Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2019-11-20 · Byla Nr. BIK-713/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2019-10-04Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2019-11-20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-20
Bylos Nr.
BIK-713/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08979-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigita Jokimaitė (pirm.), Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, Artūras Ridikas
Kasacinio skundo Nr. 2P-888/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08979-2019-8
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Artūro Ridiko, susipažinusi su atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. (A. J.) kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 4 d. nutarties, baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 4 d. nutartį ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo: neskirti įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bei sumažinti uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą iki vienerių metų.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, paskirdami dvi griežtas baudžiamojo poveikio priemones, nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 4 dalies reikalavimo, nemotyvavo dviejų priemonių būtinumo ir reikalingumo, nenurodė, kaip šios dvi priemonės gali padėti įgyvendinti bausmės tikslus ir ar tokios griežtos priemonės buvo būtinos šiems tikslams įgyvendinti, t. y. tinkamai jų neidividualizavo.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Paduotu kasaciniu skundu nesutinkama su paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis teigiant, kad teismai tinkamai nemotyvavo jų skyrimo ir nesilaikė proporcingumo bei paskirtų priemonių suderinamumo principų, tačiau šie teiginiai deklaratyvūs. Kaip matyti iš skundo turinio, nurodyti teiginiai grindžiami vien tik subjektyvia kasatoriaus nuomone bei kitokiu aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo, vertinimu, tuo tarpu teisiniai argumentai, kurie pagrįstų netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar padarytų esminių BPK pažeidimų buvimą, neišdėstyti. Skunde, pakartojant apeliacinio skundo argumentus, pateikiama kasatoriaus pozicija, kokią baudžiamojo poveikio priemonę teismai, atsižvelgdami į nurodytas konkrečias aplinkybes, turėjo skirti, tačiau tokie teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas aplinkybių, reikšmingų skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, iš naujo nevertina ir tai nėra kasacijos nagrinėjimo dalykas. Šiuo atveju paduotame skunde neišdėstyti teisiniai argumentai, kurie pagrįstų žemesnės instancijos teismų išvadų dėl baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo neatitikimą suformuotai teismų praktikai, ar leistų manyti, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės neteisingos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita JokimaitėGabrielė Juodkaitė-GranskienėArtūras Ridikas