Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-4602-377/2019 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01563-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 3.4.5.2. (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 17 d. Tauragė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina Gudžiūnienė, sekretoriaujant Militai Balandienei, dalyvaujant ieškovei D. V., jos atstovui advokatui Vygandui Skladaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės „Turto bankas“, trečiasis asmuo Tauragės rajono 1-ojo notaro biuro notarė Audronė Bakšienė dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo. Teismas nustatė : Atsakovės atstovas, trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuoti, gauti prašymai bylą nagrinėti be jų. Ieškovė prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. V. po J. V. mirties, butą 73,25 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu(duomenys neskelbtini) ir 1/4 dalį pastato - tvarto 130,40 kv.m. ploto (viso pastato plotas 521,61 kv.m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo faktiškai pradėdama valdyti; taip pat prašo pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini)palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Tauragės rajono 1-ojo notaro biuro, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį Valstybės įmonė Turto bankas perėmė J. V. priklausiusį butą 73,25 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). ir 1/4 dalį pastato -tvarto 130,40 kv.m. ploto (viso pastato plotas 521,61 kv.m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)esantį (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodė ir teisme paaiškino, kad jos tėvas J. V. sudarė santuoką su mama D. V. V (duomenys neskelbtini). mama D. V. V mirė (duomenys neskelbtini). Jos tėvas, J. V., po mamos mirties, pagal(duomenys neskelbtini) sutartį, patvirtintą Tauragės rajono 1-ojo notaro biuro notarės Audronės Bakšienės, registro Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo keturių kambarių butą vieno aukšto plytų gyvenamajame name, turintį 73,25 kv.m. bendro ploto, adresu(duomenys neskelbtini)ir pastatą-tvartą 12/100 dalių molio-akmenų- plytų, adresu(duomenys neskelbtini). Tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo J. V. mirties ji liko gyventi tėvo bute, kuriame yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą nuo 2000 m. liepos 21 d., minėtą butą su tvartu prižiūri, jais naudojasi savo reikmėms, bute pagal galimybes atlieka kosmetinį remontą. Be to, moka visus su minėto turto išlaikymu susijusius mokesčius: už elektrą, šiukšlių išvežimą. Tėvo mirties dieną įsiskolinimo dėl paveldimo turto išlaikymo nebuvo. Todėl akivaizdu, kad po tėvo mirties keturių kambarių butą vieno aukšto plytų gyvenamajame name ir tvartą, kuriuos įsigijo tėvas, perėmė faktiškai pradėdama valdyti. Valstybės įmonė Turto bankas pagal(duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Tauragės rajono 1-ojo Notaro biuro, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)pagal (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)perėmė jos tėvui priklausiusį butą 73,25 kv.m. bendro ploto, esantį adresu T(duomenys neskelbtini) ir 1/4 dalį pastato-tvarto 130,40 kv.m. ploto (viso pastato plotas 521,61 kv.m.), esantį (duomenys neskelbtini). Po buto perėmimo, ji liko ir toliau gyventi šiame bute, jį prižiūri kartu su tvartu, moka visus susijusius mokesčius.Valstybės įmonė Turto bankas, paveldėjęs butą pagal ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą, jokių buto priežiūros darbų neatliko, mokesčių nemoka.Valstybės įmonė Turto bankas, siekianti paveldėti nekilnojamąjį turtą, nebuvo įsitikinta ar nėra kitų teisėtų paveldėtojų. Valstybei palikimas galėjo pereiti tik nustačius, jog palikėjas neturi įpėdinių pagal įstatymą, dėl ko buvo pažeisti CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimai. Valstybei palikimas galėjo pereiti tik nustačius, jog palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą. Paveldėjimo teisė valstybei pereina, kai nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Šiuo atveju, palikėjas J. V. visą turtą paliko ieškovei ir šis įpėdinis paveldimą turtą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti, todėl negalima pripažinti, jog valstybė, vėliau teisėtai paveldėjo mirusio J. V. turtą. Mano, kad valstybei liudijimas dėl turto perdavimo buvo išduotas neteisėtai, todėl šis paveldėjimo teisės liudijimas pripažintinas niekiniu ir naikintinas, kadangi prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Lietuvos Respublikos CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas tik paveldėjimo santykiams taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas taikomas asmeniui, pretenduojančiam į palikimą, ginčijant palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Tačiau kaip yra nurodęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Kai asmuo priėmė palikimą įstatymo nustatyta tvarka, įpėdiniai gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, bet gali ir neprašyti, tai yra jų teisė. Pažymi, kad tik šią vasarą sužinojo, kad tėvo turtas perėjęs valstybei. Kai sūnus grįžo iš užsienio, padėjo tvarkytis paveldėjimo dokumentus. Ji dėl prastos sveikatos daug laiko praleidžia gydymo įstaigose, pavasarį gulėjo ligoninėje, galėjo laiško iš notarės ir negauti, spaudos neprenumeruoja, nes brangiai kainuoja. Ji pragyvena iš gaunamos 122 Eur socialinės pašalpos. Nesitvarkė paveldėjimo paveldėjimo dokumentų į tėvo J. V. vardu likusį palikimą dėl įstatymų nežinojimo, dėl lėšų trūkumo. Jos brolis R. V. šeimos sukūręs nebuvo, paveldėtojų neturėjo, mirė(duomenys neskelbtini) Ji kito gyvenamojo būsto neturi. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsakovės - VĮ „Turto bankas“ atstovas atsiliepime prašo ieškinio netenkinti ir nurodė, kad J. V. mirė(duomenys neskelbtini) ir ieškovė žinojo apie palikėjo mirties faktą ir turėjo apsispręsti priimti palikimą ar jo atsisakyti. Ieškovė nebuvo aktyvi, rūpestinga ir nesiėmė jokių veiksmų savo teisių įgyvendinimui. Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikime faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turte savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m, kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S, O. (teisių perėmėja - A. O.) V. G. O., J. K., bylos Nr. 3K-3-210/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.) tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais - asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloji pagal pareiškėjos S. V. W. pareiškimą dėl juridinių faktų nustatymo, bylos Nr. 3K-3 381/2011). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog ji siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkičio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. P. ir K, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, bylos Nr. 3K-3-403/2011). Ieškovei yra būtina teismui pateikti objektyviais faktais pagrįstus duomenis, patvirtinančius, jog ieškovė per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atliko konkrečius aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos tikrąją valią įgyti nuosavybės teisę į paveidimą turtą. Paprastai palikimo priėmimo faktas yra įrodinėjamas konkrečių veiksmų buvimu, jų atlikimu - tai priimto turto tvarkymas, remontas, dažymas, rekonstrukcija, valdymas kaip savo, mokesčių už turto pagerinimą ar jo išlaikymą mokėjimas ir kt. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko. Be to, pareiškėja nepateikė jokių naujų įrodymų, nenurodė pagrindų, dėl kurių notarės(duomenys neskelbtini) išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas būtų negaliojantis bei nepateikė jokių įrodymų, kad notarė, išduodama ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą, pažeidė įstatymų nuostatas. Teismas konstatuoja : Ieškinys tenkintinas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės bei jos atstovo paaiškinimų, ieškovės tėvai buvo J. V. ir D. V. V. Be ieškovės, šeimoje augo brolis R. V.. Ieškovės brolis nesukūręs šeimos ir nepalikęs paveldėtojų mirė (duomenys neskelbtini) Mama D. V. V mirė(duomenys neskelbtini), jos tėvas, J. V., mirė (duomenys neskelbtini). Tėvas J. V. pagal(duomenys neskelbtini)sutartį, patvirtintą Tauragės rajono 1- ojo notaro biuro notarės Audronės Bakšienės, registro Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo keturių kambarių butą vieno aukšto plytų gyvenamajame name, turintį 73,25 kv.m. bendro ploto, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir pastatą-tvartą 12/100 dalių molio-akmenų- plytų, esantį adresu (duomenys neskelbtini). kaip matyti, ieškovė visada gyveno adresu (duomenys neskelbtini) bei 2000 m. liepos 21 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą. Po tėvo J. V. mirties ji liko gyventi minėtame bute. Iš VĮ Registrų centas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantį adresu(duomenys neskelbtini) ir pastatas-tvartas 12/100 dalių, esantį adresu(duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, (patikėtinis - VĮ Turto bankas) pagal (duomenys neskelbtini)palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) priėmimo perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė įrodinėja, kad minėtas turtas nuosavybės teise priklausė jai, nes faktiškai butu bei kitu tėvo J. V. likusiu turtu naudojasi tik ji. Į notarą dėl paveldėjimo teises liudijimo išdavimo ieškovė nesikreipė, tačiau faktiškai visu butu bei kitu nekilnojamuoju turtu iš karto po tėvo mirties pradėjo naudotis ir jį valdyti bei disponuoti ieškovė. Kaip įrodymą, ieškovė į bylą pateikė pateikė mokėjimo kvitus, iš kurių matyti, kad tik ji moka mokesčius už komunalinius patarnavimus, elektrą, šiukšlių išvežimą. Šie dokumentai įrodo, jog ji naudojasi šiuo butu, rūpinasi juo kaip savo. Be to, ieškovė adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2000 m. liepos 21 d. deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Tai, kad ieškovė neišsiėmė paveldėjimo teisės liudijimo, nepaneigia aplinkybės, jog ji nuo pat palikėjo mirties momento visu šiuo turtu rūpinosi kaip savo, valdė, naudojosi juo kaip savininkė. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė turi sveikatos problemų, dažnai lankosi ir guli įvairiose gydymo įstaigose, kad jos materialinė, finansinė padėtis bloga, pragyvena iš 122 Eur socialinės pašalpos. Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią. Tai gali būti padaryta raštu - per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui ir veiksmais - faktiškai pradedant paveldėtą turtą valdyti. Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinosi kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir t.t.) įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2003). Įvertinant byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovė įrodė, jog palikimą ji priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti ir jį valdo, dėl to nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Iš bylos matyti, kad(duomenys neskelbtini)Tauragės rajono 1-iojo notaro biuro notarė Audronė Bakšienė VĮ „Turto bankas“ išdavė J. V. priklausiusio palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Ieškovė ginčija šį liudijimą teigdama, kad VĮ „Turto bankas“ nėra sąžiningas turto įgijėjas, nes palikimo priėmimo metu turėjo būti žinoma apie J. V. įpėdinius. Todėl tėvo J. V. palikimo priėmimo valstybės vardu faktą ji laiko aiškiai neteisėtu, o palikimo perėjimo valstybei liudijimą - neteisėtą svetimo turto užvaldymą patvirtinančiu aktu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 straipsnis numato palikimo perėjimo valstybei atvejus, o būtent, kai: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Iš 2019 m. liepos 16 d. Tauragės rajono 1-ojo notaro biuro notarės Audronės Bakšienės išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo, registro Nr. 3476, matyti, kad notarė išdavė šį liudijimą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 straipsniu, konkrečiai nenurodydama, vadovaudamasi kokiu straipsnio punktu. Kaip matyti, nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nė vienas atvejis negali būti pagrindu palikimo perėjimui valstybei. Negalima teigti, kad nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, kadangi nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovė palikimą priėmė. Ji laikytina paveldėjusia pagal įstatymą, todėl galėjo prašyti notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis). Faktiškai priėmusi palikimą ji galėjo prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau neprivalėjo to daryti. Todėl šią situaciją traktuoti kaip nė vienam įpėdiniui nepriėmus palikimo, negalima. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo pretenduojantis į palikimą gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Ieškovė, nepraleisdama įstatymo nustatyto termino 2019 m. spalio 19 d. kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) VĮ Turto bankui išduoto paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo. Sprendžiant (duomenys neskelbtini)VĮ Turto bankui išduoto paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo klausimą yra būtina įvertinti priežastis ir aplinkybes, kuriomis susidarė tokia situacija, jog palikimas įpėdinės nebuvo priimtas ir atiteko valstybei. Kaip yra nurodžiusi ieškovė, terminą palikimui priimti ji praleido dėl to, jog dėl sveikatos problemų dažnai stocionariai gydėsi ir gydosi gydymo įstaigose, pastoviai serga, be to, gyvena viena, spaudos neprenumeruoja, be to, ir dėl įstatymų nežinojimo ar nesupratimo nesikreipė į notarą mirus tėvui. Tačiau, iš karto sužinojusi apie turto paveldėją valstybei, ji kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo tikslu parengti teismui procesinius dokumentus. Šias priežastis teismas laiko svarbiomis ir pateisinančiomis termino praleidimą. Šiuo atveju, ieškovė yra pirmesnės eilės įpėdinė pagal įstatymą prieš atsakovę (valstybę), todėl (duomenys neskelbtini)VĮ Turto bankui išduotas paveldėjimo perėjimo liudijimas, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principais naikinamas, nes įpėdinė terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo praleido dėl svarbių priežasčių. Tokiu būdu teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą, gina pažeistus ieškovės teisėtus interesus, taip pat padeda įgyvendinti įstatyme numatytą teisę paveldėti artimojo turtą po jo mirties. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Byloje nustatyta, kad ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-T-1839-14641, 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. lapkričio 29 d. pažyma Nr. (2.17)NTP-7-6792 dėl 201,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į atsakovės procesinį elgesį, pareikšto reikalavimo pobūdį, į tai, kad atsakovė yra valstybinė institucija, kuriai teisės aktai numato pareigą vykdyti valstybės paveldimo turto procedūras, į tą aplinkybę, kad byla inicijuota ne dėl atsakovės veiksmų, bylinėjimo išlaidos – žyminis mokestis, antrinės teisinės pagalbos išlaidos, pašto išlaidos, iš atsakovės nepriteistinos. Bylinėjimosi išlaidos dengtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 5 d., 99 str. 2 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsniu, 448 straipsniu, nusprendžia : Ieškinį patenkinti. Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties(duomenys neskelbtini) palikimą priėmė D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti ir jį valdo. Pripažinti negaliojančiu(duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Tauragės rajono 1-ojo notaro biuro, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)pagal kurį Valstybės įmonė Turto bankas perėmė J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausiusį turtą: butą 73,25 kv.m. bendro ploto unikalus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) ir 1/4 dalį pastato-tvarto 130,40 kv.m. ploto (viso pastato plotas 521,61 kv.m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus. Teisėja Gražina Gudžiūnienė Civilinė byla Nr. e2-1609-377/2019 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00466-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 2.4.2.13; 3.2.6.5.