- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-15
- Bylos Nr.
- e2-3104-991/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01167-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Ruibytė-Karimžanova
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE, Lietuvoje
- Atsakovas
- UAB „Sobo sistemos“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Debreceno valda“, L. P.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, sekretoriaujant Dovilei Radžienei, dalyvaujant ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovui M. K., atsakovo UAB „Sobo sistemos“ atstovui Z. Š., trečiojo asmens UAB „Debreceno valda“ atstovei M. K., trečiajam asmeniui L. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui UAB „Sobo sistemos“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, tretieji asmenys UAB „Debreceno valda“, L. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 294,36 Eur nuostoliams atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad ieškovas su draudėja L. P. sudarė Gyventojų turto ir ACA draudimo sutartį (Draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria buvo apdraustos adresu (duomenys neskelbtini), esančios patalpos – butas. Draudimo sutarties pagrindu ieškovas kompensavo L. P. 304,10 EUR dydžio nuostolius, kuriuos ji patyrė 2014-01-27 dėl (duomenys neskelbtini), užlietų patalpų, kuomet trūkus bendro naudojimo vamzdžiui vanduo prasiskverbė į jai priklausančias patalpas ir sugadino apdraustą turtą. Atsakovas, būdamas bendro naudojimo objektų name, esančiame (duomenys neskelbtini), administratorius, tinkamai neprižiūrėjo bendro naudojimo vamzdyno, todėl yra atsakingas už žalą padarytą draudėjai. Ieškovo atstovas M. K. teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas paaiškino, kad atsakovas pagal 1999-12-03 „Gyvenamųjų namų, esančių atskirose butų ūkių bendrovėse, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatacijos sutartį“ Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su Klaipėdos miesto taryba, prižiūri gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas. Minėtą gyvenamąjį namą nuo 2002-10-07 administruoja trečiasis asmuo UAB „Debreceno valda“. Atsakovas šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūri vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-11-26 įsakymu Nr. 1-229 patvirtintu „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašu“. Atsakovė pažymėjo, kad šio aprašo nustatyta tvarka pildo visą reikiamą dokumentaciją ir atlieka visas pavestas funkcijas. Atsakovas tinkamai ir laiku paruošė gyvenamąjį namą 2013/2014 metų šildymo sezonui. Be to, 2014-01-27 gavus pranešimą apie įvykusią avariją buvo atlikti visi reikiami veiksmai avarijai likviduoti. Taigi atsakovo teigimu, atsakovas elgėsi atidžiai ir rūpestingai, neatliko jokių neteisėtų ar neatsargių veiksmų, todėl nėra atsakingas už 2014-01-27 įvykusios avarijos metu atsiradusią žalą. Atsakovas nurodė ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 (su vėlesniais pakeitimai) patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ nuostatas nuolatinį gyvenamojo namo, jo dalių būklę ir jos atitikimą privalomiesiems reikalavimams atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas, šiuo atveju trečiasis asmuo UAB „Debreceno valda“. Atsakovo atstovas Z. Š. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis asmuo UAB „Debreceno valda“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos mazgo, vidaus šildymo sistemos ir karšto vandens sistemos priežiūrą atlieka atsakovas pagal 1999-12-03 sutartį, nes trečiasis asmuo UAB „Debreceno valda“ neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, keliamų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui, ir neturi teisės atlikti tokio pobūdžio priežiūros. Trečiojo asmens atstovė M. K. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti visiškai.
Trečiasis asmuo L. P. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje trečiasis asmuo prašė ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo L. P. ir ieškovė 2013-12-06 sudarė Gyventojų turto ir ACA draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią apdrausta patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini), bei joje esantis namų turtas. Trečiasis asmuo L. P. pranešimu apie žalą informavo ieškovą, kad 2014-01-27 buvo užlietas jos butas, esantis (duomenys neskelbtini), užlietos vonios patalpos, vanduo bėgo ir per vamzdyno šachtą, todėl buvo užlietos koridoriaus grindys. Pranešime nurodyta, kad, kaip vėliau paaiškėjo, bute Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko vandentiekio avarija. Ieškovas 2014-01-29 surašė defektinį aktą, kuriame nurodė, kad sulietos ir išsikilnojusios parketlentėmis dengtos patalpos grindys, 22,13 m² plotas, sugadinta sieninė spinta. Defektiniame akte nurodyta, kad apgadinimų priežastis – 4 aukšte, bute Nr. (duomenys neskelbtini) trūkęs bendrojo naudojimo karšto vandens vamzdis. Ieškovas lokalinėje sąmatoje paskaičiavo, jog žala padaryta už 362,03 Eur (1250 Lt). Ieškovas 2014-02-27 trečiajam asmeniui L. P. išmokėjo 304,10 Eur (1050 Lt) dydžio draudimo išmoką. Pagal ieškovo paskaičiavimą, turtas nusidėvėjęs 3,2 proc. Byloje nustatyta, kad įvykio metu UAB „Debreceno valda“ buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius, teikiantis daugiabučio namo gyventojams atlygintines paslaugas. Tarp atsakovo UAB „Sobo sistemos“ ir Klaipėdos miesto tarybos 1999-12-03 pasirašyta Gyvenamųjų namų, esančių atskirose butų ūkių bendrovėse, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatacijos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas įsipareigojo prižiūrėti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas už nustatytą mokestį.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 294,36 Eur turtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad atsakovas, būdamas bendro naudojimo objektų name, esančiame (duomenys neskelbtini), administratorius, tinkamai neprižiūrėjo bendro naudojimo vamzdyno, todėl yra atsakingas už žalą padarytą draudėjai. Atsakovė su pareikštu reikalavimu nesutinka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (6.246 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.266 straipsnyje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Pažymėtina, kad statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnis 1 dalis). Pagal delikto, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-01-27 trūko bute, esančiame (duomenys neskelbtini), trūko bendrojo naudojimo karšto vandens vamzdis, dėl ko buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis trečiajam asmeniui L. P.. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas kaip šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, todėl trūko bendro naudojimo karšto vandens vamzdis ir buvo padaryta žala butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), taigi atsakovas elgėsi neteisėtai. Iš atsakovo pateikto avarinės tarnybos iškvietimų registro matyti, kad 2014-01-27 registruotas iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad techninėje spintoje bute trūko bendrojo naudojimo karšto vandens stovas.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. D1-1067 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau – Reglamentas) 17 punktą, gyvenamojo namo karšto vandens sistemų priežiūra yra vykdoma vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymu, kurio 20 straipsnio 1 dalis nurodo, jog pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius gali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Pagal LR energetikos ministro 2009-11-26 įsakymu Nr. 1-229 patvirtinto Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9 punktą reglamentuota: pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra (eksploatavimas) apima prevencinės priežiūros, korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo lygius. Kiekvienas šių lygių apima pastato šildymo ir karšto vandens sistemos kontrolės ir parametrų reguliavimo, techninės apžiūros ir būsenos atkūrimo veiksmus. Aprašo 3 priedo „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) privalomųjų darbų bendrasis sąrašas“ 1.2 punkte numatyta pareiga prižiūrėti karšto vandens sistemas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-14 įsakymu Nr. AD1-607 „Dėl UAB „Debreceno valda“ paskyrimo Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ trečiasis asmuo UAB „Debreceno valda“ paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi. Tarp atsakovo UAB „Sobo sistemos“ ir Klaipėdos miesto tarybos 1999-12-03 pasirašyta Gyvenamųjų namų, esančių atskirose butų ūkių bendrovėse, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatacijos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas įsipareigojo prižiūrėti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas už nustatytą mokestį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog už karšto vandens sistemų priežiūrą turėtų būti atsakinga trečiasis asmuo UAB „Debreceno valda“, tačiau ši pareiga 1999-12-03 sutarties pagrindu yra perleista atsakovui. Pagal 1999-12-03 sutarties 2.1. punktą, atsakovei pavedama eksploatuoti gyvenamųjų namų pagal pridedamą sąrašą, kuriuose nėra įkurtos gyvenamųjų namų bendrijos, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas. Pagal sutarties 3.1.1. punktą, atsakovas įsipareigojo užtikrinti namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų patikimą, ekonomišką ir saugią eksploataciją, o pagal 3.1.4. punktą – atlikti šildymo ir karšto vandens sistemų, elektros variklių, siurblių, uždaromosios ir reguliavimo armatūros, matavimo prietaisų kontrolę, patikrą, profilaktinį ir einamąjį remontą. Iš atsakovo pateikto operatyvinio žurnalo išrašo matyti, kad atsakovas periodiškai atlieka karšto vandens ir šildymo sistemos vamzdynų apžiūrą. Atsakovo pateiktame šilumos ūkio įrenginių ir tinklų paruošimo 2013/14 metų šildymo sezonui plane – grafike numatytas darbas: izoliacijos (vamzdynų, armatūros, įrengimų) sutvarkymas, esant reikalui – keitimas nauja, nudažymas, žymėjimas, už šį darbą atsakinga atsakovo darbuotoja D. J.. Atsakovas nurodo, kad jis savo veikloje vadovaujasi Aprašu, kurio 3 priedo 17 ir 18 lentelėse numatytas šildymo ir karšto vandens sistemos eksploatavimo ir priežiūros minimalių apimčių darbų sąrašai ir periodiškumas. Minėtoje 18 lentelėje numatyta, kad atliekant karšto vandens sistemos priežiūrą turi būti tikrinama karšto vandens sistemos vamzdyno magistralių, atšakų, stovų ir įrenginių būklė. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas po eilinės karšto vandens ir šildymo sistemos vamzdynų apžiūros informavo trečiąjį asmenį UAB „Debreceno valda“ apie būtinybę keisti vamzdynus, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Taigi atsakovo teiginiai, jog jis nėra atsakingas už karšto vandens vamzdyno priežiūrą vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės.
Atsakovo veiksmai (neveikimas) liudija, kad jis, būdamas atsakingas už daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, nesiėmė jokių prevencinių priemonių daugiabučio namo gyventojų (turto) saugumui užtikrinti.
Tai, kad atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadai, kad tarp tokių atsakovo neteisėtų veiksmų, pasireiškiančių neveikimu, ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė neteisėtu neveikimu (pasyviu elgesiu) – nepakankama jam sutartimi bei kitais teisės aktais prisiimto turto priežiūra, nesiėmimu jokių veiksmų bei priemonių, būtinų bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai įgyvendinti, buvimą.
Pažymėtina, kad įstatymas pareigą įrodyti žalos padarymo faktą bei tokios žalos (turėtų nuostolių) dydį nustato ieškovei (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje sodininkų bendrija „Šermukšnėlė“ v. J. Z., bylos Nr. 3K-3-460/2008), kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės taikymo atveju gali būti turto sugadinimas. Žala (nuostoliais) gali būti pripažįstamos turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios yra patirtos, jei remontas atliktas, taip pat būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jei remontas nėra atliktas. Būtina įvertinti tai, kad visais atvejais lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl šalis gali remtis kaip įrodymu turto sugadinimo pašalinimo darbų bei medžiagų sąmata. Sąmatoje nurodyti darbai ir medžiagos turi būti susiję su sugadinimų pašalinimu priežastiniu ryšiu. Šaliai minėtų aplinkybių neįrodžius, teismas turi teisę tokiems remonto darbams numatytas sąnaudas atmesti kaip neįrodytas susijus priežastiniu ryšius su sugadinimais. Žalos dydis tokiuose ginčuose kaip nagrinėjamu atveju gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. ir kt. v. J. D. B., bylos Nr. 3K-3-763/2001, 2009 m. balandžio 14 d., nutartis Nr. 3K-3-166/2009). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2014-01-29 surašė defektinį aktą, kuriame nurodė, kad sulietos ir išsikilnojusios parketlentėmis dengtos patalpos grindys, 22,13 m2 plotas, sugadinta sieninė spinta. Ieškovas lokalinėje sąmatoje paskaičiavo, jog žala padaryta už 362,03 Eur (1250 Lt). Ieškovas 2014-02-27 trečiajam asmeniui L. P. išmokėjo 304,10 Eur (1050 Lt) dydžio draudimo išmoką, išskaičius draudimo sutartyje numatytą 200 Lt dydžio išskaitą. Kadangi pagal ieškovo pateiktą paskaičiavimą trečiojo asmens L. P. turtas nusidėvėjęs 3,2 proc., ieškovas iš atsakovo prašo atlyginti tik 294,36 Eur žalą. Teismui nėra pagrindo abejoti ieškovo išmokėtos draudimo išmokos trečiajam asmeniui dydžio pagrįstumu, draudimo išmoka buvo apskaičiuota vadovaujantis lokaline sąmata, tinkamai. Draudimo išmokos dydį taip pat patvirtina byloje pateiktas defektinis aktas, todėl teismas neturi pagrindo abejoti draudimo išmokos dydžio teisingumu. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad norint pašalinti įvykio padarinius, atliktų darbų apimtis pasirinkta neracionaliai.
Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, teismas konstatuoja, jog įrodytos visos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 294,36 Eur nuostoliams atlyginti tenkintinas (CK 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.1015 straipsnis).
Ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnis).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistina 294,36 Eur nuostoliams atlyginti ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas pareikšdamas ieškinį sumokėjo 20,85 Eur (72,00 Lt) žyminio mokesčio, nors už pareikštus reikalavimus mokėtinas 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Ieškovei grąžintina 5,85 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikia šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, iš kurių matyti, jog ieškovė sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistina 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Sobo sistemos“ 294,36 Eur nuostoliams atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 294,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-02-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovui ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą.
Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovui ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 5,85 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2014-09-11 mokėjimo nurodymu Nr. HAN-115208, permoką.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.