- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- e1-1675-1113/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27243-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Renata Maziliauskienė
- Kaltinamasis
- T. C.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aldonos Jaugelienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje
T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. T. C. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui – mamai T. C., būtent: bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį nukentėjusiajai T. C., tuo padarydamas nukentėjusiajai T. C. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - dešinio skruosto poodinę kraujosruvą.
2. Įtariamasis T. C., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jo santykiai su mama T. C. yra pakankamai geri. Jis turi sūnų T. C., kurio atžvilgiu jam yra apribotos teisės, dėl to vaikas gyvena pas jo mamą, adresu: A(duomenys neskelbtini). Jis gali ateiti pabendrauti su sūnumi, kažkur su vaiku važiuoti negali, tokiu atveju turi dalyvauti jo mama. 2022 m. liepos 21 d. jis ėjo pas mamą į jos namus (duomenys neskelbtini) gatvėje. Prieš eidamas pas mamą, nusipirko 1 vnt. 1 l talpos 6 laipsnių stiprumo alaus ir jį išgėrė. Kai nuėjo pas mamą, jos bute buvo mama ir jo sūnus. Mama buvo rami, jis buvo su vaiku. Pabendravo su T., suruošė sūnų miegui, įkėlė jį į jo lovytę, kuri yra buto svetainėje. Mama blaškėsi po butą. Kas vyko bute jis neprisimena, tik atsimena momentą, kad mama puolė prie lovytės, pasiėmė jo sūnų, išbėgo į laiptinę ir pradėjo bėgti į daugiabučio 3 aukštą. Mama gyvena 2 namo aukšte. Atsimena, kad jis ją vijosi. Po to atsimena, kad atvyko pareigūnai, jį sulaikė. Nuo 2022 m. liepos 18 d. jis vartoja kiekvieną dieną alkoholinius gėrimus - alų, degtinę, dėl to daug ko neprisimena. Tikrai galėjo suduoti mamai, tačiau neprisimena to momento. Kartais susipyksta su mama, nes ji palaiko ryšį su T. mama J., kuri (duomenys neskelbtini). J. prišneka visokių nesąmonių apie jį. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Motyvuojamoji dalis
3. Be T. C. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai:
3.1. nukentėjusioji T. C. pirmos apklausos metu parodė, kad T. C. yra jos sūnus, sutinka duoti parodymus jo atžvilgiu. Su T. C. sutaria gerai. Daugiau negu metai ji globoja jo sūnų T. C.. T. mama sėdi kalėjime, o iš T. vaiką atėmė, nes jis buvo neblaivus. Sūnus kartais išgeria. Atsimena, kad įvykio dieną buvo T. gimtadienis. Apie 21.30 val. atėjo sūnus T. Kai sūnus atėjo, jis buvo ramus. Jai vaiko teisių specialistės yra sakiusios, kad T. negali būti neblaivus prie vaiko. Kai T. atėjo, ji suprato, kad jis neblaivus. Ji tuo metu pasiėmė T. iš jo lovytės ir nusprendė vaiką išnešti iš buto, kad nebūtų šalia girto tėvo. T. tas labai nepatiko. Ji jau buvo išėjusi į laiptinę, jau buvo palipusi kelis laiptelius į trečią namo aukštą, kai T. atsidūrė prie jos. Jis pradėjo griebti vaiką jai iš rankų ir, imdamas vaiką, pastūmė ją alkūne. Tuo metu jai fizinis skausmas nebuvo sukeltas. Kai buvo stumiama ranka, kažkaip nukrito ir veido dešine puse (skruostu) atsitrenkė į turėklus. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Skausmą vertintų 2 balais. Skruostas tik paraudo, jokių kraujosruvų neatsirado. Kai T. pasiėmė T., jis pradėjo leistis žemyn į namo kiemą. Berniukas tuo metu pradėjo verkti. Ji pradėjo šaukti ant T. Gal dėl to šaukimo kaimynai išgirdo ir iškvietė policiją. Ji pradėjo vytis T. ir namo laiptinėje, prie pašto dėžučių pasivijo. T. išnešė vaiką į kiemą, ji jį vėl prisivijo, pasakė, kad atiduotų vaiką. Jis paklausė ir T. atidavė. Tuo metu pamatė, kad atvyksta policija, matė, kad kaimynai stebėjo pro balkoną. Ji pareigūnų nekvietė. Ji buvo įsodinta į greitosios pagalbos mašiną, nenorėjo važiuoti, važiavo per prievartą. T. labai myli savo sūnų, jam sunku be jo. Jis išlaiko vaiką, moka po 200 eurų kiekvieną mėnesį. (duomenys neskelbtini), kartais būna ir pernakvoja jos kitas sūnus A. R.. Įvykio vakarą A. ir T. tikrai nesusimušė, jis (A.) net nieko nematė, nes buvo kitame kambaryje. Visas įvykis nutiko namo laiptinėje. Jokių pretenzijų sūnui neturi, civilinio ieškinio nereiškia;
3.2. papildomai apklausta nukentėjusioji T. C. parodė, kad prisimena pirmos apklausos metu duotus parodymus. Nori tik nurodyti, kad pasakė netiesą apie tai, kaip buvo sužalota. T. namuose, kai norėjo paimti vaiką, jai vieną kartą sudavė kumščiu į veido sritį. Ji tuo metu labai supyko ant jo, vėliau atleido, todėl pirmos apklausos metu pasakė, kad ją pastūmė, nes pagalvojo, kad jam bus paskirta mažesnė bausmė, taip jam pagelbės. Daugiau visos aplinkybės pirmos apklausos metu buvo nurodytos teisingai;
3.3. liudytojas A. R. parodė, kad T. C. yra jo brolis, sutinka duoti parodymus jo atžvilgius. Tiksliai įvykio datos neprisimena, galėjo būti 2022 m. liepos 21 d. Prisimena, kad jis buvo savo kambaryje, adresu: (duomenys neskelbtini). Jis gyvena kartu su mama T. C., kuri gyvena tame pačiame bute, tik kitame kambaryje. Atsimena, kad vakare atėjo brolis T., jį atpažino iš balso. Jis su broliu nesisveikino, iš savo kambario net nebuvo išėjęs, jo kambario durys buvo uždarytos. Jokio konflikto iš mamos kambario negirdėjo. Jis tik sužinojo, kad kažkas ne taip, kai atėjo pareigūnai į jo kambarį ir pasakė, kad jam yra paliekamas sūnėnas T. Kada tiksliai, neprisimena, tačiau tai buvo tada, kai mama grįžo iš ligoninės ir jam papasakojo, kas nutiko. Mama papasakojo, kad T. buvo neblaivus ir bandė pasiimti T. Prisimena, kad mama sakė, kad jai T. sudavė iš alkūnės, tačiau nesakė, kur jai sudavė. Jis neprisimena, ar ant jos veido buvo sužalojimų. Daugiau mama nieko nepasakojo. Jis su broliu nesutaria, dėl to nebendrauja. Jis 2022 m. liepos 21 d. jis su broliu . nesimušė. Pareigūnai jį gal ne taip suprato, yra anksčiau susimušęs su broliu. Byla tada nebuvo pradėta, pareigūnai nebuvo kviesti, jie vienas kitam pretenzijų neturėjo;
3.4. liudytojas A. M. parodė, kad žino, jog yra tokia kaimynė T., tačiau su ja nebendrauja. Kaimynės sūnaus vardas, jeigu gerai atsimena, yra T., pavardės nežino, su juo nebendrauja. Jį mato tik prasilenkiant laiptinėje, prie laiptinės. Tikslios įvykio datos jau neprisimena, tačiau galėjo būti 2022 m. liepos 21 d., buvo vėlus vakaras, kai buvo kambaryje, žiūrėjo televizorių. Balkonas buvo atidarytas, nes buvo vasara. Tuomet išgirdo vaiko cypimą. Per balkoną iškišo galvą ir pamatė, kad T., pasiėmęs vaiką per vieną pažastį, tempė per kiemą. Berniukui, kurį T. tempė, maždaug 4-5 metukai. Jis T. liepė padėti vaiką. T. jį išgirdo, paklausė: „Kas yra asile? Išeik į lauką“. Tada jis iškart apsirengė ir bėgo į kiemą. Prieš išbėgant žmonai pasakė, kad ji skambintų į policiją. Išbėgus į kiemą, T. buvo su vaiku, jį dar laikė, tačiau, kai pamatė jį, vaiką paleido. Vaikas buvo šalia T. T. bandė pabėgti, tačiau pasirodė dar vienas žmogus, kurio nepažįsta, galimai praeivis, kuris padėjo sulaikyti T. iki atvykstant pareigūnams. Maždaug tuo metu, kai pasirodė pareigūnai, pamatė ir kaimynę. Ant jos veido matė paraudimą, matėsi, kad ji buvo sužalota šviežiai. Pati dar sakė, kad gavo į veidą nuo T. Atsimena, kad medikai ją apžiūrėjo, išsivežė į ligoninę. T. buvo sulaikytas ir išvežtas pareigūnų. Gali nurodyti, kad kelias valandas prieš įvykį matė T. kieme vaikščiojantį girtą, tačiau jokių problemų tuo metu šis nekėlė;
3.5. policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje (ROIK Nr. 0122000430427) nurodyta, jog 2022 m. liepos 21 d. 21.53 val. gautas asmens pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), dabar į pranešėjo namus atėjęs brolis, konfliktuoja, muša mamą, pokalbis nutrūko, situacijos daugiau nepaaiškino, girdėjosi moters šauksmas, vaiko verkimas;
3.6. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog gautas A. M. pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), asmenys nurodė, kad T. C. sudavė kumščiu į veido sritį mamai T. C. ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. T. C. blaivi, T. C. nustatytas 2,55 prom. neblaivumas. T. C. išvežta į gydymo įstaigą;
3.7. 2022 m. liepos 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog įvykio vieta yra bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota;
3.8. Iš 2022 m. liepos 29 d. kitų objektų apžiūros protokole matyti, jog atlikta vaizdo įrašų, darytų policijos pareigūnų kūno kameromis, apžiūra. Vaizdo įrašuose užfiksuota, jog, pareigūnams atvykus į įvykio vietą, ten buvęs A. M. pasako, kad agresyvus vyras trenkė moteriai į veidą. Pareigūnams aiškinantis įvykio aplinkybes, T. C. nurodo, jog jai sudavė vieną kartą kumščiu į veidą (žandą), aiškina, jog sūnus pradėjo pykti dėl to, kad jam neduoda vaiko. T. C. neigia mušęs mamą;
3.9. 2022 m. liepos 28 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog atlikta garso įrašų, gautų iš Bendrojo pagalbos centro, apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog gauti du skambučių į BPC įrašai. Pirmame garso įraše užfiksuota, jog į BPC paskambinęs vyras teigia, kad nori iškviesti į namus, adresu: (duomenys neskelbtini) policiją, nes agresyvus brolis, kuris čia negyvena, bet ateina, atėjo, triukšmauja, konfliktuoja, puldinėja ant motinos. Antrame garso įraše užfiksuota, jog į BPC paskambinusi moteris, prisistačiusi R. M., teigia, jog (duomenys neskelbtini), tas kuris iš antro aukšto, vaiką pliką tempia per kiemą, muša;
3.10. specialisto išvadoje Nr. G 1094/2020(04) nurodyta, kad T. C. nustatytas sužalojimas: dešiniojo skruosto poodinė kraujosruva. Sužalojimas galėjo būti padarytas 14 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi tiek tiesioginių trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. T. C. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
4. Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ‑ BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamojo T. C. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo T. C. prisipažinimas, nukentėjusiosios T. C., liudytojų A. R. ir A. M. duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, specialisto išvada ir kt., patvirtina, jog T. C. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – mamai T. C., o būtent tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį nukentėjusiajai T. C., tuo padarydamas nukentėjusiajai T. C. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – dešinio skruosto poodinę kraujosruvą. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamojo T. C. tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
5. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir skirti T. C. 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę sumažintą bausmę skirti 6 mėnesius laisvės apribojimo. Su bausme prokurorė siūlo, remiantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti T. C. dalyvauti elgesio pataisos programoje bei visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, T. C. į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. liepos 21 d. 22.04 val. iki 2022 m. liepos 22 d. 10.05 val. ir laikyti, kad jis yra atlikęs 2 laisvės apribojimo bausmės dienas.
6. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, jog T. C. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir visiškai sutinka su siūloma bausme ir jos dydžiu bei siūlomais įpareigojimais.
7. Kaltinamojo T. C. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
8. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje, taip pat į visas bylos aplinkybes. Kaltinamasis T. C. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, turi nesumokėtų ir galiojančių nuobaudų, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo nuomonę (sutikimą) dėl bausmės rūšies parinkimo ir pritardamas prokurorės siūlymui, mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai galėtų būti adekvati sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas (BK 48 str.). Bausmės dydis nustatytinas artimas vidurkiui, numatytam įstatyme (BK 48 str. 2 d.). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išspręsta supaprastinto proceso tvarka ir užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.
9. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytinas T. C. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. liepos 21 d. 22.04 val. iki 2022 m. liepos 22 d. 10.05 val. (viena para).
10. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, T. C. panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
T. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigojant T. C. dalyvauti elgesio pataisos programoje bei visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. C. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigojant T. C. dalyvauti elgesio pataisos programoje bei visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniu, T. C. į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. liepos 21 d. 22.04 val. iki 2022 m. liepos 22 d. 10.05 val. (vieną parą), ir laikyti jį atlikus dalį bausmės – 2 dienas laisvės apribojimo bausmės (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunktis).
Bausmės pradžią T. C. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
T. C. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 47 straipsnio 1 ir 2 dalis, nuteistasis privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą, be to, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.
T. C. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 dalį, jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
T. C. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 10 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
T. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.