Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas 9 kartus, teistumai išnykę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. R. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2024 m. balandžio 21 d., apie 12:51 val., Filaretų g. netoli pastato Nr. 2, Skaidiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r. sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau–KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo A. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,79 promilių etilo alkoholio koncentracija,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

K. R. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis prisipažino visiškai ir dėl to labai gailėjosi. Anksčiau teistas. Pranešimas apie įtarimą jam yra aiškus, viską suprato. Su jam inkriminuojama nusikalstama veika jis sutiko. Paaiškino, kad 2024 m. balandžio 21 d. būdamas namuose jis vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė 4-5 skardines po 0,5 litro alaus, 5 laipsnių stiprumo. Pas jį į namus turėjo atvažiuoti draugas ir pataisyti jo motinai A. B. priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jis neatvažiavo. Tuomet jis būdamas neblaivus, pasiėmė nuo minėto automobilio raktus ir apie 12.50 val. išvažiavo, planavo važiuoti pas draugę į Skaidiškes, tikslaus adreso nežino, tik žino kaip privažiuoti. Važiuojant alkoholio nevartojo. 13.00 val. netikėtai jį sustabdė policijos pareigūnai, bet paskui buvo informuotas, kad jį pastebėjo kitas žmogus, kuris ir pranešė. Policijos pareigūnams prisipažino, kad vartojo alkoholį ir neturi vairuotojo pažymėjimo. Vairuotojo pažymėjimo ir anksčiau neturėjo. Policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą, pirmu pūtimu jam nustatė 2,79 promilių neblaivumą, antru pūtimu 3,04 promilių neblaivumą. Supranta, kad pasielgė baudžiamai, dėl savo poelgio labai gailisi. Anksčiau neblaivus nevažiuodavo. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 71-72).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

- 2024 m. balandžio 21 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad 2024 m. balandžio 21 d., 12.51 val. Filaretų g., ties pastatu Nr. 2, Skaidiškių k., Vilniaus r. sav., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, K. R., gim. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesteriu pirmuoju pūtimu buvo nustatytas 2,79 prom. girtumas ir antruoju pūtimu nustatytas 3,04 prom. Girtumas (b. l. 1);

- 2024 m. balandžio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240421-125702UTC+0300“, vaizdo įrašo data ir laikas 2024 m. balandžio 21 d. 12:57:02. Vaizdo įraše matoma kaip pareigūnai bendrauja su automobilyje, vairuotojo vietoje, prie vairo sėdinčiu asmeniu (K. R.). Vairuotojas pareigūnams prisipažįsta, kad vartojo alkoholį prieš 10 minučių bei vartojo dar ir vakar. Taip pat prisipažįsta, kad vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo, šiuo metu yra išsilaikęs teorijos egzaminą. K. R. tarnybiniu alkotesteriu yra tikrinamas blaivumas. Pirmu pūtimu nustatytas 2,79 promilių neblaivumas. Apžiūrimas antras vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240421-132703UTC+0300“. Vaizdo įrašo data ir laikas – 2024 m. balandžio 21 d. 13:27:03. Vaizdo įraše matoma kaip pareigūnai antrą kartą tikrina K. R. blaivumą – nustatytas 3,04 promilių neblaivumas. Pareigūnai pildo procesinius dokumentus. K. R. įteikiamas šaukimas. Apžiūrimas trečias vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240421-135703UTC+0300“. Vaizdo įrašo data ir laikas – 2024 m. balandžio 21 d. 13:57:03. Vaizdo įraše matoma kaip pareigūnai pildo procesinius dokumentus. Apžiūrimas ketvirtas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240421-125611UTC+0300“. Vaizdo įrašo data ir laikas – 2024 m. balandžio 21 d. 12:56:11. Vaizdo įraše matoma kaip pareigūnai sustabdo automobilį „Volkswagen Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), toliau vaizdo įrašas dubliuojasi su pirmu vaizdo įrašu, kur vairuotojas nurodo, kad neturi dokumentų. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos tyrimui nėra (b. l. 59-60);

- 2024 m. balandžio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūros objektas yra automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra juodos spalvos, VIN (duomenys neskelbtini), savininkas A. B., gim. (duomenys neskelbtini), automobilis neapdraustas, techninės apžiūros talonas Nr. 001-2348288 galioja iki 2025 m. gegužės 5 d. Automobilio „Volkswagen Passat“ kėbulas purvinas, apibraižytas ir aplankstytas. Objektas fotografuotas iš vidaus ir išorės. Salono viduje ant priekinės keleivio sėdynės, maišelyje buvo 1 litro talpos neatidarytas plastikinis butelis sidro, 0,5 litro stiklinis neatidarytas butelis „Bajorų degtinė ir spanguolės“, taip pat 0,5 litro talpos neatidarytas alaus butelis „Švyturio šviesusis“. Priekyje ant keleivio kilimėlio gulėjo tuščias stiklinis 0,5 litro talpos alaus butelis „Švyturio šviesusis“, taip pat tuščias stiklinis 0,5 litro talpos alaus butelis „Švyturio šviesusis“ stovėjo tarp priekinių sėdynių prie daiktadėžės (b. l. 31-33);

- 2024 m. balandžio 21 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, kad automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai išvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę adresu Sudervės g. 2E, Avižienių k., Vilniaus r. sav. 2024 m. balandžio 23 d. A. B. išduotas leidimas atsiimti automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18, 80-81);

- 2024 m. balandžio 21 d. alkotesterio kvitų duomenimis, kad tarnybiniu alkotesteriu „Alcotest“ 7510 Nr. ARCK-0007, patikros sertifikatas Nr. 2066628 galiojantis iki 2024 m. rugsėjo 17 d., buvo tikrinimas K. R. blaivumas, pirmu pūtimu 13.08 val. nustatytas 2,79 promilių neblaivumas, antru pūtimu 13.33 val. nustatytas 3,04 promilių neblaivumas (b. l. 22, 23);

- VĮ „Regitra“ duomenimis, kad automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), , VIN (duomenys neskelbtini), savininkas – A. B. (b. l. 62);

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 20) straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad K. R. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką – vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,79 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo bei liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami K. R. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į K. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: ankščiau teistas 9 kartus, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 34-44), baustas administracine tvarka, tarp nusižengimų ir už tai, jog vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės, taip pat viešosios tvarkos pažeidimus esant neblaiviam, tačiau paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 83–85), nevedęs, išsilavinimas–9 klasės, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi.

Pagal BK 55 straipsnį pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad BK 55 straipsnio nuostata dėl bausmės rūšies parinkimo nėra imperatyvi, teismas gali parinkti bet kokią straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį, tačiau, parinkęs laisvės atėmimo bausmės rūšį, privalo vykdyti imperatyvų reikalavimą motyvuoti tokį savo sprendimą. Teismo motyvacija turi būti pagrįsta aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2011, 2K-181/2014, 2K-208/2014, 2K-7-87/2014, 2K-7-358-303/2015, 2K-118-489/2020). Teismų praktikoje nurodoma, kad šios specialiosios nuostatos taikomos, kai vienu metu nustatomos trys sąlygos: 1) asmuo padarė neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 2) už padarytą nusikalstamą veiką asmuo teisiamas pirmą kartą; 3) BK straipsnio sankcijoje, pagal kurį asmuo teisiamas, alternatyviai su laisvės atėmimo bausmėmis yra numatytos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-648/2015).

Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikų pavojingumui, tarp padarytų nusikalstamų veikų ir už šias veikas nustatytų bausmių, siekiamų tikslų ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, suprato jos pavojingą pobūdį ir gailėjosi. Teismas pažymi, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę neblaivus neturėdamas (neįgijęs) specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones. Be kita ko svarbu tai, jog nors pirmuoju tikrinimu policijos pareigūnai nustatė 2,79 promilių neblaivumą, kas yra prilyginama sunkiam girtumo laipsniui, tačiau tikrinant pakartotinai buvo nustatytas 3,04 promilių neblaivumas. Ši aplinkybė rodo, kad kaltinamasis suvartojo didelį alkoholio kiekį bei tai darė prieš pat sėdant prie vairo. Taip pat nusikalstamos veikos itin didelį pavojingumą bei kaltinamojo abejingumą galimiems kilti padariniams rodo tai, jog apie nusikalstamą veiką BPC pranešė kita asmuo, pastebėjęs pavojingai kelyje manevruojantį automobilį, kurį pranešėjas sekė. Pažymėtina, kad pranešėjas tvirtino, jog sekama transporto priemonė važiuoja itin pavojingai, išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą, taip pat tvirtino, kad jos greitis apie 130 km/h. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, įvertinęs bausmių skyrimui pirmiau nurodytas ir reikšmės turinčias aplinkybes, teismas daro pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą arešto bausmę, jos trukmę nustatant įstatyme numatytai vidutinei.

Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam prisipažinus padarius nusikalstamas veikas, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėdamas bausmės vykdymą teismas kaltinamajam gali paskirti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo kaltinamajam atsižvelgtina į anksčiau aptartus jo veiką ir asmenybę apibūdinančius duomenis, į tai jog kaltinamasis yra dirbantis, teistumai išnykę. Darytina išvada, kad K. R. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realios arešto bausmės atlikimo, o atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų, esančių adresu(duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholinių gėrimų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo ir kitų klausimų

Teismas, atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą taip pat gali paskirti vieną ar kelias BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam K. R. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė realiai naudodamasis šia teise, nors tokios teisės neturi, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,79 promilės girtumas. Tokie K. R. veiksmai, tai yra vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe. Pažymėtina, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė tik laimingo atsitiktinumo dėka. Kaltinamajam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, jis itin pavojingai manevravo kelyje, dėl ko kitas asmuo, pastebėjęs tokį pavojingą elgesį, pranešė Bendruoju pagalbos telefonu. Teismo vertinimu, aptartos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2024 m. balandžio 23 d.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas pastarojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. K. R. nusikalstamą veiką padarė naudodamas transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui, t. y. A. B.. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ su PVM yra 1470,00 eurų ( b. l. 61). Tokia suma išieškotina iš kaltinamojo, nes nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkė žinojo apie tai, kad kaltinamasis būdamas neblaivus vairuos automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konfiskuotino turto vertė turi būti apskaičiuojama su PVM, kadangi tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, transporto priemonės vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigyta (parduota) analogiška transporto priemonė rinkoje. Transporto priemonės rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką transporto priemonę realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali transporto priemonės pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad transporto priemonės rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 76-77) – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

K. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių parų) arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti galutinę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 10, 11 punktais, K. R. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi bei įpareigojant visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholinių gėrimų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, K. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2024 m. balandžio 23 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, K. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą 1470 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt eurų).

Išaiškinti, kad lėšos, atitinkančios konfiskuotinos transporto priemonės vertę, turi būti sumokėtos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.