Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-07-10 · Civilinė byla Nr. 2A-455-464/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-10
Bylos Nr.
2A-455-464/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marijonas Greičius, Dalia Kačinskienė (pran.), Romualda Janovičienė
Ieškovas
K. K.
Atsakovas
A. K.
Trečiasis asmuo
Danske Bank
Kategorijos
  • 75.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-455-464/2010Procesinio sprendimo kategorija: 75.6.; 75.7, 75.8. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. liepos 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Marijono Greičiaus,sekretoriaujant J.Štreimikieneidalyvaujant ieškovui K. K., jo atstovui adv. K. Rakauskui,atsakovei A. K., jos atstovui adv. A. Bertuliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, tretysis asmuo byloje – Danske Bank A/S Lietuvos filialas (buvęs AB „Sampo bankas“).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas K. K. 2006-09-29 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 2-3), kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovės A. K. kaltės ir santuoką nutraukti; 2) su atsakove gyvenančių dukterų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; 3) priteisti iš jo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Lt per mėnesį kiekvienai dukteriai; 4) santuokoje įgytą turtą padalinti taip: jam pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į dviejų kambarių (36,94 kv.m.) butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovei – į keturių kambarių (76,33 kv.m.) butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,06 ha žemės sklypą, esantį SB „Vasara“ Vilniaus rajone, kompensacijos už atsakovei tenkančią didesnę bendro turto dalį nereikalaująs. Turtines prievoles Danske Bank A/S Lietuvos filialui (buvusiam AB „Sampo bankas“) už kreditą buto (duomenys neskelbtini)gatvėje pirkimui sutiko prisiimti sau. Nurodė, kad po daugelio bendro gyvenimo metų šeimoje pradėjo nesutarti su atsakove, išryškėjo skirtingi charakterio bruožai, pažiūrų į santuokinį gyvenimą bei pareigos vienas kitam skirtumai.

Atsiliepimas

Atsakovė A. K. atsiliepimu (b.l. 25-27) su ieškiniu nesutiko, neigė savo kaltę dėl šeiminių santykių krizės, prašė sustabdyti santuokos nutraukimo bylą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2007-03-09 nutartimi (b.l. 46) buvo paskyręs sutuoktiniams 4 mėnesių terminą susitaikyti, tačiau šalys nesusitaikė.

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2008-10-07 sprendimu (b.l. 116-118) ieškinį patenkino iš dalies: 1) šalių santuoką, sudarytą 1986-07-26 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) priteisė iš ieškovo 7350 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo priėmimo bei išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 600 Lt dukters M. K., gim. 1991-05-07, naudai nuo šio sprendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės, po to įpareigojo tęsti kas mėnesį po 600 Lt materialinės paramos teikimą iki dukra Miglė baigs vidurinę mokyklą; 3) pripažino ieškovui ir atsakovei asmeninės nuosavybės teisę kiekvienam po 1/2 dalį 76,33 kv.m. bendro ploto keturių kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini); 4) nustatė, kad ginčo šalys yra solidariai atsakingos už paskolos, gautos iš trečiojo asmens AB „Sampo bankas“ (dabar – Danske Bank A/S Lietuvos filialas) pagal 2007-12-13 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinimą; 5) pripažino atsakovei asmeninės nuosavybės teisę į 36,94 kv.m. bendro ploto dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir į 0,0600 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus r. SB „(duomenys neskelbtini)“. Ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, teismas pripažino, kad ieškovas nepasirūpino paskolos grąžinimą užtikrinti kitu turtu, neišregistravo keturių kambarių buto hipotekos, todėl sprendė, jog priteisus atsakovei bankui įkeistą turtą, išliktų buto priverstinio pardavimo grėsmė ir būtų pažeistos nepilnametės dukters teisės, kurioms yra teikiamas prioritetas. Dėl to teismas bankui įkeistą keturių kambarių butą padalijo ieškovui ir atsakovei po 1/2 dalį, taip pat, atsižvelgęs į tai, kad su atsakove gyvena nepilnametė šalių duktė, sprendė, jog yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 str.), bei minėtus dviejų kambarių butą ir žemės sklypą priteisė atsakovei. Kadangi kreditas buvo gautas buto bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijimui, t. y. šeimos interesais, teismas pripažino, jog ieškovo ketinimas prisiimti turtinius įsipareigojimus bankui neatitinka teisės normų reikalavimų (CK 3.109 str.).

Šalies argumentai

Ieškovas K. K. apeliaciniu skundu (b.l.123-124) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-10-07 sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir priimti naują sprendimą: pripažinti ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į 36,54 kv.m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini); įsipareigoja sumokėti likusią kredito dalį AB „Sampo bankas“ (dabar – Danske Bank A/S Lietuvos filialas), paimtą pagal 2001-12-29 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); prašo pripažinti atsakovei asmeninės nuosavybės teisę į 76,33 kv.m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,0600 žemės sklypą, esantį SB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus rajone; likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, jog kreditą 76,33 kv.m. bendro ploto keturių kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena atsakovė su dukterimis, įsigijimui paėmė savo vardu ir bankui moka vienas. Dalis kredito jau yra išmokėta, išmokės ir už likusią 1/2 buto dalį, kuri paskirta atsakovei, nors santuoka nutraukta ir bendras turtas padalintas. Teismas faktiškai visą ieškovui ir atsakovei jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą paskyrė atsakovei, o ieškovas tik privalo užtikrinti paskolos bankui grąžinimą, tame tarpe ir už 1/2 šio buto dalį, kuri paskirta atsakovei. Pažymi, jog negyvena bute (duomenys neskelbtini), nėra deklaravęs šiame bute savo gyvenamosios vietos, jam priteista 1/2 šio buto dalimi nesinaudoja ir faktiškai niekuomet nepasinaudos, nes jame gyvenanti atsakovė su dukterimis naudojasi visu butu.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas (buvęs AB „Sampo bankas“) atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.140) nurodė, jog prieštarauja kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu kylančių skolinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonės pakeitimui iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipotekos į buto, esančio(duomenys neskelbtini), hipoteką; neprieštarauja, kad šalys pasidalintų santuokoje įgytą turtą; taip pat neprieštarauja, kad skolininku pagal minėtą kredito sutartį liktų tik ieškovas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

CPK 320 str. įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme. Šios instancijos teisme nagrinėjimas yra saistomas apeliaciniame skunde įvardijamų nesutikimo su priimtu teismo sprendimu motyvų bei teisinių argumentų, jeigu nenustatomi absoliutūs skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas. Nei teisinių prielaidų viešojo intereso gynimui, nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamojoje byloje nenustatyta. Todėl apeliacijos dalyką šiuo atveju sudaro tik apelianto kvestionuojamas netinkamas bendro turto padalijimas sutuoktiniams, atsižvelgiant į jo sutikimą, kad atsakovei tektų didesnė šio turto dalis bei jo įsipareigojimą vienam prisiimti visas prievoles kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui. Būtent dėl šių skundo argumentų teisėjų kolegija ir pasisako, vertindama skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą tik bendro turto ir skolų padalijimo sutuoktiniams dalyje.

Išnagrinėjusi bylą bei apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas apskųstoje sprendimo dalyje nevisiškai tinkamai nustatė teisiškai reikšmingus faktus, neteisingai išaiškino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių bendro turto padalinimo klausimus, kas lėmė dalies reikalavimų neteisingą išsprendimą – netinkamą dalintino turto šalims paskirstymą. Dėl to teismo sprendimas apskųstoje jo dalyje pakeistinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 str.). Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nekilo šalių ginčo, kad visas ieškovo įvardintas turtas – butai ir sodo paskirties žemės sklypas, įregistruoti viešame registre abiejų sutuoktinių ar tik atsakovės vardu (b.l. 5-8) yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir turi būti jiems padalintas. Teismui parenkant konkretų turto padalijimo būdą bei kiekvienam sutuoktiniui atitenkančią to turto dalį, privalu atsižvelgti į šiuos teisiškai reikšmingus faktus: į turto vertę, kuri pagal CK 3.119 str. taisykles nustatoma atsižvelgiant į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje esančias rinkos kainas; į atskirų turto vienetų kiekį ir galimybę juos padalinti natūra atskirai kiekvienam sutuoktiniui, siekiant išvengti bendros dalinės nuosavybės atsiradimo (CK 3. 127 str. 3 d.); į aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo įstatymu preziumuojamo bendro turto lygių dalių principo, buvimą ar nebuvimą (CK 3.117 str. 1 d., 3.123 str.); į kreditorių interesus ir jų teisių garantijas (CK 3.126 str.).

Nors įrodymus į bylą dėl dalintino turto vertės teikė abi šalys, tačiau apeliantas (ieškovas) pateikė duomenis apie konkretaus turto – kiekvieno iš butų individualiai apskaičiuotą rinkos vertę (b.l. 61-62, 143), o atsakovė – tik viešo registro duomenis apie statistinę tam tikrame rajone esančio objekto vertę, be to, atlikto masinio vertinimo būdu dar 2006-01-01 dienai (b.l.211-212). Todėl teisėjų kolegija, nustatydama bendro turto vertę pagal CK 3.119 str. įtvirtintus kriterijus, vadovaujasi vėliausiais byloje esančiais duomenimis apie kiekvieno nekilnojamojo daikto vertę ir sprendžia, kad keturių kambarių buto (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2008-02-20 dienai nustatyta 380 000 Lt suma (b.l. 62); registro duomenimis - dviejų kambarių buto (b.l.7), o vertinimo pažymoje ir šalių paaiškinimais – vieno kambario buto (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 2009-05-08 dienai nustatyta 130 000 Lt suma (b.l.143), bei sodų paskirties 0,0600 ha ploto žemės sklypo rinkos vertė 2009-12-01 dienai yra 5100 Lt suma (b.l. 219). Naujesnių duomenų apie pirmuoju įvardinto buto rinkos vertę byloje nesama, nors tiek 2009-11-02 kasacinio teismo šioje byloje priimtos nutarties išaiškinimai dėl būtinybės nustatyti dalintino turto rinkos vertę (b.l. 200-204), tiek bendroji šalių procesinė pareiga ir rungimosi principas lemia, kad šalys privalo teikti į bylą įrodymus, kuriais grindžiamos jų reikalavimų ar atsikirtimų į juos aplinkybės (CPK 12 str., 177 str. 4 d,., 178 str.). Apie tokią pareigą šalims teismo posėdyje bei rašytiniu pranešimu (b.l. 214-215, 217) priminė ir apeliacinės instancijos teismas. Apeliantas šiame teismo posėdyje nurodė negalįs buto (duomenys neskelbtini) įvertinti ir pateikti minėto buto rinkos vertės naujesnių įrodymų, kadangi juo, kaip ir mažesniuoju butu, jį nuomodama, naudojasi tik atsakovė su dukterimis, jis neturi buto raktų ir nėra įleidžiamas. Atsakovė jai nustatytos įrodinėjimo pareigos neįgyvendino ir duomenų apie dabartinę jo rinkos vertę teismui nepateikė, nors jai, pažymėtina, žymiai lengviau susiklosčiusioje situacijoje tokius įrodymus apie dabartinę šio konkretaus buto rinkos vertę pateikti. Todėl vien jos teiginių ar žinojimo, kad šiuo metu ir didesniojo buto vertė yra sumažėjusi, nepakanka, nesant tokioje situacijoje leistinų - rašytinių įrodymų. Dėl šios priežasties kolegija ir remiasi tik tais rašytiniais įrodymais, kurie pateikti į bylą, tokią kolegijos poziciją suponuoja betarpiškumo principas (CPK 14 str. 2 d., 263 str. 2 d.). Taigi nustatytina, kad viso dalintino turto vertė yra 515 100 Lt (130 000 Lt + 380 000 Lt + 5100 Lt).

Kolegija pripažįsta pagrįstu skundo argumentą, kad turtas yra dalus ir gali būti padalinamas sutuoktiniams atskirais turto objektais, į ką nutartyje atkreipė dėmesį ir kasacinės instancijos teismas (b.l. 202-203). Kadangi apeliantas pats reikalauja priteisti jam tik ¼ šio turto dalį (mažesnį butą), atitinkamai paskiriant atsakovei ¾ dalis viso turto – sodo žemės sklypą ir didesnį butą (385 100 Lt x 100 proc. : 515 100 Lt), taip pat nereikalauja piniginės kompensacijos už sutuoktinei tenkančią didesnę turto dalį, nukrypimo nuo lygių dalių principo aptarimas tampa teisiškai neaktualus. Tačiau akcentuotina, kad pilnametystės sulaukusių vaikų aprūpinimo nuosavu būstu interesas, į ką apeliuoja atsakovė, ar jos pabrėžiamas apelianto neatsakingumas, nesirūpinimas vaikais bei šeima, nepakankamas šeimos finansavimas, tik jos vienos pastangos auginant dukteris iki šios suaugo (b.l. 25-27, 154), įstatymų leidėjo valia nepriskiriami prie teisiškai reikšmingų kriterijų, kurie sudarytų prielaidas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ar net visą įgytą santuokos metu turtą, ko iš esmės ir siekia atsakovė, įvardinusi, kad apelianto bute matyti nenorinti, butai turėtų likti jai ir vaikams (b.l. 134-135, 154), paskirti naudotis tik vienam sutuoktiniui. Kolegija taip pat atsižvelgia ir į konfliktiškus šalių santykius, ko nepaneigė nei viena iš šalių, į atsakovės teisme deklaruotą nenorą įsileisti apeliantą į butą (b.l. 135), jos nenorą spręsti turto ir skolų pasidalijimo klausimus taikiai, suderinus abiejų sutuoktinių interesus. Darytina išvada, kad jų bendras gyvenimas viename bute, padalinus didesnį butą pusiau, kaip to siekia atsakovė, neabejotinai būtų labai komplikuotas, neracionalus ir neatitinkantis nei vienos iš šalių interesų. Todėl apelianto skundo reikalavimas dėl turto padalijimo natūra dalių bei būdo priimtinas ir tenkintinas. Atsižvelgiant į turto, priskirtino atsakovei, dydį ir plotą (butas keturių kambarių), tokiu padalinimu yra užtikrinami ir šalių vaikų interesai į gyvenamąjį būstą, nors, kaip minėta, dukterims tapus pilnametėmis tai jau nėra teisiškai aktuali aplinkybė.

Byloje nustatyta, kad vienas iš butų yra įgytas už banko paskolą (b.l. 9-11). Atsakovė, kaip matyti iš jos paaiškinimų, paskolos mokėti nenori (b.l. 154), ir, kaip šiame posėdyje patvirtino, finansiškai neišgali. Paskolą kreditoriui moka būtent apeliantas, paskolos suma nuo 67 785,73 Lt, buvusios 2007-09-26 (b.l.64), šiuo metu yra sumažėjusi iki 54 952,02 Lt (b.l. 223-224), įsipareigojimų vykdyti nevėluojama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad teismas turi garantuoti ir pačių sutuoktinių, ir jų kreditorių interesus, kurie ir vieni, ir kiti viešojo intereso atžvilgiu yra prioritetiškai saugotini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-13 nutartis c.b. Nr 3K-3-482/2008; 2009-05-18 nutartis c.b. Nr. 3K-7-229/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007 suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, kad, esant solidarioms sutuoktinių prievolėms, jų atsakomybė taip pat yra solidari ir santuokos nutraukimo atveju atsakomybė pagal šias prievoles nekeičiama, prievolė kiekvienam sutuoktiniui nedalijama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pagal sutartį – pareigai atsakyti kreditoriams. Sutuoktinis bendraskolis, įvykdęs solidariąją pareigą, turi teisę pareikšti atgręžtinius reikalavimus kitam bendraskoliui sutuoktiniui CK 6.9 str. pagrindu. Tačiau apeliantui pareiškus valią prisiimti asmeniškai sau įsipareigojimus pagal bendram turtui įgyti gautą paskolą (b.l. 9-11), ir kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui davus sutikimą tokių būdu transformuoti solidariąją sutuoktinių prievolę, kad skolininku liktų tik vienas sutuoktinis (b.l. 140), teisinių kliūčių solidarų kreditorinį įsipareigojimą Danske Bank A/S Lietuvos filialui pripažinti asmenine apelianto K. K. prievole, nėra (CK 6.6 str. 4 d., 6.116 str. 1 d..). Taigi ir ši apeliacinio skundo dalis gali būti tenkinama.

Pakeitus sprendimą dalyje dėl turto padalijimo ir skolos pripažinimo asmenine apelianto prievole, atitinkamai pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, taip pat išspręstinas apeliacinėje ir kasacinėje instancijoje buvusių išlaidų paskirstymo šalims ir valstybės naudai klausimas (CPK 93 str. 3 d. ir 4 d., 96 str.).

Apeliantui (ieškovui) šios nutarties pagrindu atitenka 130 000 Lt vertės turtas - 36,94 kv.m. bendro ploto dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atėmus jam likusią išmokėti paskolos dalį – 54 952,02 Lt (b.l. 224) (CPK 3.118 str. 2 d.), valstybei mokėtinas žyminis mokestis skaičiuotinas nuo jam atitenkančio turto vertės skirtumo, t.y. nuo 75 047,98 Lt ( 75 047,98 Lt x 3 proc. = 2251,44 Lt). Taip pat apskaičiuotina mokesčio suma nuo priteisto išlaikymo įsiskolinimo (7350 x 3 proc. = 220,50 Lt) ir už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, kuris šiuo atveju dalintinas pusiau abiems sutuoktiniams, nes santuoka nutraukta dėl abiejų kaltės (100 Lt : 2 = 50 Lt.). Šioje vietoje pasakytina, kad ieškinio padavimo metu CPK 82 str. 1 d. 2 p. nurodytam žyminio mokesčio dydžiui dar nebuvo taikomas indeksavimas, numatytas CPK 82 str., o išlaikymo įsiskolinimas pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas už ilgesnį laikotarpį, nei nurodyta CPK 85 str. 1 d. 3 p., todėl papildomai nuo periodinių išmokų už metus žyminis mokestis neskaičiuotinas. Priimant domėn tai, kad apeliantas (ieškovas), paduodamas ieškinį, sumokėjo 1360 Lt žyminį mokestį valstybei (b.l.1), iš jo priteistina 1161,94 Lt valstybės naudai ( 2521,94 Lt - 1360 Lt ) (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., 85 str. 1 d. 1 p., 9 p., 10 p.).

Atitinkamai atsakovei priteisiama turto už 385 100 Lt sumą, t.y. 76,33 kv.m. bendro ploto keturių kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,0600 ha žemės sklypas, esantis Vilniaus r. SB „(duomenys neskelbtini)“. Atėmus neišmokėtą buto vertę – 54 952,02 Lt (negrąžinta paskolos dalis), realiai jai atitenka 330 147,98 Lt vertės turtas, už kurį mokėtinas žyminis mokestis - 7301,48 Lt, apskaičiuotinas pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 85 str. 1 d. 9 p. taisykles. Dėl santuokos nutraukimo mokėtina žyminio mokesčio dalis - 50 Lt, o iš viso ji turėtų sumokėti valstybės naudai 7351,48 Lt mokesčio. Nors atsakovė savarankiško prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio šios instancijos teisme nereiškė, kas pripažintina atstovavimo trūkumu, tačiau kasacinės instancijos teisme šia aplinkybe rėmėsi, teikdama prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už paduodamą kasacinį skundą. Tokį prašymą Lietuvos Aukščiausiais Teismas patenkino (b.l.180-181). Pareiškėjai pateikus pažymą apie jos darbo užmokestį (b.l. 200), konstatuotina, kad jos turtinė padėtis ženkliai nepakito, išskyrus tai, kad dukros tapo pilnametėmis, todėl, kolegijos nuomone, nuo didesnės dalies žyminio mokesčio atsakovė atleistina CPK 83 str. 3 d. pagrindu, priteisiant iš jos valstybės naudai 2000 Lt žyminio mokesčio.

Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, jo naudai iš atsakovės priteistina 1260 Lt šios instancijos teisme patirtų žyminio mokesčio išlaidų, kadangi tokį klausimą teismas sprendžia savo iniciatyva, atsižvelgdamas į CPK 93 str. nuostatas. Kitų (atstovavimo) išlaidų (b.l. 132, 190) atlygimo apeliantas nesiekė, o tokio pobūdžio išlaidų atlyginimas jau yra saistomas pateiktų įrodymų ir atitinkamo prašymo buvimu (CPK 98 str.), ko apeliantas nei raštu (apeliaciniame skunde), nei teismo posėdžiuose nepadarė.

Taip pat iš atsakovės priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos - 12,55 Lt (b.l. 210) ir 45,60 Lt (b.l. 203-204, 205) valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies patenkinti ieškovo K. K. ieškinyje 4 punkte nurodyti reikalavimai dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, bei sprendimo dalį, kuria prievolė kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialas (buvęs AB „Sampo bankas“) pripažinta solidaria sutuoktinių prievole, taip pat sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir šias sprendimo dalis išdėstyti taip:

Padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisiant K. K. asmeninės nuosavybės teise 36,94 kv.m. bendro ploto dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o A. K. priteisiant asmeninės nuosavybės teise 76,33 kv.m. bendro ploto keturių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 0,0600 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus r. SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti prievolę AB „Sampo bankas“ (dabar – Danske Bank A/S Lietuvos filialui) pagal 2001-12-29 sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine K. K. prievole.

Priteisti iš K. K. 1161 (vieną tūkstantį šimtą šešiasdešimt vieną) litą 94 centus žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš A. K. 2000 (du tūkstančius) litų žyminio mokesčio valstybės naudai, nuo likusios mokėtinos 5351,48 Lt žyminio mokesčio dalies ją atleisti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. K. 1260 (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt) litų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų K. K. naudai.

Priteisti iš A. K. 58 (penkiasdešimt aštuonis) litus 15 centų pašto kasacinės bei apeliacinės instancijos teismuose išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Romualda JanovičienėMarijonas Greičius