- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-15
- Bylos Nr.
- 2A-650-640/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02544-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Jadvyga Mardosevič, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- UAB „Sun Logistika“
- Atsakovas
- UAB „JCL Logistics Baltics“
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „Sun Logistika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Sun Logistika“ ieškinį atsakovui UAB „JCL Logistics Baltics“ dėl skolos priteisimo, priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pripažinimo neteisėtu ir pagal atsakovo UAB „JCL Logistics Baltics“ priešieškinį ieškovui UAB „Sun Logistika“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Sun Logistika“ kreipėsi į teismą su ieškinį ir prašė ieškovui iš atsakovo UAB „JCL Logistics Baltics“ priteisti 8043,23 Lt skolos už krovinio vežamo paslaugas; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti neteisėtu atsakovo 8043,23 Lt priešpriešinių reikalavimų įskaitymą; priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-8, 1 tomas). Atsakovas UAB „JCL Logistics Baltics“ pateiktu priešieškiniu prašė priteisti atsakovui iš ieškovo UAB „Sun Logistika“ 6519,47 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 53-57, 1 tomas).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-05-26 sprendimu ieškovo UAB „Sun Logistika“ atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 8043,23 Lt skolos priteisimo iš atsakovo UAB „JCL „Logistics Baltics“ bei reikalavimo pripažinti neteisėtu atsakovo UAB „JCL Logistics Baltics“ 8043,23 Lt priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, priėmė ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priešieškinį tenkino ir priteisė iš ieškovo UAB „Sun Logistika“, j.a.k. 300066416, atsakovui UAB „JCL „Logistics Baltics“, j.a.k. 302632959, 6519,47 Lt nuostolių atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6519,47 Lt sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2013-10-04 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 6682,60 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovo faktinis vežėjas neturėjo leidimo vežti prekes į trečiąsias šalis, į Rusiją, vežėjas turėjo tuo pasirūpinti, turėti visus leidimus. Jei užsakyme nurodyta, kad krovinio pristatymo vieta Rusijoje, tai vežėjas tai turi vykdyti, vežėjo atsakomybė pagal Konvensiją preziumuojama. Tuo tarpu, ieškovas gabeno krovinį neturėdamas ETMK leidimo, būtino gabenti kroviniams į Rusiją, dėl ko buvo sulaikytas Italijos policijos pareigūnų, nors, būdamas profesionalaus vežėjas (b.l.105-109) turėjo žinoti tokio veikimo neteisėtumą ir jo galimus padarinius. Taip pat nurodė, kad ieškovas dėl atsakovo nurodytų nuostolių sumos ginčo nekėlė, tik nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie jo patirtus nuostolius, kas prieštarauja bylos medžiagai, nes atsakovo prašomą priteisti nuostolių sumą – 6519,47 Lt patvirtina atsakovo pateiktos vežimo sutartis su kitu vežėju, sąskaitos faktūros, kuriose patvirtinta apie apmokėjimą, banko mokėjimo pavedimas (b.l.58-76), šių duomenų ieškovas neginčijo. Pagal CK 6.37 str. 2 d., CMR konvencijos 27 str., iš ieškovo priteistina 5 proc. metinių palūkanų nuo reikalaujamos priteisti kompensacijos sumos, kadangi atsakovo reikalavimai kildinami iš sutartinių vežimo santykių. Teismas taip pat nurodė, kad kaip nepagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo reikalautos priteisimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-09-11) iki skolos sumokėjimo dienos (2014-04-07), t.y. 229,18 Lt, kadangi kaip nustatyta byloje šalių sudarytoje Sutartyje Nr. 42130500234 šalys aiškiai aptarė, kad už suteiktas paslaugas atsiskaitoma pavedimu po 45 kalendorinių dienų po sąskaitos faktūros ir originalaus CMR važtaraščio pristatymo. Tuo tarpu ieškovo atstovė CMR važtaraščio originalą pagal aukščiau nurodytą sutartį pateikė į bylą tik 2014-02-19 (b.l.124-125), po ko atsakovas 2014-04-10 sumokėjo ieškovui 8043,23 Lt skolą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas UAB „Sun Logistika“ apeliaciniu skundu (b.l. 2-8, 2 tomas) prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl ieškovo ieškinio dalies atmetimo ir dalyje dėl ieškovo ieškinio tenkinimo ir priimti tose dalyse priimti naują sprendimą: ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, atsakovo priešieškinį atmesti. Nurodo, kad Teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priteisti Ieškovui iš Atsakovo CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodytas palūkanas, kadangi Ieškovas įsipareigojimus pagal krovinio vežimo sutarti Nr. 42130200353 buvo įvykdęs laiku ir tinkamai. Pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda įstatymo pagrindu (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Be to nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ginčo šalys būtu susitarusios neskaičiuoti procesiniu palūkanų arba Ieškovas savo pareiškimu, arba kitokiais veiksmais butu atsisakęs šių palūkanų. Priešingai - Ieškovas reikalavo priteisti iš Atsakovo palūkanas už skola nuo bylos iškėlimo iki skolos visiško įvykdymo. Nurodo, kad aplinkybė pagrindžia, kad Ieškovas ne tik nesudarė sutarties su Atsakovu vežti krovinį į Rusijos Federaciją, bet ir Ieškovui nebuvo žinoma galutinė krovinio paskirties vieta, kadangi Atsakovas buvo sudaręs atskirą sutartį su kitu vežėju, turėjusiu vežti jau perkrautą krovinį Lietuvoje. Ieškovo nuomone, jis kaip profesionalus vežėjas, nebūtų sudaręs tokiomis sąlygomis sutarties, kuomet krovinio vežimui būtinas ETMK leidimas, kai sutarties sudarymo data yra 2013- 05-13, o krovinių jau priėmimo vežti datos 2013-05-14 ir 2013-05-15, kadangi per tokį trumpą laiką nerealu pasirūpinti būtinu ETMK leidimu. Konkretūs Atsakovo veiksmai kaip klaidingos informacijos teikimas arba reikalingos turimos informacijos apie vežamą krovini neperdavimas Ieškovui, vežamo krovinio numatomas perkrovimas Lietuvoje tam, kad jį toliau vežtų kitas atskira sutartimi sutartas vežėjas, nebuvo sutarta ir nurodyta pagal krovinio vežimo dokumentus, o tai lėmė, jog krovinys nebuvo pristatytas laiku ir traktuotinas kaip Atsakovo sąmoningas, tyčinis veiksmas ir tuo pagrindu Ieškovui kaip vežėjui taikytinos CMR konvencijos nuostatos, atleidžiančios nuo civilinės atsakomybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu (b.l. 10-16, 2 tomas) į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog Ieškovas CMR važtaraščio originalą pateikė į bylą tik 2014-02-19, todėl Atsakovas su CMR važtaraščio originalu galėjo susipažinti tik 2014-02-24 teismo posėdžio metu. Taigi, Ieškovui nevykdant vežimo sutartyje numatytų įsipareigojimų ir tokiu būdu nekylant sąlyginei Atsakovo prievolei sumokėti vežimo sutartyje numatytą kainą, Atsakovas teisėtai nevykdė savo priešpriešinės prievolės ir atitinkamai negalėjo būti laikomas pažeidusiu sutartį (CK 6.64 str. 3 d., CK 6.207 str. 2 d.). Taip pat nurodo, kad šalys iš tikro 2013-05-13 vežimo sutartį Nr. 42130500234 sudarė tik dėl krovinio pervežimo maršrutu Italija - Lietuva. Tačiau, priešingai nei teigia Ieškovas, galutinė krovinio paskirties valstybė (t.y. kad krovinys yra skirtas ir bus toliau gabenamas į Rusijos Federaciją) Ieškovui, sudarant 2013-05-13 vežimo sutartį Nr. 42130500234, buvo žinoma. 2013-05-13 krovinio vežimo užsakyme-sutartyje Nr. 42130500234 buvo aiškiai nurodyta, jog nors pervežimas turėtų būti atliekamas maršrutu Italija - Lietuva (iškrovimo vieta Marijampolėje), tačiau krovinio paskirties vieta yra Rusijos Federacijoje (žr. ieškinio priedo Nr. 4 - 2013-05-13 vežimo sutarties Nr. 42130500234 pirmąjį puslapį). Nurodo, kad nors Ieškovas vežimo sutartimi ir prisiėmė vežėjo įsipareigojimus, tačiau pats krovinio negabeno ir pervežimą organizavo, pasitelkdamas faktinį vežėją. Sprendžiant iš to, jog krovinių gabenimo kelių transportu veikla yra licencijuoiama, tačiau Ieškovas neturi tokiai veiklai vykdyti reikalingos kelių transporto veiklos licencijos, Ieškovas, 2013-05-13 sudarydamas su Atsakovu vežimo sutartį Nr. 42130500234 ir neplanavo jos pats (t.y. savo transportu) faktiškai įvykdyti. Atitinkamai, per tą trumpą laiką Ieškovo užduotis buvo surasti faktinį vežėją, kuris būtų tinkamas atlikti pervežimą sutartyje aptartomis sąlygomis. Tačiau, sudaręs vežimo sutartį tokiomis sąlygomis, kuomet krovinio vežimui yra būtinas ETMK leidimas, Ieškovas pasitelkdamas krovinio vežimui Lenkijos Respublikoje registruotą faktinį vežėją jo neinformavo, kad krovinio galutinė paskirties vieta yra Rusijos Federacijoje. Atitinkamai, faktinis vežėjas, tikėtina, nežinodamas aptariamų aplinkybių, ETMK leidimo neturėjo. Taip pat nurodo, kad ETMK (CEMT) leidimas nėra krovinį lydintysis dokumentas už kurio turėjimą, parengimą ar teisingą užpildymą turėtų atsakyti krovinio siuntėjas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio nepagrįstai atmetė likusią ieškinio dalį, t.y. dėl 5 proc. palūkanų priteisimo. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įstatymas t.y. Civilinio kodekso 6.210 str. 2 d. numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniais asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tačiau kaip ir pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju, šalių sudarytoje Sutartyje Nr. 42130500234 šalys aiškiai aptarė, kad už suteiktas paslaugas atsiskaitoma pavedimu po 45 kalendorinių dienų po sąskaitos faktūros ir originalaus CMR važtaraščio pristatymo. Ieškovo atstovė CMR važtaraščio originalą pagal aukščiau nurodytą sutartį pateikė į bylą tik 2014-02-19 (b.l.124-125, 1 tomas), po ko atsakovas 2014-04-10 sumokėjo ieškovui 8043,23 Lt skolą, dėl ko atsakovui ir nekilo pareiga mokėti palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, kadangi remiantis šalių sutartimi ieškovui pareiškus ieškinį teisme, atsakovui dar nebuvo kilusi prievolė apmokėti 8043,23 Lt skolą, nuo kurios būtų skaičiuojamos ieškovo prašomos palūkanos.
Apeliantas savo skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai neobjektyviai ir nevisapusiškai vertino faktines aplinkybes, nes ieškovas ne tik, kad nesudarė sutarties su atsakovu vežti krovinį į Rusijos Federaciją, bet ir ieškovui nebuvo žinoma galutinė krovinio paskirties vieta. Tačiau, kaip matyti iš šalių sutarto 2013-05-13 krovinio vežimo užsakymo-sutarties Nr. 42130500234, joje buvo nurodyta, jog nors pervežimas turėtų būti atliekamas maršrutu Italija - Lietuva (iškrovimo vieta Marijampolėje), tačiau krovinio paskirties vieta yra Rusijos Federacijoje (b.l. 12, 1 tomas). Tai gi, aplinkybė, jog ieškovui sutarties sudarymo metu jau buvo žinoma krovinio paskirties vieta pirmosios instancijos teismo buvo konstatuota tinkamai ir pagrįstai. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas gabeno krovinį neturėdamas ETMK leidimo, būtino gabenti kroviniams į Rusiją, nors turėjo žinoti tokio veikimo neteisėtumą ir jo galimus padarinius. Kadangi atsakovui kilo žala kurios pagrįstumo, konstatuoto pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovas neginčiją, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 6519,47 Lt sumą priteisė iš ieškovo. Nors apeliantas savo skunde ir nurodo kad minėtu ETMK leidimu, kurio neturėjimas buvo viena iš priežasčių dėl ko krovinys buvo sulaikytas Italijoje, turėjo pasirūpinti atsakovas, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiu argumentu. Europos transporto ministrų konferencijos daugiašalės kvotos leidimų tarptautiniam krovinių vežimui kelių transporto priemonėmis (ETMK leidimų) išdavimo ir naudojimo sąlygas bei tvarką numatantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006-10-02 įsakymu Nr. 3-379 patvirtintas Europos transporto ministrų konferencijos daugiašalės kvotos leidimų tarptautiniam krovinių vežimui kelių transporto priemonėmis išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašas nustato, jog ETMK leidimai yra vežėjams išduodamas dokumentas. Atitinkamai, pareiga turėti su savimi ETMK leidimą, kai jis yra būtinas, tenka vežėjui. Tokios pačios praktikos laikos ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013, kur išanalizavusi Europos transporto ministrų konferencijos daugiašalės kvotos leidimų tarptautiniam krovinių vežimui kelių transporto priemonėmis išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto susisiekimo ministro 2006-10-02 įsakymu Nr. 3-379, nuostatų 2, 16.1, 28 ir 29 punktus, išaiškino, kad gauti ETMK leidimą, kai jis būtinas, yra ne siuntėjo, o vežėjo pareiga.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialines teisės normas bei padarė teisingą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vadovaujantis CPK 93, 98 str. iš apelianto atsakovo naudai priteistina 595,75 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto UAB „Sun Logistika“, į.k. 300066416, 595,75 eurų (penkis šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo Nunner Logistics UAB (buvęs pavadinimas UAB „JCL Logistics Baltic“), į.k. 302632959, naudai.