Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-05-22 · Civilinė byla Nr. e2YT-17933-989/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-22
Bylos Nr.
e2YT-17933-989/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12350-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aistė Račkauskaitė-Burneikienė
Pareiškėjas
D. V.
Suinteresuotas asmuo
VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“
Advokatai
Darius Ališauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-17933-989/2019 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12350-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.1; 3.4.5.19
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gegužės 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė,sekretoriaujant Rasai Gargasienei,dalyvaujant pareiškėjos D. V. atstovui advokatui Dariui Ališauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. V. pareiškimą dėl termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjos D. V. pareiškimas, kuriuo prašoma atnaujinti terminą, skirtą kreiptis į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl draudimo išmokos po KU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto (e. b. l. 1-3, 34-36).

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodė, kad 2011 m. kovo 9 d. sudarė terminuotojo indėlio sutartį NR. 11-01495 LTL su kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“. Indėlio suma – 5000 litų (1448,10 Eur). Sutartis buvo sudaryta vienerių metų laikotarpiui, su automatiniu pratęsimu. Pareiškėja 2012 metais išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę. Kadangi terminuotojo indėlio sutartis prasitęsinėjo automatiškai, juo papildomai nesidomėjo, tikėjosi, kad indėlis saugus. Apie kredito unijos bankrotą nieko nežinojo. Į Lietuvą gyventi grįžo 2019 m. kovo mėnesį, 2019 m. kovo 26 d. deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Tvarkydama namus, pareiškėja rado 2018 m. gegužės 7 d. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pranešimą, kuriuo buvę KU „Vilniaus taupomoji kasa“ indėlininkai raginami kreiptis dėl draudimo išmokų iki 2019 m. sausio 17 d., taigi, nurodytas raginime terminas jau buvo pasibaigęs. Pranešimas (raginimas kreiptis dėl draudimo išmokos) buvo atsiųstas pareiškėjos buvusiu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno tik pareiškėjos 87 m. motina A. L., serganti Alzheimerio liga, kuri nesuprato rašto turinio ir apie jį pareiškėjos neinformavo. Pareiškėja 2019 m. kovo 12 d. kreipėsi į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, tačiau gavo 2019 m. kovo 13 d. atsakymą Nr. 05-175, kuriame nurodė, kad pagal bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau - VTK) perduotus duomenis, pareiškėjai priklausė indėlių draudimo išmoka už VTK turėtus indėlius - 1600,64 Eur; remiantis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (redakcija, galiojusį VTK draudžiamojo įvykio dieną - 2014 m. sausio 17 d.) 10 straipsnio 2 dalimi, indėlininko ar investuotojo teisė gauti draudimo išmoką galioja 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos. VTK draudžiamojo įvykio diena - 2014 m. sausio 17 d., todėl VTK indėlininkai jiems priklausančias draudimo išmokas galėjo atsiimti iki 2019 m. sausio 17 dienos., VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsisakė pareiškėjai išmokėti draudimo išmoką, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą.

Pažymėjo, kad apie KU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankrotą nežinojo, kadangi 2012 - 2019 m. gyveno užsienyje. Be to, įstatyme nurodytas penkerių metų terminas praleistas nežymiai – keliais mėnesiais. Taip pat vertintina kaip svarbi aplinkybė tai, kad Įstatyme nurodytas penkerių metų terminas skaičiuojamas „nuo draudžiamojo įvykio dienos“, o sutinkamai su Įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, draudžiamuoju įvykiu yra laikomas bankroto bylos iškėlimas kredito unijai, bankui ar įmonei arba priežiūros institucijos sprendimo dėl poveikio priemonės taikymo ar investicinių paslaugų teikimo nutraukimo priėmimas, kai kredito unija, bankas ar banko filialas negali atsiskaityti su kreditoriais ar kai įmonė ar įmonės filialas yra nepajėgi (nepajėgus) įvykdyti įsipareigojimų investuotojams. Šiuo atveju VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ penkerių metų terminą skaičiuoja remiantis antruoju pagrindu – t.y. nuo Lietuvos Banko 2014 m. sausio 17 d. sprendimo, tačiau jei terminas būtų skaičiuojamas nuo bankroto bylos iškėlimo, terminas nebūtų praleistas, nes teismo nutartis civilinėje byloje Nr. B2-3304-781/2014 dėl bankroto bylos iškėlimo KU „Vilniaus taupomoji kasa“ įsiteisėjo tik 2014 m. balandžio 7 d.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė pareiškimo netenkinti (e. b. l. 69-72).

Suinteresuotas asmuo nurodė, kad apie draudimo išmokų už indėlius išmokėjimo tvarką, išmokų atsiėmimo vietą buvo skelbiama viešojoje erdvėje – VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, įvairiose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse. Suinteresuoto asmens teigimu, pagrindų atnaujinti praleistą terminą nėra. Pareiškėja pati nesidomėjo draudimo išmokų išmokėjimo procesu, elgėsi nerūpestingai, neapdairiai. Pareiškėja nesielgė kaip sąžininga, rūpestinga ir atidi teisinių santykių dalyvė, nesirūpino savo teisėmis, elgėsi pasyviai ir aplaidžiai. Pareiškėjos pareiškime išdėstyti teiginiai negali būti pripažįstami svarbiomis aplinkybėmis, neleidusiomis įgyvendinti teisės į draudimo išmoką ir sudarančios pagrindą atnaujinti draudimo išmokos išmokėjimo terminą. Teisės gauti draudimo išmoką galiojimo terminas (5 metai nuo draudžiamojo įvykio dienos) yra pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį asmuo gali įgyvendinti savo teisę. Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos D. V. atstovas advokatas Darius Ališauskas palaikė pareiškimo reikalavimus, prašė pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 74).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2011 m. kovo 9 d. kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ ir pareiškėja D. V. sudarė terminuotojo indėlio sutartį NR. 11-01495 LTL (e. b. l. 4-5, 37-38).

Pareiškėja D. V. laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 4 d. iki 2019 m. kovo 25 d. buvo išvykusi į Jungtinę Karalystę. Tai patvirtina Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis ir Newham Londor pranešimas dėl registravimosi rinkimuose (e. b. l. 9, 12-13, 42, 45-46). Pareiškėja gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravo nuo 2019 m. kovo 25 d. (e. b. l. 9, 42).

VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 2018 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 05-443 informavo bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ indėlininkus, kad jiems draudimo išmokos bus mokamos iki 2019 m. sausio 17 d. (draudžiamasis įvykis – 2014 m. sausio 17 d.) (e. b. l. 6, 39).

VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, atsakydamas į pareiškėjos 2019 m. kovo 12 d. prašymą, 2019 m. kovo 13 d. raštu Nr. 05-175 nurodė, kad pareiškėjai priklausė 1600,64 Eur indėlių draudimo išmoka už kredito unijoje „Vilniaus taupomoji kasa“ turėtus indėlius, taip pat pažymėjo, kad draudimo išmoka iki 2019 m. sausio 17 d. atsiimta nebuvo (e. b. l. 7, 40).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia atnaujinti terminą draudimo išmokai už kredito unijoje „Vilniaus taupomoji kasa“ turėtus indėlius gauti.

Pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį (redakcijos, galiojusios bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ draudžiamojo įvykio dieną – 2014 m. sausio 17 d.), indėlininko ar investuotojo teisė gauti draudimo išmoką galioja 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodė, kad nurodytas penkerių metų terminas skaičiuojamas nuo poveikio priemonių taikymo dienos arba nuo bankroto bylos iškėlimo dienos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atstovas nurodo, kad poveikių priemonių terminas nėra apibrėžtas, todėl penkerių metų terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo bankroto bylos iškėlimo dienos (2014 m. balandžio 7 d., e. b. l. 8, 41). Informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-3304-781/2013, 2014 m. balandžio 7 d. priėmė nutartį, kuria iškėlė kredito unijai ,,Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto bylą. Šioje nutartyje teismas nustatė, kad kredito unija ,,Vilniaus taupomoji kasa“ kapitalo pakankamumo normatyvo nevykdė nuo 2013 m. birželio 30 d. Todėl Lietuvos banko valdyba 2014 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 03-12 pripažino kredito uniją ,,Vilniaus taupomoji kasa“ nemokia, visam laikui atšaukė licenciją ir nutarė kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, kol teismas priims nutartį iškelti bankroto bylą atsakovui ir paskirs bankroto administratorių, Lietuvos banko valdyba 2014 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 03-13 apribojo kredito unijai ,,Vilniaus taupomoji kasa“ teisę disponuoti bankų sąskaitose esančiomis lėšomis ir vertybiniais popieriais. Nustatytos faktinės aplinkybės Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-3304-781/2013, laikytinos prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad draudžiamasis įvykis yra laikytinas Lietuvos banko valdyba 2014 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. 03-13, kuriuo buvo taikytos poveikio priemonės kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ (Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalis; redakcija, galiojusi bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ draudžiamojo įvykio dieną – 2014 m. sausio 17 d.). Atsižvelgiant į tai, draudimo išmokas už kredito unijoje „Vilniaus taupomoji kasa“ laikytus indėlius buvo galima atsiimti iki 2019 m. sausio 17 d.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2007). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008).

Vadovaujantis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėja į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo laiku nesikreipė, nes gyveno užsienyje, apie išmoką sužinojo tik grįžusi į Lietuvą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja nuo 2012 m. gegužės 4 d. iki 2019 m. kovo 25 d. gyveno Jungtinėje Karalystėje, Lietuvos Respublikoje gyvenamoji vieta deklaruota nuo 2019 m. kovo 25 d. (e. b. l. 9, 42, 12-13, 45-46). Pareiškėja grįžimo į Lietuvą priežastį nurodė – motinos sveikatą. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos motinai A. L. nuo 2019 m. kovo 13 d. nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (e. b. l. 18-19, 51-52, 20, 53). Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 2018 m. gegužės 7 d. raštas Nr. 05-443 pareiškėjai buvo siųstas neregistruotu paštu, laišką paėmė senyvo amžiaus motina ir padėjo namie. Apie laišką neinformavo pareiškėjos. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja sužinojusi apie minėtą raštą nedelsiant kreipėsi į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (2019 m. kovo 12 d., e. b. l. 7, 40). Nagrinėjamu atveju spręsti, kad pareiškėja yra nesąžininga ar sąmoningai vengė realizuoti savo teisę gauti draudimo išmoką, nėra jokio pagrindo. Priešingai, pareiškėja sužinojusi apie draudimo išmoką, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę – nedelsiant kreipėsi į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ bei teismą.

Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėja terminą indėlio draudimo išmokai gauti praleido dėl svarbių priežasčių. Terminą pareiškėja praleido nežymiai: sužinojusi apie 2018 m. gegužės 7 d. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ raštą, nedelsdama 2019 m. kovo 12 d. kreipėsi į suinteresuotą asmenį; 2019 m. kovo 13 d. raštu gavusi neigiamą atsakymą, 2019 m. balandžio mėn. kreipėsi į teismą. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų nustatytas terminas neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, kad yra pagrindas praleistą terminą atnaujinti (CK 1.5 straipsnis, CPK 576 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad sprendimas atnaujinti praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pažymi, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ neturi įgaliojimų priimti sprendimų dėl termino draudimo išmokai atsiimti pratęsimo/atnaujinimo. Taigi pareiškėja, siekdama atnaujinti terminą, bet kokiu atveju būtų turėjusi kreiptis į teismą, ir nepaisant to, ar suinteresuotas asmuo nagrinėjamu atveju byloje būtų prašęs pareiškėjos pareiškimą patenkinti, ar jam prieštarautų, pareiškėja būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pareiškėja pati atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578 straipsniais,

nutaria:

patenkinti pareiškėjos D. V. pareiškimą.

Atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatytą penkerių metų terminą pareiškėjai D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kreiptis į valstybės įmonę „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl indėlių draudimo išmokos gavimo.

Nustatyti pareiškėjai D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl draudimo išmokos už bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ indėlius atsiėmimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė