Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

2. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo Š. R. 16147,30 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimus pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike) bei teismo posėdžio metu teiktais paaiškinimais grindžia šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Ieškovė ir atsakovas 2022 m. rugsėjo 30 d. sudarė darbo sutartį Nr. 57, pagal kurią atsakovas buvo įdarbintas vairuotoju-ekspeditoriumi - darbas Lietuvoje ir komandiruotės į Norvegiją ir Europos Bendrijos šalis. 2023 m. gegužės 4 d. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas, vairavęs transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neblaivus (nustatytas 1,24 promilės neblaivumas) pasišalino iš eismo įvykio vietos. Darbo sutartis ieškovės, kaip darbdavės, iniciatyva dėl darbuotojo kaltės 2023 m. gegužės 4 d. nutraukta.

2.2. Transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo ieškovės patirtą žalą atsakovas atlygino. Tačiau 2024 m. kovo 8 d. akcinė draudimo bendrovė (toliau ir – ADB) „Gjensidige“ pateikė Klaipėdos apylinkės teismui ieškinį, kuriuo iš atsakovės UAB BOLSTA reikalavo priteisti 12707,74 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Šioje byloje ieškinio pagrindu buvo Š. R. neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas kitos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtam valdytojui. Š. R. bylos nagrinėjime dalyvavo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesiniu statusu, atsakovės UAB BOLSTA pusėje.

2.3. UAB BOLSTA, siekdama išspręsti ginčą su ADB „Gjensidige“, siūlė Š. R. susitarti su ADB „Gjensidige“ dėl žalos atlyginimo išdėstymo, nes būtent Š. R. yra atsakingas už žalos atsiradimą, tačiau šalims nesusitarus, Klaipėdos apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisė iš UAB BOLSTA 12657,74 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 12657,74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 730,84 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės ABD „Gjensidige“ naudai.

2.4. Teismui, priėmus sprendimą, ir Š. R. žinant ir suprantant, kad teismo sprendimu iš UAB BOLSTA yra priteistas žalos atlyginimas padarytos neteisėtais Š. R. veiksmais, Š. R. nesiėmė jokių veiksmų, kad žala būtų atlyginta. Š. R. įtikinėjo UAB BOLSTA atstovą, kad jis susitars su draudimo kompanija ir išspręs žalos atlyginimą, t. y. susitars dėl žalos atlyginimo išdėstymo. Tačiau įsiteisėjus teismo sprendimui, buvo išduotas vykdomasis raštas, bei jis buvo pateiktas vykdymui antstoliui Mindaugui Mažrimui. UAB BOLSTA teismo sprendimą įvykdė sumokėdama bendrą 16147,30 Eur sumą. Taigi, dėl Š. R. padarytos neteisėtos veikos UAB BOLSTA atlygino padarytą žalą, bei patyrė papildomas su žalos atlyginimu kitas išlaidas.

2.5. Ieškovės vertinimu, egzistuoja visos atsakovo atsakomybei kilti būtinos sąlygos, t. y. atsakovas, būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, dėl ko ne tik buvo apgadintas bendrovės valdomas turtas, tačiau ir tretiesiems asmenims priklausantis turtas – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). ADB „Gjensidige“ atlygino padarytą žalą, bei atitinkamai esant teisės aktuose nustatytoms sąlygoms pareiškė regresinį reikalavimą UAB BOLSTA kaip transporto priemonės valdytojui, kurios darbuotojas neblaivus sukėlė eismo įvykį, bei iš jo pasišalino. Šiuo atveju, jei atsakovas būtų sukėlęs eismo įvykį blaivus, bei nebūtų pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, ADB „Gjensidige“ nebūtų turėjusi regresinio reikalavimo. Atsakovas turėjo galimybę susitarti dėl regresinio reikalavimo atlyginimo tvarkos ir būdo, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo, bei priešingai savo veiksmais tik padidino UAB BOLSTA žalos dydį, kurį sudaro 16147,30 Eur.

2.6. Ieškovė siūlė atsakovui ne ginčo tvarka atlyginti jos patirtus nuostolius, tačiau atsakovas atsisakė pasirašyti taikos sutartį.

2.7. Ieškovė ginčo sprendimui kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją (toliau ir – DGK), tačiau DGK 2025 m. kovo 27 d. DGK sprendimu atsisakė atnaujinti praleistą terminą, todėl ieškovė, išnaudojusi privalomą ikiteisminio ginčo sprendimo procedūrą, kreipėsi į teismą.

2.8. Akcentuoja, kad reikalavimą sudaro 16147,30 Eur, t. y. ieškovo išlaidos vykdant Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą civilinės bylos Nr. e2-3893-637/2024, kurioje draudikės ieškinio pagrindą ir dalyką sudarė būtent atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. vairavimas transporto priemonės būnant neblaiviam, eismo įvykio sukėlimas ir pasišalinimas iš įvykio vietos.

2.9. Ieškovės vertinimu, jos pasirinktas dalyvavimas civilinės bylos nagrinėjime būdas ir forma, nėra susijęs priežastiniu ryšiu su žalos dydžiu. Šiuo atveju būtent atsakovas turėjo galimybę užkirsti kelią žalos padarymui, ar imtis veiksmų jos dydžiui sumažinti. Tačiau atsakovas civilinėje byloje Nr. e2-3893-637/2024 nesusitarė su ADB „Gjensidige“ dėl jo veiksmais padarytos žalos dydžio ir atlyginimo tvarkos. Tuo tarpu ieškovas minėtoje byloje nusprendė nesinaudoti teisine pagalba, siekė išvengti papildomų išlaidų, t. y. siekė sumažinti žalos dydį, kuris yra atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatas.

2.10. Teigia, kad atsakovas civilinėje byloje Nr. e2-3893-637/2024 veikė priešingai, t. y. nesiėmė jokių veiksmų, kad dėl jo neteisėtų veiksmų būtų atlyginta padaryta žala, bei tyčia padidino žalą ieškovei, ne tik, pateikdamas neteisėtą prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, tačiau žinodamas, kad pats yra atsakingas už žalos atlyginimą, pateikė antstoliui vykdymui vykdomąjį raštą, siekdamas patenkinti savo reikalavimą atsiradusį iš savo paties neteisėtų veiksmų ir taip padidinti ieškovei nuostolius, t. y. ne tik jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias jis patyrė gindamasis nuo draudikės reikalavimo ieškovui, tačiau ir vykdymo išlaidas, kurios atsirado vykdant dalyje sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-3893-637/2024.

2.11. Nors atsakovas teigia, kad pripažįsta prievolės dydį iš dalies, t. y. 12657,22 Eur, tačiau iki šiol šios sumos ieškovei sumokėjęs nėra, nenurodo priežasčių, dėl kurių ji sumokėta nėra. Atsakovas nepateikia jokių motyvų, kodėl jis nepripažįsta ieškovo apmokėtų palūkanų, bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo priteistos civilinėje byloje, kurios pagrindas buvo atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos rezultatas.

2.12. Atsakovas nepateikė jokių motyvų, kodėl jis būdamas trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje civilinėje byloje Nr. e2-3893-637/2024, nesusitarė su ADB „Gjensidige“ dėl žalos atlyginimo dydžio, terminų ir kt., t. y. kodėl efektyviai greitai ir ekonomiškai naudingiausiu ginčo sprendimo būdu, kas iš esmės būtų leidę nedidinti žalos dydžio dėl visų bylinėjimosi procesų neišsprendė ginčo su draudike, bei nesudarė taikos sutartis ar nepatenkino draudikės reikalavimo. Taip pat nepateikia jokių motyvų, kodėl teismo sprendimui įsiteisėjus, jis nesumokėjo teismo priteistos visos ar dalies sumos kurią jis pripažįsta.

2.13. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas civilinėje byloje Nr. e2-3893-637/2024 iš esmės ginčijosi dėl 50,02 Eur bei dėl to patyrė 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas. Tačiau, jei, ADB „Gjensidige“ pareiškus reikalavimą dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo prievoles, t. y. patenkinęs draudimo reikalavimą, tai palūkanų ir kitų išlaidų sumą būtų ženkliai mažesnė.