Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2024-10-21 · Civilinė byla Nr. 2VP-8868-1067/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-21
Bylos Nr.
2VP-8868-1067/2024
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04673-2024-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justė Visakavičienė
Suinteresuotas asmuo
M. K., O. B.
Advokatai
Gražina Mauručaitienė, Kristina Žąsytytė, Kristina Žąsytytėsu
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-8868-1067/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04673-2024-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.1; 3.5.1; 3.5.24 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. spalio 21 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė,sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai,dalyvaujant suinteresuotam asmeniui M. K., jos atstovei advokatei Kristinai Žąsytytei,suinteresuoto asmens O. B. (O. B.) atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys M. K., O. B. (O. B.), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašo spręsti klausimą dėl teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-541-512/2020 nevykdymo. Nurodo, kad antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje aukščiau nurodytu pagrindu užvestoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo tvarkos tėvui O. B. su nepilnamečiu vaiku L. B. pagal kurią vaikui sulaukus penkerių metų O. B. su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val., dalyvaujant O. B. tėvams – vaiko seneliams ar vienam iš jų, kurie prieš susitikimą pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su M. K. iš anksto suderintos vietos bei po susitikimo grąžina vaiką į iš anksto su M. K. sutartą vietą, O. B. turi teisę kas antrą vaiko gimtadienį, t. y. birželio 15 d., praleisti su sūnumi, paimant vaiką Šventės dieną 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto su M. K. suderintos vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 14.00 val., pradėti procesiniai vykdymo veiksmai. M. K. yra žinoma, kad teismo sprendimas privalo pasiekti tikslą – būti operatyviai ir tinkamai vykdomas, kad šio tikslo turi siekti proceso šalys, nepiktnaudžiaudamos savo teisėmis. 2024 m. liepos 5 d. kontoroje užregistruotas išieškotojo O. B. prašymas imtis įstatymo numatytų priemonių dėl teismo sprendimo tinkamo vykdymo, kadangi vaiko mama nesudaro galimybių tėvui bendrauti su vaiku, dažnai neatsako į žinutes, nesuteikė galimybės sūnaus pasveikinti su gimtadieniu, taip kaip numatyta sutarties 5.4. punkte, tai patvirtina pateikti susirašinėjimai tarp M. K. ir O. B., taip pat susirašinėjimuose matyti, jog mama nededa pastangų, jog sprendimas būtų vykdomas nuosekliai. 2024 m. liepos 5 d. 13.30 val. bandyta susisiekti su M. K. telefonu, tačiau į skambutį neatsakė. Vykdomojo dokumento nevykdymo pagrindu surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. Antstolei įvertinus išieškotojo gautus pranešimus, susirašinėjimus, antstolės telefoninius pokalbius su M. K., kuri ne kartą patikino, kad tėvui O. B. vaiko neduos nakčiai, nuspręsta kreiptis į teismą su pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo taip, kaip nurodo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 771 straipsnis.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys M. K. ir O. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškėjos pareiškimą nepateikė. Apie iškeltą bylą pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė rašytinę išvadą, kurioje nurodyta, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, 2019 m. liepos 26 d. registruotas pranešimas Nr. 5PR-1207, vaiko L. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvo O. B. teigimu vaiko motina M. K. neleido bendrauti su vaiku, nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, pažeista vaiko teisė bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais. 2023 m. rugsėjo 26 d. registruotas (Nr. 5GD-12535) antstolės Vidos Daugirdienės patvarkymas (2023 m. rugsėjo 25 Nr. S-23-4-43273) dėl bendravimo tvarkos su vaiku L. B., 2023 m. spalio 2 d. registruotas (Nr. 5GD-12866) antstolės Vidos Daugirdienės reikalavimas (2023 m. spalio 2 d. Nr. S-230000352) vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl tėvo O. B. bendravimo tvarkos su vaiku L. B. Gautų pranešimų pagrindu 2023 m. spalio 3 d. atliktas vaiko situacijos vertinimas (Nr. 5VSV-4279), vaiko teisių pažeidimai nenustatyti. 2023 m. spalio 13 d. registruotas (Nr. 5GD-13621) antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimas (2023 m. spalio 12 d. Nr. S-23-4-47316) dėl teismo sprendimo nevykdymo ir 2023 m. rugsėjo 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0004/23/F-1546 (reg. Nr. 5GD-13623). 202 m. gegužės 13 d. užregistravus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą (5VTP-1678) buvo vertinta vaiko situacija (2024 m. gegužės 24 d., 5VSV-2279), nustatytas vaiko teisių pažeidimas – vaiko teisė gyventi ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, inicijuota atvejo vadyba šeimai. 2024 m. birželio 7 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro atvejo nagrinėjimo posėdis vyko 2024 m. birželio 7 d., nuspęsta šeimai neorganizuoti socialinės priežiūros šeimoms paslaugos ir užbaigti atvejo vadybos procesą. Pažymėjo, kad vaiko ir tėvo bendravimas vyksta nenuosekliai, tėvams konfliktuojant tarpusavyje, teismo sprendimas nevykdomas. Kita vertus, neturima duomenų, jog suinteresuoti asmenys, matydami, jog teismo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka galimai nėra įmanoma vykdyti, atsižvelgdami į vaiko interesus, būtų pasikreipę dėl šios tvarkos pakeitimo. Tarnyba pažymi, kad bendravimo su vaikais tvarkos užtikrinimas neturėtų būti skatinamas priverstinėmis sankcijomis, tačiau tokiais atvejais, kai nėra kitų būdų užtikrinti teisės normos ir teismo sprendimo vykdymo, belieka užtikrinti teismo sprendimo vykdymą vadovaujantis CPK įtvirtinta teismo sprendimo vykdymo užtikrinimo tvarka. Antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tenkinti tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininkus atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas, neįvykdytas dėl skolininkų kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens O. B. atstovė advokatė Gražina Mauručaitienė antstolės pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad O. B. nebuvo sudarytos sąlygos bendrauti su vaiku jam priklausantį savaitgalį. Vaiko mama nededa pastangų, kad vaikas galėtų normaliai bendrauti su tėvu O. B. Organizuojami trumpalaikiai susitikimai nevyksta, motyvuojant, kad vaikas nenori susitikti. Pažymėjo, kad nevykdomi ir taikos sutarties 5.2., 5.10. punktai. Mano, kad antstolė surinko pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad suinteresuotas asmuo M. K. nevykdo teismo sprendimo.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo M. K. su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad birželio mėnesį suinteresuotas asmuo O. B. kreipėsi dėl susitikimo su vaiku, nors jo pačio tuo metu Lietuvoje nebuvo, nenurodė ar bus Lietuvoje. Ginčo laikotarpiu vaiko susitikimai su O. B. nevyko. Vaikas buvo susitikęs tik su savo močiute, ginčo dėl bendravimo su vaiku tarp močiutės ir suinteresuoto asmens M. K. nebuvo. Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo teismo sprendimą vykdo, tačiau sprendimo nevykdo nepilnametis vaikas, nes jis neturi ryšio su tėvu. Vaikas prašo, kad mama eitų kartu į susitikimus, nes taip jis jaučiasi saugiau. Su tėvu susitikti nori, bet tik pasibūti, o ne pasilikti nakčiai.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens M. K. atstovė advokatė Kristina Žąsytytė su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pati antstolė nėra nustačiusi suinteresuoto asmens M. K. veikimo ar neveikimo, kuris būtų pasireiškęs nutarties nevykdymu. Byloje nėra pateikti duomenys, taip pat ir atstovė negali nurodyti ar ginčo laikotarpiu O. B. buvo Lietuvoje, ar jis galėjo nutartį vykdyti, nėra duomenų, kad jis būtų atvykęs pasimatyti su vaiku. Ginčo laikotarpiu vyko bendravimas su vaiko močiute, tiek kiek leido vaiko sveikata. M. K. derina bendravimą su vaiku ir išeina už nutarties ribų. Kai vaikas pats nori, bendravimas vyksta. Nėra pagrindo bausti vaiko mamos už vaiko poziciją.

Pareiškėja antstolė Vida Daugirdienė ir institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką jiems pranešta. Gautas prašymas išvadą teikiančios institucijos byloje atstovės bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Byla išnagrinėta pareiškėjai ir institucijos atstovei nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 771 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas atmestinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad antstolė Vida Daugirdienė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-541-512/2020 dėl bendravimo tvarkos su vaiku L. B., gim. (duomenys neskelbtini), skolininkas – M. K., išieškotojas – O. B. Iš vykdomojo rašto išduoto civilinėje byloje Nr. e2-541-512/2020 matyti, kad vykdomasis raštas išduotas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 16 d. nutartimi tarp ieškovės M. K. ir atsakovo O. B. patvirtintos taikos sutarties 5 – 5.10. punktų.

Antstolė 2024 m. liepos 12 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-4-38620 kuriuo nustatė, kad teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-541-512/2020, kuria nustatyta tėvo O. B. su sūnumi L. B. bendravimo tvarka, nėra vykdoma taip, kaip nurodyta vykdomajame dokumente. Nustatė, kad vaiko mama M. K. nevykdo / netinkamai vykdo teismo sprendimo – pažeidžia nutarties 5.1., 5.4. ir 10.0 punktus, kuriuose nurodyta, jog O. B. su vaiku bendrauja kiekvieną sekmadienį nuo 10.00 val. iki 13.00 val. ir M. K. ir O. B. gali geranoriškai tartis dėl papildomo bendravimo su vaiku ar kitokios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į vaiko teises bei interesus. O. B. gali pasimatyti ir bendrauti su vaiku kitu laiku, nei tai numato bendravimo tvarka M. K. sutinkant. O. B. turi teisę kas antrą vaiko gimtadienį, t. y. birželio 15 d., praleisti su sūnumi, paimant vaiką Šventės dieną 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto su M. K. suderintos vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 14:00 val. 2024 m. birželio 18 d. bei 2024 m. liepos 1 d. gauti išieškotojo O. B. pranešimai dėl teismo nutarties netinkamo vykdymo, susirašinėjimai žinutėmis, kurios patvirtina nevykdymo faktą.

Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus, nutartis privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis, 771 straipsnio 1–8 dalys).

Žemesnės instancijos teismas

CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) vykdymo privalomumas visoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis).

Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

Nagrinėjamu atveju antstolė 2024 m. liepos 12 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-4-38620, kuriuo nustatė, kad teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-541-512/2020, kuria nustatyta tėvo O. B. su sūnumi L. B. bendravimo tvarka, nėra vykdoma taip, kaip nurodyta vykdomajame dokumente, o būtent nevykdomi 5.1., 5.4. ir 10.0 punktai.

Vykdomojo rašto 5.1. punkte šalys susitarė, kad O. B. su vaiku bendrauja kiekvieną sekmadienį nuo 10.00 val. iki 13.00 val. iš anksto sms žinute ne vėliau nei prieš 24 val. iki planuojamo susitikimo sutartoje vietoje dalyvaujant M. K. ar jos artimiesiems. M. K. ar jos artimiesiems neturint galimybės dalyvauti susitikime, susitikime dalyvauja vaiko seneliai – O. B. tėvai: A. B. ir L. B., gyv. (duomenys neskelbtini), ar vienas iš jų, kurie prieš susitikimą pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su M. K. iš anksto suderintos vietos bei po susitikimo grąžina vaiką į iš anksto su M. K. sutartą vietą. Apie galimybę dalyvauti O. B. bendravime su vaiku M. K. O. B. informuoja ne vėliau nei prieš tris kalendorines dienas iki planuojamo susitikimo sms žinute. Jei numatytą dieną O. B. neturi galimybės bendrauti su vaiku, su vaiku numatytu laiku turi teisę bendrauti O. B. tėvai – vaiko seneliai A. B. ir L. B.

Taikos sutarties 5.4. punkte šalys susitarė, kad O. B. turi teisę kas antrą vaiko gimtadienį, t. y. birželio 15 d., praleisti su sūnumi, paimant vaiką šventės dieną 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto su M. K. suderintos vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 14.00 val., dalyvaujant M. K. ar jos artimiesiems. M. K. ar jos artimiesiems neturint galimybės dalyvauti susitikime, susitikime dalyvauja vaiko seneliai – O. B. tėvai ar vienas iš jų. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną, jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti vaiką su gimtadieniu, su jo pabendrauti, perduoti dovanas.

Taikos sutarties 10.0 punkte (5.4 punkto tęsinys) šalys susitarė, kad vaikui sulaukus penkerių metų O. B. su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., dalyvaujant O. B. tėvams – vaiko seneliams ar vienam iš jų, kurie prieš susitikimą pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su M. K. iš anksto suderintos vietos bei po susitikimo grąžina vaiką į iš anksto su M. K. sutartą vietą. Jei numatytu metu O. B. neturi galimybės bendrauti su vaiku, su vaiku numatytu laiku turi teisę bendrauti O. B. tėvai – vaiko seneliai A. B. ir L. B.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens O. B. atstovė patvirtino, kad suinteresuoti asmenys nebuvo neginčijamai susitarę nuo kurių metų skaičiuojama suinteresuoto asmens O. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka jo gimimo dieną, kaip tai numato vykdomojo rašto 5.4. punktas. Atstovės skaičiavimais nepilnamečio vaiko gimimo dieną 2024 m. birželio 15 d. su vaiku turėjo teisę bendrauti suinteresuotas asmuo M. K.. Duomenų, kad būtų apribotos O. B. ar jo tėvų galimybės pasveikinti vaiką su gimtadieniu, su jo pabendrauti, perduoti dovanas byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas 2023 m. rugsėjo 21 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-541-512/2020 5.4. punktas.

Suinteresuoto asmens O. B. atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad suinteresuotas asmuo M. K. nevykdė 2023 m. rugsėjo 21 d. vykdomojo rašto Nr. e2-541-512/2020 5.2. ir 5.10. punktų. Bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020). Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. liepos 12 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. S-24-4-38620 nepateikta duomenų apie 2023 m. rugsėjo 21 d. vykdomojo rašto Nr. e2-541-512/2020 5.2. ir 5.10. punktų nevykdymą, laikytina, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl minėtų punktų vykdymo / ar nevykdymo teismas plačiau nepasisako.

Antstolė nustatė, kad vaiko mama M. K. nevykdo / netinkamai vykdo teismo sprendimą – pažeidžia nutarties 5.1. ir 10.0 punktus. Šias išvadas padarė vadovaudamasi suinteresuotų asmenų susirašinėjimais.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, teismui nustačius, jog laiku neįvykdytas teismo sprendimas (nutartis), įpareigojęs skolininką atlikti kitus veiksmus, yra formalus pagrindas spręsti klausimą dėl baudos skyrimo, nepriklausomai nuo teismo sprendimu (nutartimi) nustatyto įpareigojimo pobūdžio bei išieškotojo galimybės pačiam įvykdyti teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą. Tačiau baudos skyrimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tai viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokias teisines pasekmes sukėlė vykdomojo dokumento nevykdymas, kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kitas svarbias aplinkybes.

Vykdymo procese reikia laikytis skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyros. Šalys turi pareigą bendradarbiauti viena su kita ir su išieškojimą atliekančiu antstoliu. Skolininkas neturi trukdyti (vilkinti) vykdymo procesui, o antstolis turi imtis priemonių, kad vykdymo procesas būtų sklandus ir visi veiksmai būtų atlikti per protingus terminus, nes priešingu atveju bus pažeisti išieškotojo interesai.

Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad suinteresuotas asmuo M. K. nevykdė teismo sprendimo. Visų pirma šalys nėra susitarusios kurie savaitgaliai konkrečiai priklauso bendrauti O. B. su vaiku, taip pat teismo posėdžio metu negalėjo įvardinti kurį savaitgalį bendravimas neįvyko. Byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. liepos 12 d. suinteresuotas asmuo O. B. buvo Lietuvoje ir jam buvo neleista susitikti su vaiku pagal nustatytą bendravimo tvarką. Pažymėtina ir tai, kad suinteresuoto asmens O. B. atstovė, taip pat negalėjo nurodyti ar ginčo laikotarpiu O. B. buvo Lietuvoje.

Šiame kontekste pasisakytina ir tai, kad byloje pateikti susirašinėjimai tarp suinteresuoto asmens M. K. ir suinteresuoto asmens O. B. mamos L. B. patvirtina, kad buvo derinamos susitikimų su nepilnamečiu vaiku datos. Kai kurie susitikimai neįvyko dėl nepilnamečio vaiko ligos, taip pat ir dėl L. B. užimtumo, kurie šalių sutarimu buvo perkelti į kitas dienas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu vaiko močiutės ir nepilnamečio vaiko susitikimai įvyko, duomenų, kad vaiko močiutei išreiškus pageidavimą bendrauti su nepilnamečiu vaiku nebūtų leista, ar būtų kilęs ginčas dėl negalėjimo bendrauti su vaiku pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad teismas nenustatė, kad skolininkė sąmoningai ir piktybiškai būtų vengusi įvykdyti teismo sprendimą (nutartį), o suinteresuotas asmuo O. B. turėjo realias galimybes jį vykdyti, ar būtų atvykęs pasimatyti su vaiku ir jam būtų neleista, darytina išvada, kad nėra pagrindo skirti M. K. baudą, todėl antstolės pareiškimas atmestinas.

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiškimo, kuris inicijuotas suinteresuoto asmens O. B. veiksmais, reikalavimą, iš suinteresuoto asmens O. B. suinteresuotam asmeniui M. K. priteistinos jos patirtos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 300 Eur dydžio išlaidos už advokatės teiktą teisinę pagalbą.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos šioje byloje nesusidarė, todėl nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo nutarties nevykdymą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens O. B. (O. B.) 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas suinteresuoto asmens M. K. naudai.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Justė Visakavičienė