Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-03-05 · Civilinė byla Nr. 2A-54-275/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-03-05
Bylos Nr.
2A-54-275/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė (pran.), Algirdas Auruškevičius, Egidijus Žironas
Pareiškėjas
J. Z., E. G., Z. V., V. Z.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus apskrities valstybine mokesčių inspekcija, L. Z., D. Z., V. R., J. Z.
Kategorijos
  • 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A29-54/08Procesinio sprendimo kategorija 34.5.; 34.6.; 128.2.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2008 m. kovo 5 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,kolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus ir Egidijaus Žirono,sekretoriaujant V.Kamašinienei,dalyvaujant pareiškėjams J. Z., jo atstovui K. G., pareiškėjoms E. G. ir Z. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. G., Z. V., V. Z. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. Z. pareiškimą (su suinteresuotu asmeniu Vilniaus apskrities valstybine mokesčių inspekcija) bei pagal pareiškėjų E. G., Z. V. ir V. Z. pareiškimą (su suinteresuotais asmenimis: L. Z., D. Z., V. R., J. Z. bei Vilniaus apskrities valstybine mokesčių inspekcija) dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas J. Z. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad būtent jis priėmė 2001-07-02 mirusios J. Z. turtą faktiškai jį valdydamas ir taip pat turintį juridinę reikšmę faktą, kad 1997-07-01 mirusi jo motina R. P. yra 2001-07-02 mirusios J. Z. dukra (civilinė byla Nr. 2-766-03/2002). Pareiškėjai E. G., Z. V. ir V. Z. paveldėjimo tikslu taip pat prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie 2001-07-02 mirus J. Z. jos palikimą priėmė faktiškai pradėdami jį valdyti (civilinė byla Nr. 2-634-617/2007).

Pareiškėjas J. Z. prašė jo pareiškimą tenkinti, o kitų pareiškėjų prašymą atmesti. Nurodė, kad jis gyveno pas senelius Laukagalio kaime ir jiems padėdavo. Todėl seneliai norėjo visą savo turtą palikti jam. Apie tai žinojo ne tik visi J. Z. vaikai, bet ir kiti žmonės. Mirus senelei J. Z. rūpinosi jos laidotuvėmis, vėliau pastatė jai paminklą, mokėjo žemės mokesčius, prižiūrėjo sodybą. Dar 2001 m. liepos mėnesį J. Z. visus savo dėdes ir tetas informavo, kad reikia vykti pas notarą. Pareiškėjai žinojo apie 2002 m. vasarą J. Z. teisme pradėtą procesą dėl juridinio fakto nustatymo, tačiau kadangi santykiai tarp giminaičių tada buvo geri ir buvo sutarta, kad būtent jis priims J. Z. palikimą, tai niekas iš jų ta byla nesidomėjo. 2002 m. lapkričio mėnesį J. Z., D. Z. ir L. Z. kreipėsi į notarą, kur du pastarieji atsisakė savo palikimo dalies pareiškėjo J. Z. naudai. Pareiškėjos pas notarą nenuvyko ir savo valios neišreiškė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato išaiškinimą paveldėtojas turi priimti palikimą aktyviais veiksmais, tuo tarpu iš pareiškėjų tik J. Z. tokiais veiksmais priėmė palikimą: jis valdė nekilnojamąjį turtą, jį remontavo, mokėjo mokesčius, kreipėsi į teismą ir notarą dėl palikimo priėmimo, kai tuo tarpu pareiškėjai tik pasiėmė kai kuriuos namų apyvokos daiktus ir retkarčiais atvažiuodavo į Laukagalio kaimą pauogauti ir pagrybauti. Pareiškėjai Z. V., E. G. ir V. Z. galėjo ieškinine teisena ginčyti paveldėjimo liudijimą, išduotą J. Z., tačiau šia teise nepasinaudojo (CK 5.8 str.).

Pareiškėjai E. G., Z. V. ir V. Z. prašė jų pareiškimą patenkinti, o J. Z. pareiškimą dalyje dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu atmesti. Nurodė, kad jie yra J. Z. vaikai. Sutinkamai su CK 5.11 str. l d. kartu su kitais suinteresuotais asmenimis yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Iš karto po motinos J. Z. mirties 2001-07-02 nuvažiavo į jos namus Laukagalio k. ir ten tvarkėsi. J. Z. tik nuo 2003 m. pradėjo lankytis Laukagalio k., nes gyveno Labanore, todėl palikimo nepriėmė. E. G., Z. V. iki 2001-10-05 gyveno savo tėvų namuose Laukagalio k., naudojosi jame esančiais daiktais. Pareiškėjai vėliau vasaras pastoviai leisdavo Laukagalio k., savo motinos J. Z. sodyboje. Motinai mirus jie priėmė jos turtą valdydami, t.y. pasidalino daiktus - kas drabužius, kas pašarus, malkas, kas seną sieninį laikrodį, ir išsivežė į savo namus. Pareiškėjos E. G. sūnus pakeitė namo durų spyną, dirbtuvėje užsakęs, pagamino raktus visiems pareiškėjams (taip pat ir J. Z.) ir juos išdalino. Sutinkamai su CK 5.50 str. palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau pareiškėjai negalėjo įgyvendinti savo teisių, nes per įstatymo nustatytą terminą nepateikė notarui pareiškimo priimti palikimą, nors jį priėmė per tris mėnesius faktiniu valdymu. Tuo tarpu J. Z. tuomet nieko nedarė, o vėliau slapčia nuo pirmos eilės įpėdinių teisme nustatė sau naudingą juridinį faktą ir įregistravo nekilnojamuosius daiktus VĮ „Registrų centras“.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2007-10-16 sprendimu pareiškėjo J. Z. pareiškimą patenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1997-07-01 mirusi R. P. yra 2001-07-02 mirusios J. Z. dukra. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Z., po savo senelės J. Z. mirties 2001-07-02, priėmė palikimą. Pareiškėjų E. G., Z. V. ir V. Z. pareiškimą atmetė. Teismas nurodė, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio ar įpėdinių valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Motyvavo, kad pareiškėjai E. G., Z. V. ir V. Z. teismui tokių įrodymų nepateikė, nes jų nurodytų buities, namų apyvokos ir kitų daiktų paėmimas nevertintinas kaip valios priimti palikimą išreiškimas. Juolab, kad po motinos mirties liko nekilnojamojo turto ir pareiškėjai turėjo galimybę tokią valią išreikšti aktyviais veiksmais (paduodant pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarų biurui ar faktiškai tą nekilnojamąjį turtą valdant), t.y. tokiais veiksmais, kurie nekeltų jokių abejonių dėl įpėdinių valios. Tuo tarpu iš pareiškėjų, suinteresuotų asmenų ir liudytojų paaiškinimais nustatytų aplinkybių matyti, jog pareiškėjai jeigu ir atvažiuodavo į Laukagalio kaimą, tai tik pagrybauti ar pauogauti, t.y. šiais veiksmais neišreiškė savo valios dėl palikimo priėmimo. Teismas pažymėjo, kad apie pareiškėjų nurodytas aplinkybes liudija tik patys artimiausi jų giminaičiai: vaikai, sutuoktiniai ir bendradarbiai, kurie toje vietovėje negyveno ir negyvena. Pareiškėjas J. Z. priešingai labai aiškiais ir aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti senelės palikimą: jis iki J. Z. mirties taip pat ir po to gyveno (nors ir ne pastoviai) senelei priklausančioje sodyboje, ją tvarkė ir prižiūrėjo, mokėjo nustatytus mokesčius. Padedamas dviejų dėdžių Leono ir D. Z. remontavo senus pastatus, vėliau kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Suinteresuotų asmenų savo pareiškime teismui nenurodė (dėl ko buvo atnaujintas procesas byloje) ne dėl piktavališkumo ar siekdamas suklaidinti teismą, o dėl to, kad jo dėdės ir tetos susitarė, jog vykdant J. Z. valią, jos palikimą priima vaikaitis Juozas. Teismas nurodė, jog ta aplinkybė, kad vėliau - beveik po penkerių metų po teisės į paveldėjimą atsiradimo momento pareiškėjai pakeitė savo poziciją ir kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, šiuo atveju esminės reikšmės neturi, nes tai neįrodo, jog pareiškėjai E. G., Z. V. bei V. Z. priėmė palikimą faktiniu nekilnojamojo turto valdymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-05 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-247/2006) nurodyta, kad palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių dokumentų, laiškų, nuotraukų, apdovanojimų, atestatų, diplomų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog namų apyvokos ir kitus kilnojamuosius daiktus pareiškėjai paėmė kitiems įpėdiniams sutikus, tame tarpe ir J. Z. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai E. G., Z. V. ir V. Z. po motinos J. Z. mirties 2001-07-02 nepriėmė jos palikimo pradėdami jį valdyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Pareiškėjai E. G., Z. V. ir V. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2007-10-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2001-07-02 mirus motinai J. Z., jos palikimą priėmė apeliantai, pradėdami faktiškai valdyti jos turtą. Taip pat prašo atmesti pareiškėjo J. Z. pareiškimą. Nurodo, kad teismo išvados nemotyvuotos ir nepagrįstos įrodymais. Teismas kiekvieno iš pateiktų įrodymų, jų visumos neanalizavo ir nevertino, o savo sprendimo motyvuojamojoje dalyje padarytų išvadų nepagrindė įrodymais, tuo pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso, normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymą teismų praktikoje“ 12, 13, 14, 16 p. nuostatas. Neaišku kokių įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad keitėsi suinteresuotų asmenų pozicija motinos J. Z. palikimo priėmimo atžvilgiu. Pateikiama prielaida, kad visi pareiškėjai, iš pradžių sutiko, jog motinos palikimą priimtų J. Z., tik vėliau, pakeitė savo nuomonę, tačiau tai atliktiems ar neatliktiems praeityje pareiškėjų veiksmams negali turėti įtakos. Kokiais konkrečiais įrodymais teismas pagrindė savo sprendimą, kad J. Z. priėmė savo senelės palikimą po jos mirties faktiniu turto valdymu, teismas taip ir neįvardijo. Teismas netinkamai taikė CK teisės normas reglamentuojančias palikimo priėmimą, nes pripažinęs faktą, kad apeliantai paėmė iš motinos J. Z. palikimo kombikormą, grūdus, austas staltieses, patalynę, šventus paveikslus, briedžio ragus, 5 kubinius metrų malkų, knygas, sieninį antikvarinį laikrodį, karakulinius kailinius bei kitus namų apyvokos daiktus, atsisakė pripažinti motinos palikimo priėmimo faktą, apeliantams pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Šios aplinkybės teisme patvirtintos pareiškėjo J. Z., suinteresuotų asmenų E. G., Z. V., V. Z., liudytojų L. A., K. G., V. V., G. Z. parodymais. Teismas visiškai be pagrindo, visus šiuos daiktus priskyrė prie įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų, be pagrindo padarė išvadą, kad apeliantai juos pavedėjo kito įpėdinio J. Z. sutikimu. Atkreiptinas dėmesys, kad velionė J. Z. paskutiniu metu gyveno ne savo namuose, o pas apeliantus, vėliau globos namuose, todėl nei vienas iš visų įpėdinių su ja kartu vienerius metus iki jos mirties, jos namuose negyveno. Teismas visiškai neįvertino to fakto, kad apeliantai, 2001 m. liepos - 2001 m. spalio mėnesiais, t.y. palikimo priėmimo momentu, gyveno motinai J. Z. priklausančioje sodyboje ir ją tvarkė, prižiūrėjo. Vėliau, kiekvieną vasarą, šioje sodyboje leisdavo atostogas. Šios aplinkybės teisme patvirtintos suinteresuotų asmenų bei liudytojų parodymais. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad palikimo priėmimo laikotarpiu 2001-07-02 – 2002-01-02, suinteresuotas asmuo J. Z. jokių aktyvių veiksmų, kurie įrodytų, jog jis priėmė palikimą neatliko ir sodyboje negyveno. Šios aplinkybės patvirtintos suinteresuotų asmenų E. G., Z. V., V. Z. parodymais. Suinteresuotas asmuo L. Z. patvirtino, kad J. Z. statinius pradėjo remontuoti tik po apsilankymo pas notarą, t.y. 2002 m. pabaigoje, o gyventi pradėjo susiremontavęs namą. Pats suinteresuotas asmuo J. Z. pripažino, kad sodybos remonto darbus pradėjo tik po pastatų įregistravimo VĮ „Registrų centras“, t.y. 2002 m. pabaigoje. Liudytojai R. P., R. D., D. M. patvirtino, kad suinteresuotas asmuo J. Z. sodybą remontavo tik 2002-2003 m. Teismas nepagrįstai suinteresuoto asmens J. Z. pateiktus dokumentus: 2005 m. - 2006 m. mokesčius už žemę, 2000 m. sutartį dėl elektros tiekimo, įvertino kaip įrodymus, patvirtinančius juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis 2001-07-02 – 2002-01-02 laikotarpiu priėmė palikimą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas J. Z. ir suinteresuotieji asmenys L. Z. ir D. Z. atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2007-10-06 sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantai E. G., Z. V. ir V. Z. žinojo, kad mirė jų motina, kad reikia tvarkytis paveldėjimo dokumentus, tačiau to sąmoningai nedarė ir kaip patys teigia - dėl savo aplaidumo nesirūpino teisiniais palikimo priėmimo klausimais. CK 1.6 str. konstatuoja, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad pareiškėjas J. Z. teismui paaiškino, jog jo dėdės ir tetos susitarė, kad, vykdant mirusiosios J. Z. valią, jos palikimą priima vaikaitis J. Z. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai E. G., Z. V. ir V. Z. pakeitė savo poziciją dėl to, kas turėjo paveldėti turtą po jų motinos mirties, remdamasis tokiu faktu kaip šių pareiškėjų nesikreipimas į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo beveik penkerius metus po motinos mirties. Teismo išvada dėl E. G., Z. V. ir V. Z. prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie pradėjo faktiškai valdyti J. Z. turtą po jos mirties 2001-07-02, yra susijusi su teismo sprendimo motyvais dėl tos aplinkybės, ar šie asmenys pakeitė savo poziciją dėl palikimo priėmimo. Šių asmenų bei pareiškėjo J. Z. veiksmai palikimo atžvilgiu ir leido teismui padaryti išvadą, kad pareiškėjos E. G. ir Z. V. iki 2007-03-06 , kol nepateikė pareiškimo teismui dėl proceso atnaujinimo, o pareiškėjas V. Z. iki 2007-06-05 kol kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, palikimo nepradėjo faktiškai valdyti. Teismo sprendime nurodyta, kuo remiantis padaryta išvada, jog J. Z. priėmė palikimą - jis gyveno J. Z. namuose, nors kurį laiką nepastoviai, tačiau visiškai netoli, vos už 1,5 km, tvarkė ir prižiūrėjo buvusią senelės sodybą, mokėjo nustatytus mokesčiu, padedamas dėdžių Leono ir D. Z. remontavo senus pastatus, kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas neįvardijo, kokiais konkrečiais įrodymais pagrindė savo sprendimą, kad J. Z. priėmė savo senelės palikimą po jos mirties faktiniu turto valdymu. Sprendime nurodyta, kad suinteresuotas asmuo D. Z. paaiškino, jog nuo 1992 m. sodyboje viską tvarkė sūnėnas J. Z., kad 1992 m. J. Z. atvežė jam 10000 rub. kaip kompensaciją už sodybą, nes tėvai tuomet gyveno pas jį. Nurodyta, jog liudytojai R. P., L. V. F., R. D. ir J. U. paaiškino, kad J. Z. apie 10 metų pastoviai būna senelės sodyboje, išskyrus Juozą, šioje sodyboje kitų gyvenančių asmenų nepastebėjo, Juozas kokius 5-6 metus remontuoja namą. Šie įrodymai leido teismui padaryti išvadą, kad faktiškai senelės turtą, dėl kurio valdymo ginčijamasi byloje, priėmė įpėdinis J. Z., o ne kiti įpėdiniai. Teismas turėjo pagrindo priimti šių liudytojų paaiškinimus kaip įrodymus dėl faktiško palikimo priėmimo, nes kiti liudytojai nenurodė, jog pareiškėjai E. G., Z. V. ir V. Z. būtų nuolat gyvenę motinos sodyboje, ją remontavę, o būtent šios aplinkybės yra reikšmingos išvadai, kas valdė po jų motinos mirties likusį turtą dėl kurio kyla ginčas – motinos sodybą.

Apeliaciniame skunde nenurodyti argumentai, kad teismo sprendimo išvados dėl to, jog Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-04-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006 esančios išvados būtų nepagrįstai taikytos nagrinėjamoje byloje. Šioje nutartyje nurodytos išvados, jog palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo paėmimas įprastinių namų apyvokos reikmenų, todėl pripažintina, kad pareiškėjų nurodyti daiktai, kuriuos jie pasiėmė po motinos mirties- staltiesės, patalynės, paveikslai, malkos ir kt., neleidžia daryti išvados, kad jie priėmė tuo ir nekilnojamąjį turtą, likusį po motinos – sodybą.

Tai, kad J. Z. tapo paveldėto turto savininku paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto 2002-11-15 (b.l.17) pagrindu, taip pat leidžia daryti išvadą, kad būtent jis valdė turtą kaip savininkas ir vėliau, t.y. nuo 2002-11-15. Pareiškėjams E. G., Z. V. ir V. Z. neginčijant J. Z. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo ir dėl šios aplinkybės juridinis faktas, jog jie pradėjo valdyti turtą po motinos mirties ir jį valdo bylos nagrinėjimo metu, negali būti nustatytas.

Teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kuria nuspręsta nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Z. priėmė palikimą po J. Z. mirties, ir faktą, kad R. P. yra mirusiosios dukra, buvo perrašyta iš 2002-09-20 Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimo, nepanaikinus šio sprendimo. Teismas turėjo byloje taikyti LR CPK 371 str. 1 d. 1 p. ir atmesti pareiškėjų E. G., Z. V. ir V. Z. prašymą panaikinti 2002-09-20 teismo sprendimą. Kadangi iš esmės prašymas dėl proceso atnaujinimo ir prijungta prie šios bylos civilinė byla buvo išnagrinėti teisingai, skundžiamas teismo sprendimas dalyje turi būti patikslintas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teismo sprendimo rezoliucinę dalį patikslinti, nurodant, kad pareiškėjų E. G., Z. V. ir V. Z. prašymas dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo mėn. 20 d. sprendimo panaikinimo atmestas.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Algirdas AuruškevičiusEgidijus Žironas