- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-19
- Bylos Nr.
- e2A-282-856/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02845-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- R. Ž.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. sausio 11 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-364-1118/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui R. Ž. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. Ž. 4 358,77 Eur negrąžinto kredito, 548,33 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 45,17 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 555,30 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 30 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 358,77 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 4 d.), 30 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 358,77 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 124 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur ieškovės patirtų išlaidų už procesinių dokumentų parengimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2021 m. sausio 11 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo R. Ž. ieškovei UAB „Legal Balance“: 4 358,77 Eur negrąžintą kreditą, 548,33 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 555,30 Eur negautas pajamas (nuostolius), 45,17 Eur administravimo mokestį, 30 procentų negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 358,77 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos 2020 m. gruodžio 9 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos 2024 m. liepos 4 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 245 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė.
3. Teismas nurodė, kad pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatytais terminais, laikantis įmokų mokėjimo grafiko, tačiau jis savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, todėl sutartis buvo nutraukta. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs likusį vartojimo kreditą ir sutartus mokesčius, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė: 4 358,77 Eur negrąžinto kredito, 548,33 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 45,17 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 555,30 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos, bei 30 procentų dydžio negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 358,77 Eur, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos.
4. Teismas konstatavo, kad ieškovės prašomos priteisti 30 procentų dydžio metinės kompensuojamosios palūkanos viršija maksimalų kompensuojamųjų palūkanų dydį, todėl darė išvadą, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlygos, kuriomis šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų ir jų dydžio, pažeidžia Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalį, jomis nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Atsižvelgdamas į tai, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja, teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB ,,Legal Balance“ prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. sausio 11 d. sprendimą už akių dėl 30 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 358,77 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2024-07-04) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo R. Ž. 30 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 358,77 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2024-07-04) iki visiško kredito grąžinimo dienos, kitą Šiaulių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. sausio 11 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo R. Ž. 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. Remiantis kasacinio teismo praktika, negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).
5.2. 2020 m. gruodžio 14 d. Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktoriaus sprendime dėl Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 241-69 „Dėl vartojimo kredito teikimo gairių patvirtinimo“ pakeitimo pažymėta, kad 37.7.2. punkte nurodoma, jog „tiek, kiek vartojimo kredito davėjo nuostolių nepadengia vartojimo kredito sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), vartojimo kredito davėjas turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal vartojimo kredito sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai vartojimo kredito sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; jeigu vartojimo kredito davėjas reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai vartojimo kredito sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti“. Taigi, apeliantė turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) ir po sutarties termino pasibaigimo, ir jiems netaikytini jokie VKĮ 11 straipsnio 8 dalies ribojimai. Apeliantė ieškinyje aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, negautų pajamų (nuostolių) dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po sutarties termino pasibaigimo dienos.
5.3. Apeliantės ieškinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti būtent taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po sutarties termino pasibaigimo būtų pradedamos skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovas iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos. Todėl būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimą pabaigą. Toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovas grąžina visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jam tenka sumokėti apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių). Pasibaigus sutarties terminui, apeliantei nereikia dar kartą kreiptis į teismą dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Tokiu būdu yra išvengiama papildomų bylinėjimosi bei vykdymo proceso išlaidų.
5.4. VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma skirta vartojimo kredito sutartims, kai jos dar nėra nutrauktos ar nėra pasibaigęs jų įvykdymo terminas. Apeliantės negautų pajamų reikalavimai nepaisant to, kad sutartis yra nutraukta, geranoriškai yra pagrįsti metodu, kad negautos pajamos (nuostoliai) bus skaičiuojamos tik tol, kol atsakovas grąžins visą vartojimo kredito sumą. Atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma.
5.5. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 30 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Apeliantė patiria negautas pajamas (nuostolius) tol, kol atsakovas negrąžina pasiskolintos vartojimo kredito sumos, tačiau apeliantė dėl to, kad negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, neturi galimybės paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos kreipimosi į teismą metu bei du negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus formuluoja procentine išraiška.
6. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo už akių dalies, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ su atsakovu R. Ž. 2019 m. gruodžio 4 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu pradinė kreditorė atsakovui suteikė 4 398,12 Eur vartojimo kreditą 54 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3 664,62 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 30 procentų) ir 475,20 Eur administravimo mokesčio. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl pradinė kreditorė 2020 m. liepos 8 d. sutartį nutraukė. 2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė įsipareigojo perleisti reikalavimo teises į turimus skolininkus pagal sudarytą reikalavimo portfelį. Pradinė kreditorė 2020 m. liepos 9 d. perleido ieškovei turimas reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu.
10. Kasacinis teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo teisės aiškinimo taisyklę – kad, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
11. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
12. Nagrinėjamu atveju sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. liepos 8 d., todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
13. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Nagrinėjamu atveju pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ su atsakovu sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (30 procentų). Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės reikalavimas priteisti 30 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 358,77 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2024-07-04) iki visiško kredito grąžinimo dienos, savo esme laikytinas reikalavimu priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
15. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, kad kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei 180 dienų, o taip pat kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
16. Taigi, remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, netesybos, kompensacinės palūkanos ir kiti mokesčiai, kurie galėtų būti reikalaujami, negali būti didesni nei 0,05 procento ir negali būti skaičiuojami ilgiau nei už 180 dienų. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės reikalavimas priteisti 30 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4358,77 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2024-07-04) iki visiško kredito grąžinimo dienos, kaip minėta, savo esme laikytinas reikalavimu priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, kurios, vadovaujantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, negali būti priteisiamos.
17. Apeliantės prašomas priteisti kompensacinių palūkanų dydis (30 procentų) viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, tai yra 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, laikotarpis, už kurį apeliantė skaičiuoja šias palūkanas, yra neapibrėžtas (nuo sutarties termino pasibaigimo iki visiško kredito grąžinimo dienos), t. y. neatitinka įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto maksimalaus galimo laikotarpio (180 dienų).
18. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 30 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors apeliantė savo ieškinio reikalavimą vertina kaip reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, tačiau toks reikalavimas negalėtų būti tenkinamas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinimas, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Šiuo atveju, nei pradinė kreditorė, sudarydama sutartį su atsakovu, nei reikalavimo teisę perėmusi ieškovė negalėjo iš anksto numatyti, kad atsakovas tinkamai nevykdys sutarties ir jam toliau, net ir po termino grąžinti paskolos sumą, bus skaičiuojamos (mokėjimo) pelno palūkanos, todėl negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių dėl šių sumų gavimo iš atsakovo.
19. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl 30 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo.
20. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. sausio 11 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.