Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo M. B.. Teikime nurodyta, kad nuteistasis M. B. nevykdo teismo skirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, į elgesio pataisos programos užsiėmimus dalyvauti atvyksta, tačiau nesigilina į programos užsiėmimo turinį, dalyvauja programoje atsainiai ne pilna apimtimi, vengia spręsti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemą, anksčiau teistas už smurtinius nusikaltimus esant neblaiviam. Todėl siūlo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Teismo posėdžio metu M. B. nurodė, kad supranta dėl ko pateiktas teikimas. Supranta, kad elgiasi netinkamai. Pripažįsta vartojęs alkoholinius gėrimus, jam buvo nustatytas 0,3 prom. girtumas. Neigiamai vertina savo poelgį. Stengiasi alkoholinių gėrimų nevartoti. Nėra priklausomas nuo alkoholinių gėrimų vartojimo, gydymas jam nereikalingas. Jau du mėnesius dirba (duomenys neskelbtini) operatoriumi-padėjėju, dirba pamainomis. Prieš tai buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Elgesio pataisos programos užsiėmimuose dalyvauja. Pasižada skirtus įpareigojimus vykdyti tinkamai. Prašo teikimo netenkinti.

Teismo posėdžio metu Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus atstovė palaikė teikimą ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu prokurorė siūlė teikimą tenkinti, kadangi nuteistasis M. B. nevykdo paskirto teismo įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nelinkęs lankytis pas konsultantus, atsisako psichologo pagalbos, dėl ko gali ir vėl nusikalsti. Visa tai rodo, kad nuteistasis nėra linkęs taisytis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą, patikrino, ar probuojamasis M. B. turėjo realią galimybę įvykdyti teismo įpareigojimus, ir, ar jis dėjo protingas ir pagrįstas pastangas, kad būtų įgyvendintas paskirtais įpareigojimais siekiamas tikslas.

Iš nuteistojo M. B. asmens bylos matyti, jog nuteistasis su probacijos atlikimo tvarka ir sąlygomis supažindintas 2025 m. birželio 17 d. Numatyta probacijos pabaiga 2027 m. birželio 4 d. Nuo 2025 m. liepos 11 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini). Nuo 2025 m. birželio 17 d. dalyvauja elgesio pataisos programoje „Elgesys - pokalbis - pasikeitimas“, taip pat dalyvauja motyvaciniame interviu. 2025 m. birželio 26 d. atliktas M. B. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal Oasys metodiką ir nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei (93 balai iš 168 galimų), nustatyta vidutinė rizika ir vidutinė didelės žalos rizika visuomenei ir pažystamiems suaugusiems. 2025 m. rugpjūčio 18 d. atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal Oasys metodiką ir nustatyta, kad dėl esamų teismo jam paskirtų įpareigojimų nevykdymo teisės pažeidėjas surinko 108 balus iš 168 galimų ir iš vidutinės rizikos pakilo į aukštą riziką, o vidutinė didelės žalos rizika visuomenei ir pažįstamiems suaugusiems išliko nepakitusi. Probleminės sritys „informacija apie teisės pažeidimus“, „gyvenimo stilius ir draugai“, „piktnaudžiavimas narkotinėms medžiagoms“, „piktnaudžiavimas alkoholiui“, „emocinė gerovė“, „mąstymas ir elgesys”, „nuostatos”.

2025 m. liepos 1 d. atvykęs į probacijos skyrių M. B. atsisakė siūlomo gydymosi Respublikinėje priklausomybių ligų centre, sprendžiant priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų. Tą pačią dieną jam buvo pasiūlytos ir priklausomybių konsultanto paslaugos, jis buvo nukreiptas nuvykti nurodytu adresu pas priklausomybių konsultantą.

2025 m. rugpjūčio 13 d. patikrinus administracinių nusižengimų registrą buvo nustatyta, kad 2025 m. liepos 7 d., 18.35 val., M. B. buvo baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalį ir jam buvo nustatytas 1,96 promilių girtumas.

2025 m. rugpjūčio 14 d., 17.54 val., nuvykus į M. B. gyvenamą vietą, adresu (duomenys neskelbtini), jam buvo nustatytas 0,30 promilių girtumas.

2025 m. rugpjūčio 18 d. atvykęs į probacijos skyrių pateikė paaiškinimą, kad buvo susinervinęs, todėl išgėrė alkoholio. Jam buvo pakartotinai išaiškinta probacijos tvarka ir sąlygos. Atvykęs jis nepateikė pažymos apie apsilankymą pas priklausomybių konsultantą. Jam buvo siūlomos psichologo paslaugos, kurių jis taip pat atsisakė, teigdamas, kad jam šių paslaugų nereikia. Naujų ikiteisminių tyrimų M. B. pradėta nėra.

Kaip matyti, M. B. pažeidė probacijos sąlygas, tačiau teismas, įvertinęs byloje visas aplinkybes, daro išvadą, jog negalima vienareikšmiškai teigti, kad paskirtus teismo įpareigojimus M. B. pažeidinėja sistemingai, piktybiškai. Jo atžvilgiu ikiteisminių tyrimų nepradėta. Jis nevykdė teismo įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio, vieną kartą baustas administracine tvarka, tačiau teismas, išklausęs M. B. parodymus teismo posėdžio metu, mano, kad jis nori pasikeisti ir vykdyti teismo jam paskirtus įpareigojimus tinkamai. Teismo posėdžio metu M. B. pripažino vartojęs alkoholį, tačiau gailisi dėl savo poelgio, pasižada ateityje tinkamai vykdyti jam skirtus įpareigojimus.

Pažymėtina, kad M. B. laikosi kitų jam skirtų įpareigojimų, t. y. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti. Nuteistasis M. B. šiuo metu dirba, dalyvauja elgesio pataisos programoje. Probacijos skyrius nurodo, jog M. B. atsisakė siūlomo gydymosi Respublikinėje priklausomybių ligų centre, sprendžiant priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jam nėra skirtas įpareigojimas gydytis priklausomybės ligas. Nuteistasis M. B. rodo norą susitvarkyti gyvenimą ir nedaryti nei nusižengimų, nei nusikaltimų. Atsižvelgtina į tai, kad M. B. pripažįsta, kad padarė pažeidimus, savo elgesį vertina kritiškai, gailisi, prašo suteikti dar vieną šansą, kas rodo, kad jis nori integruotis į visuomenės gyvenimą, nori keistis, gyventi socialiai teisingą gyvenimą, todėl teismas linkęs tikėti M. B. ir leisti jam pasitaisyti.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių.

Pabrėžtina, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir asmens pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes bei surinktus duomenis, sprendžia, kad negalima vienareikšmiškai teigti, jog M. B. itin piktybiškai nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų, teismas įžvelgia M. B. norą keistis ir susitvarkyti savo gyvenimą. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, laikytina, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo M. B. atžvilgiu taikyti pačią griežčiausią priemonę – bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą, todėl Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimas dėl M. B. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 355 straipsniu, 358 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-681-903/2025 M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.