Kauno apygardos teismo nutartis

2016-01-28 · Civilinė byla Nr. e2S-289-390/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-28
Bylos Nr.
e2S-289-390/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-22837-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Kategorijos
  • 2.6.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-289-390/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22837-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.4.2.; 3.1.18.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-28773-955/2015 civilinėje byloje pagal A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareikštą iki ieškinio padavimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme 2015-11-16 gautas A. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, kiti dalyvaujantys byloje asmenys nenurodyti. A. B. prašo skubiai nepilnamečio sūnaus V. B. gyvenamąją vietą nustatyti su motina dėl ypatingos grėsmės sūnaus gyvybei. Prašyme nurodyta, jog grėsmę sūnaus gyvybei sukelia tėvas A. B., kuris yra neveiksnus, šizofrenikas, narkomanas, ir su kuriuo šiuo metu nepilnametis vaikas gyvena. Šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė Kauno teritorinės ligonių kasos raštą Nr. 10-108 dėl V. B. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 11 d. iki rašto parengimo dienos. Tą pačią dieną taip pat gautas A. B. prašymas dėl papildomų dokumentų prijungimo (reg. Nr. DOK-19198), 2015 m. lapkričio 17 d. gautas prašymas dėl papildomų dokumentų prijungimo (reg. Nr. DOK-19211).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo atmetė. Teismas, susipažinęs su A. B. prašymu, nustatė, kad prašyme nurodyta visą eilė aplinkybių apie nepilnamečio vaiko sveikatai ir gyvybei kylančią grėsmę, kurią galimai sukelia vaiko tėvas A. B., tačiau jokių objektyvių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikta. Teismas nurodė, kad ieškovės išdėstytų aplinkybių nei patvirtinti nei paneigti teismas negali, o ieškovės pateiktas Kauno teritorinės ligonių kasos raštas Nr. 10-108 dėl V. B., gim. (duomenys neskelbtini), suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 11 d. iki rašto parengimo dienos, taip pat prašymų (reg. Nr. DOK-19198, reg. Nr. DOK-19211) pateikti priedai, jos nurodytų aplinkybių nepatvirtina. Teismas, patikrinęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatė, kad nėra duomenų, jog A. B. būtų pripažintas neveiksniu, netinkamai rūpintųsi nepilnamečiu vaiku V. B., jog jį laikytų pas save be teisinio pagrindo. 2014 m. birželio 17 d. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Rytų Londono Šeimos teismas byloje Nr. NJ13C00159 nusprendė, kad nepilnametis V. B. gyvens su tėvu A. B., leidžiant išvežti vaiką iš Anglijos ir Velso jurisdikcijos nuolat gyventi su tėvu Kaune, Lietuvos Respublikoje. 2014 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-88/2014 patenkino A. B. (pareiškėjo) prašymą ir pripažino Lietuvos Respublikoje minėtą 2014-06-17 Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Rytų Londono Šeimos teismo sprendimą, pripažindamas jį vykdytinu Lietuvos Respublikoje, nutartį dėl ES valstybės narės teismo sprendimo pripažinimo leisdamas vykdyti skubiai. A. B. pateikė prašymą peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2014-08-08 nutartį. 2014-11-13 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-92/2014 jos prašymas buvo atmestas. Teismas atsižvelgė į pirmiau paminėtą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kad V. B. 2014 m. birželio 17 d. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Rytų Londono Šeimos teismo sprendimo pagrindu nuo 2014 m. birželio 30 d. gyvena su savo tėvu A. B., t. y. vaikas su tėvu gyvena teisėtai. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad A. B. prašymai dėl proceso atnaujinimo Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauti 2015 m. balandžio ir liepos mėnesiais, tačiau abu prašymai grąžinti pareiškėjai. 2015 m. spalio 28 d. teisme buvo gautas prašymas dėl teisėjų nušalinimo, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartimi atsisakytas priimti. Teismas nurodė, kad net ir esant pareikštam prašymui dėl proceso atnaujinimo, jis nesudaro savarankiško pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Byloje objektyvių duomenų apie vaiko gyvybei, sveikatai ar kitiems vaiko interesams kylančią grėsmę nėra, A. B. prašyme bei pateiktuose prašymo prieduose, iš esmės nurodomos tos pačios aplinkybės, dėl kurių jau pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas nurodydamas, kad Vyčio gyvenimas su tėvu neprieštarauja viešajai tvarkai ir geriausių vaiko interesų apsaugos principui. Teismas sprendė, kad visos A. B. nurodytos aplinkybės laikytinos deklaratyviomis ir neįrodytomis bei nesudarančiomis pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, prašyme nebuvo nurodytos priežastys, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei nesumokėtas įstatymo nustatyto dydžio žyminis mokestis.

III. Atskirojo skundo argumentai

A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį ir tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo. Apeliantė nesutinka su skundžiama nutartimi dėl sekančių argumentų. Teigiama, kad teisėja nutarė nenagrinėti skundo, nors yra visi teisėti pagrindai nagrinėti skundą dėl grėsmės sūnaus V. gyvybei. Kauno apylinkės teismas gali nepriklausomai vykdyti teisingumą ir rinkti įrodymus. Teismas nenurodė, kodėl atsisakė išreikalauti įrodymus iš neveiksnių asmenų registro apie A. B., jo paveldėtą progresuojančią psichikos ligą šizofreniją. Teisėja atsisakė nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių dėl to, kad apeliantė nepateikė ieškinio. Sūnus nori gyventi su mama. Sūnus sunkiai serga, o A. B. nesuteikia jokios informacijos apie sūnų. A. B. grasino daug kartų iš sūnaus atimti mamą. Apeliantė prašo kuo greičiau jai grąžinti sūnų V.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, neatitinkantį CPK 147 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įstatyme numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Jeigu preliminariai įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškinys bus pareikštas ir pagal jį palankus sprendimas ieškovui galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje AB „Alytaus tekstilė“, A. G. A., bylos Nr. 2-1218/2010). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Avena Nordic Grain“ v. AB „Šiaulių grūdai“, bylos Nr. e2-744-180/2015 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, 2015-01-22 nutartis c. b. Nr. 2-47-183/2015).

Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepareiškus ieškinio yra byloje dalyvaujančio asmens procesinis dokumentas (CPK 110 straipsnis). Paduodamas šį prašymą, asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos, turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams (šiuo atveju nepilnamečio vaiko), ir sumokėti pusės CPK 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstato. Šie įstatymų leidėjo reikalavimai prašymo taikyti laikinąją apsaugą iki ieškinio pareiškimo formai ir turiniui bei CPK 144 straipsnyje įtvirtinta laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – teismo sprendimo, priimtino dėl ieškovo pareikšto reikalavimo, įvykdymo užtikrinimas, – reiškia, kad prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos gali būti pripažįstamas ne bet koks suinteresuoto asmens surašytas raštas, o asmens procesinis dokumentas, kuriame turi būti nurodyta, kam ir kokį ieškinį suinteresuotas asmuo ketina pareikšti, nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti pusės CPK 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Šiame kontekste pažymėtina, kad būtinumas įvardinti pareikštiną ieškinį siejamas su preliminariu įvertinimu, ar suinteresuoto asmens reikalavimas gali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, dėl kurio priimtinas teismo sprendimas, kurio įvykdymas užtikrintinas CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatyta laikinąja apsauga. Jeigu teismui paduotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepareiškus ieškinio neatitinka CPK 147 straipsnio 3 dalyje jam nustatytų reikalavimų, teismas turi priimti nutartį, kuria pareiškėjui būtų nustatytas terminas konstatuotiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo atmetė, konstatavęs, jog prašyme nurodytos aplinkybės apie nepilnamečio vaiko sveikatai ir gyvybei kylančią grėsmę, kurią galimai sukelia vaiko tėvas A. B., nepagrįstos objektyviais įrodymais, prašyme nenurodytos priežastys, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei nesumokėtas įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio užstatas.

Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, kad pareiškėjos prašymas iš dalies neatitiko CPK 147 straipsnio 3 dalyje jam nustatytų reikalavimų, tačiau spręsdamas iškeltą klausimą procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto, nepagrįstai netaikė. Pažymėtina, jog nagrinėdamas prašymą, kuris neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų, teismas galėjo neteisingai išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (netaikymo) klausimą. Tai užkerta kelią apeliacine tvarka iš esmės įvertinti, ar teismo atsisakymas nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su motina yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, o dalyvaujantys byloje asmenys prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, turi teisę paduoti spręsti ir (tiesiogiai) apeliacinės instancijos ar kasaciniam teismui tik tada, kai šių teismų žinioje yra byla dėl ginčo esmės (CPK 147 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui yra perduotas nagrinėjimui atskirasis skundas, todėl konstatuoti procesinio dokumento trūkumai turi būti šalinami pirmosios instancijos teisme.

Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, netaikydamas ieškinio trūkumų šalinimo instituto, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo atmetė nenustatęs visų teisingam šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas, todėl nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Algimantas Kukalis