Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Gražina Gudžiūnienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. T. T. r., trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos ATPK 187 ²str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. lapkričio 23 T. T. rajono apylinkės teismo nutartimi A. M. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 187² str. dėl to, kad jis 2015 m. spalio 14 d., būdamas įspėtas pagal Lietuvos ATPK 187²str., teikė melagingus T. T. rajono apylinkės teisme administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1832-607/2015, kur parodė, kad ,,pažįsta A. K., nes yra vieno kaimo gyventojai. D. G. K. paliko pas jį garaže pastovėti automobilį VW Passat, kol jis bus užsienyje. Automobilis buvo pastatytas rugpjūčio pabaigoje. Turėjo leidimą esant reikalui su automobiliu važiuoti, galėjo ir parduoti, jei atsiras pirkėjas. Garažas priklauso jo tėvams – Zigmantui ir B. M.. 2015-09-13 paskambino G. K. ir pasakė, kad Audrius nori apžiūrėti automobilį. Susitarė su A. K., kad jis sekmadienį galės apžiūrėti automobilį. A. K. atėjo į tėvų namus rugsėjo 13 d., tada jis išvarė automobilį iš garažo ir kadangi pats karpė medžius, nenorėjo trukdytis ir nenorėjo, kad matytų tėvai, automobilį pastatė kelkraštyje. Išvažiavęs iš garažo 15 metrų pavažiavo, pasuko į kairę ir dar pavažiavo 15-20 metrų. A. K. įsėdo į vairuotojo pusę, o jis toliau dirbo. Važiuodami policijos pareigūnai pamatė juos ir prisistatė. Policijos pareigūnai atvažiavo priešpriešais. Tuo metu jis buvo šalia automobilio. A. K. išlipo, nes tikriausiai išsigando, kadangi neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Policijos pareigūnai pasakė A. K., kad jis vairavo automobilį. Tada jis pasakė, kad A. K. nevairavo ir atnešė automobilio dokumentus. Pareigūnams paaiškino, kad jis pats išvažiavo iš garažo ir su automobiliu daugiau niekas nevažiavo‘‘. Šie liudytojo A. M. parodymai turėjo reikšmės sprendžiant patraukto administracinėn atsakomybėn asmens A. K. kaltės klausimą. Liudytojo parodymus teismas vertino kritiškai ir atmetė juos, kadangi jie neatitiko byloje surinktiems įrodymams.

A. M. kaltu dėl pažeidimo neprisipažino ir paaiškino, kad melagingų parodymų 2015 m. spalio 14 d. teismo posėdžio metu nedavė, kaip 2015 m. rugsėjo 13 d. buvo, taip ir papasakojo pareigūnams policijos komisariate bei teisme apklausiamas liudytoju, davė teisingus parodymus, nieko neišsigalvojo ir nemelavo. Tą dieną K. atėjo į tėvų namus, jis automobilį išvarė iš garažo, kadangi neturėjo laiko, prie garažo karpė gyvatvorę, nenorėjo trukdytis, automobilį pastatė kelkraštyje. Automobilį pastatė 15-20 metrų nuo garažo. A. K. įsėdo į vairuotojo pusę, o jis toliau dirbo, karpė medžius, ir nesigilino, ar A. K. važiavo automobiliu, ar ne. Policijai taip ir nurodė, ką tuo metu matė. Kadangi tuo metu nematė K. važiuojant, todėl taip parodė ir tesime. Jis pasakė, kad A. K. nevairavo jam matant ir atnešė automobilio dokumentus. Tikrai jis melagingų parodymų nedavė.

Motyvuojamoji dalis

Administracinė byla nutrauktina.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas A. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. Šioje teisės normoje numatyta atsakomybė už melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, melagingą vertimą, įkalčių arba įrodymų naikinimą bei jų slėpimą, naudojimąsi negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymą administracinio teisės pažeidimo byloje. Aiškinant šios teisės normos dispoziciją kartu su ATPK 276 straipsniu, darytina išvada, kad nurodomas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė. Lietuvos A. T., aiškindamas tyčios pasireiškimą panašiose savo esme bylose (dėl Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio „Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas“) yra išaiškinęs, jog tiesioginė tyčia šio pobūdžio neteisėtose veikose pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (pvz., Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006; 2K-164/2010). Dėl nurodytų priežasčių byloje būtina nustatyti, ar A. M. tyčia, suvokdamas gresiančią atsakomybę, davė tikrovės neatitinkančius paaiškinimus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. M., B. M. paiškinimų ( b.l. 5) 2015-11-23 teismo posėdžio metu, A. M. nurodytą aplinkybę, kad jis tą dieną karpė gyvatvorę ir daug dėmesio nekreipė į A. K. veiksmus, patvirtino jo mama B. M., kuri nurodė, kad ,, sūnus Arūnas išvarė iš garažo automobilį Passat ir pastatė ant kelio...sūnus toliau karpė gyvatvorę‘‘. Teismas tiki, kad A. M. po automobilio pastatymo ant kelio dirbo savo darbą, todėl to momento, kaip A. K. vairavo, galėjo ir nematyti. Kadangi tiksliai nematė, pareigūnams ir teismui taip ir parodė. Jie yra kaimynai, vieno kaimo gyventojai, nežinodamas nenorėjo kaimyno apkalbėti.

Ši administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. versija nepaneigiama, todėl negalima teigti, kad jis tyčia, siekdamas suklaidinti pareigūnus ir teismą, davė melagingus parodymus. Jis buvo įsitikinęs, kad A. K. jam matant nevairavo.

Pažymėtina, kad administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis teisės pažeidimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti pažeidimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės instituto taikymą. Lietuvos ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kad A. M. padarė administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos ATPK 187² str., todėl administracinė byla prieš A. M. nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos ATPK 187² str., įvykio ir sudėties ( Lietuvos ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos ATPK 224 str., 250 str. 1d.1p., 286 str., 287 str.1d. 2 p., teismas

nutarė:

Administracinės teisės pažeidimo bylą pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą, surašytą A. M. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.

.