Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė, sekretoriaujant Saulutei Jurkėnaitei, dalyvaujant A. R., Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovėms Linai Laurinavičiūtei, Virginijai Žilėnaitei-Puodžiuvienei, Virginijai Špūraitei, išnagrinėjusi A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 67 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R., būdama UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų departamento direktore, 2017 m. liepos 13 d. UAB (duomenys neskelbtini) vaistinėse: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos farmacijos 2006 m. birželio 22 d. Nr. X-709 įstatymo (aktuali red.) (toliau – ir Farmacijos įstatymas) 50 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuris numato, kad gyventojams skirtoje reklamoje receptinius vaistinius preparatus reklamuoti draudžiama, kadangi minėtose UAB (duomenys neskelbtini) vaistinėse buvo skleidžiama receptinio vaistinio preparato „Presteram“ reklama gyventojams, kuri skatina jo vartojimą bei pardavimą - UAB (duomenys neskelbtini) vaistinėse 2017 m. liepos 13 d. buvo pakabinti plakatai, kuriuose buvo pateikta gyventojams skirta informacija apie receptinį vaistinį preparatą „Presteram“. Plakatuose buvo nurodomas receptinio vaistinio preparato pavadinimas „Presteram“, jo veiklioji medžiaga (perindoprilium amlodipinum) kartu su teiginiu „per tris 2017 m. mėnesius vaistą įsigijo 14473 pacientai“, kuris laikytinas kryptingo pobūdžio informacija apie receptinį vaistinį preparatą „Presteram“ ir atitinka Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 70 dalyje įtvirtintą vaistinių preparatų reklamos apibrėžimą, kuris nustato, kad vaistinių preparatų reklama - gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama kryptinga informacija apie vaistinius preparatus, agitacinė veikla ar raginimas, kuriais siekiama skatinti vaistinių preparatų skyrimą, tiekimą, pardavimą ar vartojimą. Tokiais veiksmais A. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 67 straipsnio 3 dalyje.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Virginija Žilėnaitė-Puodžiuvienė paaiškino, kad 13 d. buvo užfiksuotas pažeidimas. Plakate buvo nurodomas prekinis vaisto pavadinimas, veiklioji medžiaga, kiek pacientų įsigijo šį vaistą. Tai yra kryptingo pobūdžio informacija, kuri parodo, kad šis vaistas yra geresnis už kitus. Pagal receptų rašymo taisykles vaistai nerašomi prekiniais pavadinimais. Pacientas, matydamas tokią informaciją, gali susidaryti nuomonę, kad tas vaistas, o ne kiti vaistai su ta pačia veikliąja medžiaga, yra geresnis. Nurodoma, kad Lietuvos vaistinių asociacijos užsakymu internetu buvo atlikta daugiau nei 1000 gyventojų apklausa, kuri parodė, jog asmenys toliau norės gydytis tais vaistais, nepaisant to, kad jie brangs. Mano, kad tai buvo didelis pažeidimas, nes receptinių vaistų reklama buvo skleidžiama gyventojams, kas yra draudžiama. Pacientas, kuris atsineša į vaistinę gydytojo receptą, turėdamas tokią informaciją, kad per tris mėnesius tiek pacientų įsigijo tą vaistą, norės įsigyti būtent tą vaistą. Svarbu, kaip vidutinis vartotojas supras, kad vaistą įsigijo daugiau nei 14000 gyventojų. Lietuvos vaistinių asociacija atsakė, kad informacija buvo skleista vaistinių iniciatyva.

Byloje esančio A. R. paaiškinimo duomenimis, skleista medžiaga buvo ne reklama, tai buvo informacinio pobūdžio medžiaga, skirta vartotojams neskatinti įsigyti vaisto, o siekiant švietėjiško tikslo informuoti visuomenę, kaip keitėsi vaistų kainos. Atsižvelgiant į VVKT reikalavimus, informacija apie vaistą „Presteram“ iš plakatų buvo pašalinta (b. l. 3).

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus Teiginių apie vaistinį preparatą Presteram atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimo 2017 m. rugsėjo 6 d. išvadų duomenimis, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112 patvirtinto Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje taisyklių 20 punkte numatyta, kad receptuose išrašomi pramoniniu būdu pagaminti vaistiniai preparatai nurodomi tik į jų sudėtį įeinančios (-ių) veikliosios (-iųjų) medžiagos (-ų) bendriniu (-iais) pavadinimu (-ais) (toliau – bendrinis pavadinimas), išskyrus: nekompensuojamuosius vaistinius preparatus, kurie sudaryti iš trijų ar daugiau veikliųjų medžiagų, ir vaistinius preparatus, kurių vidinėje pakuotėje yra skirtingo stiprumo ir iš skirtingų veikliųjų (pagalbinių) medžiagų sudarytos vaistinio preparato dozuotės, paeiliui vartojamos skirtingos farmacinės formos ir iš skirtingų veikliųjų (pagalbinių) medžiagų sudarytos vaistinio preparato dozuotės leidžiama nurodyti konkrečiais vaistinių preparatų pavadinimais, išskyrus atvejus, kai pacientas vaistinius preparatus planuoja įsigyti kitoje ES valstybėje (20.1. papunktis); vardinius vaistinius preparatus ir registracijos sąlygų neatitinkančius vaistinius preparatus, skiriamus pagal Vardinių vaistinių preparatų įsigijimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-374 „Dėl Vardinių vaistinių preparatų įsigijimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – vardiniai vaistiniai preparatai), biologinius vaistinius preparatus, kurių veiklioji medžiaga pavyzdžiui, žmogaus insulinas, filgrastimo koncentruotas tirpalas, epoetinas alfa, somatropinas, – jie nurodomi bendriniais pavadinimais ir konkrečiais vaistinių preparatų pavadinimais (20.2. papunktis); vaistinius preparatus, dėl kurių skyrimo konkrečiu vaistinio preparato pavadinimu pagal jų terapines indikacijas konkrečiam pacientui GKK priėmė teigiamą motyvuotą sprendimą, – jie nurodomi bendriniais pavadinimais ir konkrečiais vaistinių preparatų pavadinimais, pažymint „GKK sprendimu“. GKK priėmus sprendimą konkrečiam pacientui skirti vaistinį preparatą nurodant konkretų jo pavadinimą, vaistinis preparatas skiriamas visam gydymo laikotarpiui (pakartotinio GKK sprendimo nereikia) (20.3. papunktis). Vaistinis preparatas „Presteram“ neatitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112 patvirtinto Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių 20 punkte nustatytų išimčių ir yra išrašomas nurodant tik į jo sudėtį įeinančios veikliosios medžiagos - perindoprilium amlodipinum - bendrinį pavadinimą. Pacientas, kuriam išrašytas receptas dėl vaistinio preparato, turinčio veikliąją medžiagą perindoprilium amlodipinum, atėjęs į vaistinę, gali paprašyti konkretaus vaistinio preparato. Todėl UAB (duomenys neskelbtini) vaistinėse pakabintuose plakatuose prie receptinio vaistinio preparato „Presteram“ buvęs užrašas: „per tris 2017 m. mėnesius vaistą įsigijo 14473 pacientai pacientams“ sudarė gyventojams įspūdį, jog būtent šis vaistinis preparatas yra labai perkamas, yra ypatingas ar geresnis kitų šios grupės receptinių vaistinių preparatų atžvilgiu, kas atitinka Farmacijos įstatymas 2 straipsnio 70 dalyje įtvirtintą vaistinių preparatų reklamos apibrėžimą ir skatino receptinio vaistinio preparato „Preteram“ vartojimą bei pardavimą ( b. l. 5-7).

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Inspektavimo skyriaus vedėjos pavaduotojos D. L. 2017 m. liepos 13 d. rašto Nr. 8FV-12 ir nuotraukų duomenimis, 2017 m. liepos 13 d. Inspektavimo skyriaus darbuotojos: R. L., D. E. ir V. K. vaistinėse pastebėjo skelbimus, kuriuose, be kitos informacijos, minimas receptinis vaistinis preparatas „Presteram“. Ši informacija yra skelbiama viešai ir yra matoma gyventojams. Informacija buvo skelbiama šiose vaistinėse UAB (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. liepos 17 d. rašto Nr. (122)2R-1886 dėl įpareigojimo nutraukti vaistinio preparato reklamą ir pateikti informaciją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) buvo informuota, kad Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Tarnyba) įvertino Lietuvos vaistinėse ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) gyventojams skleidžiamą kryptingą informaciją apie receptinį vaistinį preparatą „Presteram“. Tarnybos nuomone, plakatuose pateikiama gyventojams skirta kryptinga informacija apie receptinį vaistinį preparatą „Presteram“ atitinka Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 70 dalyje įtvirtintą reklamos apibrėžimą ir yra laikytina vaistinio preparato reklama. Minėtuose plakatuose nurodomas receptinio vaistinio preparato pavadinimas „Presteram“, jo veiklioji medžiaga kartu su teiginiu: „per tris 2017 m. mėnesius vaistą įsigijo 14473 pacientai“ yra gyventojams skirta kryptinga informacija apie receptinį vaistinį preparatą „Presteram“, kuri skatina jo vartojimą bei pardavimą. Reklamuojant receptinį vaistinį preparatą „Presteram“ gyventojams, pažeidžiamas Farmacijos įstatymo 50 straipsnio 2 dalies 2 punktas, pagal kurį, gyventojams skirtoje reklamoje, receptinius vaistinius preparatus reklamuoti draudžiama. Vadovaudamiesi Vaistinių preparatų reklamos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-1128 „Dėl vaistinių preparatų reklamos taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) 40.2 papunkčiu, reikalauja nutraukti vaistinio preparato „Presteram“ reklamos skleidimą per 2 darbo dienas. Taip pat Tarnyba įpareigoja, vadovaujantis Taisyklių 41 punktu, nutraukus šios reklamos skleidimą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas apie tai informuoti Tarnybą. Vadovaudamasi Farmacijos įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir to paties straipsnio 4 dalimi, Taisyklių 35.5 papunkčiu, Tarnyba įpareigoja per 3 darbo dienas nuo šio rašto gavimo dienos pateikti informaciją apie tai, kas yra receptinio vaistinio preparato „Presteram“ reklamos užsakovas, taip pat pateikti tarpininkavimo ir (ar) skleidimo sutarties su minėtos reklamos davėju kopiją, jeigu tokia yra sudaryta, ar dokumentus, leisiančius nustatyti šios reklamos užsakovą bei kitus su vaistinio preparato reklama „Presteram“ susijusius ir šiam tyrimui reikšmingus dokumentus (b. l. 18-19).

UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 18 d. rašto duomenimis, atsakydami į 2017 m. liepos 17 d. raštą Nr. 1.22-2R-1886 dėl Lietuvos vaistinėse ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) gyventojams skleidžiamos informacijos apie receptinį vaistinį preparatą „Presteram“, informavo, kad šios informacijos skleidimas nebuvo vykdomas jų užsakymu. Apie vaistinėse vykdomą akciją nebuvo iš anksto informuoti, plakatų turinys nebuvo su jais suderintas, todėl pateikti daugiau informacijos negali (b. l. 23).

Lietuvos vaistinių asociacijos 2017 m. liepos 20 d. rašto Nr. 27 dėl įpareigojimo nutraukti informavimą apie vaistinį preparatą duomenimis, ši informacinio pobūdžio ir visuomenės švietimo medžiaga skleidžiama vaistinių iniciatyva, nebuvo sudarytos jokios sutartys dėl šios informacijos skleidimo. Nepaisant to, jog skleidžiamos informacijos nelaiko vaistinio preparato reklama, vaistinės atsižvelgė į VVKT reikalavimą ir panaikino informaciją apie vaistinį preparatą „Presteram“ (b. l. 24-25).

UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 20 rašto Nr. S-226 dėl įpareigojimo nutraukti informavimą apie vaistinį preparatą ir pateikti informaciją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, bendrovės skleidžiama informacija naudojant vaistinio preparato „Presteram“ pavyzdį yra ne reklama, o informacinio pobūdžio medžiaga išplatinta vaistinėse ir skirta vartotojams siekiant švietėjiško tikslo - informuoti visuomenę, kaip keitėsi vaistų kainos 2017 m. liepos 3 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-636 patvirtintam 2017 m. kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynui ir atitinkamiems vaistams iškritus iš kompensavimo sistemos, konkretus vaistinio preparato pavyzdys nurodomas ne skatinant jį įsigyti, o aiškiai, tiksliai ir skaidriai pateikti informaciją gyventojams. Pažymi, kad informavimas, jog atitinkamas vaistas pabrango, niekaip negali būti suprantamas, kaip skatinimas jį įsigyti. Tai pat informuoja, kad ši informacinio pobūdžio ir visuomenės švietimo medžiaga skleidžiama vaistinių iniciatyva, nebuvo sudarytos jokios sutartys dėl šios informacijos skleidimo. Nepaisant to, jog skleidžiamos informacijos nelaiko vaistinio preparato reklama, atsižvelgė į VVKT reikalavimą ir informuoja, kad bendrovė per rašte nurodytą terminą panaikino informaciją apie vaistinį preparatą „Presteram“ (b. l. 26).

UAB (duomenys neskelbtini) vaistinių tinklo pardavimų departamento direktoriaus (-ės) pareiginių nuostatų duomenimis, tarp vaistinių tinklo pardavimų departamento direktoriaus (-ės) darbo tikslų (pagal 1.2 punktą) – turi užtikrinti bendrovės ir jos klientų teisių ir teisėtų interesų gynimą. Vykdydamas jam patikėtus uždavinius ir tikslus, vaistinių tinklo pardavimų departamento direktorius (-ė) atlieka šias funkcijas: organizuoja vaistinių tinklo pardavimų departamento (toliau - Departamentas) darbą ir užtikrina, kad būtų vykdomos Departamento funkcijos ir įgyvendinami uždaviniai; 2.1. planuoja ir užtikrina vaistinių tinklo pardavimų strategijos įgyvendinimą bei atskirų tikslų pasiekimą; planuoja, koordinuoja taktinių veiksmų įgyvendinimą, reikalingų užtikrinti strateginių tikslų pasiekimui; gauna, sistemina informaciją, teikia pasiūlymus, kaip turėtų būti vertinami ir matuojami atskiri veiksmai, dalyvauja planuojant veiklai reikalingus resursus ir atsiskaito už tikslų pasiekimą; atstovauja Departamentui kituose Bendrovės struktūriniuose padaliniuose neviršijant savo įgaliojimų; duoda nurodymus Departamento darbuotojams, reikalauja jų paaiškinimų darbo klausimais; 2.3. Vysto vaistinių tinklą regione, užtikrina konkurencinės aplinkos stebėsenos įgyvendinimą: nuolat stebi, domisi ir vertina surinktą informaciją apie konkurentų veiksmus, konkurencinę aplinką, teikia pasiūlymus su vaistinių tinklo plėtra ar efektyvinimu, dalyvauja juos tvirtinant; 2.4. Savo kompetencijos ribose nuolat kontroliuoja, kaip Bendrovės filialai (vaistinės) laikosi Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Bendrovės vidaus norminių aktų reikalavimų; 2.5. Vykdo kitus Bendrovės vadovybės pavedimus bei užduotis, susijusius su atliekamu darbu. Vaistinių tinklo pardavimų departamento direktoriaus (-ė) atsako už: savalaikį, tikslų ar tinkamą pardavimų tikslų, funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą (4.1); tvarkingą jam patikėtų materialinių vertybių naudojimą pagal paskirtį bei jų saugojimą; nustatytų įgaliojimų laikymąsi; konfidencialios informacijos, komercinių paslapčių saugojimą ir žalą, padarytą Bendrovei dėl savo kaltės ar neatsargumo (b. l. 42-44).

Teismas, vertindamas platintos informacijos turinį, daro išvadą, kad ji pripažintina receptinių vaistinių preparatų reklama gyventojams.

Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2 straipsnyje „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 70 punkte, nurodyta, kad vaistinių preparatų reklama – gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama kryptinga informacija apie vaistinius preparatus, agitacinė veikla ar raginimas, kuriais siekiama skatinti vaistinių preparatų skyrimą, tiekimą, pardavimą ar vartojimą. Šio įstatymo 50 straipsnio „Vaistinių preparatų reklama gyventojams“, 2 dalyje, 2 punkte, numatyta, kad gyventojams skirtoje reklamoje draudžiama reklamuoti receptinius vaistinius preparatus, išskyrus atvejus, kai vaistinių preparatų gamintojai, gavę sveikatos apsaugos ministro leidimą, vykdo gyventojų skiepijimo programą; šio straipsnio 4 dalyje, 13 punkte, numatyta, kad reklamuojant vaistinius preparatus gyventojams, draudžiama veikti gyventojus įkyriai siūlant vaistinius preparatus, nurodant kainoraščiuose, kainų etiketėse, vaistinių patalpose, kitose vietose kainų sumažinimą, kitais gerai moralei ir viešajai tvarkai prieštaraujančiais būdais ir priemonėmis.

Kaip matyti iš plakato turinio, buvo nurodyta ne veiklioji medžiaga, o receptinio vaistinio preparato pavadinimas, nurodyta, kad šis vaistas yra paklausus – per tris 2017 m. mėnesius vaistą įsigijo 14473 pacientai, plakatai buvo iškabinti prekybos vietose. Teismas vertina, kad asmuo, kuriam surašytas protokolas, nepagrįstai sieja reklamą tik su skatinimu pirkti konkrečioje vaistinėje ar nuolaidomis, kadangi norminiai aktai, reglamentuojantys vaistų reklamą, draudžia reklamuoti receptinius vaistinius preparatus gyventojams, teismo vertinimu, teiginys, jog konkretaus vaisto nurodymu buvo siekta tik paaiškinti kainos sudarymo mechanizmą, nešalina atsakomybės už šio vaisto reklamą

Administracinio nusižengimo protokolo, teiginių apie vaistinį preparatą „Presteram“ atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimo išvados duomenimis nustatyta, kad A. R., būdama UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų departamento direktorė ir atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) savalaikį, tikslų ar tinkamą pardavimų tikslų, funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, pažeidė Farmacijos įstatymo 50 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) vaistinėse buvo pakabinti plakatai, kuriuose buvo pateikta gyventojams skirta informacija apie receptinį vaistinį preparatą „Presteram“, taip buvo skleidžiama receptinio vaistinio preparato „Presteram“ reklama gyventojams. A. R. veika pagal ANK 67 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai.

Motyvuojamoji dalis

A. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta A. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į nusižengimo pobūdį – trumpalaikis, iki protokolo surašymo pašalintas, į jos asmenybę – administracine tvarka už analogiškus pažeidimus nebausta, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, skiriant minimalaus dydžio, numatyto ANK 67 straipsnio 3 dalies sankcijoje, piniginę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. R. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 67 straipsnio 3 dalyje, skirti 1200 Eur baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.