Telšių apylinkės teismo sprendimas

\ Civilinė byla Nr. e2-135-344/2019 Teismo proceso Nr. 2-29-3-02321-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1

2019 m. balandžio 9 d.

institucijos, teikiančios išvadą – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. N.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovui M. P. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos duodančios išvadą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad nepilnamečio vaiko L. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos su jo motina E. R. nustatymas ir išlaikymo priteisto iš atsakovo M. P. dydžio padidinimas iki 300 Eur mokamomis per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės atitinka vaiko interesus. Vaiko poreikiai nuo 2010 m. spalio 26 d., kai buvo teismo sprendimu priteistas išlaikymas, yra padidėję. L. P. yra 15 metų amžiaus, lanko 8 klasę, meno mokyklą, kurioje mokosi groti fortepijonu. Vaikas turi sveikatos problemų: reikalingu akiniai, taikomas ortodontinis gydymas, turi neurologoninių sutrikimų. Vaikas gyvena kartu su mama trijų kambarių name, esančiame Kretingos r., turi atskirą kambarį. Kartu gyvena mamos sugyventinis ir dviejų metų neturintis broliukas.

Teismo posėdyje ieškovė E. R. ir jos atstovė prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad sūnus Lukas yra labai gabus, lanko muzikos mokyklą. Sūnų kasdien keletą kartų reikia vežioti iš namų į Palangą ir atgal, nes gyvena apie 10 kilometrų iki Palangos. Vaikas yra hiperaktyvus, todėl jam tenka gydytis sanatorijoje, būtina neurologo priežiūra, vartoja žuvų taukus, įtampą mažinančius vaistus, lanko baseiną, reikalinga odontologo priežiūra. Du kartus metuose sūnus vyksta į užsienį. Ji dirba Slovakijos įmonėje, užsiimančioje audinių didmenine prekyba ir per mėnesį uždirbo apie 1 000 Eur, papildomai mokama nuo pardavimo, tačiau šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose ir šių atostogų metu išmokų negauna, nes darbdavio šalies įstatymai tokių išmokų nenumato. Ją su vaikais išlaiko mažesniojo sūnaus tėvas. Atsakovas nebendrauja su sūnumi, anksčiau mokėjo sūnaus išlaikymui po 140 Eur, tačiau po kreipimosi ieškiniu į teismą moka tik po 125 Eur.

Atsakovas į bylos nagrinėjime nedalyvavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

Liudytojas A. S. paaiškino, kad su E. R. yra sugyventiniai, kartu gyvena nuo 2016 metų, jis prisideda prie Luko išlaikymo. Lukas yra imlus vaikas, daug kuo domisi, lanko muzikos mokyklą, kitus būrelius. Vaiką ryte į mokyklą nuveža mokyklinis autobusas, tačiau iš mokyklos reikia jį parsivežti patiems, o vėliau net keletą kartų vėl nuvežti į Palangą, nes lanko įvairius būrelius. Berniukas nori kurti muziką, pats nuėjo užsirašyti į muzikos mokyklą. Visa šeima dažnai keliauja, per metus 1-2 kartus Lukas išvyksta į užsienį. Vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 500-600 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims įtvirtinta galimybė kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, o tai reiškia, kad teismų sprendimai dėl išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, ir numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą siekiant protingos vaiko interesų ir tėvų galimybių pusiausvyros. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismų praktikoje nustatyta, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-495/2009, Nr. 3K-3-331/2009, Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi, pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaikų poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jų būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai.

CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Sprendžiant vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, būtina atidžiai įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius ir kiekvienam iš tėvų tenkančią atsakomybės dalį, dėl ko iš vieno iš tėvų priteistas materialinis išlaikymas vaikui galėtų būti didesnis, nei šiuo metu yra mokamas.

Pažymėtina, kad įstatymai nenustato fiksuoto išlaikymo dydžio, kurį turi teikti nepilnamečiui vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 26 d. sprendimu priteisė iš atsakovo M. P. išlaikymą sūnui L. P. po 115,85 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Ieškovė reikalavimą padidinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį sūnui grindė padidėjusiais vaiko poreikiais maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, papildomam lavinimui bei ugdymui. Teismas sutinka su ieškovės teiginiais, kad vaiko poreikiai išaugo ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimu priteistas 115,85 Eur išlaikymo dydis neužtikrina jo interesų. Penkiolikmečio paauglio poreikiai yra didesni nei šešiamečio vaiko, todėl daro išvadą, kad abu tėvai privalo teikti daugiau lėšų sūnaus išlaikymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko poreikiai yra pasikeitę ne vien tik dėl jo amžiaus, sveikatos būklės ir pan., bet ir (kaip visuotinai žinoma) dėl padidėjusių maisto produktų, įvairių prekių ir paslaugų, vaistų ir pan. kainų, todėl vien šios aplinkybės pakanka, kad būtų sprendžiamas išlaikymo padidinimo klausimas.

Nors šiuo metu ieškovė E. R. nedirba, nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamų daiktų neturi, jos vardu valstybės įmonėje „Regitra“ nėra registruota transporto priemonių, akivaizdu, kad ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas sūnui, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu sūnaus auginimu. Ieškovė gyvena su sugyventiniu A. S. jo namuose, be sūnaus L. P. kartu su sugyventiniu augina jų bendrą sūnų Justą. Ieškovė nurodė, kad po Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimo priėmimo sūnaus L. P. poreikiai labai išaugo, padidėjo jo maitinimo, sveikatos priežiūros išlaidos, sūnus lanko ne tik mokyklą, bei ir įvairius būrelius, muzikos mokyklą, kur mokosi groti fortepijonu, keliauja ne tik po Lietuvą, bet kartu su šeima išvyksta ir į užsienį, jam reikalinga odontologo priežiūra, vaikas lankosi pas neurologą. Ieškovės paskaičiavimu per mėnesį sūnaus L. P. išlaikymui reikia 600 Eur. Vertindamas ieškovės pateiktą reikalingų sūnaus išlaikymui išlaidų paskaičiavimą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog sūnaus poreikiai labai padidėjo gimus kitam vaikui bei pasikeitus valstybės valiutai, padidėjus kainoms. Pagal ieškovės apskaičiavimą išlaidos sūnui Lukui per aštuonerius metus išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 232 Eur iki 600 Eur. Pažymėtina, kad Mažeikių rajono apylinkės teismui 2010 m. spalio 26 d. sprendimu priteisus vaikui išlaikymą, buvo atsižvelgta į tai, kad Lukui yra nustatyti specialūs poreikiai, tačiau teismas sutinka su ieškove, jog vaikui augant kinta ir išlaidų dydis susijęs su vaiko poreikiais, tačiau pripažįsta, kad ieškovė neįrodė, jog sūnui reikalingas 600 Eur išlaikymas kas mėnesį. Liudytojas A. S. taip pat parodė, kad Luko išlaikymui reikalinga suma yra 500-600 Eur. Vertindamas pateiktus įrodymus, tėvų turtinę padėtį, teismas pripažįsta, kad nors vaiko poreikiai ir padidėjo, tačiau šie poreikiai netapo tiek didesni, kad būtų pagrindas iš atsakovo priteisti ieškovės prašomą 300 Eur kas mėnesį mokamą periodinių išmokų sumą.

Byloje nenustatyta, kad nepilnametis šalių sūnus turėtų kokių tai išskirtinių negalavimų, kurių nebuvo ankstesnio sprendimo priėmimo metu ir kurie reikalautų itin didelio išlaikymo kas mėnesį. Teismas pripažįsta, kad per aštuonerius, o ypač per pastaruosius trejus metus įvyko pokyčių ir Lietuvos ekonomikoje, kilo kainos, tačiau ieškovė neįrodė, kad sūnaus poreikiai padidėjo tiek, kad atsirado būtinybė priteisto išlaikymo sumą didinti daugiau nei dvigubai. Preziumuojant, kad ieškovė elgiasi sąžiningai, bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis nėra tokia, kad ji pati realiai galėtų vaiko išlaikymui skirti per mėnesį 300 Eur. Tokią išvadą pagrindžia ir tai, kad ieškovei priklauso valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybės lėšomis apmokama už advokato suteiktas teisines paslaugas bei žyminis mokestis. Atsakovas M. P. nurodė, kad gyvena Airijoje, pateikė įrodymus, jog nuo 2017 metų yra bedarbis, kas savaitę gauna 199,20 Eur bedarbio pašalpą, už būsto nuomą moka 112 Eur per savaitę. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto, taip pat nėra duomenų apie kitus atsakovo turimus išlaikytinius. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas gyvena Airijoje, kur minimali alga yra ženkliai didesnė nei Lietuvoje (Eurostato duomenys, https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Minimum_wage_statistics/lt), tačiau jis yra bedarbis ir pasak jo gaunamas pajamas sudaro tik bedarbio pašalpa. Teismas pažymi, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo atsakovui nevykdyti pareigos tinkamai išlaikyti sūnų, rūpintis juo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis dėl objektyvių priežasčių (sveikatos būklės, neįgalumo ir pan.), negali susirasti gerai apmokamo darbo, kad galėtų teikti pakankamą, vaiko poreikius pagal amžių atitinkantį išlaikymą. Atsakovas, būdamas darbingo amžiaus žmogus, gyvendamas užsienio valstybėje, kurioje, kaip žinia, įsitvirtino ir dirba bei gyvena nemenka dalis emigrantų iš Lietuvos, privalo dėti maksimalias pastangas gauti tokias pajamas, kad galėtų tinkamai prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas nebendrauja su sūnumi, yra nusišalinęs nuo jo auginimo, ugdymo, lavinimo, auklėjimo, todėl jis privalo bent materialiai prisidėti prie sūnaus išlaikymo, mokėdamas vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą.

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-306/2005, Nr. 3K-3-337/2005, Nr. 3K-3-341/2006; kt.), tačiau tokio pobūdžio bylose teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota praktika, privalo atsižvelgti į tėvų turtinę padėtį, faktines bylos aplinkybes, į šalių turimą nekilnojamąjį turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti didesnes pajamas.

Šiuo konkrečiu atveju teismas vadovaujasi kasacinio teismo suformuota praktika, kuri orientaciniu kriterijumi priteistino išlaikymo dydžio nustatymui, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažįsta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtino nuo 2019 m. sausio 1 d. 555,00 Eur minimaliąją mėnesinę algą.

Vertindamas tai, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove, teismas pripažįsta, kad ieškovei yra geriau žinomi nepilnamečio vaiko poreikiai bei išlaidos jiems tenkinti, be to jai tenka didesnė atsakomybę ir našta vaiko auginime, jo lavinime ir auklėjime. Tačiau teismas pripažįsta, kad atsakovo turtinė padėtis neleidžia priteisti ieškovės prašomo 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamo išlaikymo sūnui, tačiau sprendžia, kad vaiko poreikius atitinka rekomenduojamo, t. y. kiek didesnio, nei ½ minimalios mėnesinės algos dydžio – 280,00 Eur išlaikymas vaikui, kurį mokėti, teismo įsitikinimu, atsakovas yra pajėgus, nes, kaip minėta, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl sveikatos būklės ar kitų pateisinamų aplinkybių jis yra nedarbingas.

Vertindamas bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis išimtinai prioritetiniu vaiko teisių gynimo principu, teismas pripažįsta, kad atsakovas yra pajėgus teikti vaikui 280,00 Eur dydžio išlaikymą. Tokią išvadą teismas daro vertindamas visas abejones, kylančias dėl šalių pateiktų paaiškinimų bei įrodymų pagrįstumo, nepilnamečio sūnaus naudai, atsižvelgdamas į tėvų turtinę padėtį, ir, vadovaudamasis CK 3.3 straipsnio 1 dalimi, laiko, kad atsakovo padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, nes sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių gauti pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Teismas daro išvadą, kad iki 280,00 Eur padidintas išlaikymas užtikrins būtinas kokybiškas vaiko augimo, ugdymo, raidos ir kt. sąlygas, užtikrins kokybiškesnį būtinų, ne tik minimalių, poreikių patenkinimą – vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, sportui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Nepilnametis L. P. gyvena su motina, kuri juo rūpinasi, todėl tenkintinas ieškovės prašymas nustatyti sūnaus L. P. gyvenamąją vietą kartu su motina, nes tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Ieškovė, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 proc. yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė teikdama ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo už neturinį reikalavimą turėjo sumokėti 75 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), o už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo 50 Eur (300 Eur – 115,85 Eur) x 12 mėn.) x 3 proc.) x 75 proc.) žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. iš viso ieškovė turėjo sumokėti 125 Eur žyminį mokestį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė 2019 m. kovo 15 d. pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagal bos išlaidų Nr. (2.19) NTP-7-1718, kad valstybė už ieškovei suteiktas advokato paslaugas patyrė 299,00 Eur išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovės reikalavimas tenkintas iš dalies – 93,33 proc. (280 x 100 : 300), todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t y. iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina – 116,66 Eur (125 Eur x 93,33 proc.) Eur žyminio mokesčio ir 279,06 Eur (299 Eur x 93,33 proc.) už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259-270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1252-785/2010, dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir priteisti iš atsakovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui L. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 280,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. spalio 11 d. – iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nepilnamečio L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo motina E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 116,66 Eur (vieno šimto šešiolikos eurų 66 ct) žyminį mokestį.

Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 279,06 Eur (du šimtus septyniasdešimt devynis eurus 06 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.