ne taip, kaip tikėjosi ieškovai, bei priėmė jiems nepalankų procesinį sprendimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog toks teismo sprendimas yra nepagrįstas ir (ar) neteisėtas. Apeliantų nurodytos aplinkybės dėl teismo šališkumo yra deklaratyvios, nepagrįstos jokiais įrodymais, apeliantai CPK nustatyta tvarka nušalinimo bylą nagrinėjusiai teisėjai nereiškė, todėl vien ta aplinkybė, kad yra priimtas apeliantams nepalankus teismo sprendimas, negali būti laikoma pakankama priežastimi pripažinti teismo šališkumui ir neobjektyvumui.

Dėl apeliantų, kaip žemės sklypo savininkų, teisių apsaugos

13. CK 4.99 straipsnyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi išsaugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę CK 4.99 straipsnyje nustatytu pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Savininkas (ieškovas) turi įrodyti savo nuosavybės teises į daiktą ir šių teisių pažeidimo faktą, o atsakovas – kad jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010; teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2014; kt.).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovai ir atsakovai yra gretimų žemės sklypų savininkai, tarp kurių kilo ginčas dėl atsakovų ant žemės sklypų ribos pastatytos tvoros. Ieškovų reikalavimai grindžiami žemės sklypo savininko nuosavybės teisės pažeidimu dėl to, kad atsakovų pastatyta medinė tvora yra ant žemės sklypų ribos, o tvoros betoniniai luitai (pamatai) yra supilti ir 15–17 cm atstumu patenka į ieškovų žemės sklypą ir tai pažeidžia ieškovų teises. Pagal nutarties 14 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką būtent tokį neleistiną neigiamą poveikį šioje byloje turėjo įrodyti ieškovai (dėl ieškovų nuosavybės teisės į žemės sklypą šioje byloje ginčas nekilo). Atsakovai turėjo įrodyti, kad jų veiksmai – tvoros statyba su betoniniais blokais neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų reikalavimus gretimo sklypo savininkams pašalinti betoninius blokus, kurie patenka į ieškovų žemės sklypą bei pašalinti tvorą nuo sklypus skiriančios ribos.

16. Byloje nėra ginčijamos aplinkybės, kad ginčo tvoros statybos darbai buvo pradėti dar 2011 metų pavasarį, o pretenzijas dėl atsakovų galimai netinkamai pastatytos tvoros ieškovai pradėjo reikšti tik 2015 metais. Pagal statybos techninį reglamentą 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai” tvora (iki 2 m aukščio) priskiriama prie nesudėtingų statinių grupės. Atstumus dėl tvorų statybos Lietuvos Respublikoje reglamentuoja STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas 2010 m. rugsėjo 27 d. Nr. D1-826, Vilnius) 11 priedas, 1 punktas, kuriame nurodyta, kad norint statyti užtvarą ant sklypo ribos yra reikalingas gretimo sklypo savininko sutikimas. Jei per vienerius metus nuo tvoros pastatymo kaimynai nepareiškė atitinkamoms institucijoms jokių pretenzijų, tai sutikimo iš kaimynų nebereikia. Apeliantai nepagrįstai pažeidimo sužinojimo momentą sieja su 2015 metais atliktu matavimu, nes vienerių metu terminas nustatomas nuo tvoros pastatymo momento. Šiuo konkrečiu atveju ieškovai nepareiškė atsakovams pretenzijų dėl pastatytos tvoros per vienerius metus nuo tvoros statybos pradžios, todėl, vadovaudamasis LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalimi, bylą nagrinėjęs teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovo tvoros statybai rašytinio ieškovų, kaip gretimo žemės sklypo savininkų, sutikimo nereikia. Atsakovų pastatyta tvora atitinka įstatymų reikalavimus, todėl nėra pagrindo pripažinta, kad ji pastatyta savavališkai.

17. Nors apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Tirkšlių seniūnijos sudaryta komisija 2015-11-24 nustatė, kad atsakovai pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2011 m. gegužės 8 d. įsakymą Nr. D1-410 STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo „Besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai“ 1.1. punktą, 1.2.2. punktą ir 4 punktą, atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad nebuvo įvertintos aplinkybės, jog tvora pastatyta 2011 metais ir per vienerius metus nuo tvoros pastatymo apeliantai atitinkamoms institucijoms jokių pretenzijų nepareiškė. Taigi, šiuo konkrečiu atveju nesivadovauta LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies nuostata. Pažymėtina ir tai, kad komisijos išvados ir pasiūlymai yra rekomendacinio pobūdžio, todėl 4 punkte nurodyta ieškovų teisė, nepavykus išspręsti esamos situacijos taikiai, dėl pažeistų teisių kreiptis į teismą.

18. Teismui pripažinus ieškovų reikalavimą pašalinti betoninius blokus mažareikšmiu, apeliantai nesutinka teismo išvada, kad mažareikšmius betono pamatų nužeminimo ar užpylimo žemėmis darbus gali atlikti ir patys ieškovai savo lėšomis.

19. Visų pirma, apeliantai nepaneigė teismo išvados, kad tvoros betoniniai pamatai įrengti nepažeidžiant techninių reikalavimų, o minimas betono pašalinimas neturėtų įtakos esminiams statiniui keliamiems reikalavimams „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ (STR 2.01.01(1):2005 ir „Naudojimo sauga“ (STR 2.01.01(4):2008). Antra, ieškovai nepaneigė pažeidimo dėl tvoros betono luitų pašalinimo mažareikšmingumo ir jo pašalinimo galimybės. Trečia, apeliantai šio ginčo kontekste nevertina, kad tvora pastatyta atsakovų lėšomis, kad iki pat 2011 metų ieškovai nereiškė jokių pretenzijų, naudojosi tvoros atliekama paskirtimi. Ketvirta, pirmosios instancijos teismas vietoje apžiūrėjo ir vertino kilusį ginčą, todėl nėra pagrindo abejoti tvoros estetiškumu, derėjimo prie namo stiliumi. Šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su teismo tinkamai įvertinta galimybė apeliantų lėšomis atlikti betono pamatų nužeminimo ar užpylimo žemėmis darbus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovai neįrodė savo, kaip žemės sklypo savininkų, teisių pažeidimo, t. y. kad atsakovo tvoros su betoniniais luitais statyba pažeidžia ieškovų teises dėl neigiamo neleistino poveikio jo žemės sklypui (CK 4.99 straipsnis). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir išanalizavę šalių argumentus, pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog atsakovų veiksmai – tvoros su betoniniais luitais statyba – neatitiktų teisės aktų reikalavimų (CPK 178, 185 straipsniai). Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad ieškovai neįrodė savo pareikštų reikalavimų šioje byloje (CPK 178 straipsnis), todėl bylą nagrinėjęs teismas, pagrįstai konstatavęs įrodymų nepakankamumą, turėjo pagrindą atmesti ieškinio reikalavimus kaip neįrodytus (CPK 185 straipsnis).

20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

21. Iš apeliantų atsakovai prašo priteisti 200 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus (154–157 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) nuostatas, sprendžia, kad prašoma priteisti 200 Eur suma yra pagrįsta, todėl, atmetus ieškovų apeliacinį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apeliantų atsakovų naudai (LR CPK 98 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovams S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.