- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- AN2-465-932/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02618-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Z. (toliau – ir apelianto) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarties, kuria netenkintas R. Z. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-19439-2020, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-19439-2020 R. Z. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2020 m. liepos 31 d., 09.20 val., Vilniuje, Verkių g. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (nustatytas 0,44 promilių girtumas). Už šio nusižengimo padarymą R. Z. buvo paskirta 800 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams; draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.
2. Iš dalies nesutikdamas su šiuo nutarimu, R. Z. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi R. Z. skundo netenkino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog R. Z. neblaivumas buvo nustatytas laikantis visų numatytų procedūrų, jo patikrinimas atliktas galiojantį sertifikatą turinčiu alkotesteriu. R. Z. padarė vieną iš šiurkščiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Teismo vertinimu, tiek paskirta nuobauda, tiek ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams nevaržo R. Z. teisių labiau, nei to reikia pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytiems tikslams.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai, atsiliepimo į skundą esmė
4. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartimi, apeliantas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį, netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba nustatyti kuo trumpesnį terminą.
4.1. Apeliantas skunde akcentuoja tai, kad jis prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir labai dėl jo gailisi. Sutinka, kad padarė šiurkštų KET pažeidimą, tačiau toks įvykis pasitaikė pirmą kartą gyvenime, jis tiesiog sąžiningai suklydo dėl galimybės vairuoti, neturi susiformavusių antivisuomeninių nuostatų.
4.2. Apeliantas skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuria remdamasis nurodo šioje byloje esant pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Yra įsitikinęs, kad paskirta poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių yra pernelyg griežta ir neproporcinga. Apeliantas manymu, nagrinėjamu atveju egzistuoja išskirtinės aplinkybės, dėl kurių galima apskritai netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba nustatyti trumpesnį terminą nei padaryta šiuo metu. Skunde apeliantas išvardina visas, jo manymu, svarbias aplinkybes: a) pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi; b) apmokės paskirtą baudą; c) pažeidimas buvo nepiktybinis, atsitiktinis, alkoholio koncentracija viršyta nedaug; d) nesukėlė realaus pavojaus; e) su sugyventine augina dvi mažametes dukras; f) moka už būsto nuomą, paslaugas, vaikų išlaikymą; g) turi su sugyventine paėmęs 3 000 eurų dydžio paskolą; h) netekęs teisės vairuoti, galimai neteks ir darbo, nes ši teisė reikalinga darbo funkcijoms atlikti; i) yra vienintelis šeimoje, vairuojantis transporto priemonę; y) nuo namų iki darbo yra 10 km atstumas; j) iki tol nebuvo padaręs jokių šiurkščių KET pažeidimų; k) po pažeidimo padarymo nedelsiant išklausė 4 akademinių valandų privalomą mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą, jam buvo įteiktas sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimas; l) nebuvo įrašytas į priklausomybės ligų centro įskaitą; m) padarė reikiamas išvadas ir panašūs įvykiai ateityje nesikartos.
Atsiliepimas
5. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto pateiktame atsiliepime prašoma apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos nuomone, nagrinėjant bylą buvo teisingai pritaikytos materialinės teisės normos, atsižvelgta į teisės pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes ir skirta administracinė nuobauda sankcijos ribose. Paskirta nuobauda yra adekvati padaryto teisės pažeidimo pavojingumo laipsniui. Taip pat pažymima, kad skunde nenurodytos išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi ir apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti apelianto skundo yra pagrįstas bei teisėtas.
7. Nagrinėjant apeliacinį skundą, pirmiausia pažymėtina tai, kad jame nėra ginčijamos administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės, apelianto veiksmų kvalifikavimas bei paskirta piniginė nuobauda. Skunde keliami klausimai yra išimtinai susiję tik su administracinio poveikio priemonių individualizavimu bei ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymu. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.
8. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. Z. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 (vienerių) metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 mėnesių. Taigi tokia sankcija rodo, jog taikant administracinio poveikio priemones yra galimi du konkrečiam pažeidėjui taikytinų apribojimų variantai. Nustatyti trumpesnius nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje šių apribojimų terminus galima tik, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies (dabartinės 6 dalies) nuostatas yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020 ir kita šioje nutartyje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika).
10. Prieš pasisakant dėl skundo esmės, pirmiausia atkreiptinas dėmesys, jog tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliantas neteisingai nurodo apeliantui taikytinas administracinio poveikio priemones ir jų terminus. Tiek iš skundžiamos nutarties, tiek ir iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad juose nurodoma apie apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonės) atėmimą 12 mėnesių. Iš tiesų apeliantui šioje byloje yra paskirtos dvi administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tokio draudimo terminą nustatant 12 mėnesių Tai, viena vertus, parodo, jog apeliantas galimai nevisiškai tiksliai supranta jam taikomų apribojimų turinį. Absoliutus draudimas vairuoti transporto priemones apeliantui yra nustatytas tik 6 mėnesiams, kita dalis (12 mėnesių) susijusi su daliniu apribojimu vairuoti transporto priemones, tai yra leidžiant vairuoti tik tokias transporto priemones, kuriose yra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Toks administracinio poveikio priemonių paskyrimas leidžia spręsti, kad pritaikant jas buvo atsižvelgta į apelianto interesus ir skiriant administracinio poveikio priemones parinktas pažeidėjui palankesnis variantas.
11. Prieš aptardamas konkrečius apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įvertinus bylos medžiagą, skunde išdėstytus motyvus galima matyti išties nuoširdų apelianto gailestį dėl padaryto nusižengimo. Be to, tiek administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 12), tiek Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys rodo, jog apeliantas nėra sistemingas ar piktybiškas KET pažeidėjas (nors šiuo metu pastarasis turi galiojančią nuobaudą, tačiau ji paskirta dėl smulkaus KET pažeidimo). Vis dėlto nagrinėjamu atveju jis nors ir nežymiai, tačiau viršijo leistiną alkoholio ribą ir padarė vieną iš šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus. Nors apeliantas nesukėlė jokio įvykio, tačiau šis faktas nė kiek nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo. Vairavimas esant neblaiviam, nepriklausomai nuo to, ar buvo sukeltas eismo įvykis ar ne, pats savaime yra pavojinga ir įstatyme uždrausta veika, o vairuojant neblaiviam sukeltas eismo įvykis gali tapti nebent pagrindu dar griežtesnei atsakomybei pagal kitus ANK straipsnius taikyti arba net patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn.
12. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal amžių apeliantas laikytinas pilnai susiformavusia asmenybe, turinčia gyvenimišką patirtį, be to, iš byloje esančio išrašo (b. l. 18) matyti, kad jis jau yra sukaupęs nemažą vairavimo stažą. Apeliantui, kaip ir kiekvienam teisę vairuoti transporto priemones turinčiam asmeniui, turėjo būti gerai žinoma KET 14 punkto nuostata, draudžianti vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme R. Z. nurodė išgėręs porą 4,8-5 laipsnių stiprumo 0,5 l talpos skardinių alaus; automobilį vairavo, praėjus 4-5 valandas (b. l. 25-29). Turint galvoje apelianto amžių, turimą vairavimo stažą, pastarasis privalėjo kritiškiau įvertinti savo galimybes vairuoti transporto priemonę, labiau pasverti, ar suvartotas alkoholis nėra kliūtis vairuoti, o, esant neatidėliotinam būtinumui kažkur vykti, apsvarstyti alternatyvias keliavimo galimybes (vykti viešuoju transportu, taksi ir pan.).
13. Be jau aptartų aplinkybių (gailėjimosi dėl padaryto nusižengimo, jo nuomone, mažo nusižengimo pavojingumo, su kuo nesutiktina) apeliantas skunde gausiai vardija ir kitas aplinkybes, kurios, kaip bandoma įtikinti, yra išskirtinės ir sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Kaip matyti, pastarojo dėstomos aplinkybės daugiausia yra susijusios su šeima, darbu ir darbo funkcijomis, finansiniais įsipareigojimais ir galimais finansiniais sunkumais, elgesiu po administracinio nusižengimo padarymo (sutikimu mokėti baudą, mokymų apie alkoholio ir narkotikų žalą išklausymu). Suprantama, jog apeliantui laikinai netekus teisės vairuoti jau yra ir dar bus susiduriama su įvairiais sunkumais ir nepatogumais. Vis dėl to čia pabrėžtina, kad bet kokie patiriami nepatogumai yra paties apelianto neatsakingo elgesio pasekmė, natūralus jo padaryto administracinio nusižengimo rezultatas. Kalbant apie apelianto nurodytas aplinkybes, pabrėžtina, kad jo elgesys po pažeidimo padarymo – baudos sumokėjimas (tiksliau tik išreiškiamas ketinimas mokėti baudą), mokymų išklausymas nėra išskirtinės aplinkybės, nes būtent taip privalo elgtis kiekvienas analogišką pažeidimą padaręs asmuo. Be to, negalima laikyti, kad apelianto patiriami sunkumai yra išskirtiniai, kadangi su tokiais pačiais ar panašiais nepatogumais susiduriama iš esmės visais atvejais, kai yra paskiriamos tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonės. Taip pat negalima sutikti, jog dėl taikomų administracinio poveikio priemonių apelianto ir jo šeimos interesai bus suvaržyti neproporcingai. Apeliantas gyvena Vilniaus mieste, kuriame yra pakankamai gerai išplėtota viešojo transporto sistema, todėl į visas reikiamas vietas (darbą, mokyklą, parduotuvę ir t. t.) tiek jis, tiek jo šeimos nariai gali nuvykti pasinaudodami miesto transportu (palydint vaikus), o, esant skubiam ar neatidėliotinam vykimo poreikiui, renkantis ir kitus alternatyvius keliavimo būdus (taksi, pavežėjimo paslaugas ir t. t.). Nors apeliantui gali kilti tam tikrų sunkumų darbe, tačiau tai nereiškia, kad jis neišvengiamai neteks darbo. Atsižvelgiant į tai, kad įmonė jį charakterizuoja itin teigiamai, pilnai tikėtina, kad apeliantui laikinai bus patikėtos kitos pareigos, kurių atlikimui nėra būtina turėti vairuotojo pažymėjimą. Tuo pačiu pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantas yra vienintelis šeimos maitintojas ir pastarojo pajamų sumažėjimas taptų nepakeliama našta jo šeimai (net ir įvertinus turimus finansinius įsipareigojimus). Kita vertus, dar kartą atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jam taikomi draudimai ir apribojimai nėra neterminuoti – pasibaigus jų taikymo laikotarpiui apeliantas nustatytą terminą galės vairuoti transporto priemones su įrengtais antialkoholiniais variklio užraktais, o vėliau ir bet kokias transporto priemones.
14. Galiausiai teismas pažymi tai, jog apeliaciniame skunde dominuoja asmeninis apelianto ir jo šeimos interesas. Vis tik skiriant administracinio poveikio priemones pirmenybė yra teiktina viešojo intereso gynybai. Viešasis interesas reikalauja to, kad asmenys, kurie padarė vieną iš šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdami neblaivūs dėl tokio pažeidimo padarymo susilauktų deramų pasekmių. Juolab, kad taikant administracinio poveikio priemones turi būti užtikrinama ne tik specialioji prevencija (nuo nusižengimų darymo atgrasomas konkretus žmogus), bet ir specialioji prevencija (nuo nusižengimų darymo atgrasoma visa visuomene). Neblaiviam vairavusiam asmeniui apskritai netaikant ar taikant aiškiai per švelnius su teise vairuoti transporto priemones susijusius apribojimus ir taip iškeliant asmeninį pažeidėjo interesą išvengti nepatogumų aukščiau virš viešojo intereso, būtų neįgyvendinami ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai, būtų leidžiama visuomenės tarpe formuotus nebaudžiamumo už padarytus teisės pažeidimus bei nepagarbos teisei jausmui. Švelninti pažeidėjo teisinę padėtį, jam apskritai netaikant jokių su teise vairuoti transporto priemones susijusių apribojimų arba nustatant trumpesnį šių apribojimų taikymo terminą nei numatyta įstatyme, būtų galima ir pateisinama tik tuomet, jei būtų nustatytos iš tiesų išskirtinės aplinkybės. Šiuo atveju tokių aplinkybių nekonstatuota, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo išskirtinai sušvelninti apelianto teisinę padėtį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apelianto R. Z. skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.