- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-18
- Bylos Nr.
- I2-17787-816/2025
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Violetos Petkevičienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos G. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja G. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.
Skunde nurodo, kad pareiškėja yra priimta studijuoti vienoje iš Vilniuje veikiančių aukštųjų mokyklų, todėl jai reikalingas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Teigia, kad visada norėjo tapti rinkodaros specialiste. 2022 m. pareiškėja įgijo vadybos bakalauro laipsnį. Laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio mėn. iki 2023 m. birželio mėn. pareiškėja dirbo rinkodaros ir reklamos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi vadybos studijos nėra susijusios su rinkodara, pareiškėja teigė ieškojusi galimybių studijuoti rinkodarą ir taip surado SMK universitetą Vilniuje. 2024 m. pareiškėja persikraustė į Dubajų, ten dirbo. Išsilaikė IELTS egzaminą. Susitvarkiusi dokumentus gavo oficialų pranešimą iš universiteto, apie jos priėmimą studijuoti.
Pažymi, kad pareiškėjos atvykimo į Lietuvą tikslas yra studijos, tam ji išleido nemažai asmeninių lėšų ir laiko sąnaudų. Pareiškėja teigia, sumokėjusi studijų mokesčius ir turi pakankamai lėšų studijoms.
Pareiškėjos vertinimu, visi jos pateikti dokumentai Migracijos departamentui yra tikri ir jie objektyviai pagrindžia pareiškėjos atvykimo į Lietuvą tikslą (studijas) ir sąlygas (pareiškėja turi visus reikalingus kelionės dokumentus ir gali studijų metu pragyventi iš asmeninių lėšų Lietuvoje). Migracijos departamentas, žinodamas, kad pareiškėja pateikė ne visus dokumentus, galėjo pasiūlyti pareiškėjai pateikti papildomus dokumentus. Be to, Migracijos departamento organizuota nuotolinė pareiškėjos apklausa buvo nekokybiška dėl techninių trikdžių, pašalinio triukšmo, skirtingo kalbos suvokimo, pareiškėjos jaudulio.
Nurodo, kad skundžiamas Migracijos departamento sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes yra nemotyvuotas, grindžiamas prielaidomis.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2025 m. spalio 1 d. ir 2025 m. lapkričio 4 d. teikė rašytinius paaiškinimus n(b. l. 67-69, 128-134), atsikirsdama į atsakovo atsiliepimo argumentus, paaiškindama dėl apmokėjimo už mokslą aplinkybių, dėl įgyto išsilavinimo ir kitų aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiais, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėja atitinka tikrovę ar, kad nėra rimto pagrindo manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė. Migracijos departamento apklausos metu pareiškėja nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų – apklausos metu atsakinėjo į jai pateiktus klausimus netiksliai, neišsamiai, neteisingai (pareiškėja prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodė kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) mokėsi (duomenys neskelbtini) ir 2019 metais įgijo specialiojo vidurinio mokslo diplomą komercijos srityje (patvirtina prašymo priedas), tačiau apklausos metu nurodė, jog turi aukštąjį išsilavinimą vadybos ir rinkodaros srityje, nes 2022 metais įgijo bakalauro diplomą, prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėja nurodė, kad neturi ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, tačiau įmokos už pareiškėjos studijas buvo sumokėtos Lietuvos Respublikoje gyvenančių asmenų, prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėja nurodė, kad pareiškėja Lietuvos Respublikoje pragyvens iš 750 Eur per mėnesį), todėl pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jos tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA 2023 m. – 840 Eur, 2024 m. – 924 Eur, 2025 m. – 1038 Eur).
Atsakovo vertinimu, klausimų, į kuriuos pareiškėja atsakė netiksliai, neišsamiai, neteisingai, turinys pareiškėjai buvo žinomas ir suprantamas (į apklausos klausimus atsakinėjo pati pareiškėja). Migracijos departamento surinktų duomenų visuma (pareiškėja apklausos metu nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų), patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jos siekio studijuoti SMK aukštojoje mokykloje, todėl pareiškėjos pateikti duomenys neatitinka tikrovės.
Nurodo, kad ginčijamas sprendimas buvo iš esmės grindžiamas pareiškėjos apklausa, pačios pareiškėjos teiktais paaiškinimais, todėl ginčijamu sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės pareiškėjai yra neabejotinai žinomos. Tai, kad pareiškėja nesutinka su minėtų aplinkybių vertinimu, nereiškia, kad ginčijamas Migracijos departamento sprendimas yra nemotyvuotas.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijamas sprendimas atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš esmės tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad:
Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, gimusi (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja 2025 m. gegužės 21 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi. Prašyme nurodė, kad yra priimta studijuoti į Lietuvos mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas). Lietuvoje pragyvens už 750 Eur per mėnesį, lėšos yra iš asmeninių santaupų. 2019 m. įgijo specialųjį vidurinį išsilavinimą (duomenys neskelbtini). Su prašymu pateikė paso kopiją, tarpininkavimo raštą ir kitus dokumentus.
Migracijos departamente 2025 m. gegužės 27 d. įvyko nuotolinė pareiškėjos apklausa. Apklausos pradžioje buvo šalinamos galimos priežastys blogam interviu, t. y. buvo klausiama ar pareiškėja girdi migracijos departamento darbuotoją, pareiškėja buvo skatinama kalbėti garsiau arčiau mikrofono. Nepaisant to, pokalbis tarp Migracijos departamento ir pareiškėjos įvyko pakankamai sklandžiai. Migracijos departamentas pareiškėjai paaiškino, kad užduos pareiškėjai klausimus, susijusius su jos prašymu. Užsienietė paaiškino, kad šiuo metu galimai dėsto pradinėje mokykloje ir (ar) kolegijoje. Migracijos departamentui nebuvo pateikti aiškūs atsakymai bandantis tikslinti, ką pareiškėja veikia (duomenys neskelbtini). Bandantis išsiaiškinti, koks pareiškėjos išsilavinimas, pareiškėja neaiškiai nurodė, kad studijavo, įgijo laipsnį universitete, „tačiau, žinote, mano šalis nėra stipri šiose srityse, taigi papildomai norėčiau įgyti tarptautinį laipsnį“. Migracijos departamentui užklausus, kokio reikia išsilavinimo, kad dirbti mokytoja kolegijoje, užsienietė atsakė, kad reikia įgyti pirmą laipsnį. Bandantis tikslintis, ką tai reiškia, paaiškino, kad reikia įgyti bakalauro laipsnį. Migracijos departamentui aiškinantis, kokią aukštąją mokyklą pareiškėja yra baigus, pareiškėja nurodė, kad 2022 m. baigė vadybos studijas (duomenys neskelbtini) universitete. Paprašius tiksliai įvardinti savo darbo vietą, nurodė, kad nuo 2022 m. „dirbu kaip mokyklos mokytoja, bet vėliau persikėliau čia /neaiškus žodis/ mokyti anglų kalbos. Taigi vėliau persikėliau į Jungtinius Arabų Emyratus. Šiuo metu Jungtiniuose Arabų Emyratuose dirbu padavėja“. Migracijos departamentui aiškinantis, iš kokių lėšų užsienietė gyveno Dubajuje, nurodė, kad pragyvenimo išlaidos didelės, tačiau kadangi čia turi šeimą (2 vyresniosios seserys), jos gyvena kartu, taigi tai nėra per brangu. Aiškinantis, dėl kokios priežasties nori užsienietė persikelti į Lietuvą, užsienietė paaiškino, kad „noriu įgyti gerą /neaiškus žodis/, gerą /neaiškūs žodžiai/, gera švietimo sistema, apie kurią labai daug mąsčiau. Tai yra viena geriausių šalių, nes ji siūlo studijas anglų kalba. Ypač vertinant Europos mastu. Taip pat mano dalykai, kuriuos studijuosiu, – rinkodara ir vadyba, tai būtų geras išsilavinimas už tokią kainą. Taigi, kai ieškojau internete, pagaliau ją susiradau“.
Vertinant asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad užsienietė nėra turėjusi ir neturi nei leidimo laikinai gyventi, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės ar Šengeno vizos.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinės sistemos duomenimis, informacijos apie užsienietės darbą Lietuvoje nėra.
MIGRIS sistemos duomenimis, užsienietė neturi ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis.
Migracijos departamentas 2025 m. rugpjūčio 20 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktų pagrindais, t. y. duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Sprendime nurodyta, kad užsienietė siekia gauti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, pateikdama tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Prašomos informacijos nepateikimas bei nenuoseklios informacijos pateikimas yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsienietės nelegalios migracijos grėsmė.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (ginčui aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2024 m. lapkričio 16 d.; toliau – ir Tvarkos aprašas), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Kriterijų aprašas).
Pagal UTPĮ 46 straipsnio 1dalį leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis: 1) priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą; 2) priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas); 3) prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje ir po jo studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija ir yra sudaręs su priimančiuoju subjektu stažuotės atlikimo sutartį. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam šiame punkte išvardytas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas ne vėliau kaip prieš 2 metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos; 4) pakviestas tobulinti kvalifikacijos į mokslo ir studijų instituciją.
UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. To paties straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Atsakovas, atsisakydamas išduoti leidimą, rėmėsi UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose nustatytais pagrindais.
Kaip minėta, Migracijos departamentas ginčijamame sprendime nustatė, jog pareiškėja formaliai atitinka UTPĮ 46 straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad užsienietė teikė neaiškią ar abstrakčią informaciją, laikė, kad ji sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kad jos tikslas yra ne studijos Lietuvoje, o tik įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, toks asmens elgesys Migracijos departamento pareigūnų įvertintas kaip asmens keliama nelegali migracijos grėsmė.
Pagal Kriterijų aprašo 6.10 papunktį nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, priimant sprendimą panaikinti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi ir nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, atsižvelgiama į tai ar užsienietis atsisako būti apklaustas asmeniškai arba apklausos metu pateikia neišsamius, paviršutiniškus ar dviprasmiškus atsakymus, vengia atsakyti arba neatsako į užduodamus klausimus.
Šiame kontekste teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas, įgyvendindamas jam priskirtas funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia (be kita ko) konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eR-1-968/2019).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą aiškino Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, nustatančias turinio reikalavimus individualiam administraciniam aktui. Šioje jurisprudencijoje nuosekliai pasisakoma, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022; kt.). Administraciniame akte išdėstyto sprendimo motyvai turi būti nurodomi tokia apimtimi, kad besikreipiančiam subjektui konkrečiu individualiu atveju būtų aišku, kodėl jam nėra suteikiama prašoma teisė, kokios faktinės aplinkybės ir teisės normos tai lemia, kokius teisės aktuose numatytus veiksmus jis turėtų atlikti ar į kokius subjektus turėtų kreiptis, kad galėtų įgyvendinti savo teisėtus interesus. Kai administraciniame akte tai nėra nurodyta, motyvai negali būti vertinami kaip pakankami, o pats administracinis aktas teisėtas ir pagrįstas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-192-492/2022). Administracinio akto priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-676-502/2023).
Aptartame teisinio reguliavimo kontekste, teismas, vertindamas ginčijamo administracinio sprendimo pagrįstumą, sprendžia, kad iš jo nėra aišku, kokie konkrečiai pareiškėjos Migracijos departamentui pateikti duomenys neatitiko tikrovės, kokios konkrečios faktinės aplinkybės atsakovui leido spręsti apie nelegalios migracijos grėsmę, nes šios aplinkybės nekonkretizuotos, pateikta tik deklaratyviai abstrakti išvada.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš ginčijamo administracinio sprendimo, atsakovas išvadą, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir yra nelegalios migracijos grėsmė, padarė remdamasis 2025 m. gegužės 27 d. įvykusia nuotoline pareiškėjos apklausa. Remdamasis ja, atsakovas pripažino, kad pareiškėja teikė neaiškią ir abstrakčią informaciją, kas, pasak Migracijos departamento, sudaro pagrindą vertinti, kad užsienietė sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kad jos tikslas yra ne studijos Lietuvoje, o tik noras įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje. Toks asmens elgesys, atsakovo vertinimu, suponuoja išvadą, kad asmuo, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės bei kelia nelegalios migracijos grėsmę.
Kadangi ginčijamame sprendime nėra atlikta 2025 m. gegužės 27 d. apklausos analizė, sulyginimas su pareiškėjos pateiktas dokumentais, apskritai neįvertinti pareiškėjos pateikti dokumentai, iš ginčijamo sprendimo nėra aišku, kuri konkrečiai teikta informacija buvo neaiški ir abstrakti, kokie dokumentai pateikti neatitinka tikrovės, bei kodėl ją tokia atsakovas laikė, nes ginčijamame sprendime išsamus nustatytų aplinkybių vertinimas nepateiktas ir jokio pagrindimo ir motyvacijos šiais klausimais nėra, pateikta tik deklaratyvi išvada. Esant šioms aplinkybėms teismas negali pripažinti, kad ginčijamame administraciniame sprendime motyvai išdėstyti adekvačiai, aiškiai ir pakankamai. Priešingai, ginčijamame sprendime nenurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, kuriais viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, o teisinis pagrindas nurodytas deklaratyviai. Taigi, teismo vertinimu, ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5–6 punktuose nurodytų reikalavimų. Vadovaujantis gero administravimo principu negalima situacija, kai neigiamas ginčijamas sprendimas priimtas iš esmės remiantis pareiškėjos apklausa (jos neanalizuojant), tačiau sugretinus apklausos ir ginčijamo sprendimo turinį lieką neaišku, dėl kokių konkrečių apklausoje nurodytų aplinkybių priimtos atitinkamos ginčijamo sprendimo išvados.
Atsiliepime atsakovas detalizuoja, kad pareiškėja prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodė kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) mokėsi (duomenys neskelbtini) ir 2019 metais įgijo specialiojo vidurinio mokslo diplomą komercijos srityje (patvirtina prašymo priedas), tačiau apklausos metu nurodė, jog turi aukštąjį išsilavinimą vadybos ir rinkodaros srityje, nes 2022 metais įgijo bakalauro diplomą, prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėja nurodė, kad neturi ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, tačiau įmokos už pareiškėjos studijas buvo sumokėtos Lietuvos Respublikoje gyvenančių asmenų, prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėja nurodė, kad pareiškėja Lietuvos Respublikoje pragyvens iš 750 Eur per mėnesį), todėl pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jos tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą.
Pažymėtina, kad pareiškėja teismui pateikė papildomai rašytinių įrodymų apie savo įgytą kilmės šalyje išsilavinimą (b. l. 112-117), kurie patvirtina, kad pareiškėjai išduotos trys pažymos apie bendrąjį išsilavinimą su skirtingais išlaikytais mokomaisiais dalykais. Kiti jos pateikti rašytiniai dokumentais buvo teismo 2025 m. spalio 7 d. nutartimi grąžinti pareiškėjai išaiškinus proceso kalbos reikalavimą ir jai atsisakius juos versti, tačiau tai netrukdo viešojo administravimo subjektui juos įvertinti viešojo administravimo procedūros metu.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015), o individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1328-629/2023).
Apibendrindamas teismas pažymi, kad ginčijamame sprendime nurodytos aplinkybės nepakankamos pripažinti, kad motyvų išdėstymas skundžiamame sprendime adekvatus, aiškus ir pakankamas, kad jame nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą.
Įvertinus tai spręstina, kad ginčijamas sprendimas dėl atsisakymo išduoti leidimą neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), teisės normomis, taikomas poveikio priemones motyvuoti, pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintą išsamumo principą.
Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis). Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais (ABTĮ 91 straipsnio 2 dalis).
Aptartame kontekste yra pagrindas spręsti, kad ginčijamas sprendimas neteisėtas ir naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, atsakovas įpareigotinas pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Konstatavus aptartą ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindą, atskirai nepasisakytina dėl kitų pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų (aplinkybių), nes jų vertinimas teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui nebeturi reikšmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Patenkinti pareiškėjos G. K. skundą.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjos G. K. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.