Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-04-19 · Administracinė byla Nr. I-150-561/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-04-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. P-261-192-11Nutartis · 2011-12-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-04-19
Bylos Nr.
I-150-561/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00038-2009-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arūnas Kaminskas
Atsakovas
Lietuvos
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. I-150-561/2010(Proceso Nr. 3-61-3-00038-2009-5)Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 16.8; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. baland˛io 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisejas Arunas Kaminskas, sekretoriaujant D. Švilpienei, dalyvaujant pareiškejo atstovei G. Zapasnykienei, atsakoviu atstovei D. Kurcikovienei, viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo G. V. skunda atsakovems Lietuvos viešosios policijos rinktinei „Vytis“ ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos viešosios policijos rinktines „Vytis“, del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinejes byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

pareiškejas G. V. su skundu ir patikslintais skundais (toliau – skundas) kreipesi i teisma, prašydamas solidariai iš atsakoviu Lietuvos viešosios policijos rinktines „Vytis“ (toliau – rinktine „Vytis“) ir Lietuvos valstybes, atstovaujamos rinktines „Vytis“, priteisti jam 5308,10 Lt darbo u˛mokescio nepriemoka u˛ laikotarpi nuo 2006-06-01 iki 2008-12-31.

Skunde pareiškejas G. V. nurode, kad dirba Viešosios policijos apsaugos tarnybos (dabar – rinktine „Vytis“) Vilniaus skyriaus Reagavimo rinktines 2-osios kuopos 1-ojo burio vadu. Skundo reikalavima G. V. pagrinde tuo, kad apskaiciuojant jam priedus bei priemokas, jo darbdavys nepagristai vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo (toliau – VTI) 23 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyti apribojimai valstybes tarnautojams mokamu priedu ir priemoku sumai, todel laikotarpiu nuo 2006-06-01 iki 2008-12-31 jam neteisetai nebuvo išmoketa 5308,10 Lt priemoku ir priedu.

Šalies argumentai

G. V. teigimu, VTI 23 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnyje, 26 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 38 straipsnio 1 ir 3 dalyse itvirtintas teisinis reguliavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisines valstybes principui. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2001-12-18 ir 2004-12-13 nutarimais, G. V. pabre˛e, kad Konstitucijoje garantuota teise gauti teisinga apmokejima u˛ darba yra tiesiogiai susijusi su visu asmenu lygybes istatymui, teismui bei kitoms valstybes institucijoms principu ir, kad ši asmens teise yra garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybes teise, be to, pagal Konstitucija negali buti tokios situacijos, kad valstybes tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenciu dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo salygomis, atlieka iprasta darbo kruvi viršijancia veikla ar papildomas u˛duotis, atliekamas viršijant nustatyta darbo trukme, butu nemokama arba šis darbas butu neapmokamas teisingai.

Pareiškejas G. V. nurode, kad VTI 23 straipsnio 2 dalies nuostatos, skirtingai nei Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – Darbo kodeksas), apriboja galimu priemoku ir priedu suma iki 70 procentu pareigines algos. Mano, kad VTI ir Statutu nustatytas reguliavimas sudaro prielaidas neišmoketi visu jam priklausanciu priemoku u˛ darba poilsio, švenciu dienomis bei nakties metu, darba kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo salygomis, nukrypstanciomis nuo iprastinio darbo re˛imo, u˛ papildomu u˛duotu vykdyma. Sutinka, kad valstybes tarnautojams gali buti nustatomas specialus teisinis reguliavimas, taciau mano, kad toks reguliavimas privalo atitikti teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, be to, apmokejimas u˛ darba negali buti ma˛inamas tik atskiroms darbuotoju kategorijoms.

G. V. pa˛ymejo, kad pagal Darbo kodekso 298 straipsni darbuotojui priklausancios darbo u˛mokescio ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos priteisiamos ne daugiau kaip u˛ trejus metus. Pareiškejo G. V. nuomone, pagal ši straipsni, jei darbuotojas turi teise i darbo u˛mokesti ar kitokias išmokas u˛ daugiau nei trejus metus, jis gali pasirinkti jam finansiškai palankiusia treju metu laikotarpi, kadangi toks draudimas nera numatytas. Todel, remdamasis Darbo kodekso 298 straipsniu ir atsi˛velgdamas i tai, kad atsakovas paskutini karta viso darbo u˛mokescio jam neišmokejo 2008-12-31, prašo priteisti jam neišmoketa darbo u˛mokescio dali u˛ paskutinius trejus metus iki 2008-12-31.

Teisminio nagrinejimo metu pareiškejo G. V. atstove palaike skunde išdestytus reikalavimus ir praše skunda tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakove rinktine „Vytis“ atsiliepime i pareiškejo G. V. skunda su skundo reikalavimu priteisti iš rinktines „Vytis“ 5308,10 Lt neišmoketa darbo u˛mokescio dali nesutiko, pabre˛dama, kad Viešosios policijos apsaugos tarnyba, apskaiciuodama priedu ir priemoku dyd˛ius pareiškejui, pagristai taike VTI 23 straipsnio 2 dali. Nurode, kad istatymas ar kitas teises aktas yra laikomas teisetu ir privalo buti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Kol nera atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, vald˛ios institucijos neturi teises atsisakyti vykdyti istatyma ar kita teises akta, motyvuodamos šio teises akto nekonstitucingumu. Atsi˛velgiant i tai, mano, kad Viešosios policijos apsaugos tarnyba veike teisetai, t.y. taip, kaip privalejo veikti pagal istatymus. Kadangi Viešosios policijos apsaugos tarnyba, mokedama priedus ir priemokas G. V., nepa˛eide nei vieno teises akto, rinktines „Vytis“ veiksmuose nera neteisetu veiksmu ar kaltes.

Rinktine „Vytis“ paaiškino, kad pagal galiojancius teises aktus jai kyla pareiga tikslingai naudoti biud˛eto lešas, kurios jai skirtos atitinkamoms funkcijoms vykdyti, tuo tarpu biud˛eto formavimas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybes kompetencija. Atsi˛velgiant i tai, mano, kad vienintelis tinkamas atsakovas šioje byloje yra Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes ar jos igalioto asmens.

Rinktine „Vytis“ nurode, kad del taikyto priedu ir priemoku ribojimo G. V. nuo 2004-01-01 iki 2008-12-31 u˛ viršvaland˛ius neišmoketa 2348,34 Lt, u˛ darba naktimis ir švenciu dienomis – 4603,67 Lt. Bendra suma, kuri del 70 procentu ribojimo u˛ viršvaland˛ius pareiškejui G. V. nebuvo išmoketa – 6952,01 Lt. Vadovaujantis Darbo kodekso 298 straipsniu, pagal kuri darbuotojui priklausancios darbo u˛mokescio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip u˛ trejus metus, G. V. neišmoketam darbo u˛mokescio priedui u˛ laikotarpi nuo 2004-01-01 iki 2006-01-31 (suma 3238,62 Lt) rinktine „Vytis“ praše taikyti senaties termina.

Teisminio nagrinejimo metu atsakoves rinktines „Vytis“ atstove su skundu sutiko iš dalies, paaiškindama, kad u˛ laikotarpi nuo 2004-01-01 iki 2006-01-31 taikytina ieškinio senatis.

Byloje kiles gincas, ar teisetai ir pagristai pareiškejui G. V. neišmoketa darbo u˛mokescio dalis, kuri susidare del to, kad apskaiciuojant jam moketinus priedus ir priemokas, buvo vadovautasi VTI 23 straipsnio 2 dalyje itvirtintu priedu ir priemoku sumu 70 procentu pareigines algos ribojimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustate, kad pareiškejas G. V. patikslintame skunde praše priteisti jam 5308,10 Lt darbo u˛mokescio nepriemoka u˛ laikotarpi nuo 2006-06-01 iki 2008-12-31 (b. l. 66-67). Ta pati laikotarpi pareiškejo G. V. atstove ivardijo ir teisminio nagrinejimo metu (b. l. 83-84). Taciau iš G. V. patikslinto skundo turinio matyti, kad jis prašo priteisti jam neišmoketa darbo u˛mokescio dali u˛ paskutinius trejus metus iki 2008-12-31, t.y. u˛ laikotarpi nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31. Esant išdestytoms aplinkybems, teismas daro išvada, kad patikslintame skunde pareiškejas G. V. suklydo, nurodydamas laikotarpi nuo 2006-06-01 iki 2008-12-31 (rašytinis apsirikimas), ir prašo priteisti jam 5308,10 Lt neišmoketa darbo u˛mokescio dali u˛ laikotarpi nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31.

Remiantis byloje surinktais irodymais nustatyta, kad G. V. ginco laikotarpiu dirbo Viešosios policijos apsaugos tarnybos Vilniaus skyriaus Reagavimo skyriaus 2-osios kuopos 1-ojo burio vadu (b. l. 10).

Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-08-13 isakymu Nr. 5-V-594 „Del Viešosios policijos apsaugos tarnybos reorganizavimo prijungimo budu prie Lietuvos viešosios policijos rinktines „Vytis“, Viešosios policijos apsaugos tarnyba nuo 2010-01-01 reorganizuota. Visas Viešosios policijos apsaugos tarnybos teises ir pareigas pereme rinktine „Vytis“ (b. l. 68).

Remiantis Viešosios policijos apsaugos tarnybos 2009-01-26 pa˛ymos Nr. 120-PAZ1-41 duomenimis (b. l. 10), nustatyta, kad Viešosios policijos apsaugos tarnybos Vilniaus skyrius del VTI 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto priedu ir priemoku sumai taikomo 70 procentu pareigines algos ribojimo u˛ darba laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 pareiškejui G. V. neišmokejo 3782,17 Lt priedu ir priemoku.

Valstybes tarnautoju darbo u˛mokescio klausimus reglamentuoja VTI VI skyriaus 23-26 straipsniu nuostatos, kurios, remiantis VTI 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygu taikomos ir statutiniams valstybes tarnautojams.

VTI 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01, buvo numatyta, kad valstybes tarnautojo darbo u˛mokesti sudaro pareigine alga, priedai ir priemokos. Priedu ir priemoku suma negalejo viršyti 70 procentu pareigines algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad i šia suma neiskaitomi VTI 25 straipsnio 1 dalies 1 (u˛ tarnybos sta˛a) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 i darbo u˛mokesti, apibre˛ta VTI 23 straipsnyje, atskira eilute buvo itrauktas apmokejimas u˛ darba poilsio ir švenciu dienomis, nakties bei viršvalandini darba ir budejimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad i priedu ir priemoku suma neiskaitomas šis priedas bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

Konstitucinis Teismas 2009-12-11 prieme nutarima ,,Del Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. baland˛io 23 d., 2007 m. bir˛elio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripa˛ino, kad VTI VI skyrius „Darbo u˛mokestis“ (2002 m. baland˛io 23 d. redakcija; ˇin., 2002, Nr. 45-1708) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. baland˛io 23 d. redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas ˛mogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima u˛ darba <...>“, konstituciniam teisines valstybes principui, ir ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2007 m. bir˛elio 7 d. redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas ˛mogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima u˛ darba <...>“, konstituciniam teisines valstybes principui.

Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiškia, kad paminetu teisiniu reguliavimu privalejo buti aptarta, kokiais budais vidaus tarnybos sistemos pareigunams turejo buti atlyginama u˛ darba poilsio bei švenciu dienomis ir nakties metu, papildomu u˛duociu, atliekamu viršijant nustatyta darbo trukme tais atvejais, kai apskaiciuotas ir išmoketas darbo u˛mokestis viršijo nustatyta riba. Tai galejo buti papildomu laisvu (nedarbo) dienu suteikimas, kasmetiniu apmokamu atostogu pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas iki šiol u˛ faktiškai pareiškejo atlikta darba poilsio bei švenciu dienomis ir nakties metu, papildomu u˛duociu, atliktu viršijant nustatyta darbo trukme, iki šiol nera tinkamai (pilnai) atsiskaites ir to neneigia.

Teismas, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, daro išvada, kad pareiškejo G. V. reikalavimas priteisti neišmoketa darbo u˛mokescio dali yra pagristas. Sutinkamai su Darbo kodekso 16, 93 straipsniais, ivertinus tai, kad darbo u˛mokescio mokejimas yra asmens, su kuriuo dirbantiji ar tarnaujantiji sieja darbo ar tarnybos santykiai, pareiga, darbo u˛mokestis priteisiamas tiesiogiai iš pareiškejo darbdavio. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime yra pa˛ymejes, kad VTI 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija) nustatytas priedu ir priemoku bendro dyd˛io (sumos) apribojimas suponuoja tai, kad ir vidaus reikalu statutines istaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys istaigos darba turejo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei švenciu dienomis ir nakties metu butu dirbama, papildomos u˛duotys, atliekamos viršijant nustatyta darbo trukme, butu vykdomos paisant šio istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto apmokejimo u˛ darba apribojimo. Tuo remiantis, konstatuotina, kad u˛ netinkama darbo organizavima ir darbo neatitinkanti apmokejima yra tiesiogiai atsakingi asmenys, kurie turejo pareiga moketi darbo u˛mokesti.

Tarp šaliu nera ginco, kad G. V. i tarnyba prieme Viešosios policijos apsaugos tarnybos vadovybe, todel butent Viešosios policijos apsaugos tarnybai kilo pareiga teisingai apskaiciuoti ir išmoketi pareiškejui darbo u˛mokesti u˛ jo atlikta darba. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu, Viešosios policijos apsaugos tarnybos vadovybe istaigos darba turejo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei švenciu dienomis ir nakties metu butu dirbama ir papildomos u˛duotys, atliekamos viršijant nustatyta darbo trukme, butu vykdomos paisant VTI 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto apmokejimo u˛ darba apribojimo. Tuo tarpu nagrinejamu atveju susidare situacija, kad pareiškejas G. V. atliko savo, kaip valstybes tarnautojo, pareigas, taciau laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 jam nebuvo sumoketas visas pagal istatyma priklausantis darbo u˛mokestis (priedai ir priemokos).

Išanalizaves teisini reguliavima, teismas daro išvada, jog tai, kad ne viso darbo u˛mokescio mokejimo G. V. metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas del priedu ir priemoku dyd˛io ribojimo taikyma numatanciu teises aktu pripa˛inimo prieštaraujanciais Konstitucijai, nepaneigia G. V. teises i neišmoketo darbo u˛mokescio priteisima. Jeigu asmuo kreipiasi i teisma istatymo nustatytais terminais, jis turi teise i tai, kad butu atsi˛velgiama ir i veliau priimta Konstitucinio Teismo nutarima del ginco teisiniams santykiams taikytinu teises normu konstitucingumo. Ivertinus šiuos nagrinejamos bylos duomenis ir tai, kad atsakove rinktine „Vytis“ u˛ pareiškejo G. V. atlikta darba poilsio bei švenciu dienomis ir nakties metu, papildomu u˛duociu, atliktu viršijant nustatyta darbo trukme, nera tinkamai (pilnai) atsiskaiciusi, pripa˛intina, kad yra pagrindas pareiškejo G. V. skunda tenkinti, priteisiant iš atsakoves rinktines „Vytis“ G. V. neišmoketa darbo u˛mokescio dali.

Atsakove rinktine „Vytis“ atsiliepime bei jos atstove teismo posed˛io metu nurode, kad G. V. praleido ieškinio senaties termina skundo dalyje del neišmoketos darbo u˛mokescio nepriemokos priteisimo u˛ laikotarpi nuo 2004-01-01 iki 2006-01-31, t.y. del 3238,62 Lt priteisimo. Toks atsakoves argumentas grind˛iamas tuo, kad nagrinejamu atveju, turi buti taikomas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis 3 metu ieškinio senaties terminas, kuris skaiciuojamas nuo skundo padavimo dienos.

Nagrinejamu atveju G. V. i teisma del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo kreipesi 2009-02-13. Skunde G. V. praše priteisti jam darbo u˛mokescio nepriemoka u˛ laikotarpi nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31. Taigi, vadovaujantis Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalies nuostatomis, skundo reikalavimas priteisti nepriemoka u˛ laikotarpi nuo 2006-01-01 iki 2006-02-13 (skaiciuojant 3 metus atgal nuo skundo padavimo dienos) pareikštas, praleidus Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta 3 metu ieškinio senaties termina.

Atsi˛velgiant i Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (2009-12-23 nutartis byloje Nr. A756-1285/2009; 2009-09-24 nutartis byloje Nr. A822-1037/2009) ir Lietuvos Aukšciausiojo teismo (2006-01-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-64/2008; 2008-02-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-64/2008; 2009-06-15 byloje Nr. 3K-3-206/2009) formuojama praktika, teismas savo iniciatyva, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sa˛iningumo principais, atsi˛velgdamas i ieškinio senaties termino trukme (bendrasis ar sutrumpintas), ginco esme, šaliu elgesi, ieškinio senaties teisinio instituto esme ir paskirti (Civilinio kodekso 1.5 str. 3, 4 d., 2002 m. Civilinio proceso kodekso 3 str. 6 d.) bei i kitas reikšmingas bylos aplinkybes, turi nagrineti ieškinio senaties termino atnaujinimo pagristuma, t.y. ar konkrecios ieškinio senaties termino praleidimo prie˛astys yra svarbios ir sudaro pagrinda ji atnaujinti (Civilinio kodekso 1.131 str. 2 d.). Analogiškai pasisakyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-02-20 nutartyje adm. byloje Nr. A756-1572/2010.

Kadangi istatymai nenurodo aplinkybiu, kurias nustacius yra pagrindas pasibaigusi ieškinio senaties termina atnaujinti, ar kriteriju, pagal kuriuos butu galima spresti, kokios termino praleidimo prie˛astys pripa˛intinos svarbiomis, tai spresdamas ši klausima teismas turi diskrecija pripa˛inti arba nepripa˛inti ieškinio senaties termino praleidimo prie˛astis svarbiomis (LAT 2009-10-22 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Nagrinejamoje byloje teismas atsi˛velgdamas i tai, kad pareigunu darbo u˛mokescio teisinis reglamentavimas Konstitucinio Teismo buvo pripa˛intas prieštaraujanciu Konstitucijos nuostatoms bei konstituciniam teisines valstybes principui bei i tai, kad nagrinejamai bylai aktualiu laikotarpiu toks reglamentavimas nebuvo keiciamas taip, kad neprieštarautu Konstitucijos nuostatoms, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sa˛iningumo principais, daro išvada, kad nagrinejamu atveju ieškinio senaties terminas buvo praleistas del svarbiu prie˛asciu ir yra atnaujintinas (Civilinio kodekso 1.131 str. 2 d.). Atnaujinus praleista ieškinio senaties termina, pareiškejui G. V. priteistina u˛ laikotarpi nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 neišmoketa darbo u˛mokescio dalis, kuri, skaiciuojant pagal byloje pateiktas pa˛ymas (b. l. 10, 27, 69), sudaro 3782,17 Lt, o ne 5308,10 Lt, kaip kad skunde nurode pareiškejas G. V.

Pa˛ymetina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne karta yra konstataves, jog bylose del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies (nepriemokos) priteisimo yra taikytinos pareigunu darbo u˛mokesti reglamentuojancios, o ne civilines teises normos. Todel laikotarpis, u˛ kuri pareiškejui G. V. turi buti priteisiama neišmoketa darbo u˛mokescio dalis, turi buti nustatomas, vadovaujantis Darbo kodekso 298 straipsniu ( 2009-01-23 nutartis byloje Nr. A822-790/2009; 2009-08-24 nutartis byloje Nr. A756-859/2009; 2009-12-23 nutartis byloje Nr. A756-1285/2009). Pagal šia istatymo nuostata darbuotojui priklausancios darbo u˛mokescio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip u˛ trejus metus. Taigi, Darbo kodekso 298 straipsniu imperatyviai apribojama teismo galimybe priteisti darbuotojo, kurio teises ar teiseti interesai buvo pa˛eisti, naudai jam priklausanti darbo u˛mokesti ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas trejais kalendoriniais metais.

Kadangi G. V. praše priteisti jam neišmoketa darbo u˛mokesti u˛ laikotarpi nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31, teismas daro išvada, kad laikotarpis, u˛ kuri prašoma priteisti nepriemoka, neviršija Darbo kodekso 298 straipsnyje nustatytu treju metu.

Pa˛ymetina, kad G. V. praše u˛ laikotarpi nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 priteisti jam 5308,10 Lt nepriemoka. Taciau teismas, vadovaudamasis byloje atsakoves pateiktomis pa˛ymomis apie pareiškejui G. V. priskaiciuota ir išmoketa darbo u˛mokesti, daro išvada, kad minetu laikotarpiu G. V. nebuvo išmoketa 3782,17 Lt suma sudaranti darbo u˛mokescio dalis. Tuo remiantis, G. V. skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš rinktines „Vytis“ 3782,17 Lt darbo u˛mokescio u˛ laikotarpi nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31.

Kaip jau buvo mineta, u˛ netinkama darbo organizavima ir neatitinkanti atlikto darbo apmokejima yra tiesiogiai atsakinga istaiga, kuri turejo pareiga moketi darbo u˛mokesti. Pareiškejo G. V. ir atsakoves Lietuvos valstybes, iš kurios jis solidariai prašo priteisti darbo u˛mokescio nepriemoka, jokie darbo teisiniai santykiai nesiejo. Valstybe nebuvo atsakinga u˛ pareiškejo G. V. darbo organizavima. Atsi˛velgiant i tai, G. V. reikalavimas priteisti darbo u˛mokescio nepriemoka solidariai iš Lietuvos valstybes yra nepagristas ir skundas šioje dalyje atmestinas (Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 4 p., 127 str. ir 129 str., teismas

nusprende:

pareiškejo G. V. skunda tenkinti iš dalies.

Priteisti G. V. iš atsakoves Lietuvos viešosios policijos rinktines „Vytis“ 3782,17 Lt (tris tukstancius septynis šimtus aštuoniasdešimt du litus 17 centu) neišmoketo darbo u˛mokescio.

Kitoje dalyje G. V. skunda atmesti kaip nepagrista.

Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali buti skund˛iamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisejas Arunas Kaminskas