Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-194-194/2013

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-06-10
Bylos Nr.: 2A-194-194/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-36-3-00873-2012-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jolanta Badaugienė (pirm.), Laivė Aleknavičienė, Danutė Matiukienė
Ieškovas: F. P.
Atsakovas: S. B.

Kategorijos

44.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja J. Badaugienė Civilinė byla Nr. 2A-194-194/2013

Teisėja A. Petkevičienė Proceso Nr. 2-36-3-00873-2012-7 Procesinio sprendimo kategorija

44.1.;44.2.4.1.;121.21.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N UTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,kolegijos teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Danutės Matiukienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo F. P. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-962-674/2012, iškeltoje pagal ieškovo F. P. ieškinį atsakovui S. B., dėl netinkamai įvykdytos prievolės.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas F. P. kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą ieškiniu bei patikslintu ieškiniu (2, 3, 52 b.l.), kuriuo prašė priteisti iš S. B. už netinkamą sutartimi prisiimtos prievolės įvykdymą 10598 litų bei priteisti jam iš S. B. bylinėjimosi išlaidas byloje: 484,67 Lt. žyminio mokesčio ir 1200 litų advokato pagalbai už ieškinio teismui paruošimą.

Nurodė, kad savo gyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., Raseinių rajone, nusprendė aptverti tvora. 2012 m. gegužės 17 d. pagal skelbimą laikraštyje ,,Alio, Raseiniai“, susirado meistrą- atsakovą S. B.. Pasirašė sutartį dėl tvoros darbų atlikimo ir susitarė, kad neatlikus sutartyje numatytų darbų iki nurodytos datos, atsakovas turės mokėti delspinigius- 100 litų už dieną. Tačiau atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų neatliko: darbus pradėjo dirbti 2012-05-21 ir dirbo tris dienas, po to dingo ir darbai sustojo. Nuvykus ieškoti atsakovo ir jį radus, darbai vėl buvo dirbami iki 2012-06-06. Ieškovas paaiškino, kad atsakovo nurodymu 2012-06-13 nupirko 6,2 kub. metrus lentų už 3100 litų ir 2012-06-05 plytų už 1531,80 Lt. Vėliau atsakovas pareikalavo dar 2000 Lt papildomai, tačiau ieškovui pamačius, kad tvoros darbų kaina gali išaugti, pasakė atsakovui, jog reikia keisti darbus taip, kad išsitektų sutartoje 9110 Lt kainoje. Atsakovas su tuo sutiko, tačiau kitą dieną, t.y. birželio 9 d. darbe nepasirodė. 2012-06-09 ieškovas nutraukė šalių sudarytą sutartį. Po sutarties nutraukimo ir atsakovui nebaigus prisiimtų įsipareigojimų, ieškovui liko suniokota namų aplinka, o pareikalavus atsakovo grąžinti pinigus, jų negražino.

Teismui pateiktu priešieškiniu S. B. prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nutraukti 2012-06-06 sutartį tarp S. B. ir F. P. dėl tvoros statybos darbų; priteisti iš F. P., S. B. naudai, jo patirtus nuostolius už nupirktas medžiagas sumoje 657,78 Lt ir 1300,00 Lt. už atliktus paruošiamuosius tvoros statymo darbus.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, jog gavęs iš ieškovo pinigus pirko medžiagas tvoros gamybai. Neužtekus ieškovo duotų 2000 Lt. dalį medžiagų pirko iš savo lėšų- 657,78 Lt. Atsakovo teigimu, ieškovas už darbą (medžių išpjovimą, griovių kasimą, duobių stulpams išgręžimą, senos tvoros išardymą, lentų šlifavimą, dalinį lentų impregnavimą ir dažymą, medžiagų parvežimą savo transportu iš Kauno, Šiaulių, Raseinių) jam nesumokėjo. Paaiškino, jog jis dirba pagal verslo liudijimą, ir tokiems darbams turi įgijęs 1998-02-17 kvalifikaciją UAB ,,Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centre“.

Ieškovas pateiktu atsiliepimu į atsakovo priešieškinį prašo atsakovo S. B. priešieškinį atmesti, kaip nepagrįstą (32 b.l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Iš atsakovo S. B., priteisė ieškovo F. P. naudai 400,00 litų žalos atlyginimo, 2200,00 Lt delspinigių. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Priešieškinį patenkino iš dalies, nutraukė 2012-06-06 sudarytą sutartį tarp S. B. ir F. P. dėl tvoros statybos darbų nuo 2012-07-16, priteisė iš ieškovo F. P. atsakovo S. B. naudai 600,00 Lt už atliktą darbą, 657,78 Lt už nupirktas medžiagas. Likusioje dalyje priešieškinį atmetė (71-76 b.l.).

Teismas nustatė, kad užsakovas (ieškovas F. P.) ir rangovas (atsakovas S. B.) žodžiu sudarė vartojimo rangos sutartį, ir šiai sutarčiai turi būti taikomos vartojimo rangą reglamentuojantys LR CK 6.672-6.680 straipsniai. Šia sudaryta vartojimo rangos sutartimi kokybiškai pastatyti tvorą apsiėmė atsakovas, kuris save pristatė kaip sugebantį dirbti, turintį patirties tvorų statyboje. Jis pagrįstai vertinamas kaip savo srities profesionalas, nes teismui pateikė tris kvalifikacijos pažymėjimus, ir būtent tokį įspūdį padarė ieškovui. Tai patvirtino ir pats atsakovas bei jo skelbimas laikraštyje siūlant atlikti įvairius statybos darbus, taip pat ir statant tvoras. Jo įsipareigojimas sudarė pagrindą tikėtis, kad jis atliks darbą profesionaliai ir tinkamai. Užsakovas turėjo pagrindo pasitikėti rangovu, kuris imasi veikti kaip specializuotų darbų atlikimo profesionalas. Teismas nurodė, jog CK 6.674 str. 2 d. numato galimybę užsakovui teisę nutraukti sutartį, neapmokant už atliktus darbus bei galimybę reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį, ką užsakovas turėjo omenyje. Tokia galimybe pasinaudojo ieškovas, sužinojęs, kad atsakovas, su kuriuo buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis, buvo pateikęs nepakankamą ir netikslią informaciją apie siūlomą ir atliekamą darbą, kad darbas pagal savo savybes neatitinka to, ko užsakovas tikėjosi ir turėjo omenyje. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, jog atsakovas, kaip rangovas, iki sutarties sudarymo nepateikė ieškovui visos būtinos informacijos apie visas planuojamas atlikti darbų apimtis, tai yra neįtraukė į sutartį paruošiamųjų darbų.

Šalies argumentai

Teismas laiko, kad sutartis buvo nutraukta tuo metu, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl netinkamai įvykdytos prievolės, t.y. 2012-07-16. Konstatavo, jog faktiškai nutraukęs sutartį, ieškovas įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, taip pat šalys gali reikalauti taikyti restituciją, tai yra šalys gali reikalauti grąžinti viena kitai tai, kas buvo perduota sutarties vykdymo metu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo manymu, nėra įrodyta, jog atsakovas atlikdamas tvoros statybai reikalingus paruošiamuosius darbus, padarė žalą ieškovui. Taip pat neįrodyta, kad būtent atsakovas padarė žalos, sugadindamas kaimynų tvoros tinklą. Teismas pažymėjo, jog atsakovas, atliko ne tik paruošiamuosius darbus, kurie nebuvo įtraukti į sutartį, tačiau ir atliko visą eilę darbų, numatytų sutartyje, todėl teismas laikė, kad už griovio iškasimą turėtų būti sumokėta tiek pat, kiek ir už jo užkasimą, t.y. 400 Lt, už duobių stulpams išgręžimą 100 Lt, už medienos nušlifavimą, impregnavimą ir nudažymą 100 Lt., todėl iš viso teismas iš ieškovo atsakovo naudai priteisė 657,78 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovas F. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti bei priteisti dar 7998 Lt nuostolių dėl netinkamai įvykdytos prievolės, o atsakovo S. B. priešieškinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas priėmė nepagrįstą sprendimą nutraukdamas tarp šalių sutartį nuo 2012-07-16. Mano, kad sutartis turi būti nutraukta nuo 2012-06-06. Ieškovo manymu, sutartis galėjo būti nutraukta nuo tokio reikalavimo pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2012-08-07, arba nuo teismo sprendimo dienos.

2. Ieškovo manymu, kadangi teismas nutraukė sutartį 2012-11-30 sprendimu, tai delspinigiai turėjo būti priteisti ne tie, kuriuos ieškovas patyrė, bet didesni, t.y. arba delspinigiai iki 2012-08-07, kai teismui buvo pateiktas priešieškinys su reikalavimu nutraukti sutartį, sumoje 2200 Lt, už 22 pradelstas dienas, arba delspinigiai iki 2012-11-30 teismo sprendimo dienos, viso už 137 dienas, sumoje 13700 Lt.

3. Teismas nepagrįstai iš ieškovo atsakovo naudai priteisė 400Lt už griovio iškasimą, kuris buvo nereikalingas, per platus, ir išdraikė visą aplinką.

4. Teismas neteisingai atliko įrodymų vertinimą, priteisdamas atsakovui 600 Lt, nes rėmėsi tik atsakovo žodžiais, o ieškovui priteisdamas tik 400 Lt nuostolių, rėmėsi ir rašytiniais įrodymais, ir liudytojų parodymais.

5. Teismas nepagrįstai iš ieškovo priteisė 657,78 Lt atsakovo naudai už nupirktas medžiagas, o ieškovui nepriteisė iš atsakovo 2074 Lt jam sumokėtų pinigų (79-81 b.l.).

Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas S. B. teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui.

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas F. P. ir atsakovas S. B. 2012-06-06 sudarė vartojimo rangos sutartį. CK 6.672 str. 1 d. nustatyta, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6.350–6.370 str. nustatytos taisyklės (civilinis kodeksas. Šeštoji knyga. Prievolių teisė [CK6] CK 6.672 str.). Toks vartojimo rangos sutarčių teisinis reglamentavimas leidžia teigti, kad sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo rangos, jei ji atitinka šiuos požymius: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-535/2009). Kadangi šioje byloje užsakovas (ieškovas) yra fizinis asmuo, ieškovo užsakyto atlikti darbo rezultato paskirtis – tenkinti ieškovo (jo šeimos) buitinius poreikius, o rangovas (atsakovas) yra pagal verslo liudijimą dirbantis fizinis asmuo, turintis tam darbui kvalifikaciją, todėl tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis dėl tvoros pastatymo kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis. Dėl to šioje byloje taikytinos CK 6.672 – 6.678 str. nuostatos, reglamentuojančios vartojimo rangos santykius. Be to, vartojimo rangos santykiams taikomi vartotojų teisių gynimo ir kiti su šių teisių gynimu susiję įstatymai (CK 6.672 str. 3 d.). Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Poreikis apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus lemia tai, kad tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Vartojimo sutarties instituto tikslas – didesnės vartotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas (užsakovas) F. P. su atsakovu (darbuotoju) S. B. pasirašė darbo sutartį dėl tvoros pastatymo. Bendra tvoros kaina sutartyje numatyta 9110 Lt., kurios bendras ilgis 282 metrai. Sutartyje numatyta darbų atlikimo pabaiga birželio 24 d. bei delspinigiai- 100 Lt už dieną, neatlikus darbo iki nurodytos datos. Kadangi tarp atsakovo ir ieškovo iškilo nesutarimų ieškovas (užsakovas) nuo 2012-06-24 nutraukė sutartį vienašališkai ir 2012-07-16 ieškiniu kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą dėl netinkamai sutartimi įvykdytos prievolės priteisiant iš atsakovo 10598 Lt., bei bylinėjimosi išlaidų (484,67 Lt žyminio mokesčio ir 1200 Lt advokato pagalbai).

Ieškovas apeliaciniu skundu nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai nutraukė šalių pasirašytą 2012-06-06 sutartį 2012-07-16 dieną, nes, jo manymu, tokio reikalavimo nebuvo, sutartį jis pats nutraukė 2012-06-24. Pažymėtina, sutarties šalis gali vienašališkai nutraukti sutartį, t.y. dėl to nesikreipdama į teismą (CK 6.218 straipsnis), jeigu kita sutarties šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai vykdo ir taip pažeidžia sutartį iš esmės (CK 6.217 straipsnio 1-3 dalys, 6.219 straipsnis). CK 6.217 straipsnio 5 dalis, įgyvendinanti sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnis), leidžia sutarties šalims susitarti, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama ir kitais sutartyje nurodytais atvejais, taip pat tais atvejais, kai sutartis nėra pažeidžiama iš esmės. Pažeidus sutartį iš esmės arba esant kitam sutartyje nurodytam vienašalio sutarties nutraukimo pagrindui, sutarties šalis, pageidaujanti ją nutraukti vienašališkai, turi iš anksto per sutartyje nustatytą terminą pranešti kitai šaliai apie numatomą sutarties nutraukimą (CK 6.218 straipsnio 1 dalis). Jeigu sutartyje toks terminas nenustatytas, apie numatomą sutarties nutraukimą kitai šaliai turi būti pranešta prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas nustato kitokį išankstinio pranešimo terminą (žr., pvz., CK 6.614 straipsnio 1 dalį, 6.642 straipsnį). Be išankstinio pranešimo apie numatomą vienašalį sutarties nutraukimą, sutartyje gali būti nustatytos ir kitos tokio sutarties nutraukimo sąlygos (pvz., šalies, ketinančios nutraukti sutartį vienašališkai, pareiga sumokėti kitai šaliai piniginę kompensaciją). Pažymėtina, kad pranešimas kitai šaliai apie numatomą vienašalį sutarties nutraukimą yra būtina tokio sutarties nutraukimo sąlyga (conditio sine qua non), nes vienašalis sutarties nutraukimas yra valinis šalies veiksmas. Pranešimas yra būtina tokio sutarties nutraukimo sąlyga ir dėl to, kad taip elgtis šalį įpareigoja CK 6.4 straipsnis (šalių pareiga elgtis sąžiningai) ir 6.38 straipsnio 3 dalis (šalių pareiga bendradarbiauti). Vadinasi, tuo atveju, kai kitai šaliai apie numatomą vienašalį sutarties nutraukimą nepranešama, sutartis negali būti laikoma nutraukta, nes šiuo atveju šalies valia vienašališkai ją nutraukti nėra išreikšta tinkama forma. Vien pagrindo, leidžiančio šaliai vienašališkai nutraukti sutartį, buvimas nereiškia paties sutarties nutraukimo. Sutartis laikoma nutraukta nuo pranešime apie jos nutraukimą šalies nurodytos dienos. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis), tačiau kita sutarties šalis turi teisę ginčyti teisme vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumą, motyvuodama tuo, kad sutarties pažeidimas nėra esminis ir nėra kito pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį arba nutraukiant sutartį nesilaikyta įstatyme, sutartyje nustatytos vienašalio sutarties nutraukimo tvarkos.

Atsižvelgiant į aukščiau reglamentuotą įstatymu nustatytą tvarką dėl sutarties nutraukimo pagrindų, kolegija atmeta apelianto argumentą, jog jis sutartį nutraukė vienašališkai. Teigtina, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog šalių sudaryta 2012-06-06 rašytinė sutartis, nutrauktina nuo kreipimosi su ieškiniu į pirmos instancijos teismą dieną, t.y nuo 2012-07-16 (kai ieškovas teismui pateikė ieškinį, kuriame išreiškė savo valią dėl sutarties nutraukimo. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, jog ieškovas vienašališkai nutraukdamas sutartį su atsakovu, būtų prieš tai, raštu įspėjęs kitą šalį apie 2012-06-06 sutarties nutraukimą. Kadangi atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti 2012-06-06 šalių sudarytą sutartį, tačiau nenurodė nuo kurios datos, pirmos instancijos teismas pagrįstai, laikė, jog tokia sutartis turi būti nutraukta nuo pasikreipimo į teismą dieną, t.y. nuo 2012-07-16.

Apelianto manymu, kadangi teismas nutraukė sutartį 2012-11-30 sprendimu, tai delspinigiai turėjo būti priteisti ne tie, kuriuos jis prašė (2200 Lt. už 22 pradelstas dienas), o didesni, kai teismui buvo pateiktas priešieškinys su reikalavimu nutraukti sutartį iki teismo sprendimo dienos 2012-11-30 (už 137 dienas, sumoje 13700 Lt). Pažymėtina, jog sutartyje numatyta, jog tvoros statymo darbai turi būti atlikti iki 2012-06-24, o darbuotojui neatlikus darbo iki nurodytos datos bus atskaičiuojama už dieną 100 Lt.

LR CK numato, jog sutartinės prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai, nustatytais terminais pagal įstatymų ir sutarties nurodymus (LR CK 6.4 str., 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (LR CK 6.63 str.1 d. 2 p., 6.205 str.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jų ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Nagrinėjamu atveju, šalių sutartyje nustatytų delspinigių dydžio šalys neginčija, o skirtingai vertina laiko tarpą, už kurį priteistini delspinigiai.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai nusprendė iš atsakovo S. B. priteisti 2200 Lt delspinigių, skaičiuodamas juos nuo sutarties įvykdymo termino pabaigos iki kreipimosi į teismą dienos, nes būtent kreipimosi į teismą dieną 2012-07-16 nutrūko šalių sudaryta sutartis.

Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas nebepasisako, laiko jog pirmos instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl žalos atlyginimo klausimo ieškovo naudai 400 Lt, ir teismas tinkamai rėmėsi materialiosios teisės normomis, nes kitokių tinkamų bei patikimų įrodymų žalos dydžiui patvirtinti ieškovas nepateikė ( LR CPK178 str.).

Pažymėtina, jog CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Be to, pagal vieną iš svarbiausių civiliniame procese galiojančių rungimosi principą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi (CPK 178, 12 str.). Tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisykle, pagal kurią, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, išvadai apie fakto buvimą ar nebuvimą, pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Dėl šios įrodymų vertinimo taisyklės taikymo konkrečiose bylose ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2008, 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003 ir kt.).

Apeliantas teigia, jog atsakovui per kelis kartus davė 4000 Lt. Pirmą kartą ieškovas atsakovui davė 2012-05-20 dieną 2000 Lt, ir apie tai šalys patvirtino raštu susitarimą (7 b.l.). Antrą kartą pinigų davimą ieškovas bandė įrodyti liudytojų parodymais teisme. Apeliacinės instancijos teismo nuomone byloje nėra įrodymų, kad sekančią dieną ieškovas atsakovui būtų dar kartą davęs 2000 Lt. Teigtina, jog ieškovas pirmą kartą atsakovui sumokėjęs avansą 2000 Lt, ir raštu pasirašę susitarimą, turėjo žinoti, jog duodant antrą kartą 2000 Lt, taip pat reikalingas rašytinis įrodymas. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, ir pagrįstai nustatė, jog ieškovas neįrodė antro pinigų davimo fakto atsakovui ( LR CPK 178 str. 185 str.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles bei tinkamai taikė materialiosios teisės normas šiam teisiniam ginčiui spręsti, todėl 2012-11-30 sprendimas paliktinas galioti.

Atmetus apelianto apeliacinį skundą, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis CPK 326 str. 1 d. 1 p, 331 str.,

nuspren d ė:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 metų lapkričio 30 dienos sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos teisėjai Jolanta BadaugienėLaivė AleknavičienėDanutė Matiukienė