- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-20
- Bylos Nr.
- e2-63-786/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalija Ragauskienė
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- A. G., D. P.
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie KM
- Advokatai
- Sigita Mačytė-Šulskienė, Regina Šaltinienė
nedalyvaujant atsakovei D. P. ir trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę byla pagal ieškovo S. K. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams A. G., D. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretysis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie KM.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu atsakovams A. G. ir D. P. kreipėsi į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovas nurodė, kad jam ir atsakovams priklauso gyvenamas namas, ūkio pastatai ir kiti kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad tarpusavyje nebendrauja ir nėra galimybės susitarti dėl bendrų namo reikalų, negali tvarkyti savo namo dalies. Todėl kreipiasi į teismą ir prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nesant bendraturčių sutikimo, ieškovui priklausančią ½ dalį gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausančiomis patalpomis: koridorius, plane pažymėtas 1-1, 2,52 kv. m;., virtuvė, plane pažymėta 1-2, 3,71 kv. m.; kambarys, plane pažymėtas 1-4, 15,49 kv. m.; veranda, plane pažymėta 1-5, 3,46 kv. m.; palėpėje esantis kambarys, plane pažymėtas P-1/8,67 kv. m.; 36,43 kv. m. palėpės; 45 kv. m. gyvenamo namo dalies stogo; ½ dalį kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); , ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atidalinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1-12kv.m. bei 1-48 kv. m. bei 37 kv. m. po namu, viso 97 kv. m. ir palikti 0,10 aro bendro naudojimo žemės sklype.
2. Posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė ir paaiškino, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį 1983 metais įsigijo dalį gyvenamo namo, ūkinį pastatą, dalį kiemo statinių ir 0,0107 ha žemės sklypo. Nuosavybe užregistravo registrų centre. Kita dalis namo priklauso atsakovams. Su atsakovais sunku bendrauti, negali susitarti dėl bendrų namo reikalų. Negali tvarkyti savo namo dalies, tai dažyti, tvarkyti stogą, atsakovė D. P. nesutinka, skundžia. Mano, kad geriausiai abiejų šalių interesus atitiktų atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir tam yra galimybės, nebus pažeisti bendraturčių interesai. Namui reikalingas remontas, o tam reikalingas bendrasavininkų sutikimas, sutikimo negavo. Pateikė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, žemės sklypo naudojimosi planą, gyvenamo namo patalpų atidalijimo planą. Mano, kad atidalijus turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, namui žala nebus padaryta ir kiekvienas galės naudotis savo turtu, netrukdydamas kitam. Namo kaminas liks atsakovų pusėje. Kaminu jis nesinaudos, nes savo namo dalį šildys ne malkomis. Po jo namo dalimi yra rūsys, kuris lygiomis dalimis priklauso jam ir atsakovei D. P.. Rūsio atidalinti negalima, nes yra kanalizacijos ir vandentiekio įvadai. Ieškovas nurodo, kad jam nereikalingas lauko tualetas ir jis sutinka be atlygio perleisti atsakovui A. G., nes yra prie jam priklausančio garažo. Todėl prašo atidalinti ieškovo nuosavybės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais priklausančių statinių. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė D. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad mano, jog galima spręsti taikiai. Pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka ir prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nenurodo, kokį atskirą objektą prašo suformuoti, pateikta atidalijimo schema neišsami, neišspręsti namo inžinerinių sistemų (vandentiekio, nuotekų, kamino), laikančių konstrukcijų atskyrimo klausimai. Prašymas atidalinti ūkinį pastatą nėra pagrįstas, nes ūkinis pastatas priklauso ieškovui. Mano, kad tai yra siekis nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu. Ieškovas nenurodo konkrečios žemės sklypo dalies, kurią prašo atidalinti ir nenurodo atidalinti prašomos dalies. Reikalavimas dėl žemės sklypo atidalijimo yra neaiškus.
Šalies argumentai
4. Posėdžio metu atsakovės P. D. atstovė nurodė, kad su pateiktu ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutinka, prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Posėdžio metu nurodė, kad ieškovas reiškia neteisingus reikalavimus, ieškovo prašomas atidalijimo būdas yra netinkamas. Ieškovas turi nurodyti kokią pastato dalį nori atidalinti ir kokį objektą nori suformuoti, nes pastato atidalijimas yra naujo objekto sukūrimas. Nepagrindė reikalavimų dėl atidalijimo. Ginčo dėl vidaus patalpų naudojimosi ginčo nėra. Mano, kad ieškovas gali kreiptis į Registrų centrą ir įregistruoti kaip asmeninę nuosavybę. Nepateikė įrodymų ar bus galima objektą naudoti pagal paskirtį. Nėra nurodyta pateiktame plane kaip bus sprendžiami inžineriniai tinklai, dėl šildymo sistemos, nes kaminas yra vienas.. Mano, kad turi būti nustatyta naudojimosi tvarka. Pateiktas žemės sklypo planas yra netinkamas. Ūkinio pastato atidalinti nereikalinga, nes pastatas priklauso ieškovui.
Atsiliepimas
5. Atsakovas A. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Posėdžio metu paaiškino, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka. Nesutinka, kad jam būtų paskirta dalis lauko tualeto, nes jam nereikalinga.
6. Atsakovės R. C., L. C. ir V. C. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinį galima išspręsti taikiu būdu.
Šalies argumentai
7. Posėdžio metu atsakovė R. C. nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad ieškovas į ją nesikreipė. Prašė priteisti 121 eurą bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
8. Atsakovė L. C. posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad po močiutės mirties paveldėjo dalį pastato ir garažo. Ieškovas į ją su prašymu nesikreipė.
9. Atsakovė V. C. posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad ji paveldėjo maža turto dalį. Jos turto dalys yra aiškios ir su ieškovo turtu nėra susijusios.
10. Atsakovės pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad joms priklausančio turto dalį dovanojimo sutartimi perleido A. G. ir prašė jų nelaikyti atsakovėmis. Prašymas yra patenkintas ir ieškovas pateikė patikslintą ieškinį.
11. Trečiasis asmuo kultūros paveldo departamentas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad pagal LR CK 4.80 straipsnio 1-2 dalies nuostatas kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas
kostatuoja:
Motyvuojamoji dalis
ieškinys tenkintinas iš dalies.
12. Pagal byloje esamus rašytinius duomenis, gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis priklauso ieškovui S. K., o 11/100 dalių atsakovui A. G. ir 39/100 dalys atsakovei D. P.. Pagal pateiktą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esančią pastato vidaus plotų eksplikacija name yra du būtai. Ieškovas nurodytą turtą įsigijo pirkimo-pardavimo sutartimi 1983 m. gegužės 26d. Atsakovui A. G. turtas priklauso pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą nuo 2022-03-07 ir dovanojimo sutartį nuo 2022-11-28. Atsakovei D. P. turtas priklauso pagal 2004-10-14 paveldėjimo teisės liudijimą. Be gyvenamo namo ieškovui priklauso ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis kitų statinių. Atsakovui A. G. priklauso garažas ir 11/100 dalių kitų statinių ir atsakovei D. P.- ūkinis pastatas ir 39/100 dalių kitų statinių. Šalims taip pat priklauso žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tai ieškovui S. K. -107/263 dalys žemės sklypo, atsakovui A. G.- 97/263 žemės sklypo dalys ir atsakovei D. P.- 59/263 žemės sklypo dalys.
13. Ginčo tarp šalių dėl dalių nuosavybėje nėra. Tiek ieškovas, tiek ir atsakovės D. P. atstovė teisme nurodė, kad jie nesutaria, konfliktuoja eilę metų. Atsakovas A. G. ginčo name nesilanko. Ieškovas nori priklausantį turtą remontuoti, nes supuvusios sienos, dažyti, sutvarkyti stogą. Atsakovė D. P. nesutinka su ieškovo atliekamu remontu, jį skundžią institucijoms.
14. Atsakovė D. P. nesutinka su pareikštu ieškiniu, nesutinka, kad būtų atidalintas turtas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes nenurodo, kokį objektą nori sukurti, nenurodo kokį plotą nori atidalinti, siūlymas neaiškus ir abstraktus. Nenurodė atidalijimo pagrindo ir ar bus galima turto naudoti pagal paskirtį. Ieškovas prašo atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės jam priklausančią dalį be bendraturčių sutikimo.
15. Bendraturčiams nesutarus dėl atidalijimo būdo, atidalijimo klausimą pagal bet kurio bendraturčio ieškinį išsprendžia teismas.
16. Atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra fizinis turto padalijimas. Tai reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus - pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu bendraturčiu. Daiktas turi būti padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir tik nesant galimybės daiktą padalyti tokiu būdu, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). Bet kuriuo atveju, tiek atidalinat pagal savo prigimtį dalų daiktą, tiek atidalinant nedalų daiktą, atidalinimo pasėkoje bendrosios dalinės nuosavybės neturi likti, t.y. vietoje buvusios bendrosios dalinės nuosavybės po atidalinimo turi susiformuoti toks daiktas, kuris yra realiai atskirtas ir gali būti valdomas kiekvieno iš buvusių bendraturčių asmeninės nuosavybės teise.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškinyje įvardintas nekilnojamasis turtas t.y. gyvenamasis namas ir priklausantys ūkio pastatai bei žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, jog būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises, daiktas negali būti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį. Ieškovas ir kelia tokį reikalavimą ieškinyje, nes nori, kad bendroji dalinė nuosavybė pasibaigtų.
18. Bendraturtis , siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti. Ieškovas reikšdamas pirminį ir patikslintą ieškinį pateikė gyvenamo namo patalpų naudojimosi planą, pagal kurį nėra patalpų, paskiriamų šalims naudotis bendrai, išskyrus rūsio patalpą. Pagal šį projektą gyvenamą namą galima padalyti į du atskirus butus ir be bendrojo naudojimo patalpų, gyventi yra tinkamos sąlygos. Ieškovas paaiškino, kad ta namo dalis, kurią jis prašo priskirti jam, yra jo įsigytos 1983 m. gegužės 26 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį ir jis taip naudojasi namu, o kita dalis priklauso atsakovams. Šiuos ieškovo paaiškinimus patvirtina pateikta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, taip pat ir atsakovų paaiškinimai. Atsakovai kitokio siūlymo atidalinti iš bendrosios nuosavybės nepateikė.
19. Kaip nustatyta ieškovo interesas naudotis namu yra svarbus, jis nori savo namo dalį sutvarkyti, tai yra remontuoti, kad galėtų gyventi. Šalys naudosis tik rūsio bendromis patalpomis, nes yra tik vienas įėjimas, be to yra vandentiekio ir kanalizacijos įvadai.
20. Iš bendrosios nuosavybės gali būti atidalijama vieno bendraturčio dalis. Tokiu atveju sumažėja bendraturčių skaičius, tačiau namas išlieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu ir kiti bendraturčiai- atsakovai D. P. ir A. G. tarp savęs lieka neatidalyti.
21. Atidalijus bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa savarankiškais turto savininkais ir gali laisvai, be apribojimų naudotis savo nuosavybe. Priklausančių dalių atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės nereiškia, kad negali likti bendro naudojimo patalpų (LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-459/2007)
22. Sprendžiant dėl galimybės padalinti daiktą natūra, reikalinga atsižvelgti į CK 4.6 straipsnio nuostatas. Absoliuti atidalijimo taisyklė netaikytina, kai atsidalijama dalis turto, nes savininkams priklausančių bendro naudojimo objektų – bendro naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų, elektros, sanitarinės-techninės įrangos negalima atidalinti natūra, nes yra nedalūs pagal savo prigimtį (CK 4.82 straipsnio 1 dalis).
23. Daikto atidalijimo procese esminę reikšmę turi pagrindinis daiktas. Jeigu antraeilio daikto atidalijimas negalimas, taikomas pagrindinio daikto visiško atidalijimo būdas, o antraeiliam daiktui pasirenkam kitokį nuosavybės įgyvendinimo būdą .
24. Ieškovas pateikė patalpų – gyvenamo namo atidalijimo planą. Pagal pateiktą planą ieškovas prašo atidalinti jam nekilnojamąjį turtą, tai koridorių, plane pažymėtą 1-1/2,52 kv.m., virtuvę, plane pažymėtą 1-4/3,71 kv.m., kambarį, plane pažymėtą 1-3/9,29kv.m., kambarį, plane pažymėtą 1-4/15,49kv.m., verandą, plane pažymėtą 1-5/3,46 kv.m.; palėpėje kambarį, pažymėtą plane P-1/8,67kv.m.; atidalinti 36,43 kv.m. palėpės(pagal namo 1A1/m palėpės grindų ploto planą; pagal gyvenamo namo 1A1/m stogų plotų planą atidalinti 45kv.m. gyvenamo namo dalies stogo.
Žemesnės instancijos teismas
25. Šios aplinkybės- ieškovo ir atsakovų nesutarimai sudaro pagrindą teismui spręsti, kad ieškovo siūlomas atidalijimo būdas yra geriausiais būdas baigti dalinę nuosavybę susiklosčiusioje faktinėje situacijoje. Teismas mano, kad ieškovo siūlomas atidalijimo variantas natūra yra pagrįstas ir teisingas, atidalijus nebus padaryta žala turtui. Tiek ieškovas, tiek atsakovai galės naudotis atidalintu turtu, nes taip bus palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių.
26. Iš pateiktos ieškovo pirkimo-pardavimo 1983m. gegužės 26 d. sutarties matyti, kad ieškovui priklauso ½ dalis rūsio, o kita ½ dalis rūsio priklauso atsakovams. Iš pateiktos pastatų patalpų eksplikacijos matyti, kad po dalimi gyvenamo namo yra rūsys 11,32 kv. m. ploto, turintis vieną įėjimą ir kuriame yra vandentiekio ir kanalizacijos įvadas, kurio atidalinti negalima. Iš pateikto Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovui priklauso ½ dalis kiemo statinių, tai tvoros, lauko tualeto ir lieto betono dangos, o kita dalis priklauso atsakovams, kurių atidalinti fiziškai negalima.
27. Pagal CK 4.14 straipsnio 1 dalį antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ir įstatymo nenustatyta kitaip. Pagal CK 4.12-4.15 straipsnių nuostatas daikto atidalijimo procese esminę reikšmę turi pagrindinis daiktas. Jeigu pagrindinį daiktą galima atidalyti, o antraeilio daikto atidalijimas negalimas, tai kartu antraeiliam daiktui pasirenkant kitokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą ir toks nuosavybės teisės įgyvendinimas savaime nesudaro kliūčių pagrindiniam daiktui atidalyti. Galimybė nustatyti skirtingą antraeilio daikto likimą, kitokį nei pagrindiniam daiktui, yra įtvirtinta ir CK 4.19 straipsnio 1 dalies normoje, kurioje nustatytas antraeilių daiktų, kaip pagrindinio daikto priklausinių, teisinis režimas. Taigi, remiantis įstatymų nustatytu reglamentavimu ir formuojama teismų praktika, darytina išvada, kad tam tikrais atvejais pagrindinio daikto paskirties, sprendžiant jo atidalijimo klausimą, negali lemti antraeilis daiktas, net ir tada, jeigu jis yra priklausinys. Atidalijus gyvenamą namą natūra, žala jo paskirčiai padaryta nebus ir bus naudojamas pagal paskirtį, paliekant antraeilių daiktų – rūsio ir kiemo statinių nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą pagal esamą nustatytą naudojimosi tvarką. Ginčo dėl namo kamino, kuris liks atsakovų pusėje, ginčo nėra, nes, kaip nurodo ieškovas, jis įsirengs kitą šildymo sistemą.
28. Ieškovas taip pat prašo atidalinti ūkinį pastatą 12 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo pagal 1983 m. gegužės 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kurią tvirtino notaras, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šalių paaiškinimą ir esamą Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą matyti, kad atsakovams taip pat priklauso ūkinis pastatas ir garažas. Ginčo dėl pastatų dydžio, kokybės nėra.
29. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus faktines bylos aplinkybes, t.y., šalių santykius, atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyrą, nepažeidžiant CK 4.81 straipsnio nuostatų, bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, esant galimybei daiktu naudotis natūra, ieškovo prašymas dėl gyvenamo namo dalies ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tenkintinas, o priklausiniai- kiti inžineriniai statiniai, kurių ½ dalis priklauso ieškovui, o kita dalis priklauso atsakovams, paliktini bendro naudojimo turtu.
30. Ieškovas taip pat prašo atidalinti jam priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), plane pažymėta 1-12 kv.m., 1-48 kv.m. bei 37 kv.m. po namu, viso 97 kv.m. Taip pat nurodė, kad bendro naudojimo žemėje jam priklauso 0,10 aro, tačiau šio ploto atidalinti negalima, nes tai priėjimas prie pastatų. Ieškovas pateikė žemės sklypo naudojimosi planą.
31. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktą žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžiama teisės aktai, tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalinga žemė būtų suformuota kaip vienas žemės sklypas. Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius. Žemės sklypų atidalijimo klausimas spręstinas tik padalijus turtinį vienetą ir suformavus atskirus turtinius vienetus. Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Statinį padalijus ar atidalijus jo dalis, galimas žemės sklypo, esančio po statiniu, atidalijimas (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Taigi, kreipiantis į teismą dėl žemės sklypo atidalijimo, reikalinga parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir pateikiami įrodymai, kad naujai formuojami žemės sklypai atitinka teisės aktų reikalavimus.
32. Kaip nustatyta, ieškovas su ieškiniu pateikė žemės sklypo naudojimosi planą. Tačiau šis planas nėra žemės sklypo planas, nes jis nėra sudarytas matininko, neatitinka ir kitų reikalavimų, keliamų tokiam dokumentui, taigi iš esmės neturi teisinės galios. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo prašymas atidalinti ieškovui priklausantį žemės sklypą netenkintinas.
Dėl atsakovės D. P. atstovės prašymo skirti baudą ieškovui
33. Atsakovės D. P. atstovė advokatė Sigita Mačytė-Šulskienė pateikdamas atsiliepimą į patikslintą ieškinį, pateikė prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, dydį parenkant teismo nuožiūra. Paaiškino, kad baigiant bylos nagrinėjamą, ieškovas teikia naujus įrodymus, teikia patikslintus ieškinius be motyvų ir argumentų. Toks ieškovo elgesys yra sąmoningas veikimas prieš greitą bylos išnagrinėjimą, tai yra proceso vilkinimas, tuo piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis.
34. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Teismo nuobaudos gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, jų atstovams ar kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą kaip vieną iš teismo nuobaudų rūšių teismas gali paskirti tik CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 straipsnis).
35. Pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime nereiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).
36. Nagrinėjamu atveju piktnaudžiavimo procesu atvejų nėra nustatyta. Kaip nustatyta, ieškovas tikslino ieškinį dėl atsakovų pasikeitimo, tikslino patalpų atidalijimo planą. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovo reikalavimai nėra pagrįsti, todėl ieškovas teikė papildomus įrodymus, juos tikslino. Ieškovo teisių įgyvendinimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine padėtimi. Nėra pateikta objektyvių įrodymų, kad ieškovas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovės D. P. atstovės prašymas dėl baudos paskyrimo ieškovui atmestinas.
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (tame tarpe išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas) teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 98 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamojoje byloje ieškinys tenkintinas iš dalies, tai yra 70 procentų, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintiems reikalavimams.
38. Teismas, priteisdamas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, įvertina bylos sudėtingumą, tai, kad šalių atstovai rengė ir pateikė ieškinį, patikslintą ieškinį, pateikė atsiliepimą į ieškinį ir patikslintą ieškinį, rinko ir teikė teismui papildomus įrodymus, dalyvavo teismo posėdžiuose. Ieškovas pašo iš atsakovų priteisti 1425 eurus patirtų išlaidų (teisinės pagalbos 1200 eurų ir žyminio mokesčio 225 eurus), o atsakovė D. P. prašo priteisti iš ieškovo – 1240 eurų teisinės pagalbos išlaidų. Prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Bylinėjimosi išlaidos vertintinos kaip protingos, jų mažinimui nėra pagrindo, todėl iš atsakovų D. P. ir A. G. ieškovui priteistina 997,50 eurų (po 498,75 eurus iš kiekvieno) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei D. P. iš ieškovo priteistina 372 eurai bylinėjimosi išlaidų.
39. Byloje susidarė 38,83 eurai bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovų D. P. ir A. G. į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Atidalinti ieškovo S. K. nuosavybę, nesant bendraturčių sutikimo, iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal G. K. projektavimo įmonės „SK“ parengtą Gyvenamosios paskirties pastato patalpų atidalijimo schemą ir ieškovui S. K., a. k (duomenys neskelbtini) priteisti asmeninės nuosavybės teise natūra turtą: koridorių, plane pažymėtą 1-1/2,52 kv.m., virtuvę, plane pažymėtą 1-2/3,71 kv.m., kambarį, plane pažymėtą 1-3/9,29kv.m., kambarį, plane pažymėtą 1-4/15,49kv.m., verandą, plane pažymėtą 1-5/3,46 kv.m.; palėpėje kambarį, pažymėtą plane P-1/8,67kv.m.; 36,43 kv.m. palėpės(pagal namo 1A1/m palėpės grindų ploto planą); pagal gyvenamo namo 1A1/m stogų plotų planą - 45kv.m. gyvenamo namo dalies stogo, bei 12 kv.m. ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini).
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovui S. K. iš atsakovų D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. G., a.k (duomenys neskelbtini) po 498,75 eurus (keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei D. P. iš ieškovo S. K. 372 (tris šimtus septyniasdešimt du) eurus bylinėjimosi išlaidų.
Išieškoti iš atsakovų D. P. ir A. G. po 19,41 eurų(devyniolika eurų 41 ct) į valstybės biudžetą teismo turėtų pašto išlaidų (sąskaitos Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5662), kvitą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.