Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdžio metu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. G., Panevėžio miesto 7-ojo notarų biuro notarei D. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byla nagrinėtina pareiškėjui nedalyvaujant ( CPK 443 str. 5 d.).

2012-12-10 parengiamojo teismo posėdžio metu ( b.l.48-50) pareiškėjas paaiškino, kad tėvo mirties dieną jis jokio turto neturėjo, po santuokos nutraukimo jis visą turtą paliko buvusiai sutuoktinei, kuri už parduotą butą nusipirko namą. Jis dabar gyvena pas buvusią sutuoktinę, kuri priėmė jį laikinai pagyventi , nes jis neturi gyvenamosios vietos. Į tėvo laidotuves negrįžo, nes buvo Ispanijoje, neturėjo paso, gulėjo ligoninėje. Iš Lietuvos į Ispaniją išvyko 2001-05-27, iš pradžių darbas buvo nepastovus, vėliau - 2008 metais atidarė savo barą ir uždirbdavo apie 2000 EUR. 2011 metais verslas ėmė nebesisekti, pablogėjo sveikata, gyveno iš 399 EUR paramos, materialiai remdavo draugai. Grįžęs į Lietuvą apsigyveno pas buvusią sutuoktinę, yra bedarbis, serga onkologine liga, yra dalinai darbingas. Turi C, E vairuotojo pažymėjimą, tolimųjų reisų vairuotoju dirbti negali dėl sveikatos būklės.

Suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto 7-ojo notarų biuro notarė D. M. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuota, prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė -(duomenys neskelbtini), o J. Š. – -(duomenys neskelbtini) ( b.l.7-8). Pareiškėjas yra jų sūnus ( b. l. 12-13). Iš VĮ Registrų centras išrašo matyti, kad pareiškėjas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų Lietuvos Respublikoje neturi ( b. l. 9). IŠ VĮ Regitra pažymos matyti, kad pareiškėjo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės ( b l. 20). Iš Kauno teritorinės darbo biržos pažymos matyti, kad pareiškėjas yra registruotas darbo biržoje nuo 2012-09-11 ( b. l. 10). Iš VSDFV Kauno skyriaus pažymos matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2001-01-01 iki 2012-09-11 valstybiniu socialiniu draudimu nebuvo draustas ( b. l. 14).

Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančio CK 5.5 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad esant testamentui po palikėjo mirties asmenys paveldi pagal testamentą. Pagal CK 5.19 str. 1 d. kiekvienas palikėjas testamentu turi teisę savo nuožiūra palikti visą savo turtą ar jo dalį vienam ar keliems asmenims, nepaisant to, ar tie asmenys būtų laikomi įpėdiniais paveldėjimo pagal įstatymą atveju. Taigi, jei nustatyta forma yra sudarytas galiojantis testamentas, tai yra taikomos testamentinio paveldėjimo teisės normos bei testamento sąlygos, ir nėra taikomos įstatyminio paveldėjimo teisės normos (CK 5.2 str. 2 d.). Kadangi suinteresuotam asmeniui G. G. pagal galiojantį testamentą atsirado testamentinis paveldėjimas, tai įstatyminis paveldėjimas neatsirado. Toks įstatymo nustatytas reglamentavimas reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kurie asmenys laikomi įstatyminiais įpėdiniais, turtą paveldi tik įvardyti testamente konkretūs asmenys, t. y. testamentiniai įpėdiniai. Ši taisyklė taip pat reiškia tai, kad sudarydamas testamentą testatorius gali kitokia, negu paveldėjimo pagal įstatymą tvarka paskirstyti paliekamą turtą įpėdiniams bei atimti paveldėjimo teisę iš įstatyminių įpėdinių (CK 5.19 str. 3 d.). Šia įstatymo suteikta teise pasinaudojo A. Š. kuris sudarydamas testamentą, savo įpėdiniu paskyrė G. G. , tuo atimdamas paveldėjimo teisę iš savo sūnaus V. Š.. Testamentas yra galiojantis, jo neginčija pareiškėjas. Jeigu testatorius savo valią testamente išreiškė laisvai ir aiškiai, ši valia turėtų būti gerbiama ir testamento sąlygos įvykdomos po jos mirties.

Pareiškėjas paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjo A. Š. mirties momentu jam buvo reikalingas išlaikymas. Remiantis CK 5.20 str. 1 d., palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, priskiriami prie asmenų, pagal įstatymą turinčių teisę paveldėti, nepaisant testamento turinio, puse tos dalies, kuri kiekvienam iš paveldėtojų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau. Ši teisė įstatymo leidėjo vadinama teise į privalomąją palikimo dalį. Aiškinant pirmiau nurodytą palikimo teisinių santykių reguliavimą, pabrėžtina, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik tokie palikėjo vaikai, kurie palikėjo mirties dieną atitinka asmens, reikalingo išlaikymo, teisinį statusą. Asmenimis, kuriems reikalingas išlaikymas, laikytini asmenys, kurie neturi pajamų arba jų turi nepakankamai, taigi iš to seka, kad teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su tokių asmenų nedarbingumu , o siejama su išlaikymo reikalingumu. Taigi, išlaikymas reikalingas palikėjo vaikams kurie nedirba dėl ligos, amžiaus ar yra bedarbiai (registruoti darbo biržoje), gauna nepakankamai pajamų (mažą pensiją, bedarbio pašalpą, nedidelį atlyginimą, alimentus ir pan.), t. y. tiek, kad nepakanka būtinoms gyvenimo reikmėms. Sprendžiant išlaikymo reikalingumo klausimą būtina atsižvelgti į tokio asmens turtą (nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, banko indėlius, gaunamas pajamas). Taigi, pareiškėjas privalo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias jo galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną pareiškėjas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas įvertinus palikimo atsiradimo dieną pareiškėjo gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat jo konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą; vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad pareiškėjo asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Šių kriterijų sąrašas nėra baigtinis – teismai kiekvienoje byloje turi individualiai įvertinti nustatytas aplinkybes ir jų reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009).

CPK 443 str. 8 d. nustatyta, kad nagrinėjantis bylą šio Kodekso V dalyje nustatyta tvarka, t. y. ypatingąja teisena, teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Ši įstatymo norma taip pat taikoma nagrinėjant bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tačiau pagal šią įstatymo normą byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 42 str. 4 d., 135 str.2 d., 226 str.). Kartu tai reiškia ir teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismo 2012-10-30 nutartimi ( b. l. 40) pareiškėjui buvo nurodyta, kad byloje yra būtina pateikti papildomus įrodymus apie jo išlaikymo reikalingumo faktą bei nurodyta kokio pobūdžio tai įrodymai galėtų būti. Pareiškėjas šios nutarties neįvykdė ir papildomai jokių duomenų apie savo turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes nepateikė, o buvo pateiktas tik išrašas iš medicininių dokumentų, kuris yra sunkiai įskaitomas ir todėl nėra informatyvus. 2012-12-10 parengiamojo teismo posėdžio metu pareiškėjui pakartotinai buvo nurodyta pateikti papildomus įrodymus apie turtinę padėtį tėvo mirties dienai ( b .l. 50) , tačiau pareiškėjas apsiribojo tik teismo nurodytų konkrečių įrodymų pateikimu ( teismo posėdžio protokolo), o pakankamų įrodymų vėl nepateikė, teismo neprašė išreikalauti papildomų įrodymų, nenurodė, kad negali pateikti įrodymų, todėl tokio jo veikimo pasekmes turėtų prisiimti sau.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo tėvas mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas tuo laiku buvo Ispanijoje. Iš tiesų, iš pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas daugiau kaip 11 metų nebuvo registruotas Lietuvoje kaip dirbantis asmuo ir darbinių pajamų Lietuvoje nebuvo fiksuota, tačiau lieka neaišku, kokios pareiškėjo pajamos buvo Ispanijoje. Parengiamojo teismo posėdžio metu pats pareiškėjas pripažino, kad Ispanijoje turėjo savo verslą ir gaudavo ne tokias jau mažas pajamas. Kur tos pajamos buvo panaudotos lieka neaišku, nes pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie turimas santaupas ir indėlius bei nepateikė duomenų apie turimą turtą Ispanijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas Ispanijoje dirbo daugiau kaip 10 metų, todėl turėjo realią galimybę sukaupti tam tikras pinigines lėšas pragyvenimui. Nors pareiškėjas ir nurodo, kad Ispanijoje sirgo ir gulėjo ligoninėje, o tam išleido visas savo lėšas ( kas abejotina turint omeny ilgą jo darbinės veiklos laikotarpį) , jis jokių įrodymų tuo klausimu nepateikė, taigi sunkios turtinės padėties neįrodė. Vien pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai apie tai, kad buvo išleistos visos santaupos , kai buvo dirbama virš 10 metų, buvo vystomas savas verslas kelia labai didelių abejonių tokių teiginių tikrumu. Iš esmės lieka neaišku ar pareiškėjas, būdamas Ispanijoje, nesinaudojo socialinėmis lengvatomis, ar ėmėsi priemonių įvairioms pašalpoms gauti ir ar tokios išmokos jam buvo mokamos. Jei, jis , turėdamas tokias galimybes, jomis nepasinaudojo, tai rodo jog savo poreikius galėjo patenkinti iš kitų šaltinių. Tik grįžęs į Lietuvą, pareiškėjas užsiregistravo Darbo biržoje, tačiau šis faktas buvo jau po jo pareiškėjo tėvo mirties. Pareiškėjas yra darbingas žmogus ( duomenų apie nedarbingumą nėra) , turi C E vairuotojo pažymėjimą, todėl tiek tėvo mirties dieną, tiek ir dabar turi realią galimybę įsidarbinti ir gauti pajamas daugiau ar mažiau pakankamas save išlaikyti. Pareiškėjo teiginys apie jo nedarbingumą ir sunkią sveikatos būklę neįrodytas ir neparemtas pakankamais leistinais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad net ir žmonės sergantys onkologinėmis ligomis , atsižvelgiant į ligos sunkumą, gali dirbti ( ir dirba), todėl savo nedarbingumą grįsti šia aplinkybe pareiškėjas neturi pagrindo. Taigi, įvertinus visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė , jog tėvo A. Š. mirties momentu ( 2012-06-13) jam buvo reikalingas išlaikymas, todėl juridinis faktas negali būti nustatytas ir pareiškimas atmestinas.

Iš pareiškėjo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai CPK 88 str.,92 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą atmesti.

Priteisti iš V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2012-10-08 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) į palikėjo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą sustabdymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.