- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-29
- Bylos Nr.
- 2A-969-265/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00516-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- A. L., G. L., V. L.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Swedbank lizingas“
- Trečiasis asmuo
- Tauragės rajono 3-iasis notarų biuras
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja R. Laurinonienė Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00516-2013-3
2015 m. birželio 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus ir Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovių A. L. ir G. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovams G. L., V. L. ir A. L. dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (actio Pauliana), trečiasis asmuo Tauragės rajono 3-iasis notarų biuras,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė su ieškiniu kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismą ir prašė pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2009-10-22 dovanojimo sutartį Nr. 5391 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo; 2009-10-22 dovanojimo sutartį Nr. 5393 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo; 2009-10-22 dovanojimo sutartį Nr. 5392 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo; 2009-10-22 dovanojimo sutartį Nr. 5394 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo ir 2009-10-22 dovanojimo sutartį Nr. 5390 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo. Prašė taikyti restituciją natūra – atsakovų V. L. ir G. L. nuosavybėn grąžinti žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovo V. L. nuosavybėn – žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tam, kad UAB ,,Swedbank lizingas“ galėtų nukreipti išieškojimą į šį turtą. Taip pat ieškovė prašė taikyti restituciją, įpareigojant atsakovus V. L. ir A. L. atlyginti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25 287 Lt vertę pinigais tam, kad UAB ,,Swedbank lizingas“ galėtų nukreipti išieškojimą į šį turtą. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-05-30 sprendimu už akių ieškovės reikalavimus dėl skolos priteisimo iš atsakovo V. L. tenkino visiškai ir šio sprendimo pagrindu 2012-07-12 išdavė vykdomąjį raštą, kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui Kęstučiui Košiui. Antstoliui Kęstučiui Košiui pradėjus domėtis V. L. turtu paaiškėjo, kad buvo sudarytos šiuo ieškiniu ginčijamos dovanojimo sutartys.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2013-10-30 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas V. L., būdamas vienintelis UAB ,,Virgerda“ savininkas, ir šioje įmonėje eidamas direktoriaus pareigas, žinojo apie įmonės įsiskolinimus ieškovei, todėl jo veiksmai perleidžiant tokiu būdu turtą rodo jo nesąžiningumą, ir nėra jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas būtų privalėjęs sudaryti minėtus sandorius, nes su ieškove nebuvo atsiskaityta, ir jam, kaip laiduotojui, teks atsakyti už įmonės prisiimtus įsipareigojimus. Teismas atmetė atsakovės A. L. teiginį, kad atsakovai V. L. ir G. L. dovanojimo sutartimis jai perleido žemės sklypus, nes jie buvo jai skolingi. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų apie V. L. ir G. L. skolą A. L.. Teismo vertinimu, turto dovanojimo tikslas buvo išvengti atsakovo V. L. prievolių, prisiimtų pagal laidavimo sutartis, vykdymo.
Šalies argumentai
Apeliantės teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-10-30 sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog A. L. nesąžiningumas pagal kasacinio teismo praktiką negali būti nustatinėjamas. Teigia, kad ji apie sūnaus laidavimą nieko nežinojo. Tikina, kad jei ir būtų pripažintas jos nesąžiningumas, tačiau iš jos turėtų būti priteista pusė sumos nuo 25 287 Lt, t. y. 12 643 Lt. Apeliantė G. L. palaiko A. L. skundo reikalavimus, papildomai kelia klausimą dėl teisės perleisti savo turto dalį teisėtumo ieškovei, jai nebūnant skolininke. Mano, kad turtas nėra nedalus, todėl ji savo reikalavimus vertina 34 443,50 Lt, nes ginčijamo turto masę sudaro 68 887 Lt. Apeliantėms nesuprantama, kodėl sklypas įvertintas 25 287 Lt, kadangi miškas sklype buvo iškirstas. Pažymi, kad ieškovė, kaip kreditorė, nesidomėjo skolininko sudarytais sandoriais anksčiau, tai turi įtakos senaties terminui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 23 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 23 d. nutarties dalis, kuriomis paliktos nepakeistos Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. sprendimo dalys, kuriomis pripažinta negaliojančia 2,37 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. spalio 22 d. dovanojimo sutartis, atsakovai V. L. ir A. L. įpareigoti atlyginti ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ šio sklypo 7323,62 Eur vertę ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino, ir perdavė šią bylos dalį Klaipėdos apygardos teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų. Be to, apeliacinis skundas nagrinėjamas tik toje dalyje, kurioje buvo panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartis. Įvertinus aplinkybę, kad šalys (jų atstovai) dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų ją tinkamai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, byla nagrinėjama rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka.
Kaip nustatyta bylos medžiaga, atsakovai V. L. ir G. L. 2.3700 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2009-10-22 žemės sklypo dovanojimo sutartimi perleido atsakovei A. L.. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad sudarydamos šį sandorį šalys pažeidė kreditoriaus interesus, dėl to pripažino jį negaliojančiu. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka tik iš dalies. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovės skolininkas yra tik V. L., jo sutuoktinė G. L. (atsakovė šioje byloje) nėra ieškovės skolininkė. Tuo tarpu turtas, kurį G. L. ir V. L. dovanojimo sutarties pagrindu perleido A. L., yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi įgytas santuokos metu. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją įstatymo nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo prezumpciją visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir laikomas tokia, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Toks sutuoktinio turto bendrosios jungtinės nuosavybės režimas taikomas nepriklausomai nuo to, ar jis po santuokos sudarymo įgytas abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kad ginčo objektas buvo įregistruotas vien tik V. L. vardu. Esminę reikšmę šiuo atveju turi aplinkybė, kad V. L. šį turtą įgijo būdamas santuokoje su G. L.. Taip pat nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad bendruoju atveju galioja prezumpcija, pagal kurią turtas laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Ieškovė šios bendrosios prezumpcijos nepaneigė. Taip pat neįrodinėjo aplinkybių, numatytų CK 3.89 straipsnyje, kurios numato išimtis iš bendrosios taisyklės, kai turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe, nors ir įgytas santuokos metu. Esant nurodytų aplinkybių visetui darytina išvada, kad atsakovė G. L. turėjo teisę sudaryti dovanojimo sandorį dėl ½ jai nuosavybės teise priklausiusios žemės sklypo dalies. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009-10-22 dovanojimo sutarties dalį Nr. 5390 dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perleidimo, kuri priklausė V. L.. Kadangi ginčo žemės sklypas perleistas tretiesiems asmenims, ieškovė prašė taikant restituciją priteisti šio žemės sklypo vertę pinigais. Dėl to dalies žemės sklypo dovanojimo sutarties pripažinimas negaliojančia turi įtakos ir restitucijos apimčiai. Tais atvejais, kai vietoj restitucijos natūra yra taikomas piniginio ekvivalento sumokėjimas, skolininkas privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia. Jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę (CK 6.147 straipsnio 2 dalis). Iš paminėtų įstatymo nuostatų darytina išvada, kad žemės sklypo vertė turėtų būti nustatoma tuo laikotarpiu, kai šalys sudarė ginčijamą sandorį arba restitucijos taikymo momentu. Pažymėtina, jog atsakovai G. L. ir V. L. perleido ginčo žemės sklypą 2009-10-22. Tuo tarpu atsakovė G. L. prašyme skirti ekspertizę prašė nustatyti žemės sklypo vertę 2012 m. balandžio 19 dienai, kai ginčo sklypas A. L. buvo parduotas A. Z., t.y. praėjus beveik trims metams nuo ginčijamo sandorio sudarymo. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad netgi ir atlikus ekspertizę pagal atsakovės užduotą klausimą, ekspertizės aktu nebūtų galima remtis, kadangi ginčo žemės vertė būtų nustatyta netinkamu momentu ir neturėtu teisinės reikšmės vertinant restitucijos apimtį. Prašymo nagrinėjimo kontekste taip pat pažymėtina, kad žemės sklypo vertė nustatyta VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, todėl netgi ir nustačius mažesnę vertę nebūtų pagrindo jos priteisti, kadangi, kaip konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalys buvo nesąžiningos (CK 6.67 straipsnio 1 punktas).
Įvertinus aplinkybę, kad G. L. turėjo teisę sudaryti dovanojimo sutartį jai ½ nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo daliai, taikant restituciją piniginio ekvivalento forma iš atsakovų V. L. ir A. L. solidariai priteistina 12 643,50 Lt (3 661,81 Eur).
Nurodytų aplinkybių visetas suteikia pagrindą apeliacinės instancijos teismui pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia 2,37 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. spalio 22 d. dovanojimo sutartis, ir atsakovai V. L. ir A. L. įpareigoti atlyginti ieškovei UAB „Swedbank lizingas“ šio sklypo 7 323,62 Eur vertę, pakeisti, sumažinant priteistiną sumą iš atsakovų iki 3 661,81 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą, kurio vertė 68 887 Lt, sumažinus taikytinos restitucijos mastą dėl vieno iš ginčytinų žemės sklypo perleidimo sandorių konstatuotina, kad ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 81,64 proc. Pagal šią proporciją paskirstytinos šalių turėtos išlaidos. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teisme ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 067 Lt žyminis mokestis. Atsakovė A. L. už apeliacinį skundą sumokėjo 759 Lt žyminį mokestį. Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį ir įskaičius A. L. sumokėtą žyminį mokestį į ieškovės atmestų reikalavimų dalį, iš atsakovų V. L. ir G. L. priteistina po 562,50 Lt (162,91 Eur), o iš A. L. - 423,15 Lt (122,55 Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Taip pat iš kiekvieno atsakovo priteistina po 5,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš ieškovės - 3,53 Eur.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. sprendimo dalis, kuriomis pripažinta negaliojančia 2,37 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-10-22 dovanojimo sutartis, atsakovai V. L. ir A. L. įpareigoti atlyginti ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ šio sklypo 7323,62 Eur (septynių tūkstančių trijų šimtų dvidešimt trijų Eur 62 ct) vertę ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti.
Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009-10-22 dovanojimo sutarties Nr. 5390 dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies, priklausiusios V. L., perleidimo.
Teismo sprendimu iš atsakovų V. L. ir A. L. solidariai priteistą 7 323,62 Eur sumą, taikant restituciją ieškovės UAB „Swedbank lizingas“ naudai, sumažinti iki 3 661,81 Eur.
Iš atsakovų V. L., G. L. ir A. L. priteistas bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Swedbank lizingas“ naudai sumažinti kiekvienam atsakovui V. L. ir G. L. iki 162,91 Eur, o atsakovei A. L. - iki 122,55 Eur.
Priteisti iš atsakovų V. L., G. L. ir A. L. po 5,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Priteisti iš ieškovės UAB „Swedbank lizingas“ 3,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.