- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-13
- Bylos Nr.
- 2S-1173-345/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-06966-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- UAB „Einhell Balticum“
- Atsakovas
- UAB „Einheliukas“
- Kategorijos
- 119.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo UAB „Einhell Balticum“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria palikta nenagrinėta dalis ieškovo UAB „Einhell Balticum“ ieškinio atsakovui UAB „Einheliukas“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo reikalavimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs dėl skolos priteisimo.
Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria dalis bylos išskirta į atskirą, o dalis palikta nenagrinėta.
Šalies argumentai
Pareikštu ieškiniu ieškovas UAB „Einhell Balticum“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Einheliukas“ 15 997,03 Lt skolą (13 297,73 Lt pagal tarp ieškovo ir atsakovo 2008 m. sausio 2 d. sudarytą distribucijos sutartį ir 2 698,30 Lt pagal ieškovo ir atsakovo 2009 m. birželio 4 d. sudarytą automobilio nuomos sutartį), procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškiniu atsakovas prašė iš ieškovo priteisti 7 038,37 Lt skolą už suteiktas paslaugas 268,43 Lt palūkanų, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas ir grąžinti atsakovui ieškovui sumokėtus 4 512,40 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė - priteisė ieškovui iš atsakovo 2 698,30 Lt skolą už nuomą ir 13 227,09 Lt skolą už prekes.
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apygardos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti sprendimo, kadangi iš pateiktų įrodymų negalima tiksliai apskaičiuoti ieškovui atsakovo grąžintų prekių vertės.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 12 d. nutartimi įpareigojo ieškovą ir atsakovą pateikti atsakovo grąžintų ir ieškovo priimtų prekių, tiektų pagal 2008 m. sausio 2 d. distribucijos ir/arba pagal 2008 m. kovo 4 d. pirkimo – pardavimo sutartį, apibendrintas suvestines, kurių vienoje eilutėje būtų apibendrinti abiejų šalių (ieškovo kreditinių ir atsakovo debetinių) sąskaitų faktūrų duomenys apie kiekvieną grąžintų ir priimtų prekių rūšį (eilutėje turi būti nurodytas kodas ir pavadinimas), kiekį, kainas (abiejų šalių atskirose grafose), būtų nurodyti išsamūs prekių patiekimo ir grąžinimo (abiejų šalių) sąskaitų faktūrų duomenys: datos, numeriai); atskirai (išskiriant į dvi atskiras dalis kreditinėse ir debetinėse sąskaitose paminėtas prekes) būtų surašyti tokie patys duomenys tų prekių, kurios įrašytos tik į vienos šalies sąskaitas faktūras. Ieškovas teismo taip pat buvo įpareigotas pateikti įrodymus, kurie patvirtintų automobilio „Citroen C5 Exclusive“ valst. Nr. CNS 515 nuvertėjimo dėl eismo įvykio faktą ir dydį.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi išskyrė iš bylos ieškovo reikalavimus dėl nuomos mokesčio – 1 349,15 Lt, procesinių palūkanų priteisimo, atsakovo priešieškinyje pareikštus reikalavimus; ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 14 647,88 Lt dydžio užmokestį už prekes teismas paliko nenagrinėtu.
Teismas nurodė, kad vykdydamas 2013 m. kovo 12 d. nutartį ieškovas pateikė teismui tik išrašytų kreditinių sąskaitų ir prekių patiekimo metu išrašytų sąskaitų suvestinę, tačiau sugretinti suvestinės duomenų su atsakovo debetinių sąskaitų duomenimis nėra galimybės. Neturint vienoje suvestinėje apibendrintų duomenų, neįmanoma įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartyje įrašyto nurodymo pirmosios instancijos teismui nesiimti pačiam atlikti buhalterinių veiksmų, o pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus. Anot teismo, tolimesnis bylos dalies dėl reikalavimo priteisti užmokestį už prekes – 14 647,88 Lt, yra negalimas, nes neįmanoma nustatyti, kurios ir kokios vertės ieškovo atsakovui patiektos prekės buvo grąžintos, už kurias ir kokios vertės prekes atsakovas sumokėjo ir už kokias prekes nesumokėjo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Einhell Balticum“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – palikti civilinę bylą Nr. 2-3973-432/2013 neišskirtą ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą ją išnagrinėti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nemotyvavo, kodėl ir kokiu pagrindu į atskirą bylą išskyrė tik pusę ieškovo reikalavimo dėl skolos už nuomos paslaugas priteisimo ir kodėl padidino ieškovo reikalavimus dėl skolos priteisimo nuo 13 298,73 Lt iki 14 647,88 Lt.
2. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, kaip pašalinti aplinkybes, teismui trukdančias nagrinėti visą ieškinį.
3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas vykdydamas 2013 m. kovo 12 d. nutartį pateikė į bylą teismo reikalautas suvestines ir PVM sąskaitų – faktūrų, pagal kurias atsakovui buvo parduotos prekės, kopijas. Tokiu būdu ieškovas ne tik pagrindė pateiktos suvestinės duomenis, bet ir į bylą pateiktas kreditines sąskaitas.
4. Iš esmės ginčas tarp šalių yra tik dėl 1 052,22 Lt sumos, kuri lyginant su ieškinyje pareikštu reikalavimu dėl 13 298,73 Lt sumos priteisimo, yra nežymi. Kadangi tik dėl 1 052,22 Lt sumos teismui kilo neaiškumų be pagrindo buvo padaryta išvada, kad tolesnis bylos šioje dalyje nagrinėjimas yra neįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, kad pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Jeigu toks faktas paaiškėja bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, teismas privalo pareikalauti, kad bylos šalis pašalintų ieškinio trūkumus ir tik šiai to neatlikus pirmosios instancijos teismas turi teisę palikti ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 2 dalis).
Aptariamu atveju ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai dalį ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimų paliko nenagrinėtais remdamasis tuo, kad šių reikalavimų dalyje netiksliai suformuluotas ieškinio faktinis pagrindas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 16 d. nutartyje nurodė, kad pagal šalių pateiktus dokumentus neįmanoma nustatyti kokiomis kainomis ir už kokią sumą atsakovas yra grąžinęs, o ieškovas priėmęs atgal neparduotas prekes, todėl yra būtina gauti papildomus įrodymus arba paskirti ekspertizę – tikslu išsiaiškinti tikrąją prekių kainą. Remdamasis tokiu apeliacinės instancijos teismo pateiktu aiškinimu, pirmosios instancijos teismas 2013 m. kovo 12 d. nutartimi įpareigojo bylos šalis pateikti papildomus įrodymus. Vykdydami minėtą teismo nutartį ieškovas į bylą pateikė savo ir atsakovo tarpusavio prekybos suvestinę bei debetinių PVM sąskaitų – faktūrų kopijas (t. 3, b. l. 85-200; t. 4, b. l. 1-13), o atsakovas – bylos šalių tarpusavio prekybos istoriją (t. 3, b. l. 74-83).
Pastebėtina, kad faktas, jog tarp ieškovo ir atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentų yra neatitikimų, nėra pagrindas išvadai, kad ieškovas netinkamai suformulavo ieškinio faktinį pagrindą ir kad dėl to tolimesnis bylos nagrinėjimas dalyje dėl reikalavimo pagal tarp ieškovo ir atsakovo 2008 m. sausio 2 d. sudarytą distribucijos sutartį yra negalimas. Taip pat šis faktas negali būti prielaida palikti dalį ieškovo reikalavimų nenagrinėtais, kadangi akivaizdu, jog bylos šalys pačios negali pašalinti jų tarpusavyje išrašytuose mokėjimo dokumentuose padarytų klaidų ar tarpusavyje bendradarbiaudamos suderinti buhalterinėse apskaitose esančius neatitikimus. Šiuo atveju būtent teismui tenka pareiga, atlikus įrodymų vertinimą, nustatyti, ar ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti 13 297,73 Lt pagal tarp bylos šalių 2008 m. sausio 2 d. sudarytą distribucijos sutartį. Taigi palikdamas dalį ieškovo reikalavimų nenagrinėtais pirmosios instancijos teismas iš esmės užkirto ieškovui galimybę pasinaudoti jam įstatymų suteikta teise į efektyvią teisminę gynybą.
Proceso įstatymas numato teismui teisę paskirti ekspertizę, kai iškyla būtinybė išsiaiškinti klausimus, kuriems yra reikalingos specialios žinios (CPK 212 straipsnis). Jeigu pirmosios instancijos teismo manymu iš šalių visų į bylą pateiktų įrodymų neturint specialių žinių negalima nustatyti tikslios atsakovo ieškovui perduotų prekių vertės, t.y. ar jų vertė buvo 74 920,07 Lt, ar 77 480,22 Lt, jis turėtų paskirti buhalterinę ekspertizę, kurios metu būtų išsiaiškintos teisingam ginčo išsprendimui reikšmingos aplinkybės bei pašalinti ieškovo argumentų bei atsakovo atsikirtimų prieštaravimai.
Nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino, kad pagal šalių pateiktus įrodymus bylos tolimesnis nagrinėjimas yra negalimas ir remdamasis tuo dalį ieškinio reikalavimų paliko nenagrinėtais. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama dėl netinkamo procesinių teisės normų taikymo bei faktinių aplinkybių vertinimo, ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutarties dalį, kuria palikta nenagrinėta dalis ieškovo UAB „Einhell Balticum“ ieškinio atsakovui UAB „Einheliukas“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.