Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM pareiškimą skolininkei IĮ Ingora savininkei I. D. dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, suinteresuoti asmenys I. G., antstolis Dalius Traigys,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skolininkė atsiliepimo į pareiškimą nėra pateikusi, tačiau teismo posėdyje nurodė, kad su sutuoktiniu santuoka nėra nutraukta, tačiau sutuoktiniai bendro ūkio neveda ir kartu apie metus laiko negyna. Individuali įmonė buvo įkurta iki santuokos sudarymo, todėl skolininkė laiko, kad skolos yra tik jos, dėl šios priežasties ir buvo sudaryta vedybų sutartis. Įmonė nėra pajėgi grąžinti susidariusius įsiskolinimus, jokio turto neturi, o sąskaitos yra areštuotos. Šiuo metu skolininkė yra darbo biržos įskaitoje ir išlaikoma sutuoktinio. Automobilis, į kurį prašoma nukreipti išieškojimą, yra bendras, tačiau juo naudojasi sutuoktinis. Skolininkė paaiškino, jog jai yra žinoma, kad už individualios įmonės skolas yra atsakoma visu savo asmeniniu turtu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis vykdo pareiškėjo 2012-02-13 išduotą vykdomąjį raštą Nr. (23.17-08) 320-8860 dėl 4650,61 Eur skolos iš skolininko IĮ Ingora išieškojimo (v.b. 1 l.). A. G. registro tarnybos duomenimis nustatė, kad skolininkė yra sudariusi santuoką su suinteresuotu asmeniu I. G., todėl antstolis patvarkymu pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

LR CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo įmonės Murmansk Shipping Company pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. Š., J. Š. dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, bylos Nr. 3K-3-586/2005). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų (išieškotojų) H. Ž. ir kt. prašymus nustatyti skolininkės P. A. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, bylosNr. 3K-3-423/2006). Byloje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys yra sudarę vedybų sutartį (19-20 b.l.), kuria pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas (CPK 178 str.).Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (CK 3.101 str.). Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis) (CK 3.102 str. 1 d.). Pagal CK 3.102 straipsnio 2 dalį povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Ginčo atveju nustatyta, kad susitarimas (vedybų sutartis), dėl asmeninės nuosavybės turto teisinio režimo, sudarytas 2015-10-02. Vedybų sutartimi sutuoktiniai susitarė, kad turtas, įgytas iki santuokos įregistravimo, lieka kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, lygiai taip pat, kaip kiekvieno iš sutuoktinių įgytos prievolės iki santuokos įregistravimo yra laikomos asmeninėmis prievolėmis. Sutuoktinių turto, įgyto nuo santuokos įregistravimo iki vedybų sutarties sudarymo teisinis režimas yra nekeičiamas ir nustatomas pagal įstatymus ir/ar sutuoktinių sudarytas sutartis. Pajamos, gautos po sutarties sudarymo, t.y. pajamos iš sutuoktinių darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, draudimo išmokos, loterijų prizai, patirtos žalos kompensacijos, pajamos arba turtas, taip pat pajamos iš privačių pensijų fondų arba gyvybės draudimo fondu, yra šias pajamas ar turtą gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė (vedybų sutarties 2.1., 2.3., 4.1. punktai). Kadangi automobilis H. T., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įgytas santuokoje, sutuoktiniai vedybų sutarties 2.2 p. susitarė, jog santuokoje įgyto turto teisinis režimas nekeičiamas ir nustatomas įstatymų nustatyta tvarka, todėl yra pagrindas pareiškėjo reikalavimą dalyje, pripažinti skolininkės nuosavybės teisę į ½ dalį automobilio H. T., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), patenkinti. Pažymėtina, kad teismo posėdyje suinteresuotas asmuo dėl minėto reikalavimo prieštaravimų neišreiškė.

Nors skolininkės ir jo sutuoktinio Vedybų sutartis (povedybinė) yra sudaryta po skolininkės prievolių atsiradimo, todėl turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje negali paneigti kreditoriaus išieškojimo teisės pagal vieno iš sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo iš turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo.

Iš tarp sutuoktinių sudarytos Vedybų sutarties nustatyta, jog pajamos, gautos po sutarties sudarymo, t.y. pajamos iš sutuoktinių darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, draudimo išmokos, loterijų prizai, patirtos žalos kompensacijos, pajamos arba turtas, taip pat pajamos iš privačių pensijų fondų arba gyvybės draudimo fondu, yra šias pajamas ar turtą gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė (sutarties 4.1.p.), todėl vadovaujantis Vedybų sutarties sąlygomis, laikytina, kad suinteresuoto asmens pajamos, t.y. darbo užmokestis, gaunamas iš UAB „Greituva“ yra suinteresuoto asmens asmeninis turtas/pajamos (CK. 3.87 ir 3. 88 str.), į kurias išieškojimas negali būti nukreipiamas. Pagal CK trečiosios knygos III dalies VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, galimos įvairios sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles modifikacijos. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai. Tai ir nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą: į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrą sutuoktinių turtą. Iš bylos medžiagos ir suinteresuoto asmens ir skolininkės paaiškinimų nustatyta, kad IĮ Ingora buvo įkurta iki santuokos sudarymo, tai buvo skolininkės verslas, byloje, nenustatyta, kad lėšos gautos iš IĮ Ingora verslo būtų naudojamos šeimos poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad skolininkė teismo posėdyje nurodė, kad skolos yra jos asmeninės, kurios atsirado ne dėl sutuoktinio kaltės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 str., 666-667 str., 290-291 str., teismas

nutaria:

pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM pareiškimą, dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, tenkinti iš dalies.

Pripažinti, skolininkės I. D., a.k. (duomenys neskelbtini) IĮ Ingora savininkės, nuosavybės teisę į ½ dalį automobilio H. T., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas.

Likusioje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.