Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-07-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-305-300/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-04-09Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-07-03Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-03
Bylos Nr.
1A-305-300/2015
Teisminio proceso Nr.
1-73-1-01090-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vidmantas Mylė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis
Nuteistasis
T. V.
Advokatai
Naina Lanzbergienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-305-300/2015Teisminio proceso Nr. 1-73-1-01090-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; (S) 1.2.14.1.2.4; 2.4.7.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei,gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, T. V. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės atėmimo 10 (dešimčiai) mėnesių bausmė, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. V. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugsėjo mėn., laikotarpyje tarp 26 d. 20.00 val. ir 27 d. 7.00 val., įsibrovęs į neužrakintą automobilį „Honda Accord”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį (duomenys neskelbtini), sodybos kieme, atplėšdamas apdailą po vairu ir ištraukdamas laidus iš užvedimo spynelės bei laidus su jungčių lizdais, pasikėsino pagrobti 2000 litų vertės J. J. priklausantį automobilį „Honda Accord”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl to, kad automobilyje buvo įrengtas gamyklinis imobilaizeris, dėl ko negalėjo užvesti automobilio.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. V. prašo sušvelninti jam skirtą bausmę. Skunde nurodo, kad jis yra našlaitis, turi globotinę ir mažą sesę, kurios dėl jo jaudinasi, ir kurioms yra reikalinga jo pagalba, o jo nusikaltimas, kuris nėra smurtinis, nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Todėl nurodo manantis, kad jam skirta bausmė yra per griežta.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai T. V. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Konkrečiu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. V. laisvės atėmimo bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, įvertino tai, kad T. V. pasikėsino padaryti apysunkį tyčinį nusikaltimą, jog nusikalto būdamas ne kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teistumui neišnykus, pagal BK 27 straipsnio 1 dalį – recidyvistas, baustas administracine tvarka.

Taigi, apylinkės teismas įvertino visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių ir padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantui už nusikaltimo padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad apelianto asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Kolegijos vertinimu, nuteistajam apylinkės teismo skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, ir nustatyta sumažinta laisvės atėmimo 10 (dešimčiai) mėnesių bausmė, visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikalstamą veiką, tiek jo asmenybę, tiek bausme siekiamus tikslus. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje padarymą skirta laisvės atėmimo 1 metams 3 mėnesiams bausmė yra žymiai mažesnė už jo padarytos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį (laisvės atėmimo bausmės vidurkis 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Dėl to nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą, ir ją švelninti, nėra teisinio pagrindo. O tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda ir pagrindo mažinti jam pirmosios instancijos teismo skirto bausmės dydžio. Kartu pastebėtina, kad vien tik nuteistojo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nustatydamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl tenkinti nuteistojo T. V. apeliacinį skundą ir paskirti jam švelnesnę bausmę, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo T. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Vidmantas MylėTeisėjai Raimundas JurgaitisZigmas Kavaliauskas