Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžio, kuriuo B. S. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 40 MGL, t. y. 2 000 eurų, dydžio bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. B. S. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. balandžio 8 d. apie 10.33 val. tiesiogiai davė mažesnės nei 1 MGL vertės kyšį už pageidaujamą neteisėtą neveikimą valstybės tarnautojams vykdant įgaliojimus, o būtent: 2018 m. balandžio 8 d. apie 10.33 val. ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), sėdėdamas savo automobilyje „Fiat Punto“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apskrities policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyr. patruliui J. B. davė 40 eurų kyšį, paduodamas jį kartu su automobilio dokumentais, tokiu būdu siekdamas neteisėtos šio valstybės tarnautojo veikos – kad jis nesurašytų administracinio nusižengimo pažeidimo protokolo už padarytą administracinį nusižengimą, tai yra už tai, jog 2018 m. balandžio 8 d. apie 10.33 val. adresu (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną greitį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 129 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo B. S. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

8. Nors apeliantas kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą ir jų vertinimą, nesutinka su apylinkės teismo padarytomis galutinėmis išvadomis, mano, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne konkrečiais įrodymais (faktais), bet prielaidomis ir spėlionėmis, kurių nepatvirtina teismo posėdyje ištirti įrodymai, vieniems įrodymams suteikiant prioritetą prieš kitus, tačiau, apygardos teismo vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog apylinkės teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikalingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nurodė konkrečius motyvus, kuriais remiantis atmeta nuteistojo ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu užimtą gynybinę poziciją, pagrindė išvadas dėl B. S. nusikalstamų veiksmų byloje esančiais tokiai išvadai padaryti pakankamais įrodymais, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai apeliantą pripažino kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje. Esminių BPK pažeidimų, dėl kurių būtų nepagrįstai suvaržytos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nenustatyta.

9. Byloje nėra ginčo dėl kaltinime nurodytų aplinkybių, susijusių su įvykio vieta, kaltinime nurodytais asmenimis, faktu, jog B. S. 2018 m. balandžio 8 d. apie 10.33 val. pažeidė Kelių eismo taisyklių 129 punkto reikalavimus, taip padarydamas administracinį nusižengimą, dėl ko jo vairuojama transporto priemonė buvo sustabdyta policijos pareigūno J. B., kartu su kolega R. Š. vykdžiusio transporto priemonių greičio kontrolę. Apeliantas taip pat neneigia, jog jį sustabdžiusiam policijos pareigūnui jis davė 40 Eur įvairiomis kupiūromis. Tačiau B. S. prašo jį išteisinti nesant subjektyviosios jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo pusės – tiesioginės tyčios, tvirtindamas, jog (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyr. patruliui J. B. 40 Eur jis davė norėdamas susimokėti baudą už padarytą administracinį nusižengimą, o ne siekdamas papirkti policijos pareigūną, kad šis nesurašytų administracinio nusižengimo protokolo už padarytą administracinį nusižengimą. Tokios pačios versijos nuteistasis laikėsi ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu. Tokią apelianto nurodytą įvykių versiją pirmosios instancijos teismas atmetė vadovaudamasis liudytojo J. B. parodymais.

10. Iš byloje surinktų duomenų matyti, jog iš esmės pagrindiniai tiesioginiai B. S. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, pagrindžiantys įrodymai yra būtent policijos pareigūno J. B. parodymai, kurie nesutampa su nuteistojo duotais parodymais dėl tų aplinkybių, kurios yra esminės sprendžiant apie nuteistojo tyčios turinį. Taigi byloje susidurta su dviejų skirtingus interesus turinčių asmenų parodymais – bylos baigtimi iš esmės suinteresuoto ir kaltę neigiančio nuteistojo bei policijos pareigūno parodymais. Pirmosios instancijos teisme apklaustas apeliantas kategoriškai neigė davęs pinigus J. B. kartu su automobilio registracijos liudijimu ar kitais pareigūnui pateiktais dokumentais, tvirtino, jog paklausė policijos pareigūno, ar galės susimokėti baudą už administracinį nusižengimą įvykio vietoje, tačiau policijos pareigūnas aiškiai nenurodė, jog baudos susimokėti įvykio vietoje nėra galimybės, todėl jis išsitraukė pinigus, kuriuos iš jo rankų paėmė pats J. B., ir neteisingai traktavo tai kaip kyšį policijos pareigūnui už pageidaujamą jo neveikimą, taip pat kategoriškai neigė prašęs policijos pareigūno nerašyti administracinio nusižengimo protokolo ar neskirti baudos. Tuo tarpu liudytoju apklaustas J. B. parodė, jog sustabdęs apelianto vairuojamą automobilį jis paaiškino pastarajam jo sustabdymo priežastį, nurodė, jog B. S. viršijo leistiną važiavimo greitį, tuomet B. S. paklausė ar pažeidimas bus fiksuojamas, ko neneigia ir pats apeliantas. Vėliau apelianto buvo paprašyta pateikti dokumentus, jis pateikė vairuotojo pažymėjimą. Toliau bendraujant su apeliantu, jis pradėjo kažką daryti su piniginėje esančiais pinigais, po ko jis (J. B.) informavo B. S., kad įvykio vietoje baudos susimokėti nebus galima. Anot J. B., pinigus apeliantas padavė kartu su automobilio registracijos liudijimu, juos liudytojas paėmė kartu su automobilio dokumentais, o ne atskirai, kai B. S. kišo dokumentus per automobilio langą (b. t. 1, b. l. 155-159).

11. Įvertinęs liudytojo J. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, taip pat jo tarnybinio pranešimo bei akistatos tarp šio liudytojo ir B. S. turinį, apygardos teismas sprendžia, jog J. B. tiek apklausiamas liudytoju, tiek akistatos su įtariamuoju metu bei surašydamas tarnybinį pranešimą nuosekliai nurodė tas pačias įvykio aplinkybes. Be to, apie tai, kad B. S. davė jam kyšį, J. B. iš karto po įvykio nurodė ir R. Š., kuris 2018 m. balandžio 8 d. kartu su J. B. vykdė transporto priemonių greičio kontrolę, kas taip pat patvirtina liudytojo J. B. parodymų nuoseklumą. Taigi, apygardos teismas pagrindo netikėti policijos pareigūno J. B. parodymais, kurie buvo nuoseklūs ir sutampantys tarpusavyje viso proceso metu, neturi. Juo labiau, kad pareigūnas parodymus teisme, priešingai nei apeliantas, davė įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, jog liudytojo J. B. parodymais jo kaltė negali būti grindžiama, kadangi šis asmuo yra suinteresuotas, be to, jo parodymai yra nenuoseklūs ir nepatikimi, teisėjų kolegija su tokiais argumentais sutikti negali. Pažymėtina, jog apeliantas skunde nurodydamas, jog J. B. yra suinteresuotas, konkrečių duomenų, kuo pasireiškia jo suinteresuotumas bylos baigtimi nekonkretizuoja. Jokių aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnas būtų suinteresuotas apkalbėti ar pakenkti baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, būtų šališkas ir neobjektyvus, pirmosios instancijos teismas nenustatė, tokių aplinkybių nemato ir apygardos teismas. Vien tai, kad šis liudytojas yra policijos pareigūnas, kurio tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų pagrindu B. S. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nesudaro pakankamo pagrindo netikėti ir nesivadovauti jo duotais parodymais. Tuo tarpu grįsdamas abejones dėl liudytojo J. B. parodymų nenuoseklumo apeliantas apeliacinio skundo papildyme iš esmės nurodė tik vieną neatitikimą, pažymėdamas, jog akistatos su įtariamuoju metu liudytojas teigė, jog vaizdo įrašas tarnybiniame automobilyje nebuvo daromas, o teisiamojo posėdžio metu parodė priešingai. Apygardos teismas dar kartą išanalizavęs akistatos protokolo bei liudytojo J. B. teismo posėdžio metu duotų parodymų turinį, nustatė, jog apelianto akcentuojamas neatitikimas neegzistuoja, kadangi 2018 m. gegužės 4 d. vykusios akistatos metu advokatas D. Varnas liudytojo J. B. teiravosi ar garso ar vaizdo įrašymo priemonėmis buvo fiksuojamas pokalbis tarp B. S. ir J. B., vykęs pastarajam priėjus prie apelianto automobilio, o ne apie tarnybiniame automobilyje „Audi A6“, kuriuo 2018 m. balandžio 8 d. savo tarnybines pareigas vykdė pareigūnai J. B. ir R. Š., daromą vaizdo (garso) įrašą.

12. Pažymėtina ir tai, jog J. B. pateiktą įvykių versiją patvirtina ir liudytojo R. Š. parodymai, jog įvykio dieną jis kartu su kolega vykdė transporto priemonių greičio kontrolę, jis pildė dokumentus tarnybiniame automobilyje, o jo kolega J. B. stabdė automobilius. Po kiek laiko atėjęs kolega pasakė, kad sustabdyto automobilio vairuotojas (B. S.) jam davė kyšį. Nors teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, jog R. Š. parodymai yra tik išvestiniai, gauti iš liudytojo J. B. pasakojimo, tačiau vertinant bendrame kontekste, jie taip pat yra reikšmingi, kaip patvirtinantys J. B. parodymų nuoseklumą, jog kartu su automobilio registracijos liudijimu paduodamas pinigus B. S. siekė ne sumokėti baudą, o papirkti policijos pareigūną, kad šis nerašytų administracinio nusižengimo protokolo.

13. Tuo tarpu B. S. keliamos versijos nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde bei bylą nagrinėjant apygardos teisme nuteistasis ir jo gynėjas prašė išreikalauti vaizdo (garso) įrašą iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės tarnybinio automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo 2018 m. balandžio 8 d. savo tarnybines pareigas vykdė pareigūnai J. B. ir R. Š., iškviesti ir apklausti liudytojais jo žmoną L. S., advokatą Dominyką Varną, teigdamas, jog atlikus šiuos procesinius veiksmus būtų gauti duomenys, patvirtinantys apelianto parodymus bei jo nekaltumą. Tačiau abiejų instancijų teismai vienodai sprendė, jog atlikti prašomus veiksmus nėra tikslinga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaizdo ir (arba) garso įrašas, kuris buvo daromas tarnybiniame policijos pareigūnų automobilyje, apelianto veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Kaip matyti pagal nustatytas faktines aplinkybes, kyšį policijos pareigūnui nuteistasis davė dar sėdėdamas savo vairuotame automobilyje, su liudytoju J. B. nuteistasis kalbėjosi neišlipęs iš savo transporto priemonės, o į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį jis buvo pakviestas jau davus kyšį, t. y. įtarus apeliantą nusikalstamos veikos padarymu. Taigi akivaizdu, kad pokalbis vykęs tarp J. B. ir B. S., iš kurio būtų galima spręsti apie nuteistojo tyčios turinį, prašomame išsireikalauti vaizdo (garso) įraše iš tarnybinio automobilio nebus užfiksuotas.

14. Advokatas M. Varnas bei nuteistojo žmona L. S., nagrinėjamu atveju, apskritai, nebuvo įvykio liudytojais, be to, tarp M. Varno bei nuteistojo iš karto po to, kai pastarasis buvo sulaikytas, įtariant jį padarius baudžiamąjį nusižengimą, vykusio pokalbio stenograma buvo pridėta prie bylos medžiagos dar ikiteisminio tyrimo metu. Taigi su minėto pokalbio turiniu tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas susipažinti galimybę turėjo. Iš pokalbio stenogramos yra aišku, dėl ko iš karto po nusikalstamų veiksmų atlikimo D. Varnui skambino apeliantas, kokios pagalbos jam reikėjo, todėl kviesti į teismo posėdį advokatą ir apklausti jį apie tas pačias aplinkybes nebuvo jokio pagrindo. Iš D. Varno ir nuteistojo B. S. pokalbio turinio matyti, kad nuteistasis skambino advokatui prašydamas konsultacijos, tvirtino policijos pareigūnui kyšio nedavęs, tačiau taip pat nurodė, jog policijos pareigūnas informavo, kad įvykio vietoje baudos susimokėti nebus galima, kadangi tvarka, kuria vadovaujantis baudą buvo galima sumokėti grynaisiais pinigais administracinės teisės pažeidimą užfiksavusiam pareigūnui įvykio vietoje, nebegalioja, tai reikia padaryti „Perlo“ terminale, kas paneigia paties apelianto parodymus, jog jam J. B. nepaaiškino, kad įvykio vietoje baudos mokėti nėra galimybės. Taigi šio pokalbio turinys B. S. kaltės jokiu būdu nepaneigia. Priešingai, tik sudaro galimybę B. S. parodymus vertinti kaip prieštaraujančius ne tik liudytojo J. B. parodymams, bet ir rašytinei bylos medžiagai, kurioje užfiksuoti jo paties kitiems asmenims duoti paaiškinimai apie įvykio aplinkybes. Tuo tarpu prašymą apklausti savo sutuoktinę B. S. grindė vien tuo, jog ji galėtų patvirtinti, kad apeliantas baudų pats niekuomet nėra mokėjęs, už jį tai padarydavo jo sutuoktinė, tačiau kaip šie duomenys galėtų patvirtinti B. S. teiginį, jog jis šiuo konkrečiu atveju duodamas policijos pareigūnui 40 Eur siekė būtent sumokėti baudą įvykio vietoje, nėra aišku, o įrodymais baudžiamajame procese gali būti tik tie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės konkrečiai bylai teisingai išspręsti.

15. Be to, teisėjų kolegiją abejoti nuteistojo ir jo gynėjo keliama versija verčia ne tik aukščiau nurodyti argumentai. Aukštesniajam teismui ši versija, be kita ko, atrodo neįtikinama ir net nelogiška, kadangi, kaip matyti tiek iš liudytojo J. B., tiek iš paties nuteistojo parodymų B. S. pinigus policijos pareigūnui padavė ne po to, kai buvo surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui yra skiriama nuobauda. B. S. taip pat neklausė policijos pareigūno kokio dydžio bauda bus paskirta konkrečiai jam ar bent jau kokia dydžio bauda yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Paaiškinti, kodėl pinigus padavė policijos pareigūnui dar nesurašius administracinio nusižengimo protokolo, taip pat nenurodžius mokėtinos baudos dydžio, ar kodėl policijos pareigūno net nepasiteiravo kokia bauda jam bus paskirta, B. S. negalėjo.

16. 10-15 punktuose išdėstyti motyvai, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo vadovautis ne nuteistojo, o J. B. parodymais pagrįstumą. Todėl būtent minėto liudytojo parodymais vadovaujasi ir šį skundą nagrinėjantis teismas. Tiek 15 punkte nurodyti argumentai, kurių teismas nemato pagrindo kartoti, tiek pinigų perdavimo policijos pareigūnui būdas – pinigus paduodant J. B. ne į rankas, o kartu su automobilio registracijos liudijimu, padėjus juos ne ant šių dokumentų viršaus, kur jie būtų aiškiai matomi, tačiau slepiant pinigines kupiūras po dokumentais, rodo, kad visgi nuteistasis nesiekė teisėtų veiksmų, t. y. sumokėti administracinę nuobaudą, jo tyčia buvo papirkti policijos pareigūną J. B., kad pastarasis nerašytų administracinio nusižengimo protokolo už tai, kad B. S. 2018 m. kovo 8 d. apie 10.33 val. pažeidė Kelių eismo taisyklių 129 punkto reikalavimus, taip padarydamas administracinį nusižengimą, t. y. neteisėtai neveiktų jam vykdant įgaliojimus.

17. Priešingos išvados teismui neleidžia daryti B. S. skundo argumentas, jog jis nebuvo įspėtas policijos pareigūno dėl pinigų laikymo rankose. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, jog BK 227 straipsnio nuostatos nesusieja baudžiamosios atsakomybės taikymo su tuo, ar prieš kyšio siūlymą (davimą) asmuo buvo įspėtas dėl už tai gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama siekiant pagrįsti kaltininko tyčios turinį tokio pobūdžio bylose, tačiau šiuo atveju tyčios turinys nustatytas vertinant kitą bylos medžiagą. Taigi ši aplinkybė B. S. atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 4 dalį neeliminuoja, todėl dėl šio apeliacinio skundo argumento plačiau nebus pasisakoma.

18. 2018 m. balandžio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog buvo apžiūrėtas automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo salone rastos 5 eurų nominalo kupiūros (2 vnt.), 10 eurų nominalo kupiūra, 20 eurų nominalo kupiūra, bei 2018 m. balandžio 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, jog J. B. pateikė šias kupiūras, įrodomosios vertės nustatant subjektyvųjį BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymį – kaltę, neturi. Tačiau šie duomenys yra svarbūs sprendžiant dėl objektyviųjų šios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo B. S. veiksmuose, kadangi iš jų matyti, jog B. S. tiesiogiai davė J. B. mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį. Todėl tiek 2018 m. balandžio 8 d. įvykio vietos apžiūros, tiek 2018 m. balandžio 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolus, priešingai nei teigiama apeliaciame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priskyrė prie įrodymų, patvirtinančių B. S. kaltę.

19. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog byloje nėra pateiktas administracinio nusižengimo protokolas, kurio nesurašymo siekė B. S. duodamas policijos pareigūnui J. B. 40 eurų kyšį. Tačiau visgi byloje yra pateikta 2018 m. balandžio 4 d. administracinio nusižengimo protokolo patvirtinta kopija (b. t. 1, b. l. 56), kuri, apygardos teismo vertinimu, yra pakankama atitinkamoms išvadoms šioje byloje daryti.

20. Apibendrindama vis tai, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą – pagrįstai pripažino B. S. kaltu pagal BK 227 straipsnio 4 dalį bei nepažeidė BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir nesudarė pagrindo jomis abejoti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo B. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.