- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-30
- Bylos Nr.
- 2S-1586-254/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01223-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- V. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1524-736/2014 pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui V. K., išvadą teikiančiai institucijai Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir vaikų bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nustatyti, kad atsakovas yra jos dukters D. P. tėvas, atsakovui atsisakius pripažinti tėvystę, skirti tėvystės nustatymo genetinę ekspertizę. Prašė nustatyti vaikų D. K. ir D. P. gyvenamąją vietą kartu su ieškove bei priteisti jiems išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, taip pat kiekvienam vaikui po 10 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą, išlaikymo lėšas paskirti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei. Be to prašė nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką taip: tėvas vaikus su savimi gali pasiimti kiekvieno mėnesio 1 ir 3 penktadieniais 18.00 val. ir vaikus atgal į namus turi pristatyti sekmadieniais iki 18.00 val., abipusiu tėvų susitarimu tėvo bendravimo tvarka su vaikais gali būti keičiama. Tėvas, norėdamas bendrauti su vaikais, vaikų motinai apie tai turi pranešti prieš 2 dienas iki vaikų pasiėmimo su savimi. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu kartu gyveno nuo 2000 m. iki 2004 m. rugpjūčio mėn., po išsiskyrimo atsakovas su ieškove ir vaikais jokio ryšio nepalaiko, išlaikymo neteikia, todėl prašo priteisti po 10 800 Lt kiekvienam vaikui išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė niekur nedirba, gyvena iš gaunamų pašalpų. Vidutiniškai vieno vaiko išlaikymui per mėnesį ieškovei reikia 600-700 Lt, atsakovas turėtų skirti ne mažiau kaip po 300 Lt kiekvienam vaikui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi nustatė ieškovei dešimties dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje nėra nurodyta aplinkybių, kad tarp šalių yra ginčas dėl tėvystės pripažinimo ir pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Prašymui nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu su ja pagrįsti ieškovė turi pateikti pažymą iš gyvenamosios vietos seniūnijos apie šeimos sudėtį, taip pat pažymą apie šeimos gyvenimo sąlygas. Ieškovė byloje yra atstovaujama advokato, todėl turi pateikti įrodymus (pažymas) apie atsakovo turtinę padėtį (jo gaunamą darbo užmokestį, turimą nekilnojamąjį turtą (VĮ Registrų centro pažyma), transporto priemones (VĮ Regitra pažyma), kitus turinčius reikšmės šioje byloje įrodymus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2014 m. gegužės 22 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui šiais argumentais:
1. teismas nesivadovavo Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą;
2. ieškinyje buvo išdėstytos visos teismo skundžiamoje nutartyje reikalaujamos nurodyti aplinkybės, įskaitant ir tai, kad atsakovas tėvystės nepripažino. Atsakovas su vaikais ir vaikų motina jokio ryšio nepalaiko, visiškai neprisidėjo prie vaikų išlaikymo. Vaikų motina nežino kur šiuo metu gyvena atsakovas. Akivaizdu, kad tarp vaiko motinos ir tėvo yra kilęs ginčas dėl tėvystės. Atsakovas neteikia išlaikymo ir tam vaikui, kuriam yra pripažinęs tėvystę;
3. teismo reikalavimas pateikti ieškovei pažymą apie šeimos gyvenimo sąlygas yra nepagrįstas. Byloje šalimi įtraukta išvadą teikianti institucija Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, kuri teismui ir teikia tokias išvadas. Tokios išvados būna teisingiausios, realiai atspindinčios padėtį. Tačiau tėvystės nustatymo bylose tokios išvados yra nereikalingos;
4. ieškovė apie savo turtinę padėtį yra pateikusi dokumentus. Teismas turėtų atsakovui pasiūlyti pateikti duomenis apie jo turtinę padėtį, jeigu jis nesutiks su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Be to, advokatas negali gauti reikalaujamų duomenų apie ne apie jo atstovaujamą asmenį LR Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 13 straipsnyje (neteikiama informacija) nustatyta tvarka. Gauti iš atsakovo sutikimą rinkti apie jį informaciją yra neįmanoma ir būtų dar labiau vilkinamas materialinio išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams procesas;
5. teismo reikalavimas per 10 dienų pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus yra neįmanomas. Dalį reikalaujamų dokumentų galima pateikti iki parengiamojo posėdžio pradžios. Išlaikymo priteisimas nepilnamečiams vaikams neturėtų būti vilkinamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas dėl teismo įpareigojimų pašalinti ieškinio trūkumus šeimos teisinių santykių byloje teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir suformuluotus reikalavimus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą, neatsižvelgė į tai, kad šalių ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių (CPK 138 str., 375 straipsnis ir 376 straipsnis), todėl nėra pagrindo skundžiamą nutartį laikyti teisėta ir pagrįsta.
Reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys arba kurių teisėms ir (ar) pareigoms ieškinyje reiškiami reikalavimai gali turėti įtakos, galėtų susipažinti su reiškiamais reikalavimais, kad dalyvaujantys byloje asmenys galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, kuriais šiuos atsikirtimus jie grindžia, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą, todėl tik esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai (CPK 135 str.), ieškovės pareikšto ieškinio dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir tėvo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo turinys turi atitikti ir CPK 387 straipsnio reikalavimus.
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi nurodė ieškovei pašalinti šiuos ieškinio trūkumus: pateikti įrodymus, kad tarp šalių yra ginčas dėl tėvystės nustatymo (CPK 387 str. 1 d.); jeigu ieškovė siekia nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja, tai turi pateikti pažymą iš gyvenamosios vietos seniūnijos apie šeimos sudėtį; taip pat pateikti pažymą apie šeimos gyvenimo sąlygas. Reikalavimo dėl išlaikymo dalyje nurodė, kad ieškovė turi pateikti duomenis apie atsakovo turtinę padėtį.
Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju - ieškiniui priimti - reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti patekti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje. Ketvirta, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą, todėl atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl neaiškaus ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ginčo ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Č., kt. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-380/2008; kt.). Nagrinėjamu atveju skundžiamojoje nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai yra susiję tik su įrodymų pateikimu, kas neturėjo sudaryti esminių kliūčių proceso eigai, o galutinį ieškinio reikalavimą, įrodymus ir kitą informaciją, jei ji būtina bylos nagrinėjimui, teismas gali surinkti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (CPK 230 straipsnio 1 dalis).
Iš ieškinio aplinkybių matyti, kad šalys nuo 2004 m. rugsėjo nepalaiko jokių ryšių ir ieškovei nėra žinoma atsakovo gyvenamoji vieta, todėl reikalavimas ieškovei pateikti įrodymus apie šalių ginčą dėl tėvystės nustatymo yra neįgyvendinamas ir jis nesudaro esminių kliūčių proceso eigai, kaip ir teismo nurodytas trūkumas dėl įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį nepateikimo. Taip pat sutiktina su apeliantu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir esant reikalui pats rinkti įrodymus, t.t. pasinaudojant jam suteiktomis prieigomis prie duomenų bazių. Toks teismo aktyvus vaidmuo nagrinėjant civilines bylas, kuriose sprendžiami su šeimos teisiniais santykiais susiję klausimai, vertinamas kaip nešališkumo principo nepažeidžianti teismo teisė, siekiant išsiaiškinti su byla susijusias faktines aplinkybes, neapsiriboti vien proceso dalyvių pateikiamais duomenimis, bet įvardinti ir kitus bylai svarbius įrodymus bei juos išreikalauti (CPK 376 straipsnis).
Sprendžiant ginčą dėl vaikų, nagrinėjamu atveju dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (CPK 3.174 str.), yra privalomas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas, kuri ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, duoda teismui išvadą dėl ginčo, t.t. pateikia ją pagrindžiančius duomenis (CPK 3.178 str.), todėl nesuprantamas teismo įpareigojimas ieškovei pateikti pažymą apie šeimos gyvenimo sąlygas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti, todėl atskirasis skundas tenkinamas, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.