Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Gitanai Kaupei,

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. 2019 m. liepos 29 d. apie 21.15 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, tyčia artimajam giminaičiui – tėvui A. S. sugipsuota ranka vieną kartą sudavė į nosį ir vieną kartą į dešinį antakį – taip mušdamas nukentėjusiajam A. S. sukėlė fizinį skausmą, padarė odos nubrozdinimą nosies kairės pusės srityje ir veido dešinėje pusėje, dėl to nežymiai jį sužalojo. Šiais veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. S. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 103, 104), kad 2019 m. liepos 29 d. vakare, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena jis ir jo tėvai, jis buvo pakankamai išgėręs. Jam ant rankos buvo uždėta langetė, kad apsaugoti jo pirštą, kurį jis buvo susižeidęs. Jis paprašė mamos perrišti ranką, o tėvas kažkaip ją pastūmė, užlaužė pirštą ir iš to įkarščio jis sudavė dešine ranka tėvui su gipsu į veidą. Nesitaikė kur smogti. Kraujas tėvui nebėgo, sumušimo žymių nepastebėjo. Galėjo trenkti ir du kartus, bet trijų kartų tikrai nebuvo. Kai trenkė, tai tėvas supyko, pradėjo rėkti, o jis nelabai atsimena ką darė. Pripažįsta, kad jis sužalojo tėvą, o jei būtų buvęs blaivas- taip nebūtų pasielgęs. Savo poelgį vertina neigiamai, tėvo atsiprašė, dėl to gailisi. Viešųjų darbų atlikti nenori, nes ketina įsidarbinti ir jie trukdytų dirbti.

Nukentėjusysis A. S. teismo posėdžio metu (b. l. 103-107) nurodė, kad civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko gynėjo neturintis kaltinamasis, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuroras, kaltinamojo R. S. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka:

- nukentėjusiojo A. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 7), kuriuose nurodyta, kad 2019 m. liepos 29 d. apie 21.15 val. su sutuoktine vakarieniavo. Į kambarį atėjo neblaivus sūnus R. S. ir pradėjo priekaištauti, kad jam atsirišo tvarsčiai ir suodiną ranką kišo link maisto. Jam pasakė, kad taip nesielgtų ir patrauktų rankas. Sūnus labai supyko ir pradėjo jį keikti įvairiais keiksmažodžiais. Jis pasakė, kad sūnus jo nekeiktų ir nusiramintų. Sūnus dar labiau supyko ir sudavė du smūgius ranka į veidą, vienu smūgiu pataikydamas į nosies sritį, kitu – į dešinės pusės antakį, dėl to jautė fizinį skausmą. Bandė suduoti ir daugiau smūgių, tačiau apsigynė;

- 2019 m. liepos 29 d. pranešimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (b. l. 8, 16-18), kuriais nustatyta, kad A. S. nurodė, kad 2019 m. liepos 29 d. apie 21.15 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje neblaivus sūnus R. S. sudavė ranka du smūgius į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą;

- tarnybinis pranešimas dėl neblaivumo nustatymo (b. l. 25), kuriame nurodyta, kad R. S. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3,21 promilių neblaivumas;

- specialisto išvada Nr. G 685/2019 (06) (b. l. 32-33), kurioje konstatuota, kad A. S. nustatyta odos nubrozdinimas nosies kairėje pusėje, kraujosruva odoje ir poodyje veido dešinėje pusėje. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą;

- asmens duomenų pažyma (b. l. 49), kurioje nurodyta, kad R. S. tėvas yra A. S..

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir vertinimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmą. Už tokią veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamojoje byloje R. S. konflikto su tėvu A. S. pasėkoje tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš tėvą (sugipsuota ranka vieną kartą sudavė į nosį ir vieną kartą į dešinį antakį), šia veika sukėlė padarinius – A. S. nežymų sužalojimą ir fizinio skausmo jam sukėlimą; tarp veikos ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimai R. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo pasitvirtino. R. S. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, įvykdymo prisipažino visiškai. Teismo posėdžio metu paties kaltinamojo duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, nukentėjusiojo A. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei aukščiau įvertinti kiti rašytiniai įrodymai bei dokumentai neginčijamai patvirtina, kad R. S. 2019 m. liepos 29 d. apie 21.15 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia artimajam giminaičiui – tėvui A. S. sugipsuota ranka vieną kartą sudavė į nosį ir vieną kartą į dešinį antakį – taip mušdamas nukentėjusiajam A. S. sukėlė fizinį skausmą, padarė odos nubrozdinimą nosies kairės pusės srityje ir veido dešinėje pusėje, dėl to nežymiai jį sužalojo. Šiais veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Taigi, kaltinamojo R. S. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Kaltinamasis R. S. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo R. S. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). R. S. neteistas (b. l. 39-40), tačiau jo atžvilgiu dėl analogiškos smurtinės nusikalstamos veikos prieš artimą asmenį- šeimos narį, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, paskirtas baudas sumoka (b. l. 41-45), nedirba (b. l. 51), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 52), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 48), nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi (b. l. 49).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, taip pat siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, remiantis BK 55 straipsnio nuostatomis, R. S. skirtina bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus – būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, R. S. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalys).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų turinčių reikšmę nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

Duomenų apie patirtas proceso išlaidas byloje nėra.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, R. S. iki bausmės vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 71-72).

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, R. S. įskaitytina į bausmės laiką išbūtas laikinajame sulaikyme laikas: nuo 2019 m. liepos 29 d. 22.10 val. iki 2019 m. liepos 30 d. 13.52 val. (b. l. 68-70).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304, 306 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos mėnesius pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. skirti 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos mėnesius pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laiką, R. S. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. liepos 29 d. 22.10 val. iki 2019 m. liepos 30 d. 13.52 val. 1 (vieną) parą, prilyginant ją 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.