- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-04
- Bylos Nr.
- e2-606-912/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00580-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Ieškovas
- A. K., P. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Alpra LT“, uždarajai akcinei bendrovei „Spa apartamentai“, A. B.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcine bendrovė „P7A“, uždaroji akcinė bendrovė „Nordic Minds“
- Kategorijos
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą ieškovų A. K. ir P. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovų A. K. ir P. K. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Alpra LT“, uždarajai akcinei bendrovei „Spa apartamentai“ ir A. B. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – uždaroji akcine bendrovė „P7A“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Nordic Minds“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. K. ir P. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Alpra LT“, UAB „Spa apartamentai“ ir A. B. prašydami priteisti ieškovams solidariai iš atsakovų UAB „Spa apartamentai“ ir A. B. ir subsidiariai iš atsakovės UAB „Alpra LT“ 275 000 Eur skolą, priteisti iš atsakovų 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad jų reikalavimas kyla iš 2024 m. birželio 17 d. preliminariosios sutarties, 2024 m. birželio 17 d. susitarimo dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo ir 2024 m. birželio 17 d. skolos perkėlimo sutarties, 2024 m. birželio 17 d. susitarimo dėl skolos grąžinimo dividendais, 2024 m. birželio 17 d. laidavimo sutarčių.
3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 275 000 Eur apimtimi atsakovų UAB „Spa apartamentai“, UAB „Alpra LT“ ir A. B. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, lėšas, vertybinius popierius, turtines teises, priklausančius atsakovams ir esančius pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovams šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti ar kitaip apsunkinti.
4. Ieškovai nurodė, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas. Grėsmę galbūt ieškovams palankaus sprendimo įvykdymui patvirtina tai, kad visi su ieškovais sudarant sandorius dalyvavę juridiniai asmenys, skolininkų direktorius bei laiduotojas A. B. yra susiję asmenys, kurių verslo veikimo modelis – steigti naujas bendroves, prisiimti nepagrįstai didelius finansinius įsipareigojimus ir neatsiskaityti su kreditoriais. UAB „Spa apartamentai“ akcininkas yra UAB „Ilgam“, kurios steigėju bei vadovu yra atsakovas A. B., turintis su sutuoktine G. M. B. po 50 proc. UAB „Ilgam“ akcijų. UAB „Alpra LT“ vieninteliu akcininku yra UAB „Ilgam“, kurios steigėjas ir vadovas – A. B. Pagal UAB „P7A“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2024 m. kovo 13 d. sprendimą UAB „P7A“ akcininkais yra UAB „Spa apartamentai“ (direktorius bei akcininkas A. B.“), UAB „Neries investicijos“, UAB „Nordic Minds“.
5. Taip pat grėsmę galimai ieškovams palankaus sprendimo įvykdymui patvirtina aplinkybė, kad po visuotinio akcininkų susirinkimo 2024 m. kovo 13 d. sprendimo ir sandorių su ieškovais sudarymo pasikeitė bendrovės akcininkai. Nuo 2024 m. rugsėjo 12 d. UAB „P7A“ naudos gavėju (akcininku) tapo R. J. (26,50 proc. vietoj anksčiau turėtų 18,50 proc.), likusios 73,50 proc. akcijos (vietoje anksčiau turėtų 49,50 proc.) nuo 2024 m. gruodžio 9 d. priklauso UAB „Nordic Minds“. Taigi, sudarius sandorius su ieškovais, pagrindinė jų skolininkė UAB „Spa apartamentai“ išpardavė savo vienintelį turimą turtą, nebeturi kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neinformavo apie UAB „P7A“ akcijų perleidimą tretiesiems asmenims ieškovų.
6. Vertinant A. B. neigiamą finansinę padėtį patvirtinančius duomenis bei duomenis apie jo valdomas bendroves bei taikomų areštų apimtis, kreditorių skaičių, ieškovams kyla abejonių dėl nurodyto asmens mokumo ir objektyvių galimybių, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsiskaityti su ieškovu 275 000 Eur apimtimi pagal laidavimo sutartį.
7. Dėl atsakovės UAB „Alpra LT“ nesąžiningumo, kuris kelia realią grėsmę ieškovams palankaus teismo sprendimo įgyvendinimui, ieškovai nurodė, kad ši bendrovė yra faktiškai nemoki, jai gresia bankroto bylos iškėlimas, nes ji nepajėgia vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.
8. Dėl atsakovės UAB „Spa apartamentai“ nesąžiningumo, kuris kelia realią grėsmę ieškovams palankaus teismo sprendimo įgyvendinimui, ieškovai nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nurodyta bendrovė nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovai aiškiai suformulavo ieškinio dalyką – reikalavimu priteisti ieškovams solidariai iš atsakovų UAB „Spa apartamentai“, A. B. ir subsidiariai iš atsakovės UAB „Alpra LT“ skolą; pakankamai aiškiai išdėstė jo faktinį pagrindą. Ieškovai pateikė įrodymus, kuriais grindžia ieškinio faktinį pagrindą, nurodė teisinius argumentus. Teismas konstatavo, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, pirma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas, yra nustatyta.
4. Nors ieškovai nurodė, kad atsakovai vengė ir vengia vykdyti įsipareigojimus pagal sutartis, atsakovų turtinė padėtis prasta, dėl to egzistuoja reali grėsmė, jog būsimas ir galimai ieškovams palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas ar bus vengiama jį vykdyti Lietuvos apeliacinis teismas nurodę, kad jeigu atsakovas neturi tiek turto, jog jo užtektų reikalavimams patenkinti, pripažįstama, jog negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to atsakovo turtine būkle susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), bet ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
5. Teismas pažymėjo, kad atsakovų neatsikaitymo su ieškovais faktas, sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, vengimas atsiskaityti, savaime nepagrindžia sąmoningo vengimo vykdyti prievoles ir (ar) nesąžiningo elgesio. Atsakovių neatsiskaitymas su ieškovais yra nagrinėjamos bylos ginčo dalyką sudarančios aplinkybės, suteikiančios ieškovei teisę kreiptis į teismą dėl galimai jos pažeistų teisių gynimo.
6. Teismo vertinimu, vien ieškovų nurodyta aplinkybė, kad atsakovai yra tarpusavyje verslo ryšiais susiję asmenys, nepatvirtina atsakovų nesąžiningumo. Tuo labiau, kad 2024 m. birželio 17 d. susitarimą dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo, 2024 m. birželio 17 d. skolos perkėlimo sutartį, 2024 m. birželio 17 d. susitarimą dėl skolos padengimo iš dividendų, ieškovai sudarė laisva valia, turėdami galimybę įvertinti atsakovų tarpusavio verslo ryšius.
7. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. balandžio 24 d. nutartyje, palikdamas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 10 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepakeistą, nevertino atsakovų ir trečiųjų asmenų verslo ryšių sąžiningumo aspektu, todėl ieškovai nepagrįstai ja remiasi (civilinė byla Nr. e2-274-577/2025).
8. Ieškovams neįrodžius antros būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo argumentai
1. Ieškovai A. K. ir P. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.1. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties 21 punkto argumentais, kad galbūt sudėtinga atsakovų turtinė padėtis nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, selektyviai įvertindamas faktą, kad atsakovai yra verslo ryšiais susiję asmenys, kuriuos sieja vienas ir tas pats fizinis asmuo A. B., kažkodėl padarė prielaidą, jog atsakovų bloga turtinė būklė (reikalavimo ir turto disproporcija) buvo nulemta objektyvių, nuo atsakovų nepriklausančių priežasčių.
1.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl ieškovų prašyme nurodytų argumentų apie UAB „Spa apartamentai“ (ir jo tiesioginio naudos gavėjo, laiduotojo pagal 2024 m. birželio 17 d. laidavimo sutartį ir atsakovo A. B.) nesąžiningumo, sąmoningai bloginant turtinę padėtį ir mažinant turto masę, iš kurios galėjo būti dengiamas įsiskolinimas ieškovams pagal 2024 m. birželio 17 d. Skolos perkėlimo sutartį ir Susitarimą dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo.
1.3. Teismas itin formaliai paminėjo ieškovų prašyme ir ieškinyje nurodytas aplinkybes nutarties aprašomosios dalies 5 punkte bei motyvuojamosios dalies 16 punkte, bet netyrė ir nevertino UAB „Spa apartamentai“ turėtų UAB „P7A“ akcijų perleidimo aplinkybių teismas. Teismas nutartyje nemotyvavo, kodėl šios aplinkybės nėra pakankamos išvadai, jog UAB „Spa apartamentai“ (ir tiesioginis naudos gavėjas, atsakovas A. B.) yra nesąžiningi, nes perleido UAB „P7A“ akcijas žinodami apie negrąžintą 400 000 Eur skolą ieškovams.
1.4. 2024 m. birželio 17 d. susitarimas dėl skolos grąžinimo dividendais sudarytas atsakovų UAB „Spa apartamentai“ ir A. B. iniciatyva. Jų tikslas – formuoti ieškovų įsitikinimą, kad atsakovai elgiasi kaip atsakingi ir patikimi verslininkai, norint sustiprinti pasitikėjimą finansiniu sąžiningumu, nors iš tikrųjų atsakovai neturėjo realaus ketinimo laiku atsiskaityti su ieškovais.
1.5. Teismas neatsižvelgė į tą faktą, kad sudarant visus sandorius (pasirašant Skolos perkėlimo sutartį, Susitarimą dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo, Susitarimą dėl skolos padengimo iš dividendų, laidavimo sutartį) dalyvavo tas pats asmuo – atsakovas A. B.
1.6. Priešingai negu nurodoma apskųstoje nutartyje, ieškovai išsamiai aptarė kiekvieno atsakovo finansinę būklę bei jų nesąžiningumą patvirtinančius faktinius duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta pritaikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikra.
2. Nurodytą klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas daro išvadą, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
3. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (lot. prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
4. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys preliminariai pagrįstas ir šiuo aspektu teismo nutartis nepaskųsta.
5. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
6. Ieškovai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi didele reikalavimo suma, kuri, anot jų, patvirtina būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto, lėšų areštą, taip pat atsakovų nesąžiningumu dėl akcininkų pasikeitimo.
7. Pažymėtina, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne) sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018; 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-896-302/2020). Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai išplėtotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje nurodoma, kad tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia įtikinamų argumentų ir įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar galimus atlikti veiksmus, siekiant išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019).
8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovai nepateikė įrodymų apie atsakovų galimą nesąžiningumą, siekį turimą turtą parduoti arba kitaip apsunkinti, siekiant išvengti ieškovų naudai priimto jiems palankaus teismo sprendimo vykdymo. Vertintina, kad ieškovai neįrodė atsakovų nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.
9. Pagal vėliausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, didelė ieškinio suma nepagrindžia poreikio taikyti atsakovo turto areštą. Teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad ši aplinkybė pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanoma galimybę įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Ieškinio sumos dydis – tai tik vienas iš daugelio kriterijų, kuriais remiamasi sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien tik šis kriterijus negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1122-1120/2019, 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1199-553/2020).
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šioje bylos stadijoje pagrįstai atmetė ieškovų argumentus dėl didelės ieškinio sumos ir dėl atsakovų nesąžiningumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad nenorėjimas ir negalėjimas įvykdyti teismo sprendimą yra skirtingi dalykai, todėl net ir vien tik sunki atsakovų finansinė padėtis savaime nesukuria pagrindo konstatuoti šios šalies nesąžiningumą bei lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę.
11. Galiausiai, nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįgyja byloje res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, ieškovai turi teisę pakarotinai prašyti pirmosios instancijos teismo taikyti nagrinėjamoje byloje laikinąsias apsaugos priemones atsakovų turto atžvilgiu.
12. Atsakovų nesąžiningumas negali būti preziumuojamas, bet turi būti įrodytas, nes civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo (ieškovai) turi pateikti į bylą konkrečius duomenis apie atsakovų atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie būtų nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu.
13. Sutintina, kad tiek ieškinyje, tiek prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovai išsamiai nurodė argumentus dėl akcininkų pasikeitimo. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nepatvirtina nei atsakovų galimo nesąžiningumo laikinųjų apsaugos taikymo kontekste, nei sąmoningo siekio su ieškovais neatsiskaityti.
14. Tiek sudarant susitarimą dėl skolos padengimo iš dividendų, tiek laidavimo sutartį pasirašė tas pats asmuo – A. B. Nurodytos aplinkybės buvo žinomos ieškovams sutarčių sudarymo ir pasirašymo dieną. Taigi, nors ieškovai ir nurodo, kad visi su ieškovais sudarytų sandorių sudaryme dalyvavę juridiniai asmenys, skolininkų direktorius bei laiduotojas A. B. yra tarpusavyje susiję asmenys, šios aplinkybės jiems buvo žinomos. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovai turėjo galimybę įvertinti atsakovų tarpusavio verslo ryšius sudarydami sandorius su juridiniais asmenimis, kuriuos atstovauja vienas ir tas pats fizinis asmuo.
15. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovai neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo sprendimo vykdymui.
16. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką bei nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones pažeidė jas reglamentuojančias teisės normas arba formuojamą praktiką, o apeliantų atskirojo skundo argumentai nepagrindžia pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą nutartį.
17. Kiti ieškovų argumentai neturi esminės įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl jų nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.