Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-03-30 · Administracinė byla Nr. I-2137-811/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-03-30Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-03-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-30
Bylos Nr.
I-2137-811/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00143-2017-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas
E. P.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2137-811/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00143-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. P. padavė teismui skundą, kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), 600 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1).

Paaiškino, kad jis laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn. buvo konvojuojamas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą konvojavimo automobiliais, neatitinkančiais teisės aktų reikalavimų: automobiliuose nebuvo pakankamai vietos, todėl buvo sukaustyti jo judesiai; nebūdavo vietos susidėti asmeniniams daiktams; konvojavimo automobiliuose buvo prastas apšvietimas, neveikė ventiliacijos sistema, todėl būdavo tvanku ir trūkdavo oro; konvojavimo patalpos buvo antisanitarinės; konvojavimo automobiliuose nebūdavo saugos diržų. Nurodo, kad tokiomis konvojavimo sąlygomis tekdavo važiuoti 3–4 val. Teigia, kad konvojuojamas tokiomis nežmoniškomis sąlygomis patyrė skausmus, psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, tapo dirglus, jį kankino nemiga, todėl prašo priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 4–8).

Paaiškino, kad Tarnybos turimais duomenimis, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn. buvo konvojuojamas 9 kartus tinkamomis konvojavimui transporto priemonėmis, kuriose kameros įrengtos pagal higienos ir saugumo reikalavimus. Visuose automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai ir greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje specialioje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai. Visas specialusis transportas turi registracijos liudijimus ir kasmetines techninės apžiūros ataskaitas, jų eksploatacija grindžiama minėtais dokumentais. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, patikrinusi specialiąsias transporto priemones, nenustatė, kad kamerų aplinka būtų netinkama vykdyti konvojavimui. Tarnyba užtikrina, kad specialiuoju transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius. Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) nereglamentuoja konvojuojamų asmenų daiktų pervežimo. Konvojavimo taisyklių 146 p. nenustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo konvojuotas specialiomis transporto priemonėmis, kuriose saugos diržai yra įrengti. Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, konvojaus metu Konvojavimo taisyklių 137 p. nustatyta tvarka konvojaus viršininkui turėjo teisę žodžiu ar raštu teikti skundus dėl netinkamų konvojavimo sąlygų. Tarnyba neturi duomenų apie tai, kad pareigūnai pažeidė Konvojavimo taisyklių reikalavimus pareiškėjo konvojavimo metu. Pareiškėjas skunde neindividualizavo skundžiamų konvojavimo aplinkybių ir savo teiginiams pagrįsti nepateikė konkrečių duomenų, taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių teiginį, kad dėl netinkamų konvojavimo sąlygų sutriko jo sveikata konvojavimo metu arba po jo, ar kilo kitos neigiamos pasekmės. Tarnyba neturi duomenų, kad konvojuojant pareiškėją būtų pažeisti teisės aktų reikalavimai. Nenustačius neteisėtų Tarnybos veiksmų ir priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų veiksmų ir galimai atsiradusių neigiamų pasekmių, nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, todėl civilinė atsakomybė negalima.

Proceso dalyviai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką proceso dalyviams pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Tarnyba, 600 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.

Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.

Taigi, sprendžiant ginčą būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo skunde nurodytu atveju.

Tarnyba pateikė teismui duomenis, kurių turinys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn. Tarnybos pareigūnai pareiškėją konvojavo 9 kartus planinio konvojaus maršrutais (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo konvojavimas vyko šiomis dienomis: 2014-07-07, 2014-07-17, 2014-07-31, 2014-08-07, 2014-08-21, 2015-04-27, 2015-05-14, 2015-05-18, 2015-05-28 (b. l. 9–35).

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, kurių 3 p. nustatyta, kad konvojus – viešojo saugumo pajėgų, institucijų ir įstaigų, vykdančių operatyvinę veiklą, Lietuvos Kariuomenės Karo policijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ginkluotų pareigūnų grupė, kurios užduotis yra konvojuojamųjų konvojavimas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą; konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Taigi, pagal Konvojavimo taisykles konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šiuo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais.

Pareiškėjas nurodo, kad konvojaus automobilių patalpos būdavo perpildytos ir antisanitarinės, konvojavimo automobiliuose neveikė ventiliacijos sistema, nebuvo saugos diržų ir vietos asmeniniams daiktams susidėti, taip pat buvo prastas apšvietimas.

Konvojavimo taisyklių 109 p. nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato vienam konvojuojamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. Byloje pateikti kelionės žiniaraščių išrašai, iš kurių matyti, su kiek asmenų, kokiais maršrutais ir kokiais automobiliais pareiškėjas buvo konvojuojamas (b. l. 9–35). Taip pat pateiktos konvojavimui naudotų automobilių Mercedes-Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes-Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW Crafter 50 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter 50 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) schemos (b. l. 44–45, 50–51, 62, 66), kuriose nurodytas sėdimų vietų kiekis. Pažymėtina, kad iš 2014-07-17 kelionės žiniaraščio matyti, jog pareiškėjas 2014-07-17 planiniu maršrutu (duomenys neskelbtini) buvo konvojuotas automobiliu, kurio valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12–14). Atsakovės atstovė atsiliepime nenurodė, jog pareiškėjas buvo konvojuotas būtent šiuo automobiliu (b. l. 4–8). Byloje esančiame Tarnybos tarnybinio transporto priemonių panaudojimo tvarkaraštyje, sudarytame laikotarpiu nuo 2014-07-17 iki 2014-07-18, nurodyta, jog minėtu laikotarpiu planinis konvojus turėjo vykti automobiliu, kurio valstybinai numeriai yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 69). Taigi, iš nustatytų aplinkybių matyti, jog 2014-07-17 kelionių žiniaraštyje yra padaryta rašymo apsirikimo klaida, netiksliai nurodant automobilio valstybinį numerį, todėl laikytina, kad šioje byloje pareiškėjas 2014-07-17 planiniu maršrutu (duomenys neskelbtini) buvo konvojuotas automobiliu, kurio valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini).

Taigi, iš minėtų rašytinių įrodymų, taip pat byloje esančių kelionės žiniaraščių išrašų turinio matyti, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas automobiliais, kuriuose įrengtose kamerose yra 1, 2, 4, 5 sėdimos vietos (kėdė su atlošu) arba suolai (b. l. 44–45, 50–51, 62, 66). Įvertinus minėtus rašytinius įrodymus, nenustatyta, kad pareiškėjas buvo vežamas automobilyje, kuriame būtų daugiau asmenų, nei yra įrengta sėdimų vietų, todėl negalima konstatuoti pažeidimo, susijusio su vietos trūkumu konvojavimo metu, galinčio būti pagrindu neturtinei žalai priteisti.

Pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo, o iš byloje esančių konvojavimui naudotų automobilių schemų matyti, kad visuose automobiliuose buvo įrengtas bagažo skyrius (b. l. 45, 50, 62, 66), todėl pareiškėjo argumentai, susiję su vietos asmeniniams daiktams susidėti nebuvimu vertintini kaip nepagrįsti.

Taisyklių 146 p. nėra nustatyta, kad specialiajame automobilyje ar autobuse kiekvienam konvojuojamam asmeniui turi būti įrengti saugos diržai. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Tarnyba patvirtino, kad tam tikruose automobiliuose, kuriais pareiškėjas buvo konvojuotas (VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), saugos diržai buvo įrengti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo argumentai dėl saugos diržų nebuvimo yra nepagrįsti.

Konvojavimo taisyklių 146.4 p. nustatyta, kad specialiajame automobilyje turi būti įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Iš Tarnybos teismui pateiktų pareiškėjo konvojavimui naudotų automobilių schemų matyti, kad visuose asmenų konvojavimui skirtuose automobiliuose buvo įrengta ventiliacijos ir apšvietimo sistemos (b. l. 44–45, 50–51, 62, 66). Atsakovės atstovės paaiškinimai ir pateikti duomenys patvirtina, kad specialiesiems automobiliams, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas (Mercedes-Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes-Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW Crafter 50 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter 50 valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atliktos techninės apžiūros, atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 p. reikalavimams, t. y. minėtos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui vykdyti (b. l. 36, 37–38, 39–41, 42, 43, 48, 49, 52–53, 54, 55, 56, 57, 58–59, 60–61, 63, 64, 65, 67, 68).

Konvojavimo taisyklių 137 p. nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Byloje esančių konvojaus žurnalų ir kelionės žiniaraščių įrašai (b. l. 9–35) patvirtina, kad įvykiai, atsitikę konvojaus metu, buvo fiksuojami, pažymima, ar konvojuojami asmenys turi nusiskundimų. Taigi, esant galimiems pareiškėjo teisių pažeidimams, pareiškėjas turėjo teisę juos išreikšti. Šiuo atveju byloje nėra jokių įrašų apie pareiškėjo teiktus nusiskundimus dėl netinkamos konvojavimo kamerų būklės (vėdinimo, švaros, apšvietimo ir kt.), todėl teismas pareiškėjo teiginius dėl netinkamos konvojavimo kamerų būklės vykdant jo konvojavimą laiko neįrodytais. Teismas pripažįsta, kad konvojavimas techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu negalėjo pareiškėjui sukelti neigiamų pasekmių.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A14-225/2007, A575-662/11). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Iš to seka, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tuo remdamasis teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir pats pareiškėjas nenurodė, kad jis teikė pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų ir jų įtakos jo sveikatai. Minėtų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo skunde nurodomi galimai atsiradę sveikatos, emociniai ir psichologiniai sutrikimai kilo dėl konvojavimo sąlygų ar kitų neteisėtų pareigūnų veiksmų.

Teismo vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą teigti, kad konvojuojant pareiškėją Tarnybos pareigūnai laikėsi teisės aktuose nustatytų konvojavimo reikalavimų ir nustatytos konvojavimo tvarkos. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju dėl netinkamų konvojavimo sąlygų pareiškėjas neturtinės žalos nepatyrė, todėl skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. P. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Petkevičienė