- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-19
- Bylos Nr.
- I-150-561/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00038-2009-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Atsakovas
- Lietuvos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisejas Arunas Kaminskas, sekretoriaujant D. vilpienei, dalyvaujant pareikejo atstovei G. Zapasnykienei, atsakoviu atstovei D. Kurcikovienei, vieame teismo posedyje inagrinejo administracine byla pagal pareikejo G. V. skunda atsakovems Lietuvos vieosios policijos rinktinei „Vytis“ ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos vieosios policijos rinktines „Vytis“, del neimoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustate:
pareikejas G. V. su skundu ir patikslintais skundais (toliau – skundas) kreipesi i teisma, praydamas solidariai i atsakoviu Lietuvos vieosios policijos rinktines „Vytis“ (toliau – rinktine „Vytis“) ir Lietuvos valstybes, atstovaujamos rinktines „Vytis“, priteisti jam 5308,10 Lt darbo u˛mokescio nepriemoka u˛ laikotarpi nuo 2006-06-01 iki 2008-12-31.
Skunde pareikejas G. V. nurode, kad dirba Vieosios policijos apsaugos tarnybos (dabar – rinktine „Vytis“) Vilniaus skyriaus Reagavimo rinktines 2-osios kuopos 1-ojo burio vadu. Skundo reikalavima G. V. pagrinde tuo, kad apskaiciuojant jam priedus bei priemokas, jo darbdavys nepagristai vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo (toliau – VTI) 23 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyti apribojimai valstybes tarnautojams mokamu priedu ir priemoku sumai, todel laikotarpiu nuo 2006-06-01 iki 2008-12-31 jam neteisetai nebuvo imoketa 5308,10 Lt priemoku ir priedu.
Šalies argumentai
G. V. teigimu, VTI 23 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnyje, 26 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 38 straipsnio 1 ir 3 dalyse itvirtintas teisinis reguliavimas prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisines valstybes principui. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2001-12-18 ir 2004-12-13 nutarimais, G. V. pabre˛e, kad Konstitucijoje garantuota teise gauti teisinga apmokejima u˛ darba yra tiesiogiai susijusi su visu asmenu lygybes istatymui, teismui bei kitoms valstybes institucijoms principu ir, kad i asmens teise yra garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybes teise, be to, pagal Konstitucija negali buti tokios situacijos, kad valstybes tarnautojui, kuris dirba poilsio, venciu dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo salygomis, atlieka iprasta darbo kruvi virijancia veikla ar papildomas u˛duotis, atliekamas virijant nustatyta darbo trukme, butu nemokama arba is darbas butu neapmokamas teisingai.
Pareikejas G. V. nurode, kad VTI 23 straipsnio 2 dalies nuostatos, skirtingai nei Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – Darbo kodeksas), apriboja galimu priemoku ir priedu suma iki 70 procentu pareigines algos. Mano, kad VTI ir Statutu nustatytas reguliavimas sudaro prielaidas neimoketi visu jam priklausanciu priemoku u˛ darba poilsio, venciu dienomis bei nakties metu, darba kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo salygomis, nukrypstanciomis nuo iprastinio darbo re˛imo, u˛ papildomu u˛duotu vykdyma. Sutinka, kad valstybes tarnautojams gali buti nustatomas specialus teisinis reguliavimas, taciau mano, kad toks reguliavimas privalo atitikti teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, be to, apmokejimas u˛ darba negali buti ma˛inamas tik atskiroms darbuotoju kategorijoms.
G. V. pa˛ymejo, kad pagal Darbo kodekso 298 straipsni darbuotojui priklausancios darbo u˛mokescio ir kitos su darbo santykiais susijusios imokos priteisiamos ne daugiau kaip u˛ trejus metus. Pareikejo G. V. nuomone, pagal i straipsni, jei darbuotojas turi teise i darbo u˛mokesti ar kitokias imokas u˛ daugiau nei trejus metus, jis gali pasirinkti jam finansikai palankiusia treju metu laikotarpi, kadangi toks draudimas nera numatytas. Todel, remdamasis Darbo kodekso 298 straipsniu ir atsi˛velgdamas i tai, kad atsakovas paskutini karta viso darbo u˛mokescio jam neimokejo 2008-12-31, prao priteisti jam neimoketa darbo u˛mokescio dali u˛ paskutinius trejus metus iki 2008-12-31.
Teisminio nagrinejimo metu pareikejo G. V. atstove palaike skunde idestytus reikalavimus ir prae skunda tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakove rinktine „Vytis“ atsiliepime i pareikejo G. V. skunda su skundo reikalavimu priteisti i rinktines „Vytis“ 5308,10 Lt neimoketa darbo u˛mokescio dali nesutiko, pabre˛dama, kad Vieosios policijos apsaugos tarnyba, apskaiciuodama priedu ir priemoku dyd˛ius pareikejui, pagristai taike VTI 23 straipsnio 2 dali. Nurode, kad istatymas ar kitas teises aktas yra laikomas teisetu ir privalo buti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prietaravimas Konstitucijai. Kol nera atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, vald˛ios institucijos neturi teises atsisakyti vykdyti istatyma ar kita teises akta, motyvuodamos io teises akto nekonstitucingumu. Atsi˛velgiant i tai, mano, kad Vieosios policijos apsaugos tarnyba veike teisetai, t.y. taip, kaip privalejo veikti pagal istatymus. Kadangi Vieosios policijos apsaugos tarnyba, mokedama priedus ir priemokas G. V., nepa˛eide nei vieno teises akto, rinktines „Vytis“ veiksmuose nera neteisetu veiksmu ar kaltes.
Rinktine „Vytis“ paaikino, kad pagal galiojancius teises aktus jai kyla pareiga tikslingai naudoti biud˛eto leas, kurios jai skirtos atitinkamoms funkcijoms vykdyti, tuo tarpu biud˛eto formavimas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybes kompetencija. Atsi˛velgiant i tai, mano, kad vienintelis tinkamas atsakovas ioje byloje yra Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes ar jos igalioto asmens.
Rinktine „Vytis“ nurode, kad del taikyto priedu ir priemoku ribojimo G. V. nuo 2004-01-01 iki 2008-12-31 u˛ virvaland˛ius neimoketa 2348,34 Lt, u˛ darba naktimis ir venciu dienomis – 4603,67 Lt. Bendra suma, kuri del 70 procentu ribojimo u˛ virvaland˛ius pareikejui G. V. nebuvo imoketa – 6952,01 Lt. Vadovaujantis Darbo kodekso 298 straipsniu, pagal kuri darbuotojui priklausancios darbo u˛mokescio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip u˛ trejus metus, G. V. neimoketam darbo u˛mokescio priedui u˛ laikotarpi nuo 2004-01-01 iki 2006-01-31 (suma 3238,62 Lt) rinktine „Vytis“ prae taikyti senaties termina.
Teisminio nagrinejimo metu atsakoves rinktines „Vytis“ atstove su skundu sutiko i dalies, paaikindama, kad u˛ laikotarpi nuo 2004-01-01 iki 2006-01-31 taikytina iekinio senatis.
Byloje kiles gincas, ar teisetai ir pagristai pareikejui G. V. neimoketa darbo u˛mokescio dalis, kuri susidare del to, kad apskaiciuojant jam moketinus priedus ir priemokas, buvo vadovautasi VTI 23 straipsnio 2 dalyje itvirtintu priedu ir priemoku sumu 70 procentu pareigines algos ribojimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas nustate, kad pareikejas G. V. patikslintame skunde prae priteisti jam 5308,10 Lt darbo u˛mokescio nepriemoka u˛ laikotarpi nuo 2006-06-01 iki 2008-12-31 (b. l. 66-67). Ta pati laikotarpi pareikejo G. V. atstove ivardijo ir teisminio nagrinejimo metu (b. l. 83-84). Taciau i G. V. patikslinto skundo turinio matyti, kad jis prao priteisti jam neimoketa darbo u˛mokescio dali u˛ paskutinius trejus metus iki 2008-12-31, t.y. u˛ laikotarpi nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31. Esant idestytoms aplinkybems, teismas daro ivada, kad patikslintame skunde pareikejas G. V. suklydo, nurodydamas laikotarpi nuo 2006-06-01 iki 2008-12-31 (raytinis apsirikimas), ir prao priteisti jam 5308,10 Lt neimoketa darbo u˛mokescio dali u˛ laikotarpi nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31.
Remiantis byloje surinktais irodymais nustatyta, kad G. V. ginco laikotarpiu dirbo Vieosios policijos apsaugos tarnybos Vilniaus skyriaus Reagavimo skyriaus 2-osios kuopos 1-ojo burio vadu (b. l. 10).
Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-08-13 isakymu Nr. 5-V-594 „Del Vieosios policijos apsaugos tarnybos reorganizavimo prijungimo budu prie Lietuvos vieosios policijos rinktines „Vytis“, Vieosios policijos apsaugos tarnyba nuo 2010-01-01 reorganizuota. Visas Vieosios policijos apsaugos tarnybos teises ir pareigas pereme rinktine „Vytis“ (b. l. 68).
Remiantis Vieosios policijos apsaugos tarnybos 2009-01-26 pa˛ymos Nr. 120-PAZ1-41 duomenimis (b. l. 10), nustatyta, kad Vieosios policijos apsaugos tarnybos Vilniaus skyrius del VTI 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto priedu ir priemoku sumai taikomo 70 procentu pareigines algos ribojimo u˛ darba laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 pareikejui G. V. neimokejo 3782,17 Lt priedu ir priemoku.
Valstybes tarnautoju darbo u˛mokescio klausimus reglamentuoja VTI VI skyriaus 23-26 straipsniu nuostatos, kurios, remiantis VTI 4 straipsnio 2 dalimi, yra be ilygu taikomos ir statutiniams valstybes tarnautojams.
VTI 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01, buvo numatyta, kad valstybes tarnautojo darbo u˛mokesti sudaro pareigine alga, priedai ir priemokos. Priedu ir priemoku suma negalejo viryti 70 procentu pareigines algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad i ia suma neiskaitomi VTI 25 straipsnio 1 dalies 1 (u˛ tarnybos sta˛a) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 i darbo u˛mokesti, apibre˛ta VTI 23 straipsnyje, atskira eilute buvo itrauktas apmokejimas u˛ darba poilsio ir venciu dienomis, nakties bei virvalandini darba ir budejimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad i priedu ir priemoku suma neiskaitomas is priedas bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.
Konstitucinis Teismas 2009-12-11 prieme nutarima ,,Del Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. baland˛io 23 d., 2007 m. bir˛elio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripa˛ino, kad VTI VI skyrius „Darbo u˛mokestis“ (2002 m. baland˛io 23 d. redakcija; ˇin., 2002, Nr. 45-1708) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei venciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis virijant nustatyta darbo trukme, kai jiems imoketinu priedu ir priemoku suma virijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. baland˛io 23 d. redakcija) nustatyta riba, prietaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas ˛mogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima u˛ darba <...>“, konstituciniam teisines valstybes principui, ir ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei venciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis virijant nustatyta darbo trukme, kai jiems imoketinu priedu ir priemoku suma virijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2007 m. bir˛elio 7 d. redakcija) nustatyta riba, prietaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas ˛mogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima u˛ darba <...>“, konstituciniam teisines valstybes principui.
Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reikia, kad paminetu teisiniu reguliavimu privalejo buti aptarta, kokiais budais vidaus tarnybos sistemos pareigunams turejo buti atlyginama u˛ darba poilsio bei venciu dienomis ir nakties metu, papildomu u˛duociu, atliekamu virijant nustatyta darbo trukme tais atvejais, kai apskaiciuotas ir imoketas darbo u˛mokestis virijo nustatyta riba. Tai galejo buti papildomu laisvu (nedarbo) dienu suteikimas, kasmetiniu apmokamu atostogu pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas iki iol u˛ faktikai pareikejo atlikta darba poilsio bei venciu dienomis ir nakties metu, papildomu u˛duociu, atliktu virijant nustatyta darbo trukme, iki iol nera tinkamai (pilnai) atsiskaites ir to neneigia.
Teismas, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo ivadomis, daro ivada, kad pareikejo G. V. reikalavimas priteisti neimoketa darbo u˛mokescio dali yra pagristas. Sutinkamai su Darbo kodekso 16, 93 straipsniais, ivertinus tai, kad darbo u˛mokescio mokejimas yra asmens, su kuriuo dirbantiji ar tarnaujantiji sieja darbo ar tarnybos santykiai, pareiga, darbo u˛mokestis priteisiamas tiesiogiai i pareikejo darbdavio. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime yra pa˛ymejes, kad VTI 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija) nustatytas priedu ir priemoku bendro dyd˛io (sumos) apribojimas suponuoja tai, kad ir vidaus reikalu statutines istaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys istaigos darba turejo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei venciu dienomis ir nakties metu butu dirbama, papildomos u˛duotys, atliekamos virijant nustatyta darbo trukme, butu vykdomos paisant io istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto apmokejimo u˛ darba apribojimo. Tuo remiantis, konstatuotina, kad u˛ netinkama darbo organizavima ir darbo neatitinkanti apmokejima yra tiesiogiai atsakingi asmenys, kurie turejo pareiga moketi darbo u˛mokesti.
Tarp aliu nera ginco, kad G. V. i tarnyba prieme Vieosios policijos apsaugos tarnybos vadovybe, todel butent Vieosios policijos apsaugos tarnybai kilo pareiga teisingai apskaiciuoti ir imoketi pareikejui darbo u˛mokesti u˛ jo atlikta darba. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu, Vieosios policijos apsaugos tarnybos vadovybe istaigos darba turejo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei venciu dienomis ir nakties metu butu dirbama ir papildomos u˛duotys, atliekamos virijant nustatyta darbo trukme, butu vykdomos paisant VTI 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto apmokejimo u˛ darba apribojimo. Tuo tarpu nagrinejamu atveju susidare situacija, kad pareikejas G. V. atliko savo, kaip valstybes tarnautojo, pareigas, taciau laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 jam nebuvo sumoketas visas pagal istatyma priklausantis darbo u˛mokestis (priedai ir priemokos).
Ianalizaves teisini reguliavima, teismas daro ivada, jog tai, kad ne viso darbo u˛mokescio mokejimo G. V. metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas del priedu ir priemoku dyd˛io ribojimo taikyma numatanciu teises aktu pripa˛inimo prietaraujanciais Konstitucijai, nepaneigia G. V. teises i neimoketo darbo u˛mokescio priteisima. Jeigu asmuo kreipiasi i teisma istatymo nustatytais terminais, jis turi teise i tai, kad butu atsi˛velgiama ir i veliau priimta Konstitucinio Teismo nutarima del ginco teisiniams santykiams taikytinu teises normu konstitucingumo. Ivertinus iuos nagrinejamos bylos duomenis ir tai, kad atsakove rinktine „Vytis“ u˛ pareikejo G. V. atlikta darba poilsio bei venciu dienomis ir nakties metu, papildomu u˛duociu, atliktu virijant nustatyta darbo trukme, nera tinkamai (pilnai) atsiskaiciusi, pripa˛intina, kad yra pagrindas pareikejo G. V. skunda tenkinti, priteisiant i atsakoves rinktines „Vytis“ G. V. neimoketa darbo u˛mokescio dali.
Atsakove rinktine „Vytis“ atsiliepime bei jos atstove teismo posed˛io metu nurode, kad G. V. praleido iekinio senaties termina skundo dalyje del neimoketos darbo u˛mokescio nepriemokos priteisimo u˛ laikotarpi nuo 2004-01-01 iki 2006-01-31, t.y. del 3238,62 Lt priteisimo. Toks atsakoves argumentas grind˛iamas tuo, kad nagrinejamu atveju, turi buti taikomas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis 3 metu iekinio senaties terminas, kuris skaiciuojamas nuo skundo padavimo dienos.
Nagrinejamu atveju G. V. i teisma del neimoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo kreipesi 2009-02-13. Skunde G. V. prae priteisti jam darbo u˛mokescio nepriemoka u˛ laikotarpi nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31. Taigi, vadovaujantis Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalies nuostatomis, skundo reikalavimas priteisti nepriemoka u˛ laikotarpi nuo 2006-01-01 iki 2006-02-13 (skaiciuojant 3 metus atgal nuo skundo padavimo dienos) pareiktas, praleidus Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta 3 metu iekinio senaties termina.
Atsi˛velgiant i Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (2009-12-23 nutartis byloje Nr. A756-1285/2009; 2009-09-24 nutartis byloje Nr. A822-1037/2009) ir Lietuvos Aukciausiojo teismo (2006-01-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-64/2008; 2008-02-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-64/2008; 2009-06-15 byloje Nr. 3K-3-206/2009) formuojama praktika, teismas savo iniciatyva, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sa˛iningumo principais, atsi˛velgdamas i iekinio senaties termino trukme (bendrasis ar sutrumpintas), ginco esme, aliu elgesi, iekinio senaties teisinio instituto esme ir paskirti (Civilinio kodekso 1.5 str. 3, 4 d., 2002 m. Civilinio proceso kodekso 3 str. 6 d.) bei i kitas reikmingas bylos aplinkybes, turi nagrineti iekinio senaties termino atnaujinimo pagristuma, t.y. ar konkrecios iekinio senaties termino praleidimo prie˛astys yra svarbios ir sudaro pagrinda ji atnaujinti (Civilinio kodekso 1.131 str. 2 d.). Analogikai pasisakyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-02-20 nutartyje adm. byloje Nr. A756-1572/2010.
Kadangi istatymai nenurodo aplinkybiu, kurias nustacius yra pagrindas pasibaigusi iekinio senaties termina atnaujinti, ar kriteriju, pagal kuriuos butu galima spresti, kokios termino praleidimo prie˛astys pripa˛intinos svarbiomis, tai spresdamas i klausima teismas turi diskrecija pripa˛inti arba nepripa˛inti iekinio senaties termino praleidimo prie˛astis svarbiomis (LAT 2009-10-22 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Nagrinejamoje byloje teismas atsi˛velgdamas i tai, kad pareigunu darbo u˛mokescio teisinis reglamentavimas Konstitucinio Teismo buvo pripa˛intas prietaraujanciu Konstitucijos nuostatoms bei konstituciniam teisines valstybes principui bei i tai, kad nagrinejamai bylai aktualiu laikotarpiu toks reglamentavimas nebuvo keiciamas taip, kad neprietarautu Konstitucijos nuostatoms, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sa˛iningumo principais, daro ivada, kad nagrinejamu atveju iekinio senaties terminas buvo praleistas del svarbiu prie˛asciu ir yra atnaujintinas (Civilinio kodekso 1.131 str. 2 d.). Atnaujinus praleista iekinio senaties termina, pareikejui G. V. priteistina u˛ laikotarpi nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 neimoketa darbo u˛mokescio dalis, kuri, skaiciuojant pagal byloje pateiktas pa˛ymas (b. l. 10, 27, 69), sudaro 3782,17 Lt, o ne 5308,10 Lt, kaip kad skunde nurode pareikejas G. V.
Pa˛ymetina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne karta yra konstataves, jog bylose del neimoketos darbo u˛mokescio dalies (nepriemokos) priteisimo yra taikytinos pareigunu darbo u˛mokesti reglamentuojancios, o ne civilines teises normos. Todel laikotarpis, u˛ kuri pareikejui G. V. turi buti priteisiama neimoketa darbo u˛mokescio dalis, turi buti nustatomas, vadovaujantis Darbo kodekso 298 straipsniu ( 2009-01-23 nutartis byloje Nr. A822-790/2009; 2009-08-24 nutartis byloje Nr. A756-859/2009; 2009-12-23 nutartis byloje Nr. A756-1285/2009). Pagal ia istatymo nuostata darbuotojui priklausancios darbo u˛mokescio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip u˛ trejus metus. Taigi, Darbo kodekso 298 straipsniu imperatyviai apribojama teismo galimybe priteisti darbuotojo, kurio teises ar teiseti interesai buvo pa˛eisti, naudai jam priklausanti darbo u˛mokesti ar kitas su darbo santykiais susijusias imokas trejais kalendoriniais metais.
Kadangi G. V. prae priteisti jam neimoketa darbo u˛mokesti u˛ laikotarpi nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31, teismas daro ivada, kad laikotarpis, u˛ kuri praoma priteisti nepriemoka, nevirija Darbo kodekso 298 straipsnyje nustatytu treju metu.
Pa˛ymetina, kad G. V. prae u˛ laikotarpi nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 priteisti jam 5308,10 Lt nepriemoka. Taciau teismas, vadovaudamasis byloje atsakoves pateiktomis pa˛ymomis apie pareikejui G. V. priskaiciuota ir imoketa darbo u˛mokesti, daro ivada, kad minetu laikotarpiu G. V. nebuvo imoketa 3782,17 Lt suma sudaranti darbo u˛mokescio dalis. Tuo remiantis, G. V. skundas tenkintinas i dalies, priteisiant jam i rinktines „Vytis“ 3782,17 Lt darbo u˛mokescio u˛ laikotarpi nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31.
Kaip jau buvo mineta, u˛ netinkama darbo organizavima ir neatitinkanti atlikto darbo apmokejima yra tiesiogiai atsakinga istaiga, kuri turejo pareiga moketi darbo u˛mokesti. Pareikejo G. V. ir atsakoves Lietuvos valstybes, i kurios jis solidariai prao priteisti darbo u˛mokescio nepriemoka, jokie darbo teisiniai santykiai nesiejo. Valstybe nebuvo atsakinga u˛ pareikejo G. V. darbo organizavima. Atsi˛velgiant i tai, G. V. reikalavimas priteisti darbo u˛mokescio nepriemoka solidariai i Lietuvos valstybes yra nepagristas ir skundas ioje dalyje atmestinas (Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 4 p., 127 str. ir 129 str., teismas
nusprende:
pareikejo G. V. skunda tenkinti i dalies.
Priteisti G. V. i atsakoves Lietuvos vieosios policijos rinktines „Vytis“ 3782,17 Lt (tris tukstancius septynis imtus atuoniasdeimt du litus 17 centu) neimoketo darbo u˛mokescio.
Kitoje dalyje G. V. skunda atmesti kaip nepagrista.
Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali buti skund˛iamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.