- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-13
- Bylos Nr.
- eI-3369-821/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities VMI
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities VMI dėl sprendimų panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2017-01-04 sprendimą Nr.S-4(7-250/2016); 2) panaikinti 2016-06-27 Kauno apskrities VMI sprendimą (raštą) Nr.(9.44-03.2)-G-1254; 3) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-10-18 sprendimą (raštą) Nr.(24.4-31-5)-R-6636; 4) įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti pareiškėjui nurašytą (įskaitytą) 206 Eur pinigų sumą ir priteisti 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojant nuo lėšų privalomos pervesti dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; 5) įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją atlyginti pareiškėjo patirtus nuostolius, išlaidas ir žalą ikiteisminėje stadijoje procesinių dokumentų surašymui – 250 Eur, 2,34 Eur dokumentų spausdinimo ir kopijavimo išlaidų (39 lapai po 0,06 Eur), 2 Eur pašto išlaidų; 9) įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją atlyginti pareiškėjo patirtus nuostolius, išlaidas ir žalą už procesinio dokumento (skundo teismui) rengimą – 220 Eur išlaidų skundo surašymui, 14 Eur kelionės išlaidas iš Kauno į Vilnių ir atgal, 2,44 Eur transporto išlaidas, 66 Eur už sugaištą laiką vykstant į posėdį ir po 11 Eur už 1 val. dalyvavimo posėdyje; 10) įpareigoti mokesčių administratorių šias sumas pervesti į AB Lietuvos pašto skyrių – (duomenys neskelbtini), arba Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje esančią pareiškėjo D. S. sąskaitą (duomenys neskelbtini), ir apie tai raštu informuoti D. S..
Žemesnės instancijos teismas
Teismo pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti ar norminis administracinis aktas - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos viršininko 2004-12-07 įsakymas Nr. VA-186 „Dėl mokesčio ir baudos už administracinį teisės pažeidimą permokos (skirtumo) grąžinimo (išdėstymo)“ – atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą; kreiptis į Europos teisingumo teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje byloje; kreiptis į LR Konstitucinį teismą dėl to ar Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos neprieštarauja CK, CPK ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog 2015 m. deklaravo metines pajamas ir mokslams (duomenys neskelbtini) universitete sumokėtas lėšų sumas. Pagal teisės aktus tam tikra lėšų suma (keli šimtai eurų) pareiškėjui turėjo būti grąžinta, tačiau iki šiol šios sumos negavo. 2016-05-15 raštu kreipėsi į Kauno AVMI, o 2016-06-30 gavo Kauno AVMI sprendimą (raštą), kuriame buvo nurodyta, jog už 2015- metus yra susidariusi 206 Eur permoka, kuri buvo įskaityta nepriemokai už 2013 metus pagal patikslintą deklaraciją įskaityti, nepriemokai pagal vykdomuosius raštus padengti. Pareiškėjas pateikė skundą VMI, kuri skundžiamu 2016-10-18 sprendimu pareiškėjo skundo netenkino, todėl pareiškėjas kreipėsi į MGK, kuri 2017-01-04 sprendimu pareiškėjo skundo taip pat netenkino. Su minėtais sprendimais pareiškėjas nesutinka, nes MGK sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, priimtas neįsigilinus į pareiškėjo skunde pateiktus argumentus. MGK sprendime neatsakyta į esminius pareiškėjo skundo argumentus, o pateiktos išvados prieštarauja teisės aktams. Nebuvo išanalizuota dauguma pareiškėjo skundo klausimų. Pažymi, kad byloje keliamos tos pačios fakto ir teisės problemos, kurios buvo nagrinėtos pagal jo skundą dėl identiškos situacijos už ankstesnį laikotarpį. Šis ginčas pagal jo skundą laukia nagrinėjimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (administracinė byla A-829-602-2017).
Pareiškėjas nurodo, jog 2004-12-07 Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko įsakymas Nr.VA-186 „Dėl mokesčio ir baudos už administracinį teisės pažeidimą permokos grąžinimo (įskaitymo) tinka juridiniams asmenims, bet išieškojimas iš fizinių asmenų pagal CPK ir CK turi kitą procedūrą ir eiliškumą. Antstolis privalo įsitikinti, jog pranešimas skolininkui buvo įteiktas, o jo informavimo procedūros nebuvo laikytasi. Tokie mokesčių administratoriaus veiksmai lėmė, kad pareiškėjas jo veiksmų laiku negalėjo apskųsti.
Pareiškėjas vadovaujasi EŽTT bei Konstitucinio Teismo praktika, Konstitucijos ir Konvencijos nuostatomis ir teigia, jog ikiteisminėje ginčo stadijoje buvo nukrypta nuo šalių lygiateisiškumo principo. Teigia, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeista jo teisė į nuosavybę (Konvencijos 1 protokolo 1 str.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, ar MAĮ nuostatos ta apimtimi, kurioje nustatyta, kad mokesčiai ir mokestinės prievolės gali būti perskaičiuojami už dvigubai ilgesnį laikotarpį nei mokesčių administratorius atsako prieš subjektus, neatsižvelgiant į tai, kada apie tai sužinojo subjektas, nesuteikiant ir nenumatant teisės teismui jo atnaujinti, neprieštarauja ES teisės aktams ir tarptautinėms sutartims bei susitarimams. ESTT turėtų pasisakyti, kaip turėtų būti interpretuojamas ES pirminėje ir antrinėje teisėje įtvirtintas teisės aktų taikymas ir reglamentavimas, užtikrinantis visų asmenų ir piliečių vienodą apsaugą pagal įstatymus.
Mano, jog be pagrindo jam atsisakyta priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia LAT praktika, CPK ir CK normomis. Nurodo, jog skundams VMI ir MGK parengti buvo sugaišta virš 25 valandų, minimalūs advokatų įkainiai yra nuo 25 Eur be PVM už vieną darbo valandą, o valstybė teisinę pagalbą teikiantiems advokatams moka 11 Eur be PVM už darbo valandą. Atsižvelgiant į teisės analogiją, bendruosius teisės principus, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, iš mokesčių inspekcijos jam turi būti priteistas patirtas nuostolis ir žala: 250 Eur suma už procesinių dokumentų surašymą, 2,34 Eur kopijų už kopijavimą ir spausdinimą, 2 Eur pašto išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau — MAĮ) 87 str. 1 dalį mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti. Pagal Mokesčio ir baudos už administracinį teisės pažeidimą permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklių, patvirtintų VMI prie FM viršininko 2004-12-07 įsakymu Nr. VA-186 „Dėl mokesčio ir baudos už administracinį teisės pažeidimą permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo)“ (toliau – Taisyklės), 9.1.1 punktą be atskiro mokesčių mokėtojo prašymo mokesčio permoka įskaitoma Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau — VMI) administruojamų mokesčių mokestinėms nepriemokoms ir pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau — ATPK) nustatyta tvarka priimtus nutarimus paskirtų ATP baudų pasibaigusio termino mokėjimo prievolėms padengti Taisyklių nustatyta tvarka, taip pat pagal Taisyklių 9.2 punktą mokesčio permoka pervedama antstoliui pagal gautą jo patvarkymą dėl turtinių teisių arešto į mokesčių mokėtojui priklausančią grąžinti (įskaityti) permokos (skirtumo) sumą.
Už 2015 metus susidarius 206 Eur GPM permoka buvo įskaityta tokiu būdu: 5,92 Eur buvo įskaityti GPM nepriemokai pagal 2016-04-20 patikslintą deklaraciją už 2013 metus ir 200,08 Eur buvo įskaityti nepriemokai padengti pagal Lietuvos institucijų vykdomuosius dokumentus. 200,08 Eur suma buvo įskaityta pagal vykdomąjį dokumentą, gautą 2013-07-22, pagal kurį bendra išieškoma suma yra 724,05 Eur (2500 Lt). Įskaitymas buvo atliktas įmokos kodu 5661. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 6 d. nutarimo Nr. 7 „Dėl mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus bei valstybės pinigų fondus kodavimo“ 4 punktu patvirtintu „Mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, kodų sąrašu“, 5661 kodu mokamas antstolio sumokėtas išieškotas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. VMI prie FM ginčijamu sprendimu (raštu) informavo Pareiškėją, kad jo turima GPM permoka buvo padengta Pareiškėjo skola valstybei. Pareiškėjui jo prašoma grąžinti GPM permoka buvo negrąžinta teisėtai ir pagrįstai, nes Taisyklių 9.1.1 ir 9.2 punktuose nustatyta tvarka ji buvo įskaityta, taigi, grąžintinos GPM permokos nėra, o pagal Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenis Pareiškėjo skola valstybei pagal Lietuvos institucijų vykdomuosius dokumentus 2016-06-27 sudarė 613,72 Eur.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno AVMI 2016-06-27 sprendimo (rašto) Nr. (9.44-03-2)-G-1254, kuriuo buvo atsisakyta grąžinti mokesčio permoką, bei pareiškėjo skundus nagrinėjusių VMI 2016-10-18 sprendimo (rašto) Nr. (24.4-31-5)R-6636 bei MGK 2017-01-04 sprendimo Nr. S-4(7-250/2016).
Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas D. S. 2016-06-15 raštu kreipėsi į Kauno AVMI dėl nepervestų ir negrąžintų sumokėtų lėšų už 2015 metus. Prašė grąžinti už mokslą universitete sumokėtą ir turimą sugrąžinti sumą ir kitas permokas už 2015 m. (MGK byla, b. l. 44).
Kauno AVMI skundžiamu sprendimu pareiškėją informavo, jog pagal pareiškėjo 2016-03-22 pateiktą metinę pajamų deklaraciją už 2015 m. susidarė 206,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio permoka. Paaiškino, kad iš šios sumos 5,92 Eur buvo įskaityta GPM nepriemokai pagal 2016-04-20 patikslintą deklaraciją už 2013 m. ir 200,08 Eur įskaityta nepriemokai pagal Lietuvos institucijų vykdomuosius dokumentus padengti. Taip pat nurodė, jog pagal Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenis pareiškėjas 2016-06-27 duomenimis skolingas 613,72 Eur pagal Lietuvos institucijų vykdomuosius dokumentus (MGK byla, b.l. 47).
Šalies argumentai
Nesutikdamas su teritorinio administratoriaus sprendimu, pareiškėjas 2016-09-16 skundu kreipėsi į VMI (MGK byla, b.l. 25-43). Byloje ginčijamu 2016-10-18 sprendimu (raštu) Nr. (24.4-31-5)R-6636, pareiškėjui nurodė, Kauno VMI pagrįstai įskaitė už 2015 m. susidariusią permoką. Pažymėjo, jog vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius metus, o pagal 87 straipsnio 1 dalį permokėtos mokesčių sumos yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti. Taip pat nurodė, jog pagal Taisyklių 9.1.1 punktą be atskiro mokesčių mokėtojo prašymo mokesčio permoka įskaitoma Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau — VMI) administruojamų mokesčių mokestinėms nepriemokoms ir pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau — ATPK) nustatyta tvarka priimtus nutarimus paskirtų ATP baudų pasibaigusio termino mokėjimo prievolėms padengti Taisyklių nustatyta tvarka, taip pat pagal Taisyklių 9.2 punktą mokesčio permoka pervedama antstoliui pagal gautą jo patvarkymą dėl turtinių teisių arešto į mokesčių mokėtojui priklausančią grąžinti (įskaityti) permokos (skirtumo) sumą.
Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą MGK 2017-01-04 sprendimu Nr. S-4(7-250/2016) patvirtino VMI 2016-10-18 raštą Nr. (24.4-31-5)R-6636 (MGK byla, b.l. 67-71). MGK nurodė, jog byloje VMI papildomai informavo, jog 200,08 Eur suma buvo įskaityta pagal vykdomąjį dokumentą, gautą 2013-07-22, pagal kurį bendra išieškoma suma yra 724,05 Eur (2500 Lt) (Inspekcijos atstovė A. B. telefonu (8 37 405225) patikslino, jog vykdomasis dokumentas yra išduotas byloje Nr. 2-109-647/2013, kurioje pareiškėjui buvo paskirta 2500 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesu). Įskaitymas buvo atliktas įmokos kodu 5661. MGK nurodė, jog, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 6 d. nutarimo Nr. 7 „Dėl mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus bei valstybės pinigų fondus kodavimo“ 4 punktu patvirtintu „Mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, kodų sąrašu“, 5661 kodu mokamas antstolio sumokėtas išieškotas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Taigi, VMI prie FM ginčijamu sprendimu (raštu) informavo Pareiškėją, kad jo turima GPM permoka buvo padengta pareiškėjo skola valstybei.
Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius nustatė, jog pareiškėjui pateikus pajamų deklaraciją už 2015 m. susidarė 206,00 Eur GPM permoka, iš kurios 5,92 Eur buvo įskaityta GPM nepriemokai pagal 2016-04-20 patikslintą deklaraciją už 2013 m. padengti ir 200,08 Eur įskaityta nepriemokai pagal Lietuvos institucijų vykdomuosius dokumentus, t.y. vykdomąjį dokumentą gautą 2013-07-22, pagal kurį bendra išieškoma suma – 724,05 Eur (2500 Lt) (vykdomasis dokumentas išduotas byloje Nr. 2-109-647/2013, kurioje pareiškėjui buvo paskirta 2500 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesu).
Motyvuojamoji dalis
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 patvirtintų Mokesčio ir baudos už administracinį nusižengimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklių 9 punkte nustatyta, kad be atskiro mokesčių mokėtojo prašymo mokesčio ir (arba) ATP baudos permoka (skirtumas) įskaitoma VMI administruojamų mokesčių mokestinėms nepriemokoms ir pagal ATPK nustatyta tvarka priimtus nutarimus paskirtų ATP baudų pasibaigusio termino mokėjimo prievolėms padengti (9.1.1 punktas); pervedama antstoliui pagal gautą jo patvarkymą dėl turtinių teisių arešto į mokesčių mokėtojui priklausančią grąžinti (įskaityti) permokos (skirtumo) sumą (9.2. punktas). Šių aktų nuostatos pareiškėjui mokesčių administratoriaus buvo išaiškintos ginčijamuose raštuose.
Pareiškėjo vertinimu, jam nepagrįstai nebuvo sugrąžinta permoka, nes mokesčių administratorius neteisėtai atliko permokos įskaitymus, pažeisdamas CK nuostatas ir CPK nustatytą eiliškumą.
Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad GPM permoka negalėjo būti įskaitoma pagal MAĮ 87 straipsnio ir Taisyklių nuostatas. Kaip jau buvo minėta pagal MAĮ 87 straipsnio 1 dalį, mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti.
MAĮ 87 straipsnio 3 dalyje yra numatyti ribojimai tam tikriems mokesčių permokų įskaitymo veiksmams atlikti, t. y. numatyta, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų permoka negali būti įskaitoma kitų mokesčių nepriemokai padengti, o kitų mokesčių permoka negali būti įskaitoma valstybinio socialinio draudimo įmokų nepriemokai padengti. Straipsnio 4 dalyje numatyta, kad muitinės administruojamų mokesčių permokos įskaitymo kitų mokesčių nepriemokai padengti, taip pat kitų mokesčių permokos įskaitymo muitinės administruojamų mokesčių nepriemokai padengti tvarką nustato finansų ministras. Kitokio pobūdžio apribojimų MAĮ nenumato, todėl darytina išvada, kad MAĮ yra numatytas draudimas valstybinio socialinio draudimo įmokų permoka įskaityti kitiems mokesčiams padengti, bet nėra draudimo GPM permoką (skirtumą) įskaityti mokesčio mokėtojo nepriemokai padengti. Todėl GPM permokos (skirtumo) įskaitymas atliekamas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti (MAĮ 87 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju GPM permoka buvo padengta pareiškėjo GPM nepriemoka ir teismo skirta bauda, kas atitiko Taisyklių 9.1.1 ir 9.2 punktų nuostatas.
Dėl pareiškėjo argumentų, jog įskaitymai prieštarauja privatinės teisės reguliavimui, pažymėtina, jog įskaitymą reguliuoja Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos. Mokestiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas, todėl jų realizavimui pirmiausia taikomas administracinio teisinio reguliavimo metodas (Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. nutarimas). Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 dalis be kita ko nustato, kad turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas), įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. Įskaitymo draudimą reglamentuojantis CK 6.134 straipsnis numato, jog draudžiama įskaityti reikalavimus valstybei, tačiau valstybė turi teisę taikyti įskaitymą (1 d. 5 p.). Atsižvelgiant į tai, jog mokestiniai santykiai yra tiesiogiai reglamentuoti atitinkamos viešosios teisės normomis ir kai tokia situacija įsakmiai nenurodyta Civiliniame kodekse, turi būti taikomos atitinkamos viešosios teisės normos. Todėl nagrinėjam atveju pareiškėjo argumentai, jog mokesčių administratorius neturėjo vadovautis MAĮ ir Taisyklių nuostatomis, nepagrįsti. Kaip minėta, mokesčių administratorius turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą įskaityti pareiškėjui susidariusią mokesčio permoką jo mokestiniams įsiskolinimams padengti be atskiro mokesčių mokėtojo prašymo. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, mokesčių administratorius priėmė pagrįstą sprendimą negrąžinti pareiškėjui jo prašomos mokesčio permokos sumos.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Kauno AVMI 2016-06-27 raštą Nr. (9.44-03-2)-G-1254, VMI 2016-10-18 raštą Nr. (24.4-31-5)R-6636 bei MGK 2017-01-04 sprendimą Nr. S-4(7-250/2016), todėl šie pareiškėjo reikalavimai atmetami.
Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VMI grąžinti nurašytą (įskaitytą) 206 Eur pinigų sumą ir priteisti 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojant nuo lėšų privalomos pervesti dienos iki teismo sprendimo įvykdymo yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti ginčijamus sprendimus (raštus). Teismui konstatavus, kad ginčijami raštai ir sprendimas yra teisėti, yra atmestini ir šie išvestiniai reikalavimai.
Pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimą kreiptis į kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą ir Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar MAĮ nuostatos neprieštarauja CK, CPK ir Konstitucijos nuostatoms. Taip pat, prašoma kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-12-07 įsakymo Nr. VA-186 „Dėl mokesčio ir baudos už administracinį teisės pažeidimą permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo)“ ištyrimo.
Konstitucijos 100 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Esant prašymams kreiptis į Konstitucinį Teismą išspręsti administracinėje byloje taikytų Statuto 59 punkto ir 71.6 papunkčio nuostatų atitiktį Konstitucijai, t. y., jei administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi pagrindo manyti, jog nagrinėjamoje konkrečioje byloje taikytinas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, kreipiasi į Konstitucinį Teismą ir stabdo bylą, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės justicijos bylą (ABTĮ 100 straipsnio 1 d. 4 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl bylos proceso dalyvių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą yra išaiškinęs, kad tokie prašymai individualią bylą nagrinėjančiam teismui yra tik vada vertinti, ar yra pagrindo manyti, jog konkrečioje byloje taikytinas teisės aktas (jo dalis) gali prieštarauti Konstitucijai. Pagrindas konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai. Kreipimasis į Konstitucinį Teismą jo kompetencijai priskirtais klausimais priklauso bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, kurią lemia tai, ar bylą nagrinėjančiam teismui kyla teisiškai pagrįstų abejonių dėl sprendžiant bylą taikytino norminio teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1645/2012; kt.). Taigi teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Teismas, išnagrinėjęs šios bylos medžiagą, byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinęs byloje kilusį ginčą, daro išvadą, kad šioje nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjo nurodomos MAĮ nuostatos prieštarauja Konstitucijai, ir tenkinti pareiškėjo prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.
Teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje administracinėje byloje nėra aiškiai suformuluotas ir nėra susietas su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Abstraktūs pareiškėjo teiginiai dėl asmenų lygiateisiškumo principo ir nuosavybės nepagrindžia būtinybės šioje byloje kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo.
Teismas pažymi, jog tapačius prašymus (dėl kreipimosi į Konstitucinį ir Europos sąjungos Teisingumo Teismą bei Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą) pareiškėjas buvo pareiškęs pagal pareiškėjo skundą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje byloje Nr. A-829-602/2017, tačiau teismui taip pat nekilo abejonių dėl minėtų teisės aktų atitikimo Konstitucijos ir įstatymo nuostatoms.
Nors pareiškėjas nurodo, jog reiškia reikalavimą dėl patirtų nuostolių, išlaidų ir žalos atlyginimo, tačiau, kaip matyti iš pareiškėjo skundo, jis siekia bylinėjimosi išlaidų, patirtų ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, taip pat teikiant skundą teismui atlyginimo. Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas, kadangi netenkinus pareiškėjo skundo, jis neįgijo teisės reikalauti priteisti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjo D. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.